Minint 85-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines, spalio 4 dieną prie Menoros, Švenčionių miesto parke, susirinko nemažas būrys Švenčionių rajono gyventojų ir atvyko svečių.
Renginį pradėjo ir vedė renginių organizatorė Kristina Sizonova. Su istoriniais faktais supažindino istorikė-gidė Nadežda Spiridonovienė.
Švenčionyse paminėtos 85-osios Holokausto pradžios Lietuvoje ir Švenčionių krašte metinės / Švenčionėlių kultūros centro nuotr.
Lietuvos žydai šimtmečius buvo neatsiejama mūsų šalies istorijos, kultūros, mokslo ir visuomeninio gyvenimo dalis. Jie kūrė Lietuvos miestus ir bendruomenes, steigė mokyklas ir kultūros organizacijas, leido spaudą, dalyvavo kuriant ir ginant Lietuvos valstybę.
Švenčionyse paminėtos 85-osios Holokausto pradžios Lietuvoje ir Švenčionių krašte metinės / Švenčionėlių kultūros centro nuotr.
Šį gyvenimą brutaliai nutraukė okupacijos. Didžiausia Lietuvos žydų tragedija prasidėjo 1941 metais, nacistinei Vokietijai okupavus šalį. Jau pirmosiomis savaitėmis prasidėjo masinės žudynės Paneriuose, Kauno fortuose, Vidzgirio miške ir kitose Lietuvos vietose. Žudynėse dalyvavo nacių okupacinės struktūros ir jų vietiniai talkininkai.
Švenčionyse paminėtos 85-osios Holokausto pradžios Lietuvoje ir Švenčionių krašte metinės / Švenčionėlių kultūros centro nuotr.
Vien 1941 metų birželio–lapkričio mėnesiais buvo sunaikinta apie 80 procentų tuo metu Lietuvoje gyvenusių žydų. Iki 1944 metų šalyje buvo nužudyta daugiau kaip 200 tūkstančių žmonių.
Holokausto metu buvo naikinamos ne tik žmonių gyvybės, bet ir jų sukurtas kultūrinis paveldas. Dalis Vilniaus Žydų mokslinių tyrimų instituto (YIVO) kolekcijų buvo slapta išsaugota geto kalinių „Popieriaus brigados“. 1990 m. Lietuvoje pradėta Holokausto, kaip didžiulės Lietuvos visuomenės tragedijos, analizė ir žydų genocido aukų atminimo vietų įamžinimas. Šiandien išlikę milijonai knygų, rankraščių ir dokumentų leidžia pažinti Lietuvos žydų kultūrinį gyvenimą ir jo reikšmę Europos istorijai. Švenčionių rajono per Holokaustą drąsūs , rizikavę savo gyvybę gyventojai išgelbėjo 64 asmenis, jų gelbėtojams suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai
Švenčionyse paminėtos 85-osios Holokausto pradžios Lietuvoje ir Švenčionių krašte metinės / Švenčionėlių kultūros centro nuotr.
Plačiau apie Švenčionių Geto įkūrimą ir gyvenimo sąlygas jame, pasakojo Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos mokiniai: Švenčionys ilgus šimtmečius buvo vienas iš gyvybingiausių Rytų Lietuvos žydų kultūros, švietimo ir religinio gyvenimo centrų. Čia gimė ir kūrė rabinai, gydytojai, mokytojai šviesuoliai Tačiau 1941 metų vasarą prasidėjusi nacių okupacija šį pasaulį sugriovė per kelis mėnesius.Jau pirmosiomis karo savaitėmis prasidėjo vietos žydų persekiojimai, intelektualų bei pasiturinčių žmonių suėmimai ir žudynės. 1941 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais nacių valdžios bei vietinių kolaborantų nurodymu mieste buvo įkurtas Švenčionių getas.
Švenčionyse paminėtos 85-osios Holokausto pradžios Lietuvoje ir Švenčionių krašte metinės / Švenčionėlių kultūros centro nuotr.
Getas buvo aptvertas aukšta spygliuota tvora, jį saugojo ginkluota sargyba. Žydams buvo uždrausta vaikščioti šaligatviais, privaloma nešioti Dovydo žvaigždes. Getas buvo suskirstytas į 4 kvartalus, jame veikė 5 asmenų Žydų taryba (Judenratas). Kadangi čia buvo sutelkti darbingo amžiaus žmonės, naciai Getą išlaikė netrumpą laiką, naudodami kalinius kaip pigią, vergišką darbo jėgą. Čia vienu metu buvo įkalinta 1500 Švenčionių bei aplinkinių miestelių žydų.
Švenčionyse paminėtos 85-osios Holokausto pradžios Lietuvoje ir Švenčionių krašte metinės / Švenčionėlių kultūros centro nuotr.
Švenčionių geto egzistavimas baigėsi 1943 m. kovo mėnesį, kai nacių administracija nusprendė visiškai likviduoti Rytų Lietuvos getus. Kaliniams buvo pranešta, kad jie perkeliami į kitas darbo vietas ar Kauno getą, tačiau realybė buvo ciniška ir žiauri. Dalis Švenčionių žydų buvo perkelti į Vilniaus getą. Didžioji dalis Geto kalinių buvo suvaryti į prekinį traukinį. 1943 m. balandžio 5 d. šis traukinys sustojo ne Kaune, o Paneriuose. Visi juo važiavę žmonės buvo išlaipinti ir vietoje sušaudyti gestapininkų bei vietos kolaborantų.
Švenčionyse paminėtos 85-osios Holokausto pradžios Lietuvoje ir Švenčionių krašte metinės / Švenčionėlių kultūros centro nuotr.
Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisėj Šapiro padėkojo susirinkusiems minėjimo dalyviams ir pakvietė visus prie Menoros padėti akmenis , vainikus ir uždegtas žvakutes. Antra minėjimo dalis Švenčionėlių masinių žydų žudynių memorialas, Platumų miškas. Vykstant į minėjimą visuomet pagalvoji, kad šiuo keliu buvo varomi, vežami vaikai, moterys, pagyvenusieji į paskutinę gyvenimo ir mirties vietą.
Švenčionyse paminėtos 85-osios Holokausto pradžios Lietuvoje ir Švenčionių krašte metinės / Švenčionėlių kultūros centro nuotr.
Prie masinių žydų žudynių memorialo minėjimą tęsė renginio vedėja Kristina Sizonova. Šiandien mus apsupęs Platumų miškas atrodo ramus. Ošia pušys, gęsta rudens šviesa. Tačiau prieš daugiau nei aštuonis dešimtmečius – 1941-ųjų metų spalį – šis miškas girdėjo tai, ko neturėtų girdėti jokia žemė. Čia klykė vaikai, meldėsi motinos, o šūviai nutraukė tūkstančių nekaltų žmonių gyvenimus.
Istorikai skaičiuoja, kad šioje vietoje, buvusio karinio poligono teritorijoje buvo nužudyti beveik 8 tūkstančiai buvusios Švenčionių apskrities gyventojai. Žmonės iš Pabradės, Ignalinos, Švenčionių, Švenčionėlių ir dar keturiolikos aplinkinių miestelių buvo suvaryti į barakus, laikyti badu, o vėliau ciniškai sunaikinti vien dėl to, kad gimė žydais. Vietiniai žmonės ir Švenčionių žydų bendruomenės nariai kartais sako, kad šioje vietoje žemė po kojomis vis dar jaučiasi kitaip. Čia ilsisi ne tiesiog skaičiai statistikose. Čia ilsisi amatininkai, statę mūsų miestus, gydytojai, gydę mūsų senelius, rabinai, mokę išminties, ir 717 vaikų, kurie nespėjo užaugti.
Švenčionyse paminėtos 85-osios Holokausto pradžios Lietuvoje ir Švenčionių krašte metinės / Švenčionėlių kultūros centro nuotr.
Šiandien mes esame čia tam, kad miško ošimas neužgožtų jų atminties. Kad mūsų atmintis būtų gyva.
Minėjime dalyvavęs Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, LR Seimo narys Emanuelis Zingeris pasidalino jautriu pasisakymu apie tragišką Lietuvos istorijos puslapį, bei išreiškė kelias esmines mintis apie stingdantį ir slegiantį žydų vienišumą, kurį pasmerktieji jautė varomi į mirtį absoliučioje vienatvėje, palikti likimo valiai, apsupti nacių budelių bei vietinių kolaborantų abejingumo. Šis vienišumas išmokė gyvuosius pagrindinės pamokos – visuomenė daugiau niekada negali sau leisti būti bejėgė.
Svečio, Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje Artur Soroko, pasisakyme apie Holokaustą, antisemitizmą bei neapykantos pasekmes išskyrė kelis esminius aspektus: nepaprastai svarbu išsaugoti Holokausto aukų atminimą ateities kartoms ir užtikrinti, kad tokios baisios istorinės tragedijos daugiau niekada nepasikartotų.
Švenčionių krašto žydų bendruomenė, šimtmečius pynusi miesto istoriją, buvo visiškai sunaikinta. Šiandien apie juos liudija tik Švenčionėlių masinių žudynių memorialas Platumų miške bei mūsų gyva atmintis. Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos mokiniai savo pasakojimu nutiesė atminties kelio istoriją to laikmečio žmonių pasakojimais. Minėjime skambėjo Pabradės fanfarinio orkestro BRASS ( vadovas Bronislovas Vilimas) atliekami žydų tautybės kompozitorių kūriniai. Minėjime baigiamąjį žodį tarė Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisėj Šapiro. Jis pasidalijo atsiminimais ir apie savo šeimos tragediją. Padėkojo atvykusiems svečiams ir Švenčionėlių kultūros centro darbuotojams už įgarsinimą, fotografavimą, dėkojo dalyvavusiems žydų bendruomenės nariams, renginio rėmėjams, visiems susirinkusiems minėjimo dalyviams ir pakvietė visus padėti akmenis, vainikus ir uždegtas žvakutes prie memorialo.
Informaciją parengė Nadežda Spiridonovienė
Fotonuotraukos Švenčionėlių kultūros centro