Panevėžyje lankėsi iš Lietuvos kilusių litvakų bendruomenės atstovų delegacija iš Izraelio. Jai vadovavo Lietuvių kilmės žydų asociacijos Izraelyje pirmininkas Griša Deič. Šis vizitas į Lietuvą ir Panevėžį buvo ypatingas – jo buvo laukta daugiau kaip pusantru metų. Pagaliau atsirado galimybė sugrįžti į kraštą, kuriame gyveno jų protėviai, pamatyti jų gyvenimo vietas ir prisiliesti prie savo šeimų istorijos.
Viešnagės Lietuvoje, litvakų bendruomenės nariai aplanke Lietuvos miestlius, kuriame kadaise gyvavo žydų bendruomenės ir štetlai. Kelionė tapo galimybe iš naujo atrasti vietas, apie kurias daugelį metų buvo pasakojama šeimose, tačiau kurių daugelis palikuonių niekada nebuvo matę savo akimis.
Svečiai Panevėžio žydų bendruomenėje / PŽB nuotr.
Sugrįžimas į Panevėžį
Atvykę į Panevėžį svečiai susitiko su Panevėžio žydų bendruomenės pirmininku Gennady Kofman
, prie kavos puodelio buvo dalijamasi prisiminimais, šeimų istorijomis ir mintimis apie Panevėžio žydų bendruomenės praeitį bei dabartį.
Dauguma delegacijos narių yra kilę iš Panevėžio arba jų šeimų šaknys siekia šį miestą ir jo apylinkes. Daugeliui jų ši kelionė turėjo ir skaudžią pusę – jų šeimos per Holokaustą neteko artimųjų.
Todėl viena svarbiausių vizito vietų tapo Kurganavos miškas – vieta, kur buvo nužudyti Panevėžio krašto žydai.
Svečiai Panevėžio žydų bendruomenėje / PŽB nuotr.
Prie paminklo nužudytiems žydams delegacijos nariai padėjo vainikus ir sukalbėjo maldą už Holokausto aukas. Prie paminklo kalbas pasakė litvakų bendruomenės narys Aleck Ceon ir Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas.
Tai buvo susikaupimo ir atminimo akimirka – tylus ryšys tarp šiandien gyvenančių žmonių ir tų, kurių gyvenimai buvo nutraukti prieš daugiau kaip aštuonis dešimtmečius.
Šeimos istorija sugrįžo į Panevėžį
Ypač jautria savo šeimos istorija susitikimo metu pasidalijo viena iš vizito dalyvių – Pesia Michael. Jos pasakojimas Panevėžyje įgavo ypatingą prasmę, nes šeimos istorija tiesiogiai susijusi su viena iš išlikusių miesto žydų istorijos vietų – Hevra Tora sinagoga.
Svečiai Panevėžio žydų bendruomenėje / PŽB nuotr.
Pesios Michael senelis Šmilis Abelskis gyveno Valančiaus gatvėje – visai šalia Hevra Tora sinagogos, esančios Valančiaus gatvėje 4. Vos už kelių žingsnių nuo savo namų buvo vieta, kuri buvo svarbi Panevėžio žydų bendruomenės gyvenimui. Šiandien, praėjus daugeliui dešimtmečių, jo anūkė Pesia sugrįžo į tą pačią gatvę ir galėjo savo akimis pamatyti vietą, šalia kurios gyveno jos senelis.
Pesia taip pat papasakojo, kad jos tėvas gyveno Klaipėdos gatvėje 14. Šie adresai jai nėra vien istoriniai pastatų numeriai – tai konkrečios vietos, susijusios su jos šeimos gyvenimu Panevėžyje.
Svečiai Panevėžio žydų bendruomenėje / PŽB nuotr.
Susitikimo metu Pesia Michael pasidalijo ir savo šeimos nuotraukomis. Jose – žmonės, kurių gyvenimo istorija susijusi su Panevėžiu. Nuotraukos tapo tarsi tiltu tarp praeities ir dabarties: šiandien jų palikuonė pasakoja apie savo šeimą, o prieš akis – tos pačios miesto gatvės ir pastatai, kuriuos kadaise matė jos senelis ir tėvas.
Į Panevėžį Pesia Michael atvyko kartu su savo anūku Amit Michael. Jų bendras apsilankymas dar kartą priminė, kaip svarbu šeimos istoriją perduoti iš kartos į kartą. Amit šiandien gali savo akimis pamatyti vietas, kuriose gyveno jo protėviai, o Pesiai ši kelionė tapo galimybe sugrįžti į savo šeimos istorijos vietą.
Svečiai Panevėžio žydų bendruomenėje / PŽB nuotr.
Hevra Tora – nuo šeimos atminties iki šiandienos
Aplankydama Hevra Tora sinagogą, Pesia galėjo į ją pažvelgti ne tik kaip į istorinį pastatą. Ši vieta jai buvo susijusi su šeimos istorija,todėl sinagogos dabartinė būklė svečiams sukėlė ypatingų emocijų. Hevra Tora sinagoga šiandien yra avarinės būklės ir nepuošia miesto. Sunku nepastebėti kontrasto: pastatas, kuris kadaise buvo gyvos Panevėžio žydų bendruomenės dalis ir stovėjo greta šeimų namų, šiandien pats reikalauja išsaugojimo ir atgaivinimo.
Pesios istorija leidžia į šį pastatą pažvelgti kitaip. Tai ne tik architektūros objektas ar istorinis statinys. Už jo slypi konkretūs žmonės, šeimos ir gyvenimai.
Šiandien Pesia Michael, kartu su savo anūku Amit, sugrįžo į šią vietą. Jos rankose – šeimos nuotraukos, o priešais – pastatas, kuris buvo jos senelio kasdienės aplinkos dalis. Ji padovanojo šias nuotraukas Panevežio žydų bendruomenei.
Svečiai Panevėžio žydų bendruomenėje / PŽB nuotr.
Tokios istorijos primena, kad kultūros paveldo išsaugojimas nėra vien sienų ar architektūros išsaugojimas. Kartu saugoma ir žmonių atmintis, šeimų istorijos bei miesto pasakojimas.
Hevra Tora sinagoga yra vienas iš tų Panevėžio pastatų, kuriuose susitinka praeitis ir dabartis. Jos išsaugojimas leistų ateities kartoms ne tik pamatyti istorinį pastatą, bet ir geriau suprasti žmonių, kurie kadaise gyveno šalia jo.
Panevėžys nustebino savo pokyčiais
Aplankę Panevėžio žydų istorijai svarbias vietas, svečiai galėjo iš arčiau pamatyti šiandieninį miestą. Jie neslėpė susižavėjimo Panevėžiu, jo pokyčiais ir atsinaujinimu.
Svečiai Panevėžio žydų bendruomenėje / PŽB nuotr.
Viešnagės metu delegacija susitiko ir su Panevėžio miesto meru. Svečiai dėkojo už pastangas puoselėti, saugoti ir išsaugoti miesto žydų istorinę atmintį, ją aktualinti šiandienos visuomenėje bei prisidėti prie tolerancijos ir tarpusavio supratimo ugdymo.
Žydų bendruomenė ilgus šimtmečius buvo neatsiejama Panevėžio miesto gyvenimo dalis. Todėl jos istorijos išsaugojimas yra svarbus ne tik žydų kilmės panevėžiečiams ir jų palikuonims, bet ir visam miestui.
Vizitas, skirtas atminimui
Šis litvakų palikuonių vizitas neatsiejamas ir nuo visoje Lietuvoje minimų Panevėžio geto likvidavimo 85-ųjų metinių renginių.
Svečiai Panevėžio žydų bendruomenėje / PŽB nuotr.
Todėl kelionė į Panevėžį turėjo ypatingą prasmę. Tai buvo ne tik galimybė aplankyti protėvių miestą, pažinti jo dabartį ir prisiminti šeimų istorijas. Tai buvo ir pagarbus sugrįžimas į vietą, kurioje gyveno jų artimieji, bei galimybė pagerbti tuos, kurių gyvenimus ir šeimas sunaikino Holokausto tragedija.
Praėjo 85 metai nuo Panevėžio geto likvidavimo, tačiau istorija nėra nutolusi taip, kaip gali atrodyti. Ji gyva šeimų pasakojimuose, išlikusiose nuotraukose, pastatuose, gatvių pavadinimuose, paminkluose ir vietose, kuriose šiandien tyliai prisimenami žuvusieji.
Pesios Michael šeimos nuotraukos, jos pasakojimas apie senelį Šmilį Abelskį ir tėvą, gyvenusius Panevėžyje, bei kartu su anūku Amit Michael įveiktas kelias iki protėvių miesto dar kartą primena: istorija tampa gyva tada, kai ją pasakoja žmonės.
Tiltais tarp praeities ir ateities
Daugiau kaip penkiolika metų laukto vizito metu Panevėžys litvakų palikuonims tapo ne tik miestu žemėlapyje. Daugeliui jų tai buvo sugrįžimas į savo šeimų praeitį.
Svečiai Panevėžio žydų bendruomenėje / PŽB nuotr.
Šis apsilankymas parodė, kad istorinė atmintis gali tapti tiltu tarp žmonių, miestų ir kartų. Vienoje pusėje – protėvių istorijos, šeimos nuotraukos ir skaudūs Holokausto prisiminimai. Kitoje – šiandieninis Panevėžys, siekiantis išsaugoti savo istoriją, ją pažinti ir perduoti ateities kartoms.
Atmintis nėra vien žvilgsnis į praeitį. Tai ir atsakomybė už ateitį – kad Panevėžio žydų bendruomenės istorija, jos indėlis į miesto gyvenimą ir Holokausto aukų atminimas niekada nebūtų pamiršti.
Litvakų sugrįžimas į Panevėžį tapo prasmingu priminimu, kad kartais kelionė į praeitį yra kartu ir kelionė į ateitį.
