Atsižvelgiant į paskutiniu metu medijose suintensyvėjusius pareiškimus dėl neva iškilusio pavojaus Vilniaus Šnipiškių žydų kapinių (toliau – Kapinės) išsaugojimui, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB) jaučia pareigą dar kartą pristatyti svarbiausius faktus ir pateikti jais pagrįstą LŽB poziciją Vilniaus koncertų ir sporto rūmų (toliau – Sporto rūmai) rekonstrukcijos ir pritaikymo konferencijų centrui klausimu.
Kol kas jokie Sporto rūmų rekonstrukcijos darbai nėra pradėti vykdyti, taigi ir joks galimas neigiamas poveikis Kapinėms šiuo metu nėra daromas. Kapinėse buvę Vilniaus Gaono palaikai perkelti į veikiančias Vilniaus žydų kapines (Sudervės g.), jam pastatytas paminklas.
- Jau kuris laikas skleidžiami melagingi gandai, todėl būtina pabrėžti, jog: paminklai Kapinėse seniausiai sunaikinti, o Sporto rūmų pastatas pastatytas dar sovietinio režimo laikotarpiu. Šiuo metu yra parengti tik priešprojektiniai pasiūlymai, kurių pagrindu toliau turėtų būti rengiamas detalus techninis Sporto Rūmų renovacijos ir pritaikymo projektas, kuris bus kruopščiai analizuojamas ir vertinamas kompetetingų institucijų.
- Kapinių vieta yra įtraukta į Kultūros vertybių registrą ir yra paskelbta valstybės saugomu objektu, todėl bet kokie statybos ar rekonstrukcijos darbai kapinių teritorijoje ar jų apsaugos zonoje, o taip pat planai tokius darbus vykdyti, yra kruopščiai vertinami ir griežtai kontroliuojami, vadovaujantis bendrosiomis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis ir specifiniais šių Kapinių apsaugos specialiojo plano reikalavimais.
- Kapinių apsaugos specialusis planas yra parengtas pagal reikalavimus ir principus, nustatytus 2009 m. rugpjūčio 26 d. protokoliniame susitarime, kurį pasirašė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto ir Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos vadovai. Visos minėtos organizacijos dalinasi atsakomybe, kad susitarimo būtų laikomasi bei turi pakankamus įgaliojimus to pasiekti.
- 2009 m. rugpjūčio 26 d. protokoliniame susitarime nustatyta, kad:
4.1. Kapinių teritorijoje draudžiama vykdyti žemės judinimo darbus;
4.2. Papildomai nustatytos trys galimos apsaugos funkcinės zonos; Vilniaus koncertų ir sporto rūmai patenka į zoną “A”, kur draudžiama vykdyti žemės judinimo darbus, išskyrus atvejus, kai tai susiję su esamų inžinerinių statinių (inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų) ir (ar) Vilniaus koncertų ir sporto rūmų tvarkymo darbais. Tokiems žemės judinimo darbams turi būti gautas LŽB sutikimas bei jie turi būti vykdomi pačia minimaliausa apimtimi. Visi žemės judinimo darbai turi būti atliekami, prižiūrint archeologui ir LŽB įgaliotam asmeniui. Siekdama užtikrinti šio reikalavimo laikymąsi, LŽB visus sprendimus, susijusius su Kapinių išsaugojimu ir planais rekonstruoti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, priima tik su Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto žinia ir pritarimu.
- Sporto rūmai pastatyti dar 1973 m. Nuo 2006 m. pastatas, kaip ir Kapinės, ant kurių jis pastatytas, yra įtrauktas į registrą ir saugomas kaip kultūros vertybė.
- Pagal LŽB pristatytus Vilniaus koncertų ir sporto rūmų originalius statybos dokumentus, pamatų gylis siekia 7.37 metrus, todėl pastato statybos metu toje vietoje buvę palaidojimai, deja, veikiausiai buvo sunaikinti. Taigi, Sporto Rūmų rekonstrukcijos priešprojektinių pasiūlymų sprendimai remiasi prielaida, kad po pastatu nėra išlikusių palaidojimų. Kita vertus, net ir nesant praktinės tikimybės, kad po pastatu gali būti išlikusių kapų, Sporto rūmų rekonstrukcijos atveju LŽB sieks, kad žemės judinimo darbai būtų vykdomi minimalia apimtimi bei būtų stebimi Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto atstovų.
Taigi, reikėtų atsižvelgti į tai, jog:
1) Vilniaus koncertų ir sporto rūmų statybos metu buvo sunaikinti iki tol toje vietoje buvę palaidojimai;
2) Šiuo metu Kapinėse nėra išlikę nei vieno antkapinio paminklo (paskutiniai paminklai buvo nugriauti dar 1955 m.), Kapinių teritorija apleista, didžiulėje Kapinių teritorijoje nėra nei vieno kito apie jų istoriją bylojančio ženklo, išskyrus vieną simbolinį paminklą ir informacinę lentą, kurie buvo įrengti prieš keletą metų;
3) Sporto rūmų pastatas, kaip ir jį supančios Kapinės, yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir negali būti nugriautas, o dėl dabartinės būklės pastatas negali būti eksploatuojamas ir turi būti remontuojamas;
4) apleisti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai nepuošia nei miesto centro nei Kapinių, griūvantis pastatas tapo kraupiu sovietmetį, kurio metu buvo naikinami Kapinių paminkliniai akmenys bei judinami palaikai, menančiu ženklu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę disponuoti jai priklausančiu turtu ar juo labiau tik svarstyti galimybę rekonstruoti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, pritaikant juos vienai ar kitai paskirčiai, o LŽB neturi teisinio pagrindo ir racionalių argumentų šių veiksmų varžyti. Vietoje nekonstruktyvios kritikos, LŽB imasi visų priemonių, kad šie planai ir jų galimas realizavimas nepažeistų žydų įstatymų ir tradicijų bei tikisi, kad LR Vyriausybė, būdama atsakinga ir savo reputacija suinteresuota institucija, taip pat dės visas pastangas, kad projektas būtų vykdomas vadovaujantis aukščiausiais skaidrumo, kokybės ir pagarbos paveldui reikalavimais. Tinkamai įgyvedinus projektą, LŽB pasiektų savo tikslą išsaugoti Kapines:
1) urbanistiniais sprendimais įtvirtinant ir fizinėmis priemonėmis pažymint Kapinių ribas,
2) sutvarkant Kapinių teritoriją ir įrengiant joje žydų įstatymams ir tradicijai neprieštaraujančius pėsčiųjų takus,
3) įrengiant memorialinę kompoziciją, kur būtų įamžinti Kapinėse palaidotų žmonių vardai,
4) įrengiant reikalingas informacines priemones.