Mes

Čijūnės Sugiharos savaitė Kaune

Čijūnės Sugiharos savaitė Kaune

Šeštadienį Kaune prasidėjo Sugiharos savaitė, skirta ne tik supažinti plačiąją visuomene su Č. Sugiharos bei Nyderlandų diplomato Jano Zvartendijko asmenybėmis ir jų didvyriška veikla Antrojo pasaulinio karo metais, bet ir siekianti tiesti tiltus tarp skirtingų kultūrų: lietuvių, žydų, japonų. Tam skirta daugybė įvairiausių renginių, galinčių sudominti tiek mažą, tiek didelį: kūrybinės dirbtuvės, paskaitos, filmų peržiūros, koncertai, parodos.

Nuotraukose savaitės organizatoriai prie foto koliažo, sudaryto iš į Kauną iš Izraelio gyventi grįžusios Bellos Shirin šeimos atvaizdų: Bella Shirin, Sugiharos namų direktorius, KŽB tarybos narys Simonas Dovidavičius, VDU Azijos studijų centro vadovas Aurelijus Zykas, “Auros” šokio teatro vadovė Birutė Letukaitė, KŽB pirmininkas Gercas Žakas ir kiti.

Daugiau nuotraukų kitame puslapyje.

Skaityti plačiau
Rugsėjo 4 d. Palangos kurorto muziejuje vyksta mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“

Rugsėjo 4 d. Palangos kurorto muziejuje vyksta mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky gavo laišką iš Palangoje gyvenusių žydų Benjaminovičių šeimos, kurį prašoma perduoti Palangoje vyksiančios konferencijos dalyviams ir organizatoriams. Laišką skelbiame ir tinklapyje.

Laba diena, gerbiamieji konferencijos dalyviai.

Jums rašo Preide Leizerio Benjaminovičiaus vaikai – Mejeris (1950m.), Simonas ( 1953 m.) ir Leiba (1956 m.). Šiuo metu gyvename Izraelyje.

Mūsų tėvas, gimė 1922 metais rugpjūčio 21 dieną Palangoj. Tėvas turėjo vyresnį brolį Mošė ir tris seseris: Rahil, Etė ir Libė(Libalė). Jo tėvai: mama Alte (mergautinė Odesaitė) ir tėvas Simonas Benjaminovičius. Be to, kartu su jais gyveno senelio Simono tėvai. Senelis Aba buvo krosnių dėjimo meistru. Pasak tėvo, Benjaminovičių šeima apsigyveno Palangoje 18 amžiaus pradžioje.

Mūsų senelis Simonas buvo gintaro  apdirbimo meistru ir dirbo namudininku vienoje iš kelių Palangoje buvusių dirbtuvių, kurių savininkai dažniausiai buvo žydai. Apie tai mūsų tėvas rašė laikraštyje „Lietuvos Jeruzalė“ 1991.03.Nr.3(17) – žiūr. pridėtose nuotraukose.

Tėvas pradėjo dirbti nuo 13 metų, o  nuo 15 metų pradėjo dirbti mokiniu staliaus dirbtuvėje. Jis mokėsi amato iš meistrų palangiškių ponų – Šilgalio ir Macio. Pas juos lankėsi pastoviai, poilsiaudamas Palangoj.

Teta Ete dirbo siuvėja Leono Galdiko dirbtuvėje. Galdikų nuotrauka žiūr. pridėta prie šio laiško. Su Galdikais palaikėme glaudžius ryšius ir po karo.

Skaityti plačiau

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky susitiko su Izraelio gynybos ministru Avigdoru Libermanu

Rugsėjo 2 d. vakare  Lietuvos Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vadovaujama  Lietuvos delegacija, į kurią įtraukta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė,  Tel Avive stebėjo Izraelio ir Lietuvos krepšinio varžybas. Po jų Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky susitiko su senu pažįstamu – Izraelio gynybos ministru Avigdoru Libermanu ir aptarė svarbiausias Lietuvos žydų bendruomenės aktualijas bei bendruomenės saugumo klausimus.

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia dalyvauti renginiuose, skirtuose Olkinų šeimos atminimui įamžinti.

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia dalyvauti renginiuose, skirtuose Olkinų šeimos atminimui įamžinti.

Asociacijos „Rokiškio teatras“ vykdo projektą, skirtą Panemunėlio žydų Olkinų šeimos atminimo įamžinimui. Šeima nužudyta per Holokaustą. Viena iš projekto partnerių yra Panevėžio m. žydų bendruomenė.  Rugsėjo 8 dieną  Rokiškyje bus pristatytas spektaklis „Nutildytos Mūzos“ (režisierė Neringa Danienė). Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius. Pagal projektą spektaklis buvo pristatatytas šių metų balandžio 21 dieną Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje. Asociacijos „Rokiškio teatras“ režisierė,  projekto vadovė Neringa Danienė ir aktoriai padėkojo Panevėžio m. žydų bendruomenei už spektaklio pristatymą Panevėžio m. visuomenei ir šiltą priėmimą bendruomenės patalpose.

Spektaklio  scenarijus parašytas, remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais. Jaudinanti istorija apie Rokiškio rajone, Panemunėlyje gyvenusios vaistininko Naumo Olkino šeimos likimą, apie  ne laiku nutildytą, vos pradėjusią skleistis, jaunos talentingos poetės Matildos mūzą. Istorija tampa ypač aktuali vis didėjančių pasaulinių grėsmių kontekste ir verčia susimąstyti apie karo beprasmybę ir šios dienos trapumą.

Skaityti plačiau

Lietuvoje minimos Europos žydų kultūros dienos

Vilnius, rugsėjo 2 d. (BNS). Ekskursijomis, paskaitomis, koncertais, parodomis, konferencijomis ir kitais renginiais Lietuvoje minimos Europos žydų kultūros dienos.

Penktadienį prasidėjusi programa tęsis iki rugsėjo 5-sios ir apims bent 24 Lietuvos miestus ir miestelius.

Kaip pranešė Kultūros paveldo departamentas, keturioliktą kartą vyksiančių Europos žydų kultūros dienų tema šiemet – „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Žodis „štetl“ jidiš kalba reiškia „miestelis“.

„Europos žydų kultūros dienų metu pasidairykime po beveik du amžius gausiausios tautinės ir konfesinės mažumos – žydų  gyventus ir puoselėtus štetlus. Tegul jie primena tikrą ano meto gyvenimą, litvakiško pasaulio darnų įsikomponavimą į Lietuvos miestelius, kurie tuomet ne tik kvepėjo beigeliais, bet ir džiugino savo margumu ir įvairove šiuo metu neretai ištuštėjusias vietoves“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Europos žydų  kultūros dienų atidarymo renginiai penktadienį vyko Pakruojyje. Savaitgalį ir kitą savaitę pažindintis su žydų kultūra kvies renginiai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Jurbarke, Kelmėje, Šiauliuose, Šilalėje, Jonavoje, Joniškyje,  Kupiškyje, Šeduvoje, Švėkšnoje, Ukmergėje, Zarasuose ir kitur.

Europos žydų  kultūros dienų Lietuvoje renginius, kurie yra Europos Tarybos programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“ dalis, koordinuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas, bendradarbiaudamas su Žydų  kultūros paveldo kelio asociacija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėmis, Rytų Europos žydų kultūros tyrimų centru, miestų ir rajonų savivaldybėmis, muziejais, kitomis švietimo ir kultūros įstaigomis.

„Lietuvos Štetlai“ – Europos žydų kultūros diena rugsėjo 3d. 2017, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

„Lietuvos Štetlai“ – Europos žydų kultūros diena rugsėjo 3d. 2017, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Vilkaviškio muziejaus nuotrauka. Vilkaviškio štetlas

Panešimas spaudai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia visus vilniečius ir svečius dalyvauti Štetlams skirtame renginyje ir drauge prisiminti bei pagerbti pražudytą įdomų ir brangų Lietuvos istorijos etapą, kuriuo pradedama giliau domėtis bei jį saugoti.

„Diaspora ir paveldas. Štetlas“ – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos patvirtinta 2017 metų Europos žydų Kultūros dienos, minimos rugsėjo 3d. tema. Tai sąmoningas, subrendęs ir aktualus pasirinkimas valstybei, kurioje iki XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigos buvusios gausiausios tautinės bei konfesinės mažumos – žydų – gyvenimas šurmuliavo būtent štetluose!

Sekmadienį, rugsėjo 3d. Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salėje (Pylimo 4, Vilnius) vyks renginys „LIETUVOS ŠTETLAI“ Europos žydų kultūros diena 2017.

Šventė prasidės 9 val. ryto „Beigelių krautuvėlėje“ pusryčiais su beigeliais, autentiškų žydiškų receptų pristatymu ir degustacija. Po to visi galės dalyvauti įdomioje jidiš kalbos pamokėlėje. Išalkusių po pamokėlės lauks antrieji pusryčiai „Beigelių krautuvėlėje“. Nuo 14 val.  prasidės vieša paskaita su svečiais ir lektoriais apie Lietuvos štetlus: Anykščius, Eišiškes, Šeduvą, Varėną, Vilkaviškį ir jų mums paliktus ženklus.16 val. laukia Chalos kepimo pamokėlė ir „Beigelių krautuvėlės“ naujos keramikos kolekcijos pristatymas. 18 val. vyks Žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlach“ koncertas.

Vilniaus Šnipiškių bendruomenėje nuo 15 val. koncertuos Rakija Klezmer Orkestar.

Daugiau informacijos:

Lietuvos tikrovė tokia – norėdami išsamiau susipažinti su pasirinkto istorinio miestelio materialiuoju ir nematerialiuoju kultūros paveldu (pastatų stilistiniais bruožais ir „aura“, kitusia gyventojų sudėtimi ir tuos pokyčius atspindinčiais miestelio struktūros pokyčiais, galiausiai, politinių santvarkų kaita ir jų įvestais ideologizuotais užstatymų kanonais) anksčiau ar vėliau neišvengiamai išgirsime žodį „štetlas“. Suprasti, kas tai yra, pabandyti štetlą įžvelgti dabartinių miestelių pastatų detalėse ir jų išsidėstyme geresnės progos už rugsėjo 3 d. vyksiančius Europos žydų kultūros dienos renginius nesurasite“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Žodis „štetl“ prieš apytikriai tūkstantį metų Europoje susiformavusia jidiš kalba reiškia „miestelis“. O tų miestelių, kur žydai sudarydavo iki pusės ir  daugiau gyventojų ir kur buvo juntama litvakiškos energijos, verslumo atmosfera, galima vadinti štetlais. Teigiama kad štetlai kūrėsi XVIII amžiuje. Malát, Kúpeshok, Zósle, Ólkenik, Svintsyan, Vilkomir, Gruzd, Eyshishok, Utyan – tai yra tik keli ir šiandieną gyvuojantys Lietuvos miesteliai.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky prisimena savo tėvų štetlą: „Mes nevažiuodavome vasarą pas senelius į kaimą. Mes jų neturėjome, nes jie buvo nužudyti per Holokaustą arba persikėlė iš savo štetlų į Vilnių ar Kauną, nes negalėjo gyventi savo štetluose be artimiausių ir brangiausių žmonių, gulinčių duobėse kartu su kitų nelaimėlių kūnais ir sielomis.

Tačiau likę gyvi Kuklianskiai, mano tėvas, dėdė, besislapstydami nuo nacių, išgulėję duobėje prie Sventijansko kaimo, buvo išgelbėti vietinių kaimo žmonių, bet jie visą gyvenimą ilgėjosi savo namų Veisiejuose ant Ančios kranto. Ir nebuvo jiems gražesnės ir laimingesnės vietos už jų gimtąjį štetlą. Gal dėl to, kad jų mama dar nebuvo nužudyta.

O mano mamos, gimusios Kėdainiuose ir praleidusios vaikystę Šiauliuose ( dideliame štetle – didmiestyje), net akys nušvisdavo, kai prisimindavo kaip su arkliais vežime traukdavo į “kurortą”, netoli Šiaulių esančią Pagelavą.

Der Shtetl…Jų nebeliko. Dabar yra miestai ir miesteliai, bet juose nebėra rabinų, ješivų, sinagogų, žydų…liko tik meilė gimtajai vietai, nes meilė stipresnė už neapykantą. Liko ir prisiminimai, be jų mes šiandien  neminėtume štetlų ir jų gyventojų.“

Norintys šiandien surasti gerokai sunykusius ar užmaskuotus žydų buvimo ženklus, galėtų juos rasti centrinėje miesto dalyje, senamiestyje, kur dar išliko raudonų plytų namai. Juk visi nedidelių miestų senamiesčiai statyti žydų. Buvusios mokyklos, sinagogos, vaistinės ir ligoninės taip pat.

Manoma, kad štetlų ištakos siekia XVIII amžių. Tik miestelį, kuriame litvakai sudarydavo iki pusės, o neretai ir daugiau, gyventojų ir kur buvo juntama litvakiškos energijos ir verslumo atmosfera, galima būtų pavadinti štetlu.

Paveldosaugininkai gali papasakoti, kad turgaus diena ir šabas (kassavaitinė šventė, kada žydai nedirbo) buvo pagrindiniai savaitės įvykiai štetle. Abu pastebimi. Apie visa tai daugiau bus dalinamasi prisiminimais iš buvusių štetlų gyventojų. Po Holokausto štetlai nuščiuvo, žydų namai liko tušti su visu užgyventu turtu ir tūkstančių šeimų relikvijomis, į šiuos namus dažnai įsikeldavo kaimynai. Išnyko ir pats žodžio štetlas vartojimas. Dabar mes sakome: miestelis.

Faina Kukliansky, LŽB pirmininkė sveikina Lietuvos žydų bendruomenę su Rugsėjo 1-ąja

Mielieji žydų bendruomenės nariai, sveikinu Jūsų šeimas, ypač tas, kuriose šiandien ypatinga šventė, kur auga moksleiviai ir studentai. Gero Jums kelio į mokyklą ir į studijas, ir tegu noras mokytis ir tobulėti niekada neapleidžia. Gražiausi Rugsėjo 1-osios sveikinimai Vilniaus žydų gimnazijos mokiniams ir mokytojams! Džiugu žinoti, kad kasmet daugėja norinčių mokytis šioje Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje. Rugsėjo 1-osios jaudulys gyvenime neišnyksta niekada, jis visados primena vaikystę ir kaskart rugsėjo pirmąją švelniai graudina. Linkiu visiems mokiniams įdomių pamokų, o pirmokėliams, šįryt tapusiais moksleiviais, linkiu, kad  spalvotas vadovėlis taptų jų geru draugu. Džaukimės, kad turime Vilniuje gerą Žydų mokyklą.

Nuotrauka iš asmeninio F.Kukliansky archyvo, kai ji pati buvo pirmokė ir dalyvavo Rugsėjo 1-osios šventėje.

 

Dėl 1990 m. vykusio tarptautinio Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimo konkurso

Dėl 1990 m. vykusio tarptautinio Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimo konkurso

Pranešu, kad informacija apie 1990m. įvykusį tarptautinį Vilniaus Didžiosios Sinagogos įamžinimo konkursą  ir architektės Cilės Zak projekto pripažinimą geriausiu, o jo autorę – nugalėtoja, neatitinka tikrovės.

LŽB Garbės pirmininkas Grigorijus Kanovičius ( dokumente klaidingai parašyta pavardė Konovičius ) , Grigorijus Alpernas ir aš nedalyvavome komisijoje ir mūsų vardų naudojimas yra neteisėtas.

Galimai ir kiti tariamos komisijos nariai buvo įrašyti, jiems to nežinant.

Daumantas Levas Todesas

0 monument competition announcement
Kauno žydų bendruomenė paminėjo Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte 76-ąsias metines

Kauno žydų bendruomenė paminėjo Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte 76-ąsias metines

Rugpjūčio 28 d. Kauno žydų bendruomenė paminėjo Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte 76-ąsias metines. Holokausto aukas be Kauno žydų bendruomenės narių atvyko pagerbti Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Efrat Hochstetler, JAV ambasadorės pavaduotojas Howards Solomon su kolegomis, Kauno m. savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas, Petrašiūnų gyventojai, kai kurie jų buvę šių įvykių liudininkais, Kauno tvirtovės kolektyvo atstovai.

Kauno žydų bendruomenės pirmininko Gerco Žako, gerb. ambasadorių pavaduotojų pasisakymuose skambėjo mintys apie mūsų pareigą neužmiršti, prisiminti tam, kad šis siaubas niekada nepasikartotų, apie Holokaustą kaip didžiulę ne tik žydų, bet ir visos Lietuvos piliečių tragediją, kaip praradimą galimybių ir žmonių, galėjusių garsinti ir puoselėti savo gimtąją šalį, apie būtinybę įamžinti konkrečių žmonių, turėjusių vardąir pavardę, atminimą, o ne tik nurodyti apytikrius skaičius.  

Skaityti plačiau
Į Kauną sugrįžusi B. Shirin: „Sugiharos savaitė“ – tiltas tarp tautų

Į Kauną sugrįžusi B. Shirin: „Sugiharos savaitė“ – tiltas tarp tautų

Menininkės Bellos Shirin (iki emigruojant – Šifrisaitės) tėvai per stebuklą išgyveno Dachau koncentracijos stovykloje. Po karo įsikūrė Kaune, čia gimė ir augo duktė Bella. Septyniolikmetė su tėvais emigravo į Izraelį (1963 m.), tačiau visą laiką labai ilgėjosi gimtinės.

Pirmąsyk į Kauną vėl atvyko 2004-siais, o pernai sugrįžo visam laikui ir… pagaliau vėl pasijuto laiminga. Dabar menininkė gyvena šalia savo vaikystės gatvės – Laisvės alėjos – ir kasdien rūpinasi, kaip suartinti žydus ir lietuvius.

Netrukus kauniečiai turės ne vieną progą detaliau susipažinti su jaudinančia „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorės gyvenimo istorija. Rugsėjo 2 d. prasidedančiame nemokamų renginių festivalyje „Sugiharos savaitė“ Litvakų fotografijos centras pristatys fotokoliažą pagal B.Shirin šeimos istoriją, o pati menininkė pasirodys tą pačią dieną VDU didžiojoje salėje vyksiančiame Atidarymo koncerte bei kalbės rugsėjo 6 d. rengiamame Sugiharos simpoziume.

Skaityti plačiau

Lietuvos žydų bendruomenės atsikūrimo istorija. Pirmininkai.

1989 m. kovo 5 d. įvyko Lietuvos žydų kultūros draugijos steigiamasis susirinkimas,
jo metu išrinktas pirmasis bendruomenės Pirmininkas.

1989-1992 Grigorijus Kanovičius – rašytojas, Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas, Jonavos garbės pilietis, Lietuvos žydų Bendruomenės Garbės pirmininkas.
Šiuo metu gyvena Izraelyje.
Teisininkas Dr. Simonas Alperavičius, Z”L,  bendruomenės Pirmininku buvo 1992-2013.

Nuo 2013 metų Lietuvos žydų bendruomenei vadovauja advokatė Faina Kukliansky

Palangos kurorto muziejuje – mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“

Palangos kurorto muziejuje – mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“

Nuotraukoje :Palangos vaistinė 1926m.

Rugsėjo 4 d. 10 val. Palangos kurorto muziejuje vyks mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“. Konferenciją muziejus rengia kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu (BRIAI).

Mūsų mieste žydai gyveno apie 500 metų ir visą tą laikotarpį kartu su visa bendruomene  stengėsi mažą kaimelį paversti klestinčiu miestu, o tarpukariu – klestinčiu kurortu: užsiiminėjo gintaro perdirbimu, kambarių nuoma, turėjo maitinimo ir gydymo įstaigas, krautuves, viešbučius ir pan. Žinoma ir kitų jų gyvenimo ir buities faktų, tačiau išsamiai tai nėra tyrinėta, todėl visas šis Palangos miesto žydų bendruomenės gyvenimo tarpsnis grimzta užmarštin.

Daug žydų palikimo yra sunaikinta gaisrų, žmonių veiklos, taip pat sovietmečiu vykdyto žydų kultūros naikinimo. Palangoje neliko sinagogos, sudegė ar sunyko beveik visi buvę prekybos ir panašūs pastatai.

Konferencijos siekis – supažindinti palangiškius ir miesto svečius su žydų bendruomenės gyvenimu ir asmenybėmis, atgaivinti prisiminimą apie juos, įvertinti žydų įtaką miesto raidai bei prisiminti ir pažvelgti į žinomus faktus iš naujo ir atrasti naujus.

Inicijuodamas konferenciją muziejus siekia skatinti istorikus tyrinėti, o visuomenę domėtis ir žinoti.

Konferencijoje pranešimus skaitys aštuoni pranešėjai: Palangos m. sav. Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė K. Litvinienė, dr. H. Vitkus ir prof. dr. V. Vareikis (BRIAI), dr. Krišs Kepenieks (Latvija) ir kiti.

Visi konferencijos pranešimai vėliau bus išleisti atskiroje knygoje lietuvių ir anglų kalbomis.

Konferencijos metu veiks Žemaitijoje išlikusias sinagogas pristatanti paroda.

Norinčius dalyvauti konferencijoje prašome iš anksto registruotis telefonu 8460 57216.

Maloniai kviečiame

Kauno žydų bendruomenės atstovai dalyvavo Prienų ir aplinkinių miestelių:Birštono, Stakliškių, Jiezno, Balbieriškio ir kt. žydų žudynių 76-ųjų metinių minėjime

Kauno žydų bendruomenės atstovai dalyvavo Prienų ir aplinkinių miestelių:Birštono, Stakliškių, Jiezno, Balbieriškio ir kt. žydų žudynių 76-ųjų metinių minėjime

Rugpjūčio 26 d. Kauno žydų bendruomenės atstovai dalyvavo Prienų ir aplinkinių miestelių (Birštono, Stakliškių, Jiezno, Balbieriškio ir kt.) žydų žudynių 76-ųjų metinių minėjime. Po gaivaus lietučio pasirodžiusi saulė nušviečia susirinkusiųjų veidus, liejasi liaunų mergaitės pirštų virkdomo akordeono garsai ir sunku patikėti, kad prieš 76-ius metus ši graži miško laukymė buvo pripildyta siaubo ir kančios. Apie protu nesuvokiamą žiaurumą, nacius ir jų vietinius talkininkus, nekaltas jų aukas, į nebūtį prievarta išėjusius savo kaimynus bei pareigą juos prisiminti jautriai kalbėjo šio reginio organizatoriai ir jų pagalbininkai: Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Visockas, Balbieriškio tolerancijos centro vadovas Rymantas Sidaravičius. Savo mintimis pasidalino ir padėką susirinkusiems į pagerbimo ceremoniją išreiškė KŽB pirmininkas Gercas Žakas. KŽB narė, buvusi Kauno geto kalinė Fruma Kučinskienė visiems priminė už širdies griebiančią vokiečių kompozitoriaus Edvino Geisto ir buvusios prieniškės pianistės Lydos Bagrianskytės meilės istoriją, jų bičiulius ir gelbėtojus – garsų Prienų gydytoją Juozą Brundzą ir kaunietį Františeką Vocelką. Minėjime dalyvavo ir geri KŽB bičiuliai – Balbieriškio pagrindinės mokyklos atstovai: direktorius Stasys Valančius, mokytoja Reda Valančienė ir jų mokiniai.
Skaityti plačiau
Sveikiname Feliksą Puzemskį!

Sveikiname Feliksą Puzemskį!

KLAIPĖDOS miesto Tautinių mažumų tarybos prie Klaipėdos savivaldybės  pirmininku patvirtintas Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Feliksą su garbingu paskyrimu ir linki sėkmingo darbo naujose pareigose.

Vokietijos Prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jo žmona Elke Buedenbender ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Paneriuose pagerbė Holokausto aukas

Vokietijos Prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jo žmona Elke Buedenbender ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Paneriuose pagerbė Holokausto aukas

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris su žmona žmona Elke Buedenbender  rugpjūčio 25 d., penktadienį pagerbė Holokausto aukų atminimą Paneriuose drauge su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky.

Pasak F.Kukliansky, žydų bendruomenė dėkinga Vokietijos prezidentui už pareikštą pagarbą Holokausto aukoms, nes Paneriai yra visų nužudytų Lietuvos žydų simbolis“, ji taip pat pabrėžė, kad dėl Holokausto kaltas nacistinis režimas, o ne visi vokiečiai. LŽB pirmininkės F.Kukliansky manymu, šiandieninis Vokietijos požiūris į nacizmo nusikaltimus yra sektinas pavyzdys. Vokietija skiria daug lėšų Holokaustą Europoje išgyvenusiems žmonėms, jų sveikatai palaikyti ir kitoms reikmėms. Nukentėjusieji Lietuvos žydai taip pat gauna lėšas būtent iš Vokietijos, kurios skiriamos Holokaustą išgyvenusiems, dažnai Vokietijos pinigai paskirstomi per įvairias organizacijas,- tą svarbu žinoti visai Lietuvos žydų bendruomenei.

Skaityti plačiau

Lietuvos žydai jaučiasi dėkingi Vokietijos prezidentui už dėmesį Holokausto aukoms

Vilnius, rugpjūčio 24 d. (BNS). Vokietijos prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui (Frankui Valteriui Šteinmejeriui) penktadienį planuojant pagerbti Holokausto aukų atminimą Paneriuose, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad toks dėmesys kelia dėkingumą ir džiaugsmą.

„Mes esame labai dėkingi už tą pagarbą, kuri yra išreiškiama, nes Paneriai vis dėlto yra visų nužudytų Lietuvos žydų simbolis“, – BNS sakė F.Kukliansky.

Ji taip pat pabrėžia, kad dėl Holokausto kaltas nacistinis režimas, o ne visi vokiečiai.

„Režimas pavertė kai kuriuos žmones gyvuliais, dėl to mes turime labai vertinti gelbėtojus, kad jie nepasidavė tam (…). Aš netgi turiu tokį dvilypį jausmą: man norisi ir atsiprašyti prezidento, kad aš visą gyvenimą buvau auklėjama taip, jog vokiečiai labai blogi, nes ne vokiečiai ar lietuviai blogi, o režimas yra blogas. Bet dėl to, kad prezidentas vyksta į Panerius išreikšti pagarbą taip brutaliai nužudytiems žmonėms, mes turime tik dėkoti ir džiaugtis“, – dėstė ji.

F.Kukliansky manymu, šiandieninis Vokietijos požiūris į nacizmo nusikaltimus yra sektinas pavyzdys.

Į Lietuvą su oficialiu vizitu ketvirtadienį atvykęs F.W.Steinmeieris penktadienį taip pat lankysis Rukloje, kur susitiks čia tarnaujančiais Vokietijos kariais.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti per 800 lietuvių.

Paminklas Žagarės žydų bendruomenės atminimui

Paminklas Žagarės žydų bendruomenės atminimui

Praėjusią savaitę – Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas  Litvakų atminimo sode, įsikūrusiame  Žemaitijos nacionaliniame parke, pastatė simbolinę “obelį”, skirtą Žagarės žydų bendruomenės atminimui. Iš metalo sukurtos medžio skulptūros autorius – liaudies meistras Artūras Platakis. Iškilmingoje paminklo atidarymo ceremonijoje Medsėdžio kaime, Platelių seniūnijoje, Plungės rajone dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, rabinas Kalevas Krelinas, žydų gelbėtojų šeimos atstovas Leonas Levinskas.

Daugiau nuotraukų

Skaityti plačiau