Jau rytoj viso pasaulio žydai pasitiks Chanuką – šviesiausią ir viltingiausią metų šventę. Aštuonias dienas būsime su artimaisiais, degsime chanukijos žvakes ir švęsime šviesos pergalę prieš tamsą.
Viena svarbiausių istorinių judėjų švenčių, pagal hebrajų kalendorių prasideda Kislev mėnesio 25-ąją ir trunka aštuonias dienas. Šiemet Chanuka prasideda gruodžio 14-osios vakarą ir tęsis iki pirmadienio, gruodžio 22 d.
Tradiciškai žydai kiekvieną šventės vakarą uždega po vieną iš aštuonių chanukijos žvakių ir su muzika, šokiais bei tradicinėmis vaišėmis – latkėmis arba lietuviškai bulviniais blynais ir spurgomis – švenčia artimųjų būryje.
Chanukijos žvakių skleidžiama šviesa Lietuvos žydai šimtus metų dalijosi su savo kaimynais lietuviais, šią tradiciją tęsia ir dabar.
Šiek tiek įdomių faktų apie Chanuką
Vienas iš geriausiai atpažįstamų Chanukos simbolių yra devyniašakė menorą. Viena žvakė, vadinama „tarnu“ (hebrajiškai shamash), paprastai yra menoros centre. Ji naudojama uždegti kiekvienai iš aštuonių ritualinės žvakidės „šakų“.
Devyniašakę menorą žydai kartais vadina chanukija, kad ją atskirtų nuo septynšakės menoros. Vis dėlto chanukiją galima teisingai vadinti menorą, nes žodis menora hebrajiškai tiesiog reiškia „žibintas“. Taigi visos chanukijos yra menoros, bet ne visos menoros yra chanukijos!
Kodėl aštuonios dienos?
Chanukijos kilmė ir tradicija ją degti aštuonias Chanukos dienas nėra visiškai aiški. Chanuka kaip šventė siekia II a. pr. m. e., kai Izraelį valdantis seleukidų karalius ėmė persekioti žydų tautą. Makabiejai surengė sėkmingą sukilimą prieš tironą. Seleukidų kariuomenė, keršydama judėjams, išniekino Šventyklą, tad grįžę rabinai turėjo ją iš naujo pašventinti. Juozapas Flavijus – žydų istorikas ir buvęs generolas, gyvenęs I a. – pirmasis susiejo Chanuką su šviesa. Jis minėjo, kad šventė vadinama „Šviesomis“, tačiau nepaaiškino kodėl. „Chanukos žibintas“ minimas Mišnoje – autoritetingame III a. sudarytame komentare Penkiaknygei, tačiau tik VI a. žydų šaltiniai pradėjo detaliau aiškinti Chanukos žvakių deginimo tradiciją.
Aiškindami šios tradicijos kilmę, išminčiai pasakojo, kad Šventyklos pašventinimo metu aliejaus turėjo užtekti tik vienai dienai, tačiau jis stebuklingai degė aštuonias dienas.
Kitos žydų tradicijos taip pat pateikia paaiškinimų, kodėl šventė trunka aštuonias dienas. Pavyzdžiui, makabiejų sukilimo metu žydai negalėjo švęsti biblinio rudens švenčių ciklo. Tad tam tikra prasme jie kompensavo šį praradimą švęsdami paskutinę iš jų – Sukotą, kuris trunka aštuonias dienas. Mažiau žinoma, bet įdomi IX a. legenda pasakoja, kad makabiejai Šventykloje rado aštuonis ietis. Jie įsmeigė jas į žemę ir uždegė, taip suformuodami šviesų eilę.
Šiandieninės chanukijos
Nors šiandien daugumoje chanukijų naudojamos žvakės, ryšys su aliejumi išlieka. Tradiciniai Chanukos patiekalai, tokie kaip latkės (bulviniai blynai) ir džemu įdaryti sufganiyot (spurgos), kepami aliejuje. Šiuolaikinės chanukijos gaminamos pačiais įvairiausiais kūrybiškais dizainais. Daugelis turi Dovydo žvaigždę, kai kurios yra spalvotos ar puoštos gėlėmis. Yra ir itin išradingų menorų – net aštuonkojį primenanti chanukija, kurios pagrindą atstoja moliusko kūnas, o žvakes laiko čiuptuvai.
Daugelis naudoja ir mažas vienkartines chanukijas kaip kuklesnį šventės minėjimo būdą, vis populiaresnės tampa ir elektrinės chanukijos.
Be chanukijos žvakių uždegimo ir tradicinių vaišių, kiekvieną iš aštuonių vakarų skaitomos gražios maldos, skelbiančios Dievo pergalės Jo išrinktosios tautos labui šventę, giedamos jaudinančios giesmės ir kiekvieną iš aštuonių vakarų dovanojamos dovanos.
Svarbiausia Chanukos tema išryškina džiaugsmą, šviesą, išgelbėjimą ir šeimos šilumą, kai visi susirenka švęsti šio ypatingo laikotarpio.