Mokslas, Istorija ir Kultūra

Liepos 27 d.: Davido G. Roskieso paskaita „Įsimylėję litvakai“

Litvakas yra ir tikras asmuo, ir stereotipas. Tikri litvakai įdarytą žuvį (orig. ) gamina su pipirais, o ne su cukrumi ir kalba specifiniu jidiš kalbos dialektu. Bet jie garsūs ir intelektualumu, racionalumu, asketiškumu, ir kitais elitiniais bruožais, dėl kurių su jais leisti laiką labai nuobodu. Kai kurie žydai netgi manė, kad litvakai yra „tseylem-kep“, t. y. galvose slepia krucifiksą.

Iš dviejų žymių litvakų šeimų kilęs garsus žydų kultūros istorikas, jidiš literatūros tyrinėtojas iš Jungtinių Amerikos Valstijų Davidas G. Roskiesas nusprendė mesti iššūkį šiems tautiniams stereotipams ir juos nugalėti. Kviečiame į paskaitą, kurioje, pasiremdamas medžiaga iš asmeninio pasakojimų ir dainų aruodo bei ilgamečiais Rytų Europos žydų kultūros tyrimais, profesorius D. G. Roskiesas pristatys litvakus kaip visame pasaulyje žinomus romantikus. Jis atskleis, kad litvakai parašė pačias pirmąsias šiuolaikines žydų meilės istorijas hebrajų ir jidiš kalbomis, kad jie mylėjo mokslą kaip niekas kitas ir tryško nuoširdžia meile Lietuvos kraštovaizdžiui. Šis meilės palikimas buvo toks stiprus, kad išliko net tada, kai žydai litvakai buvo beveik visiškai sunaikinti arba išsibarstė po pasaulį.

Paskaitą organizuoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras, kuris 2017–2018 m. įgyvendina projektą „Žinių apie žydų kultūros paveldą stiprinimas: akademinių paskaitų serija“.

Paskaita vyks anglų kalba. Jos vertimą į lietuvių kalbą kiek vėliau rasite Judaikos tyrimų centro tinklaraštyje. Atvykite pasiklausyti įdomių, netikėtų ir, svarbiausia, tikrų istorijų.

 

Rugpjūčio 1 d.: moksleiviai pristatys patyčių prevencijai skirtą parodą

Rugpjūčio 1-ąją Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente vyks tarptautinio edukacinio projekto „Leiskite man būti savimi – Annes Frank gyvenimo istorija“ Lietuvoje pristatymas ir to paties pavadinimo parodos turas kartu su projekte dalyvaujančiais moksleiviais-gidais.

Liepos mėnesį bibliotekoje eksponuojamą dviejų dalių kilnojamąją parodą „Leiskite man būti savimi…“ sukūrė A. Frank namuose Amsterdame (Nyderlandai) veikianti jos atminimą puoselėjanti organizacija. Paroda skirta patyčių prevencijai, ji skatina susimąstyti apie pirmines ir pačias svarbiausias priežastis, kurios lėmė ir tebelemia nacizmo, kitų režimų neapykantos ideologijų sėkmę XX a. ir XXI a.

Pirmoji parodos dalis skirta A. Frank gyvenimo istorijai (nuo gimimo 1929 m. iki mirties Bergen-Belzeno koncentracijos stovykloje 1945 m.). Čia pateikiamos nuotraukos ir tekstai, pasakojantys apie mergaitę supusį pasaulį: Hitlerio iškilimą, Antrąjį pasaulinį karą, žydų persekiojimą ir kt. Lankytojams informacija apie Holokaustą ir Antrąjį pasaulinį karą pateikiama per A. Frank, rašiusios dienoraštį, gyvenimo istoriją. Antroji parodos dalis A. Frank istoriją susieja su šiandienos aktualijomis: pasakojamos šiuolaikinių jaunuolių istorijos, atskleidžiama, kaip paaugliai suvokia save, kaip juos mato ir vertina kiti. Parodoje aiškiai atskleidžiama, ką reiškia išankstinės nuostatos, kaip tai gali lemti socialinę atskirtį ar net diskriminaciją.

Kviečiame apsilankyti parodos uždaryme ir pasiklausyti moksleivių lūpomis pasakojamų istorijų.

Pastatas, kurio Vilnius gali pavydėti Varšuvai: kodėl čia plūsta minios turistų?

DELFI.lt

Šiaurės Jeruzalė – taip nostaligiškai žydai vadina Lietuvos sostinę. Šimtmečius Lietuvoje gyvavusi žydų bendruomenė per Antrąjį pasaulinį karą buvo beveik išnaikinta. Tačiau religingi žydai iki šiol sako, kad yra trys Jeruzalės – Dangaus karalystėje, Izraelyje – tikroji šios šalies sostinė bei Vilna – Šiaurės Jeruzalė. Ne veltui Vilniuje mokė Elijahu Ben Salomonas Zalmanas, labiau žinomas, kaip Vilniaus Gaonas. Ir nors sostinėje veikia valstybinis Vilniaus Gaono pavadintas muziejus, kukliose išbarstytose erdvėse lankytojai gali susipažinti tik su trupinėliais tos turtingos litvakų istorijos dalimis. Tuo metu Varšuvoje, kurioje taip pat gyveno gausi žydų bendruomenė, žydų palikimas įamžintas ir įprasmintas įspūdingame Lenkijos žydų istorijos muziejuje. Kodėl tokio iki šiol nėra Vilniuje, mieste, kuris buvo tikrasis žydų kultūros centras ir kur, anot posakio, vertėdavo semtis išminties?

Skaityti plačiau

85-erių žemaitė Joana Milašienė: „Iki šiol regiu atkastus žydų kūnus“

15min.lt

Holokausto liudininkė Joana Milašienė

Iki vokiečių ekspansijos Lietuvoje gyveno itin daug žydų tautybės žmonių. J.Milašienės teigimu, Darbėnuose tuo metu gyveno apie 600 žydų. Praktiškai visi jie buvo nužudyti. Būtent šiose apylinkėse yra dvi didelės žydų žudymo ir laidojimo vietos. Grįždama atgal mačiau, kaip visi žydai jau buvo suvaryti į šuolę (sinagoga), ta mergaitė taip pat. Būčiau parsivedus, gal ir būtų išgyvenusi ji, bet maža tebuvau – proto neturėjau. „Pažinojau Abių šeimą. Dukterų vardai buvo Esterkė ir Ribkė. Jie turėjo didelę krautuvę Darbėnuose. Ten su motina eidavome pirkti miltų, žuvies, suknelių. Tos seserys vesdavosi mane prie veidrodžio, kad būtinai medžiagos tiktų prie veido. Be to, už prekes galėdavai susimokėt tada, kada turėdavai pinigų. Ribkė mane mylėjo, saldainių duodavo. Pas mane neseniai buvo atvažiavęs žydas iš Amerikos, labai norėjo sužinoti, ar tos seserys neturėjo vaikų, bet atsakiau, jog nemačiau“, – pasakojo senolė. Ji aiškiai prisimena ir Holokausto pradžią: „Kai parėjo vokiečiai, dar savaitę kokią pabuvo tie žydai. Tuomet Darbėnuose juos suvarė į sinagogą – visus suėmė, nebeliko nei vieno, po to sušaudė ir užkasė. Ta vieta Darbėnuose – netoli geležinkelio.“

Skaityti plačiau
Atmintis ir Teisingumas. Kada žydams buvo atimta ir negrąžinta Lietuvos pilietybė?

Atmintis ir Teisingumas. Kada žydams buvo atimta ir negrąžinta Lietuvos pilietybė?

Migracijos departamento duomenimis, iš Lietuvos kilę žydai aktyviai naudojasi galimybe atkurti šalies pilietybę po 2016 m. liepą įsigaliojusių pataisų, leidžiančių jiems tai padaryti lengviau. Po to, kai pernai buvo pakeistas Pilietybės įstatymas, labai auga litvakams atkurtos pilietybės skaičiai. Seimas prieš metus priėmė Pilietybės įstatymo pataisas, jas pasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prie pataisų inicijavimo ir įgyvendinimo ženkliai prisidėjo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky. Šios pataisos užtikrina tarpukariu iš Lietuvos išvykusių žydų bei jų palikuonių teisę atkurti Lietuvos pilietybę.

Daug litvakų žuvo per Holokaustą, kiti šiuo metu yra pasklidę visame pasaulyje. Daugelis jų identifikuoja save su Lietuva, bet yra netekę Lietuvos pilietybės. Iš tikrųjų šis klausimas yra ne vien moralinis, bet ir teisinis. Kalbame apie žydus, kurie išgyveno karą, Holokaustą. Jie buvo deportuoti, izoliuoti bei žudomi ne kaip Lietuvos piliečiai, o kaip žydai. Į Sibirą žmonės buvo tremiami dėl to, kad jie turėjo nuosavybės, ar buvo advokatai, gaisrininkai ir savanoriai. Todėl iškyla teisėtas klausimas, koks yra jų pilietybės netekimo momentas? 

Skaityti plačiau
Paroda „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“ veiks iki liepos 28

Paroda „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“ veiks iki liepos 28

Paskutinės dienos, kai galima aplankyti parodą „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“, ji veiks iki liepos 28 dienos!

Tuo tarpu visus norinčius pamatyti unikalius dokumentus ar išgirsti įdomių faktų, istorijų, pavyzdžiui, kodėl Strašuno biblioteka – lyg didžiuliai suakmenėję smegenys, kviečiame į turą, kurį ves Centro vadovė Lara Lempertienė. Turo metu jūsų lauks diskusija.

Susitikime liepos 28 d. 15 val. Nacionalinėje bibliotekoje, parodų salėje, 3 a.

…See More

Violeta Davoliūtė: Gėrio Riteriai, antisemitai ir Šiaurės Jeruzalės koncepcija

15min.lt –  Publikuota 2015m.

Nuo lzb.lt: Nors publikuota prieš 2 metus, bet problema nepakito, tik paaštrėjo. Autorės  V.Davoliūtės įžvalgumas nusipelno pagarbos.

Pirmiausia noriu iš anksto atsiprašyti skaitytojų už kai kurias šiame komentare panaudotas citatas, tačiau be jų neapčiuoptume čia aptariamos problemos esmės.
Po keleto dienų šurmulio visuomenėje Vilniaus meras Remigijus Šimašius atlaikė spaudimą ir savo visuomeniniu patarėju paliko prieštaringai vertinamą Danielį Lupshitzą. Tačiau į kelis svarbius klausimus taip ir liko neatsakyta. Kodėl būtent šis itin kontraversiškas ir nežinia kokiais nuopelnais garsėjantis asmuo tapo toks reikalingas Vilniaus merui? Ir – ypač – kuo jis pranoko daug kitų kompetentingų, daug pasiekusių ir su Lietuva glaudžius ryšius palaikančių Izraelyje gyvenančių litvakų išeivių – mokslininkų, inžinierių, finansininkų ar IT specialistų, kad nusipelnytų tokio nuolankaus Vilniaus mero apibūdinimo kaip „gėrio riteris ir šviesos karys“? Kodėl būtent jį naujasis meras parinko tinkamiausiu kandidatu drauge „tiesti tiltus“?

Remigijus Šimašius priverstas aiškintis dėl Danieliaus Lupshitzo: jis tik patarinės, ne spręs Šurmulys dėl D.Lupshitzo kandidatūros kilo ne veltui. Kaip žinia, naujasis patarėjas yra gerai žinomas feisbuko aktyvistas, garsėjantis radikalia retorika, agresyvia laikysena ir neapykantos kurstymu.

Skaityti plačiau

S. Kanovičius: įdedame visą širdį, nes antros tokios galimybės jau nebebus

bernardinai.lt  Autorius Donatas Puslys

2019 metais duris turėtų atverti unikalus projektas – Šeduvoje įsikursiantis litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejus „Dingęs štetlas“. Apie jo kūrimo darbus, litvakų atminties puoselėjimą ir tam kylančius iššūkius kalbėjomės su šio projekto vadovu, Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėju Sergejumi Kanovičiumi.

Pradėkime pokalbį nuo konteksto, supančio visą Šeduvos projektą. Kaip mums čia, Lietuvoje, sekasi integruoti Lietuvos žydų istoriją į bendrą istorinį naratyvą? Ar tai jau integrali pasakojimo dalis, ar vis dar tik įdomi išnaša, kuria paįvairinamas pagrindinis pasakojimas?

Visa tai įvertinti sunku, nes niekada negali turėti visos informacijos. Galima tik bandyti viską aprėpti. Svarbu, kad visi tokie projektai, tarp kurių yra ir Šeduva, tarnauja vienamlabai kilniam tikslui – apsaugoti ar sukurti kultūros vertybes. Manau, jog visos tiesės anksčiau ar vėliau susisiekia – kiekvienas projektas turi kažką vertingo, nes prisideda prie visuomenės švietimo. Gal kiek ir nusibodau vis kartodamas, tačiau pasikartosiu dar, kad viskas pasikeis – ir tikiu, jog pasikeis – į gerąją pusę, tada, kai švietimo sistema rimtai imsis šių dalykų ir pats vadovėlių turinys bus gerokai kitoks, kad pasakojimas apie žydus – Vilniaus, Šeduvos, Jonavos ar Lietuvos – neprasidėtų ir nesibaigtų Holokausto duobėmis. Yra normalus gyvenimo ciklas. Žmogaus gyvenimas prasideda gimimu, Lietuvos žydų istorija čia prasideda žmonių atsikėlimu, apsigyvenimu. Ši įsikūrimo istorija labai marga, turtinga, ją derėtų papasakoti. Manau, kad tai yra švietimo reformos klausimas.

 

Skaityti plačiau
Vilniaus Jidiš institute prasidėjo Tarptautinės Jidiš kalbos ir literatūros vasaros programos studijos.

Vilniaus Jidiš institute prasidėjo Tarptautinės Jidiš kalbos ir literatūros vasaros programos studijos.

Pirmadienį, liepos 17d. iškilmingai prasidėjo Tarptautinės Jidiš kalbos ir literatūros vasaros programos studijos.” Jau beveik 20 metų, programą vykdo ir organizuoja Vilniaus Jidiš institutas prie Vilniaus universiteto.
Šiemet programoje dalyvauja beveik 40 studentų iš JAV, Izraelio, Lenkijos, Prancūzijos, Švedijos ir Lietuvos. Litvakų jidiš kalba yra laikoma literatūrinės kalbos etalonu. Šiemet ją dėstys žinomi jidiš k. specialistai: prof. Anna Veršik (Estija), Abraomas Lichtenbaum (Argentina), Dov Ber Kerler (JAV), Vera Shabo (Izraelis).
Pasak Vilniaus Jidiš instituto direktoriaus, profesoriaus Šarūno Liekio, Tarptautinės Vilniaus vasaros programos” unikalumas yra jos profesionalumas, aukštas akademinis lygis, galimybė bendrauti su bendramoksliais jidiš ir įdomi kultūrinė programa.
Tarptautinė jidiš vasaros studijų programa tęsis iki rugpjūčio 11 d.

Vidurio Europos universiteto likimas – švietimo ar antisemitizmo klausimas?

Vidurio Europos universiteto likimas – švietimo ar antisemitizmo klausimas?

Bernardinai.lt Gintarė Kubiliūtė

Vengrijos sostinėje Budapešte įsikūrusiam Vidurio Europos universiteto (CEU) išlikimui kilo grėsmė po to, kai premjero Viktoro Orbano vyriausybė pranešė apie laukiančius Švietimo įstatymo pokyčius.

Žydų kilmės verslininko George‘o Soroso iniciatyva CEU buvo įkurtas 1991 m. Universitetas akredituotas JAV ir Vengrijoje, tačiau savo veiklą vykdo tik Vengrijoje. V. Orbano valdoma dešiniųjų vyriausybė siekia, kad CEU atidarytų filialą Niujorko valstijoje arba priešingu atveju universiteto veikla Vengrijoje bus nutraukta. Be to, naujuose įstatymuose būtų reikalaujama išduoti diplomus, galiojančius tiek Vengrijoje, tiek JAV.

V. Orbano vyriausybės galimi nauji reikalavimai būtų pražūtingi Vidurio Europos universitetui, kadangi lėšų įsteigti naują filialą Niujorko valstijoje nepakaktų, o ir diplomų suteikimo derinimas su vyriausybėmis būtų lėtas, sudėtingas ir galima teigti, kad mažai kas priklausytų nuo paties universiteto. Taigi, įstatymų pataisos CEU padarytų visiškai priklausomą nuo Vengrijos valdančiųjų.

Skaityti plačiau

EDUKACINIS PLENERAS 2017 m. liepos 31 rugp 4 dienomis

Mielieji bendruomenės nariai,

visi turintys polinkį tapyti, mėgstantys meną, gamtą ir puikią draugiją tikrai nenusivilsite
dalyvaudami edukaciniame tapybos plenere,
kuris organizuojamas jau trečius metus iš eilės.

Edukacinis pleneras 2017 – 5 dienos ir 4 naktys praleistos meno pasaulyje įkvepiančios gamtos apsuptyje kartu su žinomais dailininkais –
Raimondu Savicku (Lietuva), Alexander Ganelin (Izraelis) bei Anna Khodorkovski (Izraelis).

Plenero dalyvių laukia:
4 naktys dviviečiuose arba triviečiuose kambariuose „Įlankos“ sodyboje prie Bebruso ežero Molėtų rajone;
maitinimas tris kartus per dieną (pasirūpinsime ir vegetarais!)
praktiniai užsiėmimai ir asmeninės dėstytojų konsultacijos
dažų ir priemonių rinkinys praktiniams užsiėmimas
edukacinė ir laisvalaikio programa: kruizas pramoginiu keltu „Švyturys“ po Bebrusų ežerą, pirtis ir sauna, įvairi kultūrinė programa, Šabato sutikimas.

Dalyvio mokesčio kaina bendruomenės nariams – 150 EUR.  |
Kviečiame registruotis iki liepos 18  12 val.

Sumokėjus prašome atsiųsti mokėjimo nurodymo kopiją el. paštu: zanas@sc.lzb.lt

Registracija ir papildoma informacija:|
Žana Skudovičienė e-paštu: zanas@sc.lzb.lt arba tel. + 370 67881514.

Rekvizitai apmokėjimui:
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
įm. k. 190722117
PVM kodas: LT100010504214
Sąskaitos nr.  LT09 7044 0600 0090 7953
AB SEB bankas

Mokėjimo paskirtis : Edukacinis pleneras 2017 (nurodykite vardą bei  pavardę asmens už kurį daromas pavedimas)

Edukacinio plenero rėmėjai: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Geros valios fondas, JDC.

Lietuvos “Makabi” 20- oje Makabiadoje laimėjo 6 medalius

Bronzos medalį Lietuvos “Makabi” komandai 20-oje Pasaulinėje Makabiadoje iškovojo  mūsų garsus didmeistris-šachmatininkas  Eduardas Rozentalis!!! Sveikinam nugalėtoją ir visą Lietuvos komandą.

Taigi, viso labo turime  du aukso medalius: stalo tenisininkė,  jaunė Neta Alon vienetų varžybose ir mišriame dvejete su izraeliečiu Janin Karmazin,vieną sidabro – badmintonininkas Mark Šames ir trys bronzos medalius – stalo tenisininkės Neta Alon kartu su Vanesa Ražanskyte, šachmatininkas Eduardas Rozentalis ir badmintoninikas Daniel Tarachovskij mišriame dvejete su ukrainiete Natalija Ruzgaizer.

Šeši  Makabiados Medaliai! Puikus pasiekimas! Sveikiname ir džiaugiamės visi.

Sveikinimą “Makabi” prezidentui Semionui Finkelšteinui ir LŽB pirmininkei Fainai Kukliansky pirmasis atsiuntė Lietuvos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas:
“Didžausi sveikinimai ir padėka!
Džiaugiamės kartu!
Perduosime šią žinią visom institucijom!!!”
Edminas  Bagdonas

Antisemitų apsaugojimo klausimais

Sergejus Kanovičius, bernardinai.lt

Neseniai Vilniaus miesto pavadinimų, paminkų, atminimo lentų komisijos (toliau Miesto Komisija) nariai svarstė šiuos klausimus.

Komisijos nariams nepritrūko kompetencijos ir neteko kreiptis nei į kalbos komisiją dėl Washington‘o (juk ne Wroclaw‘o) aikštės užrašų, nereikėjo kreiptis į visuomenę jos nuomonės dėl Ukrainos aikštės, pakako kompetencijos svarstant klausimus, susijusius su Jono Basanavičiaus įamžinimu.

Tik vienas klausimas susilaukė gausybės, kaip čia tiksliau pasakius, prasmingo atsakomybės ir kompetencijos vengimo. Tai klausimas, susijęs su Vilniaus Tarybos nario Mark Adam Harold‘o pareiškimu, kuriame jis argumentuotai siūlo pakeisti K. Škirpos alėjos pavadinimą Pasaulio Teisuolių vardu. Ką daro komisija? Komisija sakosi, nežinanti, ką daryti. Ji kreipsis pagalbos į kitą įstaigą, kuri iš nežinojimo, ką daryti, rašo K. Škirpai skirtas istorines pažymas, kuriose visaip išsisukinėjama (žudynėse nedalyvavo, nes vokiečiai neleido išvažiuot, asmeniškai nieko nežudė, tik buvo antisemitinio LAF vadovas, ir kvietė su žydais susidoroti taip: „Išanalizavus Berlyno LAF organizacijos parengtuose tekstuose sutinkamus antisemitinius teiginius, galima tvirtinti, kad jos nariai „žydų problemą“ siūlė spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu“. Tai yra citata iš LGGRTC Direktorės T.B. Burauskaitės istorinės pažymos, perduotos Kauno miesto administracijos vadovui).

Skaityti plačiau
LŽB atidaryta bendruomenės narių tapybos darbų paroda su Raimondu Savicku

LŽB atidaryta bendruomenės narių tapybos darbų paroda su Raimondu Savicku

Gražų vasaros vakarą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyko dar vienos nepaprastos parodos atidarymas. Raimondas Savickas vadovavo kūrybingai grupei LŽB narių, kurie tapė žydišką Vilnių, Sinagogą… Kviečiame aplankyti parodą III aukšto fojė.

PARODOS DALYVIAI: Rolanda Albam, Anna Avidan, Jelena Comik ir Jevgenij Comik, Frida Vitkauskienė, Salomėja Rybokienė, Elen Janovskaja, Violeta Bondarenko, Ala Segal, Viktorija Gudžiūnaitė, Jelena Tarachovskaja, Sergej Liser ir Svetlana LIser, Michail Selezniov ir Lidija Selezniova, Ester Izakson, Vera Vainikonienė, Lilija Dulkė, Viktorija Zinkevičienė, Janina Jakučinskienė.

 

Piliečiai. Bendrapiliečiai. Žmonės

Piliečiai. Bendrapiliečiai. Žmonės

bernardinai.lt Sergejus Kanovičius

Vis tebevyksta keisti atminčių karai. Ačiū Dievui, kad jie vyksta tik virtualioje erdvėje ir, manding, tų atminčių susišaudymų atmosfera darosi kiek adekvatesnė ir ramesnė.

Jau pernai po vieno masinio įvykio Holokausto žydiškų aukų atžvilgiu imta labai plačiai, kone masiškai, vartoti „bendrapiliečių“ sąvoka. Vienoje diskusijoje man paprieštaravus, kad be reikalo pabrėžiama, jog buvo žudomi „mūsų bendrapiliečiai“, nes šitaip už tos kviestinės atjautos ribų lieka daugybė ne Lietuvos piliečių, kurie buvo masiškai žudomi ir Paneriuose, ir Kauno IX forte, man pateikė savotišką argumentą, kuris skambėtų maždaug taip – bet juk sakydami, kad buvo žudomi „mūsų“ bendrapiliečiai tas aukas darome „mūsiškėmis“, vadinasi artimesnėmis. Galbūt. Pastebėjau, kad net rafinuoti ir gan buki modernūs nacionalistai, nenorėję ligi tol net užsiminti apie Holokaustą, juolab apie jo aukas ėmė po truputį „jaukinti“ tą sąvoką, kuri jiems tapo savotiška indulgencija už tai, kad ta tema ėmė apskritai pasisakyti. Iš tų moderniųjų ganėtinai kvadratinių nacionalistų gali netyčia išgirsti tokį; „Na, kadangi ten buvo nužudyti mūsų „bendrapiliečiai“, tai nėra geras dalykas – žudyti „bendrapiliečius“ yra nepatriotiška“. Tokia kiek, atsiprašant, suliberalėjusio nacionalisto logikos dekonstrukcija. O jei nužudyti nebendrapiliečiai?

Skaityti plačiau
Joniškio Baltosios sinagogos atidarymas

Joniškio Baltosios sinagogos atidarymas

Joniškyje miesto dienos šventės metu 2017 liepos  6 – 8 dienomis bus iškilmingai atidaroma restauruota Baltoji sinagoga, kuri statyta 1823 m.

Izraelio Valstybės ambasados Lietuvoje ir Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva mezuza bus pritvirtinta ir pirmasis Šabas Baltojoje sinagogoje bus švenčiamas liepos 7d. 17 val.

Žydų gyvenamos vietos ar sinagogos yra pašventinamos. Tai daroma mezuzos ritualo metu. Mezuza (Mezuzah) ant durų žydui primena Dievą.

Nuotraukoje: Joniškio centrinė aikštė 20-ojo amž. pirmajame dešimtmetyje. 

Joniškio  sinagogos 1935m. 

Sinagogos išorės formose persipynė vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo stilių bruožai.

Restauravimo projekto finansavimo šaltiniai: LR teikiamos 2009–2014 m. Europos Ekonominės Erdvės finansinių mechanizmų, bendrojo finansavimo ir Joniškio rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Projekto bendra vertė – 389 358,35 Eur.

Didesniuose Lietuvos miestuose stovėjo dvi, skirtingu laiku statytos, sinagogos. Iki šių dienų Lietuvoje išliko vos keletas dviejų sinagogų kompleksų – Kėdainiuose, Kalvarijoje ir Joniškyje.

Joniškio sinagogų kompleksas įkurtas centrinės miesto aikštės rytų pusėje. Kompleksą sudaro du mūriniai, lygiagrečiai stovintys pastatai: „Baltoji“ ir „Raudonoji“ sinagogos. Abu pastatai nevienalaikiai, jų tūriai ir architektūra skiriasi. Tipiška tik šių statinių situacija − sinagogos pastatytos prie centrinės miesto aikštės, kvartalo gilumoje. Jos yra gerai matomos iš šalutinių gatvelių. Nuo pagrindinės gatvės pusės jas užstoja kiti pastatai. Abi sinagogos apstatytos žemesniais vienaukščiais ir dviaukščiais pastatais. 

Joniškis 1935m.

Joniškyje žydai įsikūrė apie XVIII a. vidurį, suteikus privilegiją Joniškiui ir Šiauliams. Žydų bendruomenės gyvenimo būdas buvo glaudžiai susijęs su tikėjimu ir sinagogomis. 1797 m. Joniškio žydai gavo leidimą sinagogos statybai ir sklypą kapinėms. Pirmoji sinagoga minima 1823 m. Pagal 1825−1826 m. Šiaulių ekonomijos inventorių Joniškyje buvo 49 žydų šeimos. XIX a. viduryje mieste gyveno 1042 žydai. 1865 m. minima ir antroji sinagoga, o 1866m. jau paminėtos trys sinagogos ir žydų prieglauda. 1897 m. Joniškio žydų bendruomenę sudarė 2277 asmenys. Trečioji sinagoga, stovėjusi Vilniaus gatvėje 8, buvo rekonstruota į parduotuvę ir gyvenamąjį namą1965−1966 m.

Skaityti plačiau

Žydų bendruomenė siūlo kurti kultūros muziejų buvusio Vilniaus geto teritorijoje

Vilnius, (BNS). Lietuvos žydų bendruomenė siūlo kurti kultūros muziejų buvusio Vilniaus geto teritorijoje. Svarstoma, kad muziejus išsidėstytų ne tik viename pastate, bet ir atvirose erdvėse, panaudojant išmaniąsias technologijas. Bendruomenė šias idėjas ketvirtadienį pristatė Vilniaus merui Remigijui Šimašiui.

Vienas idėjos autorių, kūrybinis analitikas Albinas Šimanauskas sako, kad kol kas neapsispręsta dėl konkrečios muziejaus vietos, tačiau siūloma, kad jis būtų įkurtas greta Rūdininkų skvero.

„Sakykime, Rūdininkų aikštės rajone, kur yra paminklas ir Cemachui Šabadui, kur galėtų atsirasti memorialas pasaulio teisuoliams. Yra puiki aikštė, kur galėtų vykti ir tarptautiniai renginiai, koncertai, vyktų teminės šventės (…) tai būtų Vilniaus žydų kultūros muziejus, atsiskleidžiantis per istorinius įvykius, kultūrinius reiškinius, per gyvą pasakojimą“, – BNS teigė jis.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky tvirtino, kad iš savivaldybės bus laukiama pačios idėjos patvirtinimo, tuomet bus sprendžiama, kurioje vietoje muziejus atsiras.

„Mes patys turime iki galo apsispręsti, sulaukti savivaldybės reakcijos, bus aptarimas su visuomene, pinigų gavimas ir taip toliau (…). Svarbu, kad būtų aprobuota idėja, kad galėtumėme eiti į priekį, – BNS kalbėjo F.Kukliansky. – Savivaldybė turėtų patvirtinti konkrečiai dėl patalpų ir dėl vizijos, ar ji tinka, nes jei ji netinka Vilniui, tada ir nėra ko kalbėti.“

Anot A.Šimanausko, tikimasi savivaldybės paramos, viltys taip pat dedamos ir į privačias užsienio žydų bei žydų organizacijų investicijas. Anot specialisto, Vilniaus savivaldybės vadovybė pristatyta idėja susidomėjo ir ją palaiko. 

Skaityti plačiau
Diena su Nobelio premijos laureatu prof. Danu Schechtmanu įkvėpė planus steigti VU mokslo darželį

Diena su Nobelio premijos laureatu prof. Danu Schechtmanu įkvėpė planus steigti VU mokslo darželį

http://naujienos.vu.lt

Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė kartu su kolegomis lankėsi Izraelyje, vienoje iš labiausiai verslumu pasižyminčių šalių. Mokslininkus į Izraelį atvedė noras tobulėti, pasisemti idėjų ir minčių, plačiau padiskutuoti apie verslumo ugdymo specifiką ir savitumą.

„Haifos miestas, kurį aplankėme, išsiskiria savo strategine vizija, kaip įvairaus amžiaus žmones įtraukti į mokslą ir kaip ugdyti asmenines savybes ir kompetencijas, sukuriant tam reikalingas sąlygas. Planuodami vizitą į Haifą su Izraelio ambasadoriumi p. Amiru Maimonu labai susidomėjome Haifos mokslo darželio koncepcija. Haifoje susitikome su savivaldybės atstove dr. Galit Rand, kuri atsakinga už strateginį planavimą. Iš jos išgirdome, kaip savivaldybė investuoja į švietimą ir šeimų gerovę, kurdama specialias vietas – žaidimo aikšteles su mažomis kavinėmis parkuose tarp gyvenamųjų namų. Tokia infrastruktūra paprasta ir labai patogi visai šeimai – tiek vaikams, tiek jų tėveliams. Šeimos įtraukimą į mokslą pamatėme ir savo akimis: „Madatech“ mokslo muziejus kiekvieną trečiadienį nemokamai atveria duris šeimoms: eksponatus galima liesti, išbandyti. Daug šeimų su įvairaus amžiaus vaikais mėgavosi muziejaus siūlomomis paslaugomis“, – pasakoja dr. B. Miškinienė.

Skaityti plačiau