„Leiskite man būti savimi… Annos Frank gyvenimo istorija“- edukacinė paroda Pakruojyje
2018 m. vasario 26 d. – kovo 26 d. Pakruojo ,,Žemynos“ pagrindinėje mokykloje eksponuojama Annos Frank projekto „Leiskite man būti savimi… Annos Frank gyvenimo istorija“ edukacinė paroda.
Mokyklų, bendruomenių, įstaigų, įvairių organizacijų atstovai kviečiami registruotis iš anksto telefonu 869839492 arba elektroniniu paštu aida.stakutiene@gmail.com ir dalyvauti parodoje. Vieno vizito metu lankyti parodą gali ne didesnė kaip 30 asmenų grupė (turas truks apie 45 minutes). Parodos gidais bus mūsų mokyklos mokiniai, apmokyti Annos Frank namų atstovų ir projekto koordinatorių Lietuvoje.
Žydiškojo Kauno ikona, mėgusi kurti Aleksote
V.Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrius drauge su Kauno žydų bendruomene pažymėjo kauniečio rašytojo ir mokytojo Abraomo Mapu 210-ąsias gimimo metines.
“Meilės Sione” sėkmė
Apie šį Kaune gyvenusį ir kūrusį iškilų žydų bendruomenės atstovą, kurio vardu pavadintoje gatvėje ir vyko minėtas renginys, kauniečiai mažai težino. Tuo tarpu, kaip teigė Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė, A. Mapu (1808–1867) laikomas originalaus pasaulietinio hebrajų kalba parašyto romano pradininku visame pasaulyje.
Jo 1852 m. Vilniuje išleistas biblinio pasakojimo stiliaus romanas “Meilė Sione” – jame aprašytas gyvenimas senovės Izraelyje – sulaukė didžiulės sėkmės visoje Rusijos imperijoje ir už jos ribų. Romanas buvo išleistas net šešiolika kartų ir išverstas į kelias žydų bei Europos kalbas. “Meilė Sione” darė didelę įtaką žydų jaunimui ir net tiems, kurie mokėsi ješivose (žydų religinė akademija), – studentai ne kartą buvo bausti už slaptą šio pasaulietinio kūrinio skaitymą.
Panevėžio miesto žydų bendruomenė kviečia į koncertą
PROGRAMA
Paskelbtas metų Tolerancijos žmogus ir įteikta L. Donskio premija
Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis dalyvavo 2017 metų Tolerancijos žmogaus nominacijos paskelbimo bei Leonido Donskio premijos įteikimo ceremonijoje Vytauto Didžiojo universitete ir perdavė jos dalyviams premjero Sauliaus Skvernelio sveikinimo žodžius.
Vicekancleris A. Mačiulis pabrėžė, kad šios nominacijos – labai svarbūs mūsų valstybės pilietiškumo stiprinimo pavyzdžiai. Šios kilnios iniciatyvos padeda ugdyti visuomenės sąmoningumą, pakantumą bei toleranciją. Premjero vardu A. Mačiulis nuoširdžiai pasveikino šių metų laureatus ir palinkėjo jiems didelės sėkmės toliau puoselėjant tolerancijos idėjas, didinat skirtingai mąstančiųjų susikalbėjimo galimybes.
2017 – ųjų metų Tolerancijos žmogumi tapo rašytojas Marius Ivaškevičius, pirmoji Leonido Donskio premija valdybos ir Jolantos Donskienės sprendimu skirta istorikui, profesoriui Sauliui Sužiedėliui.
Sugiharos Fondas „Diplomatai už gyvybę“, atsižvelgdamas į visuomenės ekspertų komisijos siūlymus, metų Tolerancijos žmogų renka nuo 2001 – ųjų. Juo gali tapti žmogus savo veiksmais, viešu pavyzdžiu arba atviru žodžiu stojęs prieš ksenofobijos ir antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakęs prieš radikalizmo apraiškas bei prietarus politiniame – visuomeniniame Lietuvos gyvenime.
Leonido Donskio premija teikiama už ilgametes pastangas stiprinti pilietinį sąmoningumą, pakantą ir toleranciją taip pat už žmogaus teisių gynimą, dialogo mezgimą ir palaikymą tarp skirtingai mąstančių.
Vyriausybės Spaudos tarnybos puslapis
Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio minėjime paminėti ir Panevėžio žydų savanoriai.
Apie Panevėžio krašto žydus savanorius ir jų indėlį Lietuvos Nepriklausomybės kovose galima skaityti E. Bendikaitės straipsnyje “Lai kalba žygiai ir faktai”: Panevėžio krašto žydai Nepriklausomybės kovose, kurį galima rasti 2018 m. išleistoje Panevėžio kraštotyros muziejaus knygoje “Iš Panevėžio praeities: Lietuvos nepriklausomybės gynėjai ir puoselėtojai”.
” Nesiliaujantis civilių terorizavimas, savavališkas turto grobstymas vertė Panevėžio krašto vyrus jungtis į apsaugos būrius, kad apsigintų patys ir apgintų aplinkinius kaimus bei miestelius. Į jų gretas taip pat savanoriškai stojo jauni apylinkėse gyvenantys žydai.
Tris panevėžiečių Feinbergų šeimos sūnus karas išskyrė. Icikas ir Leizeris tapo vokiečių karo belaisviais, o jaunesnysis Mejeris pakliuvo į rusų nelaisvę. Broliai karą išgyveno, bet į gimtąjį miestą grįžo tik trečiajame dešimtmetyje.
1919 m. savanoris eilinis Michelis Goldbergas kovojo ir žuvo kaudamasis už Lietuvos nepriklausomybę prie Panevėžio ir buvo palaidotas miesto žydų kapinėse.
Panevėžiečiai savanoriai Rafas Abraomas ir Šlavinskas Mejeris miesto komendantūros tarnybon stojo 1919 m. vasaros viduryje.
Lietuvos nepriklausomybės kovose įvairiuose Lietuvos frontuose galėjo kautis daugiau nei 80 žydų savanorių ir šauktinių iš Panevėžio krašto. Didžioji jų dalis buvo mobilizuoti į Lietuvos kariuomenę 1919–1920 m.
Šiauliuose vyko Liovos Taico atminimo turnyras
Kasmet Šiaulių apskrities Žydų bendruomenė organizuoja a.a Liovos Taico atminimo turnyrą. 2018 vasario 11d. Šiauliuose Kane‘s arenoje įvyko jau 9-asis turnyras. Šiais metais turnyre į įvairias sporto šakų rungtis buvo registruota daugiau nei 120 sportininkų, o kartu su sirgaliais renginyje dalyvavo daugiau nei 200 žmonių. Turnyras, kuris vyksta jau devintą kartą tapo ne tik Šiaulių apskrities Žydų bendruomenės, bet ir Šiaulių regiono renginiu. Turnyre dalyvavo Izraelio ambasadorius Amir Maimon, Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės ir Šiaulių rajono seniūnijų vadovai, LŽB Vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, Klaipėdos Žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis, Ukmergės Žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas, rabinas Kalevas Krelinas, Simonas Gurevičius. Šiaulių Žydų bendruomenė dėkinga a.a Liovos Taico broliams, kurie kiekvienais metais atvyksta iš Izraelio ir dalyvauja turnyre.
Varėnos medinė sinagoga įrašyta į Kultūros vertybių registrą
Kultūros vertybių registras papildytas medine dviejų aukštų Varėnos sinagoga, esančia J. Basanavičiaus g. 14, Varėnoje. Medinė sinagoga yra unikali Lietuvos nekilnojamojo paveldo bei svarbi Varėnos žydų istorijos dalis.
Į kultūros vertybių registrą įrašytai medinei Varėnos sinagogai nustatytas vietinis reikšmingumo lygmuo. Vertingosios savybės, suteikusios teisinę sinagogos apsaugą, yra architektūrinio ir memorialinio pobūdžio. Architektūrinės savybės yra sinagogos stačiakampis planas, lemiantis jos monumentalų kompaktišką tūrį, bei valminė stogo forma. Pastato pamatai yra akmenų mūro, o sienos iš medinių rąstų. Fasadų apdaila ir puošyba kukli. Dalis langų angų panaikintos užkalus dailylentėmis, o išlikę langai su apvadais – autentiški. Taip pat saugoma yra ir fasadų architektūrinio sprendimo visuma, sudaryta iš profiliuotų medinių traukų po apatiniais langais, viršutinės sienų dalies horizontalaus, o po polangiais vertikalaus apkalimo medinėmis lentelėmis, paties pastato kampų apkalimo medinėmis lentelėmis ir medinių langų su apvadais.
Varėnos sinagogos vertingosios savybės susijusios ir su jos memorialine verte. Varėnos sinagoga bei vietos žydų gyvenimas paminėti 1930 m. Varėną aplankiusio P. Biržio-Akiro pastebėjimuose. Jis kalbėjosi su Varėnos rabinu Hiršu Jankeliu Bleimanu, kuris į Lietuvą atvyko iš Krymo 1922 m. P. Biržys-Akiras rašė: „Prieš karą Varėnoj buvo 3 žydų sinagogos ir apie 600 šeimynų. Dabar yra vos 70 šeimynų. Buvo 3 liaudies mokyklos, dabar tik viena. Sinagoga viena, atstatyta 1922 metais. Žydai turi savo liaudies banką, įsteigtą 1920 m., kuris 1929 m. turėjo vieną milijoną litų apyvartos“ . Tarpukariu Varėnos žydai turėjo keliolika parduotuvių, kartono fabrikėlį, knygyną. Dalis varėniškių žydų tarpukariu emigravo į JAV, Argentiną ir Palestiną. 1941 m. pirmomis rugsėjo dienomis abiejų Varėnų žydai buvo suvaryti į miestelio sinagogą. Čia jie buvo kalinami kelias dienas prieš išvežant sušaudyti. 1941 m. liepos 26 d. duomenimis, II Varėnoje gyveno 224 žydai (iš jų 28 vaikai iki 6 metų) ir 1517 kitų tautybių gyventojų. I Varėnos valsčiuje 1941 m. vasarą gyveno 267 žydai.
Po II-ojo pasaulinio karo beveik tris dešimtmečius Varėnos sinagogos pastate buvo įsikūrę Varėnos kultūros namai. Šiuo metu sinagogos pastatas priklauso privačiam asmeniui. Architektūros istorikės Marijos Rupeikienės teigimu, Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje yra išlikusios medinės sinagogos. Todėl šiais pastatais labai domisi įvairių kraštų mokslininkai, o vertingiausių Lietuvos sinagogų maketai ir brėžiniai, istorinės nuotraukos praturtina užsienio šalių muziejų ekspozicijas.
Kultūros paveldo departamento informacija
Atsisveikinimo spektaklis „Visada tavo. Ana Frank“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre
Daugiau negu 10 metų Panevėžio miesto Juozo Miltinio dramos teatro režisierius Valerijus Jevsejevas pristato ne vaikiško mąstymo mergaitės Anos Frank istoriją, kuri sukrečia žiūrovus. Ši istorija apie dūžtančius nekaltų žmonių gyvenimus, jų baimę ir begalinį tikėjimą, kad karas kada nors pasibaigs. Spektaklis režisuotas pagal Anos Frank dienoraštį, kuriame aprašyti įvykiai nuo 1942 m. birželio 12 dienos iki 1944 m. rugpjūčio 1 dienos, kai mergaitė gyveno slėptuvėje, baimindamasi mirties. Vienintelė paauglės kaltė – jos tautybė. Ana Frank – žydaitė, kurios vaikystę ženklina Antrojo pasaulinio karo siaubas – nacių užmačios sunaikinti visus žydus. Šis spektaklis buvo rodomas Lietuvos teatrų scenose.
2018 m. vasario 4 dieną vyko atsisveikinimo spektaklio „Visada tavo. Ana Frank“ pasirodymas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro scenoje. Peržiūroje dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai. Spektaklio tema labai aktuali ir šiandien. Šiais metais minėsime 75-ų metų Vilniaus geto likvidavimo metines.
Pasibaigus spektakliui, Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai širdingai padėkojo režisieriui Valerijui Jevsejevui ir aktoriams už aukštą profesionalumą ir temos aktualumą.
Renginys Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre baigėsi operos solisto, tenoro Rafailo Karpio žydiškų dainų koncertu. Dainininkas vertė dainų tekstus iš idiš kalbos į lietuvių, kad žiūrovai suprastų jų turinį. Perpildytos Panevėžio miesto teatro salės žiūrovai jautriai klausėsi Rafailo dainų. Koncerto pabaigoje Rafailas atliko „Kadišą“ (paminėjimo malda), skirtą Holokausto aukoms. Panevėžiečiai ovacijomis palydėjo operos solistą Rafailą Karpį.
Tarptautinių jidiš dainų festivalių laureatė iš Izraelio Gita – Enta Broidi dainavo Šiaulių žydų bendruomenei
Vasario 4d. Šiaulių Žydų bendruomenėje buvo puikus jidiš dainų vakaras, susirinko gausus būrys bendruomenės narių ir svečių. Visi buvo sužavėti Gitos – Entos Broidi dainų atlikimu jidiš kalba. Svečias iš Kauno Chaimas Bergmanas buvo maloniai nustebęs, kad beveik visi Šiaulių Žydų bendruomenes nariai puikiai kalba jidiš. Po koncerto dar ilgai niekas neskubėjo išeiti, žmonės prie kavos puodelio dalinosi prisiminimais, atlikėja papasakojo apie jos darbą Izraelyje.Tikimės rugpjūčio mėn. kai vyks Žagarės Litvakų suvažiavimas puiki jidiš dainų atlikėja Gita-Enta Broide ras galimybę atvykti ir dar kartą mus džiuginti savo dainomis.
Nacionalinė konferencija „Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyvenusių žydų istorijos“ Ariogaloje
Renginio data ir tematika pasirinkta neatsitiktinai. Ariogalos gimnazijos direktoriaus Arvydo Stankaus nuomone, minėtas renginys yra tarsi kilnojamas memorialas, menantis istoriją. Renginio svečias Gercas Žakas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas, džiaugėsi salėje esančių daugiau nei dviejų šimtų dalyvių šviesiais veidais ir tikimybe, kad jie yra tolerantiški, svetimi militarizmui, kalbantys apie tai, kas buvo ir ko nėra. Tai svarbu, nes neminėdami praradimų juos galbūt dar kartą užmušame užmarštimi. Pasak G. Žako, iki Antrojo pasaulinio karo visi gražiai drauge gyveno – apie 3 tūkst. žydų tautybės žmonių buvo Lietuvos kariai savanoriai. Iš prieškario atsimenama, kad lietuviai žydus per Velykas vaišindavo margučiais, pastarieji lietuvius – macais. Tačiau atėjo sovietai, nuo kurių nukentėjo tiek vieni, tiek kiti, o vėliau atėjo naciai su sveiku protu nepaaiškinama politika, reiškiančia žmonių naikinimą.
Pasak Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomojo direktoriaus Ronaldo Račinsko, prieš 73 metus pasaulis atvėrė Aušvico konclagerio vartus ir pamatė, kas ten vyko. Tačiau pasaulis daug ko nematė, galbūt ir nenorėjo matyti, tinkamai neįvertino to, kas buvo iki tol. Konferencijos proga liūdna – pagerbiame apie 6 mln. nužudytų žydų atminimą. Lengviausia būtų pasakyti, kad buvo tokios aplinkybės, nacių politika, jėgos, palaikančios žmonių naikinimo idėją. Kita vertus, buvo ir vertybiniai kelrodžiai – žmonės, kurie nepaprastai rizikavo, kai kas padarė tai, į ką sureagavo pasaulis.
Kauno miesto bibliotekoje paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena
Kauno diena
Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje pirmadienį vyko Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas. Kompoziciją „Išgelbėti pasauliai“ pristatę Kauno dailės gimnazijos moksleiviai ragino nepamiršti nei Holokausto aukų, nei jų gelbėtojų.
Renginyje apsilankęs Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis skaitė Lietuvos žydo šeduviškio Samuelio Bekino laišką ir pabrėžė, jog Holokausto metu nužudyti žydai buvo mūsų tautos dalis, todėl labai svarbu šią dieną prisiminti ir minėti tam, kad istorija niekada nepasikartotų.
Jautrią kompoziciją „Išgelbėti pasauliai“ atlikę moksleiviai susirinkusiesiems priminė garsiąją citatą iš Babilono Talmudo: „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėja visą pasaulį“. Jie skaitė Holokaustą išgyvenusiųjų prisiminimus bei laiškus, akompanuojant Kipro Petrausko muzikos mokyklos mokytojoms Lusine Sargsyian bei Vilhelminai Gerulaitei, atliko dainas jidiš kalba.
Kompozicijos autorius Kauno dailės gimnazijos Tolerancijos centro vadovas istorijos mokytojas Saulius Mikuckis kreipdamasis į susirinkusius pastebėjo, kad kalbant apie Holokaustą, dažniau minimi nusikaltimus organizavusiųjų ir vykdžiusių vardai, todėl šiuo renginiu norėta paskatinti nepamiršti tiek Holokausto aukų, tiek jų gelbėtojų.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas dėkojo moksleiviams ir jų mokytojui už nuoširdžiai atliktą jaudinančią kompoziciją. Pasak jo, labai svarbu, kad jauni žmonės, moksleiviai ir studentai, turėtų tvirtą ryšį su žydų bendruomene, nes tik taip galima laužyti stereotipus ir mitus apie šią tautą.
Ar galima tai pamiršti?
Tikrai neįmanoma pamiršti nacistinės Vokietijos nusikaltimų, kurie buvo įšvykdyti II-ojo Pasaulinio karo metais. Maža to, būti šališku ir manyti kad tavęs tai neliečia – dvigubas nusikaltimas. Šiais žodžiais pradėjo savo kalbą Panevėžio miesto mero pavaduotojas Petras Lomanas, mitinge, skirtame Tarptautinei Halakausto atminimo dienai, prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, Panevėžio miesto žydų kapinėse.
Šiandien net žvarbus oras ir nesibaigiantis lietus primena mums tragišką Holokausto laikmetį, kai buvo žvėriškai sunaikinti 6 mln. Europos žydų. Pasaulyje neturi būti vietos antisimetizmui, t.p., kaip ir terorizmui, karams ir nepakantumui vieni kitiems.
Lietuvos žydų (Litvaku) bendruomenės vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, mitinge pasakė, kad šiandien mes minime visus nukankintus ir sušaudytus žydus visuose Lietuvos miestuose ir vietovėse, jų daugiau negu 200 tūkstančių. Tik nedaugeliui pavyko išgyventi koncentracijos stovyklose, getuose, kalėjimuose siaubingais karo metais. Daugiau negu 600 tkst. žydų kariavo II-ojo Pasaulinio karo metu preš nacistinę Vokietiją. Daugelis žuvo arba grįžo iš karo laukų, tapę invalidais. Mums ir mūsų kartai svarbu išsaugoti Holokausto atminimą.
Užsienio reikalų ministerijoje surengtasTarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas
Sausio 26 dieną Užsienio reikalų ministerijoje kartu su Lietuvos žydų bendruomene paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena.
„Lietuvos žydų Holokaustas – mūsų šalies randas. Privalome prisiminti ir padaryti viską, kad tokia tragedija niekada nepasikartotų“, – sakė ministras Linas Linkevičius. Ministras kreipėsi į minėjime dalyvavusius Holokaustą išgyvenusius asmenis – prof. Marką Petuchauską, Fanią Brancovskają ir kitus – ir išreiškė pagarbą tiems, kurių tarp mūsų jau nebėra. Jis taip pat akcentavo ir svarbų užsienio diplomatų, prisidėjusių prie žydų gelbėjimo, vaidmenį. Pasak ministro, kiekvienas diplomatas privalo jausti pareigą padėti žmogui, nepaisant jo tautybės.
Užsienio reikalų ministras pakvietė visus prisiminti Lietuvos žydų kultūros paveldo gelbėjimą ir neseniai atrastą išsaugotų YIVO archyvų ir knygų istoriją. „Lietuvos istorija neįmanoma be žydų, žydų istorija neįmanoma be Lietuvos“, – teigė L. Linkevičius.
LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Holokausto aukų atminimo dienos minėjime URM
Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė penktadienį, sausio 26d. pakvietė į Užsienio reikalų ministeriją paminėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Minėjime dalyvavo Holokaustą išgyvenę žydų bendruomenės nariai ir žydų gelbėtojai, Seimo nariai, užsienio valstybių ambasadoriai.
Gedime bendrapiliečių, draugų, patriotų, o mano bendruomenės narių atveju, kas kartą išgyvename savo artimųjų šeimos narių netektį. Vertiname, kad bendras aukų pagerbimas inicijuotas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, t.y. Lietuvos valstybės.
Man garbė, kad tarp mūsų šiandien yra ir Holokaustą išgyvenę bendruomenės šviesuliai. Jūsų gyvenimas yra dovana mums, o Jūsų liudijimas yra geriausia pamoka bet kuriai auditorijai. Pagal žydų tradiciją linkiu jums sulaukti 120.
Neseniai girdėjau vieną rabiną sakant, kad kančia padaro žydą tikru žydu, kad be kančios žydas yra ne žydas. Aš asmeniškai nemanau, kad kančia yra neatsiejama žydo būtis. Gyvenkime be jos. Nenoriu, kad mano vaikai ir anūkai kentėtų kaip mano tėvai.
Liūdna, kad minėdami Holokausto aukų atminimą pradedame švęsti Lietuvos valstybės šimtmetį. Tikėkimės, kad tai, kas buvo padaryta žydams Lietuvoje – įvykdytas genocidas – niekada nepasikartos.
Neseniai girdėjau vieną išmintingą žmogų sakant, kad istorija vis žengia pirmyn, bet antisemitizmas nuolat sugrįžta.
Šis renginys yra vertingas, nes čia mes galime kalbėti ir liudyti visiems, juolab, kad Lietuvos Vyriausybės pasitarime pritarta antisemitizmo apibrėžimui, kurį Bukarešte vykusioje sesijoje priėmė Tarptautinis Holokausto atminties aljansas. Visoms valstybės institucijoms siūloma atsižvelgti į šią apibrėžtį savo veikloje.
Tarptautinio Holokausto atminties aljanso rekomendacijoje rašoma dėl teisiškai darbinės antisemitizmo apibrėžties įtvirtinimo, taip pat konstatuojama, jog „Antisemitizmas yra tam tikra samprata apie žydus, kuri gali pasireikšti neapykanta žydams. Žodinės ir fizinės antisemitizmo apraiškos yra nukreiptos į žydus arba ne žydų tautybės asmenis ir jų nuosavybę, žydų bendruomenės institucijas ir religinius objektus.“
„Visas demokratinis pasaulis turi nuolat kovoti su vis dar pasitaikančiomis antisemitizmo apraiškomis, užkirsti menkiausias galimybes šiam negatyviam reiškiniui atsirasti. Todėl vieningas ir platus antisemitizmo apibrėžties taikymas turi prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų sustiprinti kovą su antisemitizmu“- aš citavau Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį.
Dvidešimt pirmame amžiuje neturi likti vietos antisemitizmui. Niekur jo neturi likti: nei straipsniuose, nei kalbose, nei socialiniuose tinkluose ir komentaruose! Mūsų įsipareigojimas siekti šio tikslo, yra geriausias būdas pagerbti Holokausto aukas, kurių MES niekada neleisime pamiršti!
Šiemet rugsėjį minėsime Vilniaus geto sunaikinimo 75-metį.
Šiandien, didžiuodamasi galiu pasakyti, kad mūsų žydų bendruomenė išleidžia unikalią knygą: Vilniaus geto kalinio Itzchako Rudaševskio dienoraštį. Tai vaiko dienoraštis, neįtikėtinas liudijimas vaiko akimis, jis tikras ir labai liūdnas. Ši knyga, kurią pristatysime Vilniaus Knygų mugėje, išliks kaip svarbus Holokausto įvykių įrodymas ateities kartoms.
Palangos turizmo informacijos centras parengė unikalų leidinį-maršrutą apie žydų paveldą
Lietuvoje nerasime miesto ar miestelio be žydų kultūros ženklų. Palangoje žydai gyveno nuo XV a. antrosios pusės. 1487 m. Palangoje jau veikė žydų laidojimo brolija Chevra Kadiša, todėl šis faktas leidžia teigti, kad miestelyje jau buvo žydų bendruomenė. XVII a. žydai sudarė nemažą Palangos gyventojų dalį, jie savo darbais stengėsi nedidelę gyvenvietę paversti klestinčiu miestu.
Palangos žydų bendruomenės istorijos tematika susilaukė nedaug specialistų tyrinėjimų ir sistemingai vis dar nėra išnagrinėta. Maršrutas „Žydų paveldo pėdsakais Palangoje“ supažindins Jus su žydų istorija ir kultūra. Aplankysite išlikusius ir menamus pastatus bei vietas, kurios liudija Palangos žydų bendruomenės gyvenimą. Taip pat aplankysite atmintinas žydų vietas ir kitus objektus. Tad šiuo leidiniu, parengtu naudojant įvairią autentiškų šaltinių medžiagą, pateikiami mažiau žinomi Palangos žydų istorijos raidos bruožai ir faktai.
Leidinį parengė Palangos turizmo informacijos centro vadybininkas Mindaugas Surblys. Maršrutą sudaro 14 objektų Palangos miesto savivaldybės teritorijoje bei pateikiama informacija apie 10 gintaro dirbtuvių ir parduotuvių. Leidinys išleistas keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, rusų bei lenkų. Ateityje planuojama išleisti ir hebrajų kalba.
Šilalėje susitikimas su žydų bendruomenės nariais ir knygos pristatymas
Artėjant Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai, 2018 sausio 25 d., Šilalės rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas ir paveldosaugininkas Martynas Užpelkis, buvo pristatoma knyga „Šilalės krašto žydai: istorija, atmintis ir paveldas“.
LŽB Vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas
Susitikime su Meru Jonu Gudausku, Administracijos direktoriumi Raimundu Vaitiekumi, jo pavaduotoja Vera Maciene ir Kultūros paveldo apsaugos vyriausiąja specialiste Jurgita Viršiliene aptarti klausimai dėl Kaltinėnų sinagogos išsaugojimo ir tvarkymo darbų, pastato įveiklinimo. Taip pat kalbėta apie žydų senųjų kapinių tvarkymą ir priežiūrą, diskutuota apie litvakų istorinės atminties išsaugojimą Šilalės rajone, tolimesnį glaudų bendradarbiavimą.
Jonas Gudauskas, Šilalės rajono savivaldybės meras
Vėliau Šilalės viešojoje bibliotekoje visuomenei buvo pristatoma knyga „Šilalės krašto žydai: istorija, atmintis ir paveldas“, kurios sudarytojai – Jurgita Viršilienė ir Hektoras Vitkus.
Šį leidinį sudaro mokslinė ir informacinė dalys. Mokslinėje dalyje (Šilalės krašto žydai XVII-XX a.: istorinė apybraiža) pateiktas istorinis Šilalės krašto žydų bendruomenės sanklodos ir kaitos tyrimas, suskirstytas į poskyrius, kuriuose analizuojami svarbiausi Šilalės krašto žydų istorijos aspektai įvairiais laikotarpiais: nuo XVII a. iki Holokausto.
Edukacinė judaizmo konferencija LIMMUDAS LIETUVA 2018
Ilgai laukta edukacinė judaizmo konferencija LIMMUD LIETUVA 2018
vyks viešbutyje Vilnius Grand Resort jau VASARIO 9-11 D. !
Dalinamės atnaujintu konferencijos lektorių ir atlikėjų sąrašu:
Prof. Zeef Chanin (Izraelis)
Maja Tartachovskaja – pedagogė, dainininkė, rašytoja (Lietuva)
Julija Rutberg – Maskvos J. Vachtangovo teatro žvaigždė (Rusija)
Yuri Tabak – religijotyros, žydų istorijos specialistas, rašytojas (Rusija).
Cvi Kaplan – rabinas, šeimos psichologas (Izraelis).
Dr. Lara Lempertienė – mokslininkė, Vilniaus universiteto dėstytojas bei vyresnioji Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žydiškų knygų bibliografė (Lietuva).
Regina Pats – kino žinovė (Estija).
Samuel Garas – izraelietiškų šokių meistras (Lietuva)
Hop Stop Banda – muzikinė grupė (Vokietija).
Sasha Song – dainininkas (Lietuva).
Ala Segal – grožio specialistė (Lietuva).
Grigorij Abramovič – rabinas (Baltarusija).
Irina Abramovič – rebicen (Baltarusija).
Svetlana Liser – jogos užsiėmimai “linksmai” (Lietuva).
Laurina Todesaitė – gero žydiško maisto žinovė (Lietuva).
Borisas Kirzneris ir Michail Bolshun – smuiko ir geros nuotaikos virtuozai (Lietuva).
Daumantas Levas Todesas – filmo „Aš turiu papasakoti“ pristatymas (Lietuva).
Boris Burda– žaidimas „Kas? Kur? Kada?“ (Ukraina).
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos mokiniai – pristatymas “Leiskit gyventi”
Informacija tel. +37067881514 (Žana Skudovičienė)
Kauno žydų bendruomenė kviečia paminėti Tarptautinę Holokausto aukų dieną
Sausio 29 d. 13 val. Suaugusiųjų vartotojų aptarnavimo skyriuje, Laisvės al. 57, vyks Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai skirta kompozicija „Išgelbėti pasauliai“. Dalyvaus Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja. Renginio metu bus rodomos dokumentinio filmo „Vilties etiudas“ ištraukos.
Renginio organizatorius – Kauno dailės gimnazija.
Partneriai: Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Kauno Miko Petrausko muzikos mokykla, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Kauno žydų bendruomenė.
Pranešimas spaudai
Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė penktadienį, sausio 26d. 13.30 val.. kviečia į Užsienio reikalų ministeriją paminėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Dalyvaus Holokaustą išgyvenę žydai, taip pat žydų bendruomenės nariai ir žydų gelbėtojai, Seimo nariai, užsienio valstybių ambasadoriai.
Renginio metu bus atidaroma Mečio Brazaičio nuotraukų paroda “Vilniaus žydų kvartalas”, dalyvaus dainininkas Rafailas Karpis.
Maloniai primename su savimi turėti asmens tapatybės dokumentą, kurį reikės parodyti prie įėjimo.
