Mokslas, Istorija ir Kultūra

Netekome Nechamos Lifšicaitės

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė praneša apie Nechamos Lifšicaitės נחמה ליפשיץ mirtį ir reiškia nuoširdžią užuojauta velionės dukrai Rozai. Vyresnioji Lietuvos žydų kartą gerai prisimena Nechamos balsą, žavų lyrinį-koloratūrinį sopraną. Tardami užuojautos žodžius, mes sakome: tegul jai bus lengva žemė, o dainų įrašai dar ilgai primins puikią dainininkę ir įdomią asmenybę.

Nechama gimė 1927 m. Kaune. Augo šeimoje, kurioje buvo puoselėjamos žydiškos tradicijos. Mokėsi žydų mokykloje, kuriai 1921 – 1928 metais vadovavo jos tėvas Jehuda Cvi. Vėliau jis tapo gydytoju. Antrojo pasaulinio karo metais Nechama Lifšicaitė kartu su šeima pasitraukė į Sovietų sąjungą, gyveno Uzbekistane. Po karo grįžo į Kauną. 1946 – 1951 metais mokėsi ir baigė Vilniaus konservatoriją. Nuo 1956 metų koncertuose ji dainuodavo žydiškas dainas savo žaviu lyriniu-koloratūriniu sopranu jidiš kalba. Kaip rašo S. Atamukas: „Tiek Lietuvoje, tiek plačiojoje sąjungoje N. Lifšicaitė skleidė savo kultūros ištroškusiems žydams gaivinantį tautinį ir dvasinį peną. Nechamos dainos išreiškė giliausius Tarybų Sąjungos žydų išgyvenimus ir lūkesčius, jos sukrėsdavo ir sudvasindavo“.

Įveikti repertuaro sudarymo kliūtis sovietmečiu nebuvo paprasta, bet Nechamai Lifšicaitei pavyko savo gastrolių turą po daugelį sovietinių miestų paversti kultūros ir tautinės savimonės žadinimu. Nepaisant neigiamo oficialių įstaigų požiūrio į N. Lifshitz tautinę kultūrinę veiklą, 1958m. ji buvo apdovanota už ypatingą meno išraišką ir vokalinius sugebėjimus pirmojo laipsnio premija sovietinės muzikos meistrų konkurse ir gavo leidimą išvykti į užsienio turus. Ji gastroliavo Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje. Išleistos dvi jos dainų įrašų plokštelės (1960-61m.), vėliau jų leidimas kelis kartus pakartotas.

1969m. Nechama Lifšicaitė emigravo su šeima į Izraelį, kur tais pačiais metais buvo išleisti dar du diskai su jos repertuaro įrašais. Jis dainuodavo įvairiuose miestuose ir kaimuose, per radiją ir televiziją. Jos pasirodymai scenoje sulaukdavo didelės sėkmės 1969-72m. dainininkės koncertinės kelionės siekė Jungtinę Karalystę, ji dainavo ir Kanados, JAV, Brazilijos, Venesuelos, Meksikos, ir Australijos scenose. Nuo 1976m. N.Lifšicaitė , nenutraukdama savo koncertinės veiklos, baigė bibliotekų kurso studijas Bar-Ilano universitete ir tapo Tel Avivo savivaldybės muzikos bibliotekos istorinio archyvo vadove.

Kėdainiuose ketinama pastatyti paminklą Vilniaus Gaonui

Kėdainių rajono vadovai paminklą Vilniaus Gaonui nusprendė pastatyti pabrėždami, kad šiame mieste būsimasis Vilniaus Gaonas (tuomet – dar paauglys žydų berniukas Elijas) ėjo mokslus pas vietos rabiną ir jau tuomet stebino savo išmintimi bei žiniomis. Sukurti skulptūrą patikėta skulptoriui Romualdui Kvintui, ji turėtų įamžinti berniuką Eliją.
Vilniuje veikia Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, šio asmens įamžinimui taip pat pastatytas paminklas-biustas senamiestyje, Sudervės žydų kapinėse Vilniuje yra jo kapas-mauzoliejus.

Skaityti plačiau
Schlissel challah

Schlissel challah

Kai kuriose žydų aškenazių bendruomenėse gyvuoja įdomi tradicija: pirmą penktadienį po Pesacho, o tai pirmas Šabas po Pesacho, kepti rakto formos chalą. Ši chala gali būti rakto formos arba su raktu pačioje chaloje, speciali chala yra vadinama “Schlissel Challah”,  schlissel – jidiš kalba – “raktas”. Tradicija  gyvuoja Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje.

Schlissel chala susijusi su Pesacho malda. Raktas primena  dangaus arba rojaus duris. Sakoma, kad per Pesachą viršutiniai dangaus vartai atsiveria, o po Pesacho jie užsidaro. Norėdami juos atidaryti, žydai įdeda raktą į Chalą.

Nuotraukose rakto formos chala kepta Beigelių krautuvėlėje specialiai pirmajam penktadieniui po Pesacho šventės.

Nutilęs Dieveniškių štetlas prabyla

Nutilęs Dieveniškių štetlas prabyla

Pokalbis su Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktore Ilona Šedienė

Autorė Ieva Elenbergienė

Ilona, papasakokite apie „savo“ žydus?

Šiandien Dieveniškėse jų gyvų nebėra. Kiek istorijos atgaivinsime, tiek ir turėsime. O istorija išlikusia medžiaga nelepina. Žinome tiek, kad Dieveniškių centras – vienas iš daugelio Lietuvos štetlų (jidiš kalba tai reiškia miestelį). Žydų istorijoje ne bet koks miestelis vadinamas štetlu – toks pavadinimas suteikiamas tam, kuriame žydų gyventojų dalis buvo tikrai didelė ir nuspalvino visą miestelio gyvenimą. Dauguma mūsiškių buvo amatininkai. Turėjo ir savo sinagogą, tik, kad nebūtų aukščiau už katalikų bažnyčią, ji stovėjo nuokalnėje…

Apie Dieveniškių štetlą išlikę kur kas mažiau duomenų, nei, pavyzdžiui, apie Eišiškių. Ieškantiesiems medžiagos, portale „Žydai Lietuvoje“ (zydai.lt) yra paaiškinta, kad visi štetlai Lietuvoje buvo daugiau ar mažiau panašūs. Gyvenimas virė pagal tam tikrą santvarką, tam tikru ritmu, daugmaž vienodai – pasiskaitykite apie kitus, bus ir jūsiškiame panašiai. Betgi visada norisi to autentiškumo… Atradome vietinių rinkėjų medžiagą, išsivertėme po gabaliuką žydų prisiminimų, ir kai šioks toks aiškesnis vaizdas susidėliojo – surengėme parodą apie Dieveniškių žydų gyvenimą, istoriją, dabartį.

>Skaitykite visą straipsnį 

#AtmintisAtsakomybeAteitis

Projektą remia:

evz

Kauno žydų bendruomenė pagerbė istorinės asmenybės, L. L. Zamenhofo atminimą

Kauno žydų bendruomenė pagerbė istorinės asmenybės, L. L. Zamenhofo atminimą

L. Zamenhofo kapas Varšuvos žydų kapinėse, kuriose lankėsi ir KŽB nariai.
Kauno žydų bendruomenė paminėjo Liudviko Lazaro Zamenhofo 100-ąsias mirties metines. Pagerbėme žmogų, siekusį vienyti skirtingų tautų, rasių, tikėjimų žmones, įsitikinusį, kad pasaulyje gali būti daugiau taikos, tolerancijos ir tarpusavio supratimo, ir sukūrusį esperanto kalbą. Esperanto – Zamenhofo manymu, turėjo tapti tarptautine, antrąja kalba visiems pasaulio žmonėms, padėsiančia jiems susikalbėti ir palengvinti bendravimą. Beje, manoma, kad išmokus esperanto kalbą, tampa lengviau įsisavinti ir kitas užsienio kalbas. O kauniečiai didžiuojasi, kad jų miestas buvo svarbus ne tik asmeniškai pačiam L. L. Zamenhofui, bet ir esperanto kalbos plėtrai.
Daugiau apie autorių ir jo sukurtą kalbą galite paskaityti:
Zamenhofas ir Kaunas
Romų kančių keliai

Romų kančių keliai

Istorikas Ilja Lempertas teigia: „nebuvo žydų holokausto, nebuvo čigonų holokausto. Holokaustas buvo vienas. Jis prasidėjo, kai dar prieš karą visos vienos valstybės jėgos buvo nukreiptos naikinti kitų tautybių žmones“.

Apie žydų holokaustą publikuota nemažai studijų ir atsiminimų, o romų holokausto temai skirta literatūra yra kur kas kuklesnė. Neabejotina, kad V. Beinortienės ir D. Tumasonytės iš koncentracijos stovyklose kalėjusių ir gyvų likusių romų artimųjų surinkta, nuotraukomis ir archyvų dokumentais iliustruota medžiaga turės išskirtinės vertės.

Autorėms sutikus, pristatome ištraukas iš V. Beinortienės ir D. Tumasonytės knygos „Panevėžio romų kančių keliai 1941–1945 m. / Exploring the Untold Suffering of the Roma People of Panevėžys: 1941–1945“

Ištraukos iš Šiaulių universiteto doc. dr. Rolando Paulausko knygoje publikuoto straipsnio „Romų holokaustas: neskaityti romų istorijos puslapiai“:

Skaityti plačiau
Smagi LŽB Pesacho šventė

Smagi LŽB Pesacho šventė

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė linksmai kaip didelė draugiška šeima atšventė Pesachą.

Šventė vyko 2017 m. balandžio 15 d. viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“. Skambėjo širdžiai malonios „Fajerlech“ ansamblio atliekamos žydų dainos,  buvo šilta nuo šypsenų ir geros nuotaikos.

Daugiau nuotraukų: 

Iniciatyva „Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“: Chemijos skyriaus studentas Chlaunė Meištovskis

Iniciatyva „Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“: Chemijos skyriaus studentas Chlaunė Meištovskis

Lietuvos žinios, vu.naujienos.lt nuotraukos

Chlaunė Meištovskis – iš Vilkaviškio žydų šeimos kilęs Vilniaus universiteto studentas – greičiausiai taip ir būtų likęs niekam nežinomu, neturėjusiu galimybės baigti studijų ir Holokausto metu nužudytu dvidešimt dvejų metų jaunuoliu. Jis, atrodytų, dėl savo amžiaus nieko reikšmingesnio gyvenime, išskyrus sėkmingai besiklosčiusias chemijos studijas, taip ir nespėjo nuveikti. Tačiau šiandien jo sūnėno, izraeliečio medicinos profesoriaus Moshe‘s Lapidotho dėka mes apie jį žinome.  Turime išlikusią jo nuotrauką, įklijuotą gimnazijos baigimo atestate, žinome, kaip jam sekėsi studijuoti Vilniaus universitete, kad gyveno studentų bendrabutyje Tauro gatvėje ir kad dėjo pastangų gauti didesnę stipendiją. Domėtis šiuo studentu paskatino Vilniaus universiteto rektoratą 2016 m. vasarą pasiekęs jo sūnėno, niekada veikiausiai ir nemačiusio savo dėdės, prašymas įvertinti jo pašalinimo iš universiteto aplinkybes ir pagerbti jį kaip neteisėtai netekusį galimybės baigti studijų.

Skaityti plačiau
Susitikimas su Maskvos J. Vachtangovo teatro aktoriais

Susitikimas su Maskvos J. Vachtangovo teatro aktoriais

Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio “Nusišypsok mums, Viešpatie”

Gerbiamieji bendruomenės nariai ir draugai,

2017 m. balandžio 20 d. 11 val.  LŽB Jašos Heifetzo salėje (III a.) Jūs turėsite išskirtinę progą susitikti su Maskvos J. Vachtangovo teatro aktoriais,
vaidinančiais Rimo Tumino spektaklyje „NUSIŠYPSOK MUMS, VIEŠPATIE“, pastatyto Grigorijaus Kanovičiaus romanų motyvais.
„Mūsų spektaklio kelionės priežastis labai konkreti – gelbėti savo vaiką, padėti savo artimui. Priežastį visada suformuluosi, visada rasi.
Tačiau mums šiandien svarbiausia – žmogaus jėga, žmogaus potencija. Iš kur mums semtis tos jėgos ryžtis kelionei, o tai reiškia – viską keisti? Iš kur mumyse yra jėgų žygdarbiui? Juk žygdarbis šiandien – žmogaus pasiryžimas nelengvam darbui, jei, tiesa, jis neturi egoistinių paskatų, jei jį veda gražūs norai, kilnūs jausmai.“  – spektaklio NUSIŠYPSOK MUMS, VIEŠPATIE“režisierius Rimas Tuminas

Daugiau apie spektaklį: http://kultura.lrytas.lt/scena/j-vachtangovo-teatro-gastroles-lietuvoje-vytauto-sapranausko-atminimui.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
Bilietai: http://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/jvachtangovo-teatras-nusisypsok-mumsviespatie-205800/

Kauno žydų bendruomenė bendradarbiauja su prancūzų rašytojais

Kauno žydų bendruomenė bendradarbiauja su prancūzų rašytojais

Nuotraukoje: J. Gregor prie paminklo “Lietūkio” garažo aukoms.
Kaune lankėsi prancūzų rašytojas Jean Gregor, šiuo metu kartu su savo tėvu rašantis knygą preliminariu pavadinimu “Tie žmonės – K. Jäger raporto istorija”. Graži bičiulystė su prancūzų autoriais užsimezgė Vokietijoje, Waldkirch miestelyje, kuriame šiemet vietos gyventojai vokiečiai pastatė paminklą, skirtą Holokausto aukų Lietuvoje atminimui. 
Knygos tikslas – sukurti portretus žmonių, kurie tapo kruvinų žydų žudynių Lietuvoje aukomis. Ieškodamas herojų savo kūriniui, Jean Gregor ir atvyko į Lietuvą. Kaune jis susitiko su KŽB narėmis, išgyvenusiomis Holokaustą. Buvusios Kauno geto kalinės Fruma Kučinskienė ir Feiga Koganskienė bei Dobrė Rozenbergienė, kuri patyrė ir Štuthofo bei kitų koncentracijos stovyklų siaubą, pasidalino su rašytoju ne tik asmeniniais baisiais išgyvenimais, bet ir šviesiais prieškario laikų atsiminimais, kurie ypatingai domino autorių, norintį rekonstruoti sugriautą žydų gyvenimą ir parodyti, kokių gražių, iškilių žmonių Lietuva neteko.
Skaityti plačiau
IX forto muziejuje atidaryta nauja ekspozicija „Užsienio šalių piliečiai žydai nužudyti IX forte“

IX forto muziejuje atidaryta nauja ekspozicija „Užsienio šalių piliečiai žydai nužudyti IX forte“

Kauno IX fortas Antrojo pasaulinio karo metu buvo paverstas viena didžiausių masinių žudynių vieta nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje. 1941–1944 m. laikotarpiu čia buvo žudomi Lietuvos ir iš kitų Europos valstybių atvežti žydų tautybės asmenys: Austrijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, Sovietų Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos. 1941 m. lapkričio 25 d. IX forte buvo sušaudyta beveik 3 tūkst. iš Berlyno, Miuncheno ir Frankfurto prie Maino perkeltų žydų. Paskutinė žinoma masinė užsienio šalių piliečių naikinimo akcija IX forte įvykdyta 1944 m. gegužės mėnesį. Iš Dransy koncentracijos stovyklos Prancūzijoje į Rytų Europą buvo išsiųsti 878 žydai – dauguma jų išlaipinti Kauno geležinkelio stotyje, nugabenti į IX fortą ir sušaudyti.
Prie ekspozicijos įrengimo reikšmingu finansiniu indėliu prisidėjo į Jungtines Amerikos Valstijas 1946 m. emigravęs Henris Kelenas*. Jis 2014 m. Kauno IX forto muziejui testamentu skyrė palikimo dalį – savo tėvų, brolio, sesers ir visos Kauno miesto žydų bendruomenės, pražuvusios Holokausto metu, atminimui. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Kiti partneriai: Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetas, VDU teatras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija. Ekspozicija yra papildyta virtualiu turiniu, su kuriuo galima susipažinti, naudojantis išmaniaisiais įrenginiais (išmaniaisiais telefonais, planšetėmis). Jų pagalba lankytojai gali susipažinti su vienos  šeimos iš Vokietijos istorija. Bendradarbiaujant su Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centru, ekspozicija buvo pritaikyta lankytojams su klausos negalia.

Skaityti plačiau

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina prof. habil. dr. Leonidą Melniką su 60-mečiu!

Balandžio 10 d. pianistas, vargonininkas, muzikologas prof. habil. dr. Leonidas Melnikas švenčia 60 metų jubiliejų. Ta proga Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijoje Juozo Karoso salėje vyko kūrybinis Leonido Melniko vakaras „Su muzika ir knyga“, kuriame dalyvavo pats jubiliatas, taip pat – Borisas Traubas (smuikas), Valentinas Kaplūnas (violončelė), Genadijus Savkovas (akordeonas).

Nuotraukoje Prof. Leonidas Melnikas ir LŽB pirmininkė Faina Kukliansky

Lietuvos žydų bendruomenė pažįsta Leonidą Melniką kaip aktyvų muzikinių renginių, vykstančių bendruomenėje rengėją ir dalyvį, įdomų pasakotoją, malonų išsilavinusį Vilniaus inteligentą. Jis visados laukiamas žydų bendruomenėje, nes visi žino, jei dalyvaus Leonidas Melnikas,  bus geras koncertas ir įdomus šiltas pokalbis. Jubiliejaus proga LŽB nuoširdžiai sveikina gerbiamą Leonidą Melniką ir linki geros sveikatos, kai branda ir išmintis šviesų kelią kloja ir aidi senos melodijos nauja, skambia gaida. Tegul jubiliejaus proga naujos viltys sužydės, o mūsų sveikinimo žodžiai sielą šiluma užlies. Mazel Tov!

Leonidas Melnikas gimė 1957 m. balandžio 10 d. Vilniuje. 1964–1975 m. mokėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje, 1975–1980 m. studijavo Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje (prof. M. Chalfino fortepijono ir prof. N. Oksentian vargonų klasėse, diplomas magna cum laude). 1982 m. baigė N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos meno aspirantūrą, o 1983 m. ten pat – doktorantūrą. 1986–1987 m. tobulinosi Veimaro Franzo Liszto aukštojojoje muzikos mokykloje, 1993 m. – Miuncheno aukštojoje muzikos mokykloje, 1995 m. – Paryžiaus muzikos ir šokio konservatorijoje (Conservatoire national supérieur de musique et de dance de Paris) bei Guildhall muzikos ir dramos mokykloje Londone.

1984 m. apsigynė daktaro disertaciją, 1991 m. atlikta habilitacijos procedūra. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto nuo 1983 m. 1989 m. suteiktas pedagoginis docento laipsnis, 1994 m. – profesoriaus. L. Melnikas dėsto fortepijoną, mokslo tiriamojo darbo pagrindus, vadovauja mokslo darbams. Nuo 1995 m. yra Bendrojo fortepijono katedros vedėjas.

2011 m. prof. L. Melnikas buvo išrinktas LMTA Senato pirmininku, 2016 m. perrinktas antrajai kadencijai.

L. Melnikas kaip pianistas koncertuoja Lietuvoje ir svetur, nuo 1993 m. yra trio „Musica camerata Baltica“ narys (drauge su smuikininku Borisu Traubu ir violončelininku Valentinu Kaplūnu). Yra gastroliavęs Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, JAV, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, kitose šalyse. Surengė rečitalių prestižinėse salėse: Leipcigo „Gewandhaus“, Berlyno „Konzerthaus“, Farnkfurto prie Maino „Alte Oper“, Sankt Peterburgo filharmonijos Didžioji salė, Maskvos konservatorijos Didžioji salė ir kt.

Tarp L. Melniko scenos partnerių – Tiuringijos simfoninis orkestras, Rostoko filharmonijos orkestras, Sankt Peterburgo kamerinis orkestras, Lietuvos kamerinis orkestras, Minsko kamerinis orkestras, solistai Virgilijus Noreika, Anu Kaal, Ruzana ir Karina Lisizian.

L. Melniko įgroti garso įrašai saugomi Lietuvos radijo fonduose; Lietuvoje, Rusijoje, JAV, Portugalijoje išleistos kompaktinės plokštelės.

L. Melnikas yra daugelio mokslinių publikacijų autorius. Parašė monografijas „C. Ph. E. Bachas ir Pabaltijys. Apie brolius Grotthussus“ (1997), „Экология музыкальной культуры“ („Muzikinės kultūros ekologija“, 2000), „Muzikos paveldas: epochų ir kultūrų sankirta“ (2007), „Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais“ (2008).

L. Melnikas yra Lietuvos muzikų sąjungos Tarybos narys, Daugpilio universiteto anglų kalba leidžiamų periodinių mokslo darbų leidinių „Problems in Music Pedagogy“ bei „Music Science Today: the Permanent and the Changeable“ tarptautinių redakcinių kolegijų narys.

Daugpilio (Latvija) universitetas 2004 m. L. Melnikui suteikė Garbės daktaro vardą, 2007 m. L. Melnikas tapo „Auksinio disko“ premijos laureatu.

F. Nyčė ir Pesachas: kaip Exodus (žydų išėjimas iš Egipto vergijos) viską sugriovė

F. Nyčė ir Pesachas: kaip Exodus (žydų išėjimas iš Egipto vergijos) viską sugriovė

     Andres Spokoiny    

Fridrichas Vilhelmas Nyčė (19 a. garsus vokiečių filosofas ir rašytojas) įsivaizdavo, kad egiptiečiai buvo blondinai. Atsiprašau: mano mintys lenkia viena kitą, bet pradėkime nuo pradžių:

Nepaisant žmonių šnekų, F. Nyčė nebuvo antisemitas. Priešingai, jis stojo prieš antisemitizmą, kuris šėlo Vokietijoje jo gyvenimo metais. Savo privačiuose laiškuose jis rašė, kad antisemitai, net ir jo rasistė sesuo, “turėtų būti nušauti.” (O jūs manėte, kad tik jūsų šeima turėjo problemų…)

Nyčė turėjo savo požiūrį į Pesachą, nors iš tikrųjų tai – jo problema, bet ji yra svarbi.

Akiniuotam filosofijos profesoriui žydai, su savo “vergų sukilimu iškreipė natūralią tvarką” ir sukūrė “vergų moralę”, kuri prieštaravo “valdovo moralei”, pastaroji buvo natūrali ir pageidautina pasaulio tvarka. Žydų išsivadavimas iš vergovės atvedė į “kolektyvinį  žmogaus išsigimimą”. Būtent taip savo laiku suvokė Nyčė. Prancūzijos revoliucija, JAV revoliucija ir demokratija apskritai, Nyčei buvo tiesioginis žydų vergų pradėtos moralės revoliucijos rezultatas. Prigimtis – Nyčei yra galios taisyklė. Todėl šeimininkas – “valdovas” yra natūralus, reikalingas ir kilnus. Nyčė įsivaizdavo istorinius šeimininkus kaip raumeningus Šiaurės blondinus, net jei jie buvo graikai, romėnai, arba šiuo atveju – egiptiečiai. Nyčė – Tacito, Romos imperijos rašytojo, istoriko, politinio veikėjo, – pasekėjas, kuris teigė, kad tinkama pasaulio tvarka yra ta, kurioje “stiprūs daro tai, ką jie gali, o silpni kenčia, nes jiems privalu kentėti.” Žydai buvo kalti, nes apvertė šią logiką, kuri egzistavo iki jėgos nuvainikavimo kaip pagrindinė gėrio ir blogio ištaka, sukurta silpnesniojo moralei įtvirtinti.

Skaityti plačiau

Pesacho Sederis

Doc. dr. A.Pažėraitė

Pesachas –  švenčiamas pavasarį, pradedant Nisano 15 diena (7 dienas Izraelyje, 8- diasporose). Pirmiausia šventė susijusi su izraelitų išvedimu iš Egipto, kuris kiekvieną kartą švenčiamas kaip asmeniškas išėjimas iš Egipto ir išsilaisvinimas iš vergovės. Toros autoritetai dažnai šį įvykį aiškina kaip tautos gimimo įvykį, kurį lydėjo „gimdymo skausmai“ – visi sukrečiantys įvykiai Egipte: 10 Egiptą ištikusių ženklų, makot, kurių paskutinis – avinėlio aukojimas, patepant jo krauju izraelitų namų durų staktas, kad pro juos praeitų mirties angelas, nieko namuose nepalietęs, – suteikė šiai šventei vieną iš vardų – pesach (nuo hebr. pasah, kuris reiškia aplenkti, praleisti, žr. Iš 12:23, ir nuo šio žodžio – pesach, būtent šiai šventei skirta avinėlio auka, kuri būdavo aukojama, kol stovėjo šventykla).

Kiti šventės vardai – hag ha-Macot („Macų (neraugintos duonos) šventė“ (Iš 23:15; Kun 23:6; Įst 16:16). R. Josefas Dovas Soloveičikas aiškino, kad žydų švenčių pavadinimai pirmiausia nurodo įsakus, susijusius su ta ar kita švente, o ne kokius nors pasakojimus ar dar nežinia ką.

 Todėl visiškas nesusipratimas, kai krikščionys šią šventę vadina „žydų velykomis“. Dar daugiau, šis žodis ateina iš netgi iki-krikščioniškos lietuviškos pavasario šventės, tai kokia galėtų būti jos sąsaja su šia švente?

Pesacho šventė, kaip matom, susijusi su įsakais aukoti avinėlį ir valgyti macą septynias dienas. Aukojimas turėdavo būti atliekamas išvakarėse, Nisano 14 d., ir valgomas kartu su maca ir maroru (karčiomis žolėmis), dėkojant Dievui už išgelbėjimą nuo dešimtojo Egiptą ištikusio ženklo („makat bechorot“, „pirmagimių ištikimas“). Šventyklą sugriovus avinėliai nebėra aukojami. Macos valgomos, prisimenant išvedimą iš Egipto, kai nebuvo laiko raugti tešlos.

Skaityti plačiau
Pristatytas Vilniaus sinagogų žemėlapis

Pristatytas Vilniaus sinagogų žemėlapis

„Kai mes kalbame apie žydų kultūrinį paveldą, mes neturime omenyje svetimos tautos, kuri gyveno nutolusi nuo visko ir vieną dieną nusprendė išsikelti. Mes kalbame apie tai, kas buvo Lietuvoje, apie lietuvių tautos paveldą, ne tik žydų“, – sakė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. Penktadienį ambasadoriaus rezidencijoje vyko Vilniaus sinagogų žemėlapio pristatymas, kurio vienas iš tikslų – parodyti, kad žydų ir lietuvių tautų istorijos yra neatsiejamos.
Iš 135 sinagogų liko tik 1 veikianti Iš viso žemėlapyje pažymėtos net 135 sinagogų vietos, kurios veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Daugiausia žydų maldos namų būta sostinės senamiestyje, aplink Didžiąją Vilniaus sinagogą Žydų bei aplinkinėse – Vokiečių, Gaono, Stiklių – gatvėse. Ten galima suskaičiuoti daugiau nei 30 sinagogų, bet šiandien nė vienas iš šių pastatų neišliko: sinagogos buvo sugriautos, vietoje jų pastatyti kiti pastatai arba pertvarkytos erdvės.

Skaityti plačiau

Pranešimas spaudai: Kurkime strateginę žydų paveldo viziją, o ne disneilendą

Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų suglumino praėjusią savaitę spaudoje pasirodžiusi informacija apie valdžios institucijų ketinimus sostinėje steigti dar vieną žydų muziejų, užuot užtikrinus paramą jau vykdomiems projektams.

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, kurio padaliniai įsikūrę autentiškuose, glaudžiai su Vilniaus žydų istorija susijusiuose pastatuose, pastaruoju metu išgyvena intensyvų ir produktyvų laikotarpį. Čia vyksta aukščiausio lygio tarptautiniai renginiai, kaip kad Tarptautinio Holokausto atminties aljanso konferencija, surengta kovo 22-23 d., nuolat auga lankytojų skaičius. Istoriniuose pastatuose kuriamos naujos nuolatinės ekspozicijos: jau šį rudenį duris atvers litvako dailininko Samuelio Bako muziejus, netolimoje ateityje planuojama atidaryti Lietuvos žydų kultūros muziejų (Litvakų centrą) bei Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų, kuriuo domisi pasaulinės muziejininkų organizacijos, kaip kad ICOM.

Pastarasis muziejus bus įkurtas istoriniame pastate Žemaitijos g., praėjusį mėnesį įtrauktame į Kultūros vertybių registrą. Čia prieškariu veikė viešoji „Meficei Haskala“ biblioteka, vėliau – Vilniaus geto biblioteka, kurioje vykdavo kultūriniai renginiai, rinkdavosi geto pasipriešinimo organizacijos dalyviai. 1945 m. Holokaustą išgyvenę žydai čia įkūrė Žydų muziejų, vėliau uždarytą sovietinės valdžios. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus istorinį bibliotekos pastatą ketina įveiklinti ir paskirti Holokausto edukacijai. Muziejui pasipildžius naujais padaliniais, bus sukurtas unikalus lankytojo kelias, leidžiantis pažinti žydišką Vilnių.

Skaityti plačiau
Vilniaus universitetas kviečia į Atminties diplomų teikimo ceremoniją “Grįžtanti atmintis”

Vilniaus universitetas kviečia į Atminties diplomų teikimo ceremoniją “Grįžtanti atmintis”

Kviečiame dalyvauti renginyje:

15.00 val. Vilniaus universiteto Atminties diplomų teikimo ceremonija – iniciatyva „Grįžtanti atmintis“ (VU Mažoji aula, Universiteto g. 3, Vilnius)

Žvelgiant į ateitį ir suvokiant šiandienos visuomenės lūkesčius, vertinant praeitį ir jaučiant atsakomybę už XX amžiaus prieškario bei pokario Lietuvoje ir konkrečiai Vilniaus universitete vykusius procesus ir priimtus sprendimus, Vilniaus universitetas pradeda moksliniu istoriniu tyrimu paremtą iniciatyvą Grįžtanti atmintis – Recovering Memory. Šia iniciatyva siekiama prisiminti ir pagerbti Vilniaus universiteto bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų veiksmų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto ir neteko galimybės baigti studijas bei įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą.

Iniciatyvos Grįžtanti atmintis – Recovering Memory tikslai:

Skaityti plačiau
Premjeras Saulius Skvernelis susitiko su Amerikos žydų komiteto atstovais

Premjeras Saulius Skvernelis susitiko su Amerikos žydų komiteto atstovais

Amerikos žydų komiteto (AJC) vizitas Lietuvoje susijęs su AJC tarptautinio biuro Lenkijoje atidarymu. Kovo 27d. Varšuvoje atidarytas AJC  Rytų ir Vidurio Europos biuras yra penktasis Europoje, jis skirtas ryšiams su septyniomis Europos šalimis: Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Slovakija. Šia proga ir rengiamas vizitas Baltijos ir kitose Europos šalyse.

Po  biuro atidarymo AJC delegacija 3 dienas viešėjo Lietuvoje, lankėsi Lietuvos žydų (livakų) bendruomenėje (LŽB), kur drauge pasitiko Šabą. Lietuvoje viešėjusios delegacijos nemažai narių ,didžiuodamiesi sakė, esantys litvakais, kurie norėtų palaikyti ryšius su Lietuva. AJC ir L_B sieja lne tik draugiški ryšiai, bet ir asocojuota veiklos sutartis.

AJC veiklos prioritetai – remti regiono gerus santykius su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis, nes šie ryšiai laikomi esminiu dalyku, užtikrinančiu geopolitinį saugumą žydams.

Organizacija jau seniai yra tvirtai įsipareigojusi gilinti ryšius, kurie paremti Europos ir Jungtinių Valstijų vertybėmis bei interesais; Europos integracija laikoma labiausiai ambicingu ir sėkmingu taikos projektu šiuolaikinės istorijos procese.

Nuotraukos iš susitikimo Lietuvos premjeru S. Skverneliu:

AJC žydų organizacija remia žydų istorijos muziejaus idėją Vilniuje

AJC žydų organizacija remia žydų istorijos muziejaus idėją Vilniuje

Vilnius, kovo 31 d. (BNS). Amerikos žydų komitetas remia idėją įsteigti Lietuvos žydų istorijos muziejų Vilniuje, sako organizacijos atstovas Samas Kligeris (Semas Kligeris).

„Mes manome, kad tai yra svarbi iniciatyva ir su Vyriausybės pagalba ji gali būti įgyvendinta. Mes prieš kelias dienas lankėmės muziejuje Varšuvoje, jis yra labai įspūdingas, yra daugybė muziejų Europoje (…). Tad tai būtų gera pradžia, gera žydų-lietuvių santykių tąsa, jei toks muziejus būtų įkurtas Lietuvos sostinėje“, – per spaudos konferenciją Vilniuje penktadienį sakė komiteto vadovas Rusijos reikalams. Jis pabrėžė, kad penktadienį vykusiame susitikime Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas taip pat išreiškė paramą šiai idėjai.

Komiteto valdytojų tarybos vadovė Harrieta P.Schleifer (Harieta P.Šlaifer) pabrėžė, kad muziejus turėtų susitelkti ne į Holokaustą, o į turtingą Lietuvos žydų istorijos paveldą. „Turėtų būti susitelkta į istoriją nuo pat pradžių, per dabartį ir (projektuojant – BNS) į ateitį, o ne tiesiog skiriant dėmesį Holokaustui. Nes Lietuvos istorija, be šių nelaimingų įvykių, yra išties turtinga“, – teigė ji.

Idėją kurti Žydų istorijos muziejų buvusiuose Vilniaus kongresų ir sporto rūmuose ketvirtadienį pristatė Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad muziejus turėtų koncentruotis į 600 metų siekiančią žydų istoriją Lietuvoje, o ne į skaudžius Holokausto įvykius. Jis sakė, kad tam teks koreguoti jau parengtą rekonstrukcijos projektą.

Skaityti plačiau
Kvietimas žurnalistams į AJC spaudos konferenciją Kempinski viešbutyje, Vilniuje [Atnaujinta]

Kvietimas žurnalistams į AJC spaudos konferenciją Kempinski viešbutyje, Vilniuje [Atnaujinta]

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia į spaudos konferenciją, kuri vyks kovo 31 d. 10.30val. Kempinski viešbutyje, Universiteto g. 14, Vilnius.

Spaudos konferencijoje dalyvaus Amerikos Žydų komiteto (AJC) delegacijos nariai: Harriet Schleifer – AJC tarybos vadovė, Steve Zelkowitz – tarybos narys, Sam Kliger – Rusijos žydų reikalus atstovaujantis AJC, Simone Rodan – Vokietijos AJC biuro direktorė. AJC delegacija lankysis Vilniuje 2017 kovo 30-31 dienomis ir susitiks su Lietuvos Vyriausybės vadovu Sauliumi Skverneliu, Seimo vicepirmininku Gediminu Kirkilu, Užsienio reikalų ministerijos atstovais, juos priims Lietuvoje dirbantys JAV ir Izraelio ambasadoriai.

Vizitas Lietuvoje susijęs su AJC tarptautinio biuro Lenkijoje atidarymu. Kovo 27d. Varšuvoje atidarytas AJC  Rytų ir Vidurio Europos biuras yra penktasis Europoje, jis skirtas ryšiams su septyniomis Europos šalimis: Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Slovakija. Šia proga ir rengiamas vizitas Baltijos ir kitose Europos šalyse.

AJC praneša, jog “Pribrendo laikas intensyviau bendradarbiauti. Šios 7 šalys sudaro ketvirtadalį dabartinės Europos Sąjungos, todėl  jos turi svarbų balsą Briuselyje, kuris tik stiprės kartu su numatomu Jungtinės Karalystės išėjimu iš ES 2019 m. Šios valstybės yra tvirtai įsipareigojusios transatlantinei partnerystei ir dvišaliams santykiams su Vašingtonu, ir žinoma, jos yra vertinamos kaip NATO narės. Jos taip pat palaiko tvirtus ryšius su Izraeliu, kai kuriais atvejais apibūdinamos kaip strateginiai partneriai“.

Skaityti plačiau