– Šioje vietoje Švenčionėlių pušyne žemė svyruoja po kojomis, – sako Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Miša Šapiro. Po Antrojo Pasaulinio karo vietiniai žmonės, kurie užklysdavo grybauti į šias vietas, tą tvirtindavo ir dabar sako. 1941m. spalio 9d. šioje vietoje įvyko baisi Holokausto tragedija – nužudyti 3926 tūkstančiai, iš jų 717 vaikų dėl to, kad jie buvo žydai. Žudė naciai, jiems padėjo vietiniai gyventojai. Liudininkai sakė, kad vaikams šovinių buvo gaila, juos užmušė, daužydami į medžių kamienus.
Kasmet pirmąjį spalio sekmadienį Švenčionėliuose masinių žydų žudynių vietoje susirenkama paminėti Holokausto aukų, suvarytų iš 18 aplinkinių mažų žydiškų miestelių: Pabradės, Ignalinos, Postavų, Adutiškio, Stojatiškio, Daugėliškių, Dūkšto, Linkmenų, Kaltanėnų, Melagėnų, Nemenčinės, Lintupų ir kt.
Į minėjimą atvyksta vietiniai gyventojai , aukų giminės, rajono valdžia, Lietuvos žydų bendruomenės nariai. Šią liūdną vietą sutvarkyti padėjo rėmėjai iš Didžiosios Britanijos. Minėjime susirinkusieji gali kalbėti savo gimtąja kalba, kokia ji bebūtų. Dažniausiai pasisakymai nuoširdūs ir nevaldiški, čia prisimenamos aukos ir garsūs pasaulyje žydai, kurie gimė Švenčionyse. Tai Rabinas Isakas Jacob Reines (1839-1935), kuris subūrė Mizrachi sionistinį judėjimą ir įkūrė pirmąją Švenčionių Ješivą (rabinų akademiją), kurioje greta Talmudo buvo studijuojami ir pasaulietiniai dalykai. Mordecai Menahem Kaplan (1881-1983) išvyko į JAV ir ten įkūrė Jungtinių valstijų judaizmo pertvarkos judėjimą. Meyer Matzkin (1880-1976) Amerikoje tapo žinomu dailininku. Arkady Kremer (1865 -1935) įkūrė Žydų Darbo judėjimą. Kalbėjusieji minėjo Švenčionyse gyvenusias Gilinsky, Kovarsky, Natish, Tarasheisky šeimas. Dovido Kaco tėvas žinomas žydų poetas Menke Katz gimė Švenčionyje ir jidiš kalba parašė nuostabią poemą apie Švenčionis.
Minėjime kalbėjo Stanlislava Černiauskienė – istorijos mokytoja, Milanas Chersonskis, buvęs ,,Lietuvos Jeružalės” redaktorius, LŽB narys, Dr. Ella Gurina iš LŽB Socialinio centro, Raja Krupenina – Švenčionių mero pavaduotoja, Nadežda Spiridonovienė- istorijos mokytoja.
Darius Velička- Švenčionių tarybos narys,skiriantis daug dėmesio ir pastangų žydų paveldo bei atminimo išsaugojimui. Jo dėka buvo tvarkomos, restauruojamos ir saugomos žydų kapinės, istorinės žydams brangios vietos. Visiems susirinkusiems Darius Velička priminė, kaip svarbu jaunajai kartai suprasti, kad tūkstančiai nužudytų žydų buvo Lietuvos piliečiai ir kūrė šios šalies vertingus kultūros klodus. Šiuo metu Švenčionių žydų bendruomenė yra pati mažiausia, išsibarsčiusi per kelis miestelius. Minėjime dalyvavo ir paskutinis prieškario Svintsyan (jidiš kalba švenčioniškis) Meyshke Preis (Miša Preisas), gimęs Kaune ir po karo persikėlęs gyventi į Švenčionis. Jis išgyveno Kauno getą, o po jo likvidavimo Aušvico, Dachau ir Štuthofo koncentracijos lagerius.Jo žmona pernai mirė ir dabar Miša Preisas jaučiasi labai vienišas, bet tikisi, kad jį, kaip paskutinį po Holokausto, iš 4000 tūkstančių likusį gyvą žydą dar aplankys moksleiviai, kad išgirstų tikrą šio miestelio istoriją iš paskutinio mohikano lūpų.
Veroniką Lazarenko, mokytoją, išėjusią į pensiją, Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiemet apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, kuriuo apdovanojami asmenys, nepaisę gresiančio aiškaus pavojaus savo gyvybei, gelbėję žydus. Veronika yra gelbėtojų, kurių jau gyvų nebėra, dukra. Jos tėvai – Pasaulio teisuoliai, išgelbėjo 8 žmones.
