Šiemet viena gražiausių metų švenčių Sukotas prasideda rugsėjo 25-osios, penktadienio, vakare, saulei nusileidus, ir baigiasi spalio 2-osios, penktadienio, vakarą. Ši šventė primena, kad namus kuria ne sienos, o žmonės, kuriuos juose priimame. Kad net ir tai, kas laikina, gali būti kupina šilumos, džiaugsmo ir prasmės.

Sukotas, dar vadinamas Palapinių švente, yra viena iš trijų pagrindinių žydų piligriminių švenčių, kartu su Pesachu ir Šavuotu. Tai rudens šventė, turinti gilias religines, istorines ir žemdirbystės tradicijas.

Laikini namai – svarbiausias šventės simbolis

Vienas iš labiausiai atpažįstamų Sukoto papročių – suka, laikinas būstas, kuriame šventės metu valgoma, leidžiamas laikas su šeima ir svečiais, o kai kurie žmonės joje net miega.

Pagal tradiciją, suka primena laikinas palapines, kuriose judėjai gyveno 40 metų, po to, kai buvo išvaryti iš Egipto ir klajojo po dykumą.

Suka simbolizuoja laikinumą, tačiau kartu primena, kad namus kuria ne vien sienos. Šventės metu į suką kviečiami šeimos nariai, draugai ir svečiai, o kai kuriose bendruomenėse laikomasi papročio kiekvieną vakarą simboliškai pakviesti ir protėvius – ušpizin.

Keturi augalai

Kitas svarbus Sukoto paprotys – keturių augalų, arba arba minim, naudojimas. Tai palmių šakelė (lulav), citrina (etrog), mirtos (hadasim) ir gluosnio (aravot) šakelės.

Šventės metu jie laikomi rankose ir purtomi, taip atliekant vieną iš pagrindinių Sukoto mitzvų. Šis paprotys siejamas su Biblijos tekstu ir tapo vienu iš svarbiausių šventės simbolių.

Šventė, kurioje durys visiems atviros

Sukoto metu ypatingą reikšmę turi svetingumas. Suka nėra uždara erdvė – priešingai, jos durys atveriamos svečiams, šeimai ir bendruomenei.

Tai šventė, primenanti apie dalijimąsi, bendrystę ir gebėjimą priimti kitą. Todėl kvietimas į suką yra ne tik kvietimas pavalgyti kartu, bet ir būti kartu.

Senovėje, Jeruzalės Šventyklos laikais, Sukot taip pat buvo siejama su ypatinga vandens sėmimo ceremonija – linksma ir iškilminga švente, kurios tradicijas kai kurios bendruomenės puoselėja iki šiol.

Paskutinė Sukoto diena vadinama Hošana Raba – „didžiąja hošana“. Tądien sinagogoje meldžiamasi už išgelbėjimą, o maldų metu atliekamos procesijos aplink sinagogą.

Ką valgome per Sukotą?

Sukotas sutampa su rudens pradžia ir yra glaudžiai susijęs su derliaus švente, todėl ant šventinio stalo dažnai atsiranda sezoniniai produktai, primenantys žemės dosnumą ir derliaus gausą.

Kadangi Sukotas švenčiamas netrukus po Roš Hašana ir Jom Kipuro, kai kuriose šeimose išlieka ir medaus tradicija – kaip saldžių ir gerų metų simbolis.

Sukotas – tai šventė apie laikinus namus, tačiau labai pastovias vertybes: svetingumą, bendrystę, dėkingumą už derlių ir gebėjimą atverti savo namų duris kitam.

Linkime visiems prasmingos ir jaukios Sukot šventės!
Tegul jūsų namų durys visada būna atviros draugystei, bendrystei ir gerumui.
Chag Sukot Sameach!                                                                                                 חג סוכות שמח!