Galina ROMANOVA

Pagal seną tradiciją, kiekvieną pirmą spalio sekmadienį į Švenčionių rajoną suvažiuoja žydai iš visos Lietuvos ir netgi pasaulio, žinoma – atvyksta ir kiekvienas iš likusios saujos Švenčionių žydų bendruomenės su jos pirmininku rajone Moisejumi Šapiro priešakyje. Prie Menoros Švenčionių parke, kur antrojo pasaulinio karo metais, 1941 m., vietoje 3 sinagogų „išaugo“ 2 getai, vėliau netoli Platumų kaimo ir Šalnaičio ežero taip vadinamame poligone, kur buvo suvaryti ir žiauriai nužudyti 8 tūkst. žydų iš visos Vilniaus apskrities, pagerbė visus patyrusius Holokausto tragediją.

Panevėžio žydų bendruomenėje  rugsėjo mėnesį  vyko daug renginių, skirtų Holokausto minėjimui. Rugpjūčio mėnesį Panevėžio  bendruomenės nariai dalyvavo Biržų, Kupiškio, Rokiškio miestelių žydų bendruomenių sunaikinimo metinių paminėjime.

Aukų atminimo ciklą užbaigėme rugsėjo 30d, surengę kelionę į Lenkiją, kur Panevėžio  bendruomenės nariai  aplankė Aušvico ir Birkenau koncentracijos stovyklas.

Kelionės metu Panevėžio žydų bendruomenės nariai  sužinojo daug tragiškų istorijų apie Antrojo pasaulinio karo laikotarpio įvykius. Ekskursija po mirties lagerio Aušvico ir Birkenau žemę vaikams ir jų tėvams paliko didelį įspūdį. Ten buvo nužudyta  virš 1,5 milijono žydų, lenkų, rusų, romų ir kitų tautybių žmonių. Dujų kamerose, naciai ir jų pagalbininkai žudė kalinius, nekaltų  žmonių kūnai buvo sudeginti krosnyje.

Kauno m. savivaldybės informacija

 Šiomis dienomis baigti daugiau kaip mėnesį trukę fotofiksavimo darbai, kuriais įamžinti beveik 6 tūkst. antkapių. „Esame dėkingi VDU bendruomenei už tokį geranorišką indėlį atkuriant istorinį paveldą Kaune. Aštuoni studentai atsiliepė į mūsų kvietimą ir atliko išties didelį bei reikšmingą darbą. Kiekvienas antkapis nufotografuotas keliais skirtingais rakursais, tad iš viso turime keliolika tūkstančių nuotraukų. Jos pateks į bendrą duomenų bazę, kuri pasitarnaus tęsiant senųjų žydų kapinių atkūrimo projektą. Be to, specialiai jam šiuo metu kuriama interneto svetainė, kurioje taip pat suguls visas studentų triūsas“, – kalbėjo Kauno miesto tarybos narys ir vienas idėjos autorių, architektas prof. Jonas Audėjaitis.

Inventorizuoti Kauno Žaliakalnio žydų senąsias kapines ir identifikuoti ten esančius kapus nuspręsta pernai rudenį. Kad tai būtų atlikta pilnavertiškai, pagal visas reikiamas metodikas, pirmiausiai imtasi kapinių tvarkymo darbų. Savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ išpjovė sužėlusius krūmokšnius ir kitus menkaverčius želdinius, sutvarkė veją, atliko kosmetinį tvoros remontą ir kitus būtiniausius darbus, kuriuos ketinama tęsti ir toliau. Šiuo metu čia aplink visą perimetrą montuojamos vaizdo stebėjimo kameros.

Nemažas būrys Kauno žydų bendruomenės narių susirinko palydėti senųjų ir sutikti Naujųjų 5777 metų, linkėdami vienas kitam santarvės, sėkmės, sveikatos, teigiamų pokyčių ir gerų idėjų. Šventinis vakaras buvo be galo šiltas, jaukus ir šeimyniškas. Betarpišką ir kartu smagią jo atmosferą padėjo sukurti jaunų muzikantų grupė “Levita” iš Prancūzijos.

Minint tarptautinę turizmo dieną, Klaipėdoje atidarytas naujas maršrutas – „PO KLAIPĖDĄ ŠEKELIU KELIU“. Šiandien maršrutą pirmą kartą pristato Klaipėdos apskrities turizmo gildija. Maršrutas sukurtas, bendradarbiaujant su Klaipėdos žydų bendruomene. Maršruto autorė Laurencija Budrytė – Ausiejienė. Maršruto sukūrimą dalinai finansavo Klaipėdos žydų bendruomenė iš VŠĮ Geros Valios Fondo lėšų .
Tik pasirodžius reklamai internete apie galimybę registruotis į pirmąją ekskursiją – visos vietos buvo iškart užimtos. Galime daryti išvadą, kad šio maršruto atsiradimas buvo reikalingas ne tik turistams, kurie atvyksta į Klaipėdą, bet ir miesto gyventojams.
Palangos savivaldybės turizmo informacijos centras paruošė lankstinuką: “ŽYDŲ ATMINTINOS VIETOS PALANGOJE”.

Nuotraukos

Senosiose žydų kapinėse ukmergiškiai perskaitė 2 336 vardus.

gzeme.lt

Minint Lietuvos žydų genocido dieną ir 75-ąsias mūsų šalies žydų žudynių metines rugsėjo 22 ir 23 dienomis miestuose ir miesteliuose buvo skaitomi Holokausto aukų vardai. Pilietinė iniciatyva VARDAI Lietuvoje vyko šeštus metus. Šiemet pirmą kartą prie jos prisijungė ir Ukmergė. Nužudytų žydų vardai skambėjo Pivonijos mikrorajono pakraštyje, senosiose žydų kapinėse, ir Lyduokių seniūnijos II Antakalnio kaime – apleistoje ir jokiu atminties ženklu nepažymėtoje vietoje, kur 1941-ųjų vasarą buvo surengtos 114 Ukmergės žydų žudynės.

„Džiaugiuosi, kad atsiliepėte ir susirinkote šioje vietoje, kur Antrojo pasaulinio karo pirmosiomis dienomis buvo nužudyti iš Ukmergės kalėjimo atvežti žydai. Ši vieta iki šiol nėra pažymėta informacinėmis rodyklėmis, nėra įtraukta į Kultūros paveldo registrą. Nei vietiniai gyventojai, nei seniūnijos atstovai apie šią vietą iki šiol nieko nebuvo girdėję…“ – penktadienį sakė Holokausto tyrinėtoja, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos tyrimų skyriaus vedėja Neringa Latvytė-Gustaitienė.

Minint Lietuvos žydų genocido dieną Panevėžyje ne tik pagerbtos aukos, bet ir prisiminti čia gyvenę žydai ir juos gelbėjusieji.

Juodžiausia istorijos dėmė

Rugsėjo 23-ioji pasirinkta neatsitiktinai. Būtent tą dieną 1943 metais likviduotas Vilniaus getas. Dalis jo gyventojų sušaudyti, o kiti išvežti į koncentracijos stovyklas.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas sako, kad praėjo jau 75 metai, kai mieste buvo sušaudyti pirmieji žydai, prasidėjo areštai. 57 suimti žydai nužudyti Staniūnų miškelyje.
1941 metų liepą Panevėžyje įrengtas žydų getas. Pasak G. Kofmano, per 42 jo egzistavimo dienas per getą „perėjo“ net 14 tūkst. žydų. Bendruomenės žiniomis, iš pradžių ten gyveno 4 423 asmenys. Likvidavus getą, visi žydai sušaudyti. 8 000 – Kurganavos miške, 4,5 tūkst. – Žaliojoje girioje. Karo metais Panevėžyje sunaikinti 95 procentai čia gyvenusių žydų.

Balbieriškio miestelio istorijoje buvo toks laikas, kai daugiau nei 50 proc. miestelio gyventojų buvo žydai. Todėl labai svarbu žinoti  apie tragišką žydų tautos likimą nacių okupuotoje Europoje ir Lietuvoje, Antrojo pasaulinio karo metu. Svarbu, kad suvoktumėm, jog Holokaustas – masinis žydų žudymas, nėra vien Paneriai, Kauno IX fortas ar kita masinė žydų žudynių vieta. Holokaustas, kaip tragedija, yra Lietuvoje gyvenusių žydų – Lietuvos piliečių – netektis, gyvenusių Lietuvoje, kūrusių visų mūsų valstybę, puoselėjusių savitas tradicijas ir kultūrą.

Minint 75-ąsias šios tragedijos metines rugsėjo 23 dieną Balbieriškio pagrindinės mokyklos direktorius Stasys Valančius 5-10 klasių mokiniams vedė pilietiškumo pamoką, skirtą Balbieriškio miestelio žydų genocido aukoms atminti.Uždegus simbolines žvakutes, salei sustingus tyloje, nuskambėjo čia gyvenusių ir žiauriai nužudytų žydų vardai – Sara, Icchakas, Kaimas, Dora, Cilė, Riva, Gita, Keila, Jakovas, Aronas….