Iš sostinės Tauro kalno laiptų išmontuoti žydų antkapiai grįžta į kapines

Iš sostinės Tauro kalno laiptų išmontuoti žydų antkapiai grįžta į kapines

Sovietmečiu laiptų statyboms barbariškai panaudoti žydų antkapiai ant Tauro kalno šalia Liuteronų sodo pagaliau bus sutvarkyti – pirmadienį prasidėjo jų demontavimo darbai, pranešė Vilniaus savivaldybė.

Antkapių fragmentai be rašmenų bus pervežti saugoti į Vilniaus žydų Šnipiškių senąsias kapines, esančias šalia buvusių Sporto rūmų Olimpiečių gatvėje, o su rašmenimis keliaus į Vilniaus žydų senųjų kapinių teritoriją (abipus Kirkuto alėjos). Nauji laiptai bus įrengti statant Nacionalinę koncertų salę, o Liuteronų sodo takai bus sujungti su NKS terasa. Dėl paminklinių akmenų sukonstruotų laiptų pakopų ardymo Vilniaus miesto savivaldybė tarėsi su žydų bendruomenės atstovais ir Kultūros paveldo departamentu. Vilniaus žydų Šnipiškių senosiose kapinėse ir Vilniaus žydų senųjų kapinių teritorijoje Užupyje (Olandų g.) jau saugoma daugiau nei 1000 tonų įvairiose miesto vietose rastų paminklinių akmenų fragmentų.

Sovietmečiu jie naudoti ir statant susisiekimo infrastruktūrą, ir pastatus. Į aikštelę prie senųjų žydų kapinių Olandų g. atkeliavo paminkliniai akmenys su rašmenimis iš T.Kosciuškos, Latvių, Vytauto gatvių ir Vakarinio aplinkkelio teritorijos. Daugelis vietų, kuriose užfiksuoti iš žydiškų antkapinių paminklų fragmentų pastatyti objektai, jau sutvarkytos – paminkliniai akmenys demontuoti, o tais atvejais, kai statinių kol kas ardyti nenumatyta (Lazdynuose (Žėručio g. 4), Antakalnyje, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės teritorijoje ir prie atraminės sienelės, esančios Vytenio g. 6 ), savivaldybė, pasitarusi su žydu bendruomene, paženklino informacinėmis lentomis. Dalis anksčiau iš įvairių statinių išmontuotų antkapių fragmenrų grąžinta į istorinių Vilniaus žydų senųjų kapinių teritoriją Užupyje, kur planuojama įrengti memorialą ir deramai įamžinti čia palaidotų miestelėnų atminimą.

Užupio kapinės Vilniuje veikė nuo 1830 m. iki 1963 m., jose buvo laidojami XIX am. pab. – XX am. pradžioje Vilniuje gyvenę miestelėnai žydai. 1961 m. sovietų valdžia priėmė nutarimą likviduoti Vilniaus žydų senąsias kapines Užupyje, o antkapiai buvo panaudoti vietoje statybinių medžiagų (laiptų pakopoms, atraminėms sienutėms ar transformatorinių fasadų dekorui), dažnai net nesistengiant kruopščiai nutašyti juose iškaltų užrašų. Po kapinių sunaikinimo, Užupio žydų kapinės virto dykviete, apaugusia atsitiktiniais želdiniais. Prieš kelerius metus 11 ha Olandų gatvėje esančių senųjų žydų kapinių teritorija buvo sutvarkyta lankytojams – čia atsivėrė medžių alėjos, takai, įrengti informaciniai stendai, sutvarkytas miškas.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Nataljos Cheifec klubo Šalom sezono uždarymo akimirkos iš Žiežmarių

Nataljos Cheifec klubo Šalom sezono uždarymo akimirkos iš Žiežmarių

Šiandiena #NataljosKlubo Šalom nariai uždarė pirmąjį sėkmingą klubo sezoną ir keliavo į Žiežmarius.

Saulėtą dieną vaikščiojome per mažą miestelį, kažkada, kol dar nebuvo autostrados, stovėjusį ant pagrindinio Lietuvos kelio tarp Vilniaus ir Kauno. Čia dar gan ryškūs nedidelio žydų kvartalo pėdsakai atpažįstami iš raudonų plytų namelių ir prekybininkų pastatų su durimis į gatvę. Siaurose gatvelėse išlikę  maži medinukai su nepakeistomis autentiškomis detalėmis, langinėmis, durų varčiomis. Vietos specifinė puošmena – skardinės augalinių motyvų lietvamzdžių dekoracijos.

Radome ir vieną namą su kampinėmis durimis, sako – tai litvakų sumanymas, nes kampinės durys rodo, jog namas priklausė abiem gatvėms paleis sienas. Tad abiejų gatvelių prekybininkai negalėdavo pykti ant namo gyventojo, kai jis eidavo apsipirkti pas prekeivį kaimyną.

Apie išsaugotos ir atrestauruotos Žiežmarių sinagogos sėkmės istoriją pasakojo Aivaras Jonyka. Sinagogos atgimimu jis rūpinasi jau daug metų. Miestelyje gyveno apie 80 proc. žydų, kurių šiandiena jau nebėra. Bet liko vienas iš keturių maldos namų – atsinaujinusi unikali medinė sinagoga. Miestelyje nebeliko žydų bendruomenės, tad pastatas tarnauja kaip kultūros centras. Čia rengiamos parodos, koncertai, susitikimai, objektą dažnai lanko grupės iš Izraelio.

Vėliau klubiečiai aplankė atminties vietas – žydų kapines ir žydų žudynių vietas ir kapus Strošiūnų miške kur 1941 m. buvo negailestingai nužudyti 2200 vyrai, o vėliau 1800 moterys, vaikai ir pagyvenę Žiežmarių žydai.

Kaišiadorių turizmo centro informaciniame puslapyje rašoma:

Žiežmarių žydų kapinės paminėtos 1782 m. rašytiniuose šaltiniuose. Tuo metu čia buvo dvejos kapinės: vienos laukuose miesto pakraštyje, o antrosios – prie sinagogos, skirtos mažiems vaikams laidoti. Iki mūsų dienų antrųjų kapinių neliko nė žymės. Senųjų žydų kapinių pakraštyje po Antrojo pasaulinio karo buvo užkasami nužudytų partizanų palaikai. Šiuo metu kapinėse išliko apie 40 skirtingų stilių ir formų antkapinių paminklų.

Žydų žudynių vieta ir kapas Strošiūnų miške 1941 m. Rugpjūčio mėnesį vyko masinis Kaišiadorių apylinkių žydų naikinimas. Vyrai, moterys, vaikai buvo surenkami į vieną vietą, vėliau vedami arba vežami sušaudymui. Žudynės vyko Strošiūnų šile. Šioje vietoje 1941 m. rugpjūčio 26 d. buvo sušaudyta 1911 Kaišiadorių, Žaslių ir Žiežmarių žydų. Tai buvo Kaišiadorių geto ir laikinosios izoliacijos vietos žmonės.

Kviečiame pasivaikščioti kartu ir susitikime rudenį, prasidėjus naujam edukaciniam sezonui.

Vilniaus Gaono mauzoliejus paskelbtas valstybės saugomu paveldo objektu

Vilniaus Gaono mauzoliejus paskelbtas valstybės saugomu paveldo objektu

MadeinVilnius.lt

Vilniaus Gaono mauzoliejų Sudervės kapinėse kultūros ministras Simonas Kairys paskelbė valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Jo pasirašytas įsakymas numato, kad Vilniuje, Sudervės kapinėse, esantis mauzoliejus svarbus viešajai pagarbai, jis saugotinas dėl architektūrinės, istorinės ir memorialinės reikšmės.

Šiam kultūros paveldo objektui ir jo teritorijai nustatytas autentiškos paskirties saugojimo režimas.

XVIII amžiuje gyvenęs Elijahu ben Šlomas Zalmanas, žinomas Vilniaus Gaono vardu, laikomas vienu žymiausių Talmudo – judaizmo religinių raštų rinkinio – aiškintojų.

Jis gimė 1720 metais Selcuose, netoli Bresto, dabartinėje Baltarusijoje. 1738–1745 metais gyveno Kėdainiuose, nuo 1745 metų – Vilniuje. Čia dėstė halachą (Talmudo teisę) ir kabalą, parašė apie 70 veikalų, komentarų.

Vilniaus Gaonas mirė 1797 metais ir palaidotas tuomet pagrindinėse Vilniaus žydų kapinėse Šnipiškėse. Bendruomenės pastatytame antkapyje buvo įrašyta: „Jis tyrinėjo ir aiškino Raštą, Mišną, Babilono ir Jeruzalės Talmudą, midrašus, Zohar knygą… Dar jaunystėje jis atsisakė visų žemiškų malonumų ir pašventė savo kūną ir sielą Kūrėjui garbinti…“

Šias kapines naikinant XX amžiaus pradžioje, Gaono šeimos mauzoliejus perkeltas į žydų kapines Užupyje, o 1968 metais sunaikinus ir šias kapines, Vilniaus žydai savo iniciatyva perkėlė Gaono ir jo šeimos palaikus į šiuo metu veikiančias žydų kapines Sudervės kelyje.

Tai vienas lankomiausių žydų paveldo objektų Vilniuje.

Savivaldybė pritarė Žydų gatvės atkūrimui

Savivaldybė pritarė Žydų gatvės atkūrimui

MadeinVilnius.lt 

Vilniuje norima rekonstruoti istorinę, XVI amžių menančią, Žydų gatvę ir architektūriniais akcentais pažymėti Vilniaus Didžiosios sinagogos buvusią teritoriją. Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovės „Vilniaus plano“ architektai dar gegužės mėnesį visuomenei pristatė istorinės Žydų gatvės ir sinagogos aikštės tvarkymo projektinius pasiūlymus.

Šia savaitę Vilniaus miesto savivaldybė šiam projektui pritarė.

Istorinės Žydų gatvės kontūrai buvo patikslinti pagal atrastų gatvės bortų fragmentų vietas – dabartinės gatvės trajektorija yra pakitusi nuo istorinės, todėl siūloma ją sugrąžinti ir demontuoti esamas gatvės bei šaligatvių dangas. Planuojama, kad rekonstruotoje gatvėje galėtų tęstis Stiklių gatvėje esanti danga.

Unikalus vietos objektas – buvę sinagogos kiemo (Šulhoifo) vartai. Buvusių Didžiosios sinagogos kiemo vartų vieta nustatyta pagal ikonografinę medžiagą, sugretinant turimus archeologinių tyrimų duomenis ir istorinius miestų planus. Tiesa, pačių vartų nėra išlikę, todėl projektu siūloma pagal ikonografinę medžiagą atkurti išskirtinį sunaikinto kvartalo simbolį – buvusių vartų stulpus su dekoratyviniais šviestuvais. Už vartų suformuotoje aikštelėje numatyta vieta metaliniam maketui, vaizduojančiam Didžiosios sinagogos ir jos aplinkos buvusį užstatymą.  

Po Antrojo pasaulinio karo sunaikintos Strašūno bibliotekos ir Gaono kloizo kontūrus taip pat pavyko nustatyti tik po daugelio archeologinių tyrimų ir analizių. Buvusios Strašūno bibliotekos kontūro viduje siūloma suformuoti trikampę aikštę, pritaikytą ekskursijų grupių susirinkimams, renginiams ar lauko parodoms. Aikštėje taip pat siūloma sumontuoti interaktyvų informacinį stendą, o buvusių statinių vietą pažymėti kitomis dangomis. Buvusio Gaono kloizo pastato kampą siūloma akcentuoti atramine sienele, suformuotą nuožulnią trikampę plokštumą apželdinant kiliminiais augalais.

Kiekvieną rytą valgyti karštą beigelį – nėra privilegija, tai prigimtinė teisė

Kiekvieną rytą valgyti karštą beigelį – nėra privilegija, tai prigimtinė teisė

Vasara ne tik atostogų, bet ir darbingų kelionių metas. Lankomės Berlyne ir užsukame į legendinę FINE BAGELS beigelinę. Ji duris atvėrė keliais metais anksčiau nei Vilniaus Beigelių krautuvėlė. Susipažinome su Fine Bagels savininke ir įkūrėja Laurel Kratochvila dar 2018 m. Lenkijoje žydiško maisto festivalyje TISH, kur ji surengė dar tuo metu unikalią beigelių kepimo pamoką. Taip susipažinome su Montrealio ir Niujorko stiliaus beigeliais ir skirtumais tarp jų. Atsivežėme skaniausio  žydiško saldėsio RUGELACH receptą.

Rugelach su riešutų ir figų įdaru, 2018 m.

FINE BAGELS ISTORIJA

Ankstyviausias beigelių įrašas apie beigelius šeimos įkūrėjos istorijoje yra 1897 m., kai proprosenelis Hymanas (ne Chaimas) Cooperis pareiškė, kad persikelia iš Varšuvos į Niujorką, nes „užjūryje Beigeliai yra geresni“. Likusi šeima netrukus apleido savo nedidelę chalos kepyklėlę ir persikėlė į Naująjį pasaulį, nes, pasirodo, Amerikoje beigeliai buvo išties geresni. Amerikoje užaugo keturios kartos, bet šeima iki šiol nerimsta dėl beigelių.

2013 m. „Fine Bagels“ atvėrė duris Berlyne ir nuo to laiko kočioja, verda ir kepa autentiškus Niujorko riestainius su skylėm.

Kepyklėlės misija – gaminti nuostabius beigelius ir kitus gardžius žydų ir amerikiečių kepyklų skanėstus, išlaikyti maisto tradicijas ir paveldą šiame naujame-sename pasaulyje.

Kiekvieną rytą valgyti karštą beigelį – nėra privilegija, tai prigimtinė teisė

Fine bagels moto.

Ketvirtadienio popietę lijo, bet madingas Berlyno rajonas klegėjo ir buvo gyvas. Fine Bagels kepyklėlė įsikūrusi ant nemažos sankryžos ir per pietų metą čia buvo pilna žmonių. Nepanašu, kad tai  minia iš ofisų, labiau tai nuolatinis beigelių gerbėjų klubas. Staliukai palei vitrinas puspilniai, viduje stovi eilė, groja muzika, lentynos užgultos ir kvepia kava.

Kavinės interjeras niekuo lyg nenustebino, meniu išrašyta palei lubas ant juodos  lentos kreida, pavadinimas kukliai šviečia neonine šviesa ant vitrinos ir atsikartoja ant sienų. Tačiaiu labai nustebino, jog patekome į…knygyną. gerų madingų knygų buvo pilnos sienos ir prekystaliai, tarp jų išsidėstę staliukai kavai. Kavinės erdvė išties didelė. Prieš pat kasą, garbingiausioje vietoje radome visą „Svajonių“ lentynėlę su visomis kultinėmis  žymiosiomis žydų kulinarijos knygomis, tad nebereikia ir AMAZON.

Knygynas – tai savininkės vyro verslas puikiai įsipaišantis į beigelinės erdves ir idėją.

Kavinė siūlo net 16 rūšių beigelių MENIU

Patys beigeliai  išdėstyti vintažinio stiliaus medinėse lentynose. Vitrinoje puikuojasi chalos, klasikinės cinamoninės bandelės , tik va ir čia kepyklėlės lentynos buvo tuščios – pasigedome būtent to, dėl ko užsukome – legendinių rugelach.

 

Paruošė Dovilė Rūkaitė

1898 m. liepos 7 d. Gargžduose gimė iškilioji poetė Judita Cik, žinoma Judikos slapyvardžiu

Judika. Judita Cik. Viena iš nedaugelio…Minime poetės atminimą.

2022-07-07

1898 m. liepos 7 d. Gargžduose gimė iškilioji poetė Judita Cik, žinoma Judikos slapyvardžiu.

Judika buvo viena iš nedaugelio žydų kilmės moterų poečių Lietuvoje, kuri taip produktyviai kūrė ir išleido savo kūrybą. Judita Cik pradėjo kurti poeziją jidiš kalba 1917 metais ir, paveikta žydų rašytojo Moishe Taich, prisijungė prie Jekaterinburgo poetų grupės, kuriai priklausė Perecas Markishas, ​​Hane Levinas ir Shmuelis Rozinas. Didelės sėkmės ji pasiekė publikuodama periodinius leidinius ir antologijas. Pirmasis jos eilėraščių rinkinys „Nae yungt” („Nauja jaunystė“) buvo išleistas Kaune 1923 m.  Dramatiška epinė poema „Mentsch un zeit“ („Žmonės ir laikas“) – 1926 m.

1929 metais Judika Cik su sūnumi emigravo į Kanadą. Ji buvo nuolatinė žurnalo ”Keneder Adler” bendradarbė ir paskelbė tokius gerai žinomus kūrinius kaip ,,Vanderwegn” (“Klaidžiojantys takai”, Monrealis, 1934), (Shards, Torontas, 1943) („Likučiai“) ir „Tzar un Freud“ ‚Torontas, 1949 m.

Judika Cik yra įtraukta į Zalmano Reizeno biografinį jidiš rašytojų žodyną, Ezros Kermano jidiš poetų antologiją. Pasak amerikiečių žydų rašytojo, germanisto kalbininko, jidiš kalbos specialisto Dovido Katzo, Judita Cik yra viena iš nedaugelio poetų, sukūrusių jidiš poeziją Vakaruose.

Judika (Judita Cik) mirė Niujorke 1987 m.

Kauno žydų bendruomenės narių išvyka į Vakarų Lietuvą

Kauno žydų bendruomenės narių išvyka į Vakarų Lietuvą

Švenčiant Valstybės, Mindaugo ir Mortos karūnavimo, dieną, smagu prisiminti vieno birželio savaitgalio (kaip vėliau paaiškėjo, pačio palankiausio kelionėms) Kauno žydų bendruomenės narių išvyką į Vakarų Lietuvą.
Per Švėkšną iš Didžiosios Lietuvos – į Mažąją, per Kuršmares  į Rojaus kampelį žemėje, ne kartą talžytą gamtos ir istorijos .
Nuostabu prisiminti: (visos jos buvo nepanašios viena į kitą, savitos, bet visos įkvepiančios ir be galo mylinčios savo kraštą). Gidės – švėkšniškės Monikos, šilutiškės Živilės, preiliškės Raimondos, klaipėdiškės Rasos dėka pažinome dalelę šio puikaus krašto, kur vanduo kuria gyvenimą. Nepamirštos ir turtingos bei skausmingos istorijos. O dar “apturėjome” laimę suspėti į unikalų, gurmaniškų vaizdų prisodrintą, Agnijos Šeiko šokio teatro spektaklį-kelionę “Laikas ne(ė)rimui”!
Buvo taip gera, kad kai kurie keliauninkai, net nespėję grįžti namo, jau pradėjo kurti būsimų pabėgimų iš rutinos planus.
Tekstas iš Kauno žydų bendruomenės pirmininko Gerco Žako Feisbuko.
Skrandžio gidas: tai yra tik kuklūs žingsniai, palyginti su tuo, kuo galėtų virsti „neoCvirka”

Skrandžio gidas: tai yra tik kuklūs žingsniai, palyginti su tuo, kuo galėtų virsti „neoCvirka”

Maloniai nustebino įdomi recenzija apie @CVIparkas

“Apsilankėme žydiško gatvės maisto kioskelyje (visai šalia tos vietos, kur dar visai neseniai stūksojo paminklas Petrui Cvirkai) ir šiek tiek užkandom. “

Susipažinkite – įspūdžiais dalinasi  Skrandžio gidas 1323.lt

 

Dailus „Cvi parkas” kioskelis lyg ir turėtų tapti atraminiu naujosios „Cvirkos” tašku. Ir iš tiesų, ne taip retai iš jo skamba didžėjų leidžiamos melodijos, trinkteli ir gyva muzika, sukasi šokėjų poros, tačiau kol kas tai yra tik kuklūs žingsniai, palyginti su tuo, kuo galėtų virsti „neoCvirka” – klezmerio „subatvakariais”.

Tačiau patraukiame kultūrinę P. Cvirkos aikštės viziją į šoną ir dirstelėkime į gastronominę „Cvi parko” pasiūlą. Ji nėra didelė ir besimeldžiantiems mėsainiaims ar kebabams čia nėra ką veikti – nebent sukorus kelis šimtus metrus susirasti Tauro kalno „Jammi” ir prisėsti ten. Tačiau mums tinka ir falafeliai – pasirenkame falafelius pitoje, kainuojančius 7.2 eur, ir tai galbūt dar nėra Tel Avivo gatvės maisto kainų lygis, bet Vilniuje tai yra tikrai nemažai.

pita1

„Cvi parko” gastronominė pasiūla. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Kol maistelis ruošiamas, persimetame vienu kitu žodeliu su čia dirbančia ukrainiete , ir štai, pita, gausiai apšlakstyta žalsvu šugo padažu, jau rankose. Užuot prisėdę šalia kiosko, turinčiam ir savą prisėdimo zoną, o ir „cvirkiniai” suoliukai čia pat, šauname tolyn: juk taip įdomu gatvės maistą testuoti pagal jo paskirtį – žingsniuojant gatve. Tačiau po kelių minučių prasideda lietus ir netrukus jau slepiamės po stogeliu. Lietus pasitarnauja kaip vietoje ir laiku pasitaikęs vandens čiaupas – mat šugo padažas gerokai veržiasi per kraštus ir sulig kiekvienu kąsniu pirštai vis labiau skęsta jame. Tačiau jame, o taip pat marinuotose daržovėse, ir slypi visa pirkinio magija – net ausys linksi nuo to skanumo ir Artimųjų Rytų egzotikos.

pita3

 Pita su falafeliais. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Diskusijos dėl „Lietūkio“ rūmų ir žydų žudynių: ar dera pirkėjus vilioti šūkiu „namai su istorija“?

Diskusijos dėl „Lietūkio“ rūmų ir žydų žudynių: ar dera pirkėjus vilioti šūkiu „namai su istorija“?

Kauno Vytauto prospekte atnaujinamas tarpukario pastatas, kurio architektas – Prisikėlimo bažnyčios projekto autorius, architektas Karolis Reisonas. Tačiau reklamą pirkti būstą šiame name pastebėję visuomenininkai mano, kad pavadinimas „Lietūkis“ ir šūkis „namai su istorija“ yra netinkamas, kadangi siejasi su Kaune įvykusiomis žydų žudynėmis. Kristina Aržuolaitienė Verslo žurnalistė Šaltinis: 15min Lietūkio pastatas Kaune / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr. Aa Temos: 2 Kaunas Žydai Komentarai (8) Asocijuojasi su žydų žudynėmis Netyčia šio objekto reklamą pamačiusi menininkė Paulina Eglė Pukytė feisbuko juostoje rašė, kad ją tokia nekilnojamojo turto pardavėjų strategija nustebino. „Jeigu jau reklaminėje kampanijoje minima istorija, kaip galima visiškai ignoruoti vieną juodžiausių mūsų XX a. istorijos puslapių, susijusių su pavadinimu „Lietūkis“? Reklama siūlo „prisiliesti prie istorijos“. Kaip prisiliesti, prie kokios istorijos?“ – emocijų kalbėdama su 15min neslėpė menininkė.

„Lietūkis“ buvo Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga, veikusi 1923–1940 m. Kaune, kurios centriniai rūmai buvo būtent Vytauto pr. 43. „Lietūkio“ garažo žudynės – 1941 m. birželio 27 d. įvykiai Kaune. Žudynės vyko tuo metu jau likviduotos Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Lietūkis“ (NKVD) garažų teritorijoje, Miško gatvėje. Stebint miniai smalsuolių, buvo surengta neregėtu žiaurumu išsiskyrusi egzekucija – nužudyta apie 50 žydų vyrų. Daugumos aukų ir jų budelių vardai iki šiol lieka nežinomi.Nors centriniai „Lietūkio“ rūmai, kuriuose dabar ir pardavinėjami butai, pasak P.Pukytės, nėra būtent ta vieta, kur vyko viešas žydų kankinimas ir žudymas, tačiau šis pavadinimas neišvengiamai kelia asociacijas su baisiais įvykiais. „Istorikai komentuoja, kad pavadinimas „Lietūkis“ šiam įvykiui buvo „pridėtas“ vėliau, bet aš nemanau, kad tai ką nors keičia, nes žodžiai „Lietūkio garažo žudynės“ jau yra įėję į istoriją.

Manau, tokia reklama demonstruoja nejautrumą mūsų istorijai ir mūsų bendrapiliečiams. Nepamėginta nė kiek pakeisti šio pastato pavadinimo, visiškai nepasistengta parodyti, kad atsinaujinta iš esmės, kad mes suvokiam ir gailimės to, kas buvo padaryta“, – teigia ji. P.E.Pukytė apgailestavo, kad tai nėra vienintelis pavyzdys – panašiai reklamuojami ir namai prie IX-ojo forto, kuris „dovanos gaivią žalumą laisvalaikiui su šeima“.

Reklama, kelianti aistras, neprasprūdo ir pro VDU docento Igno Kalpoko akis.

„Labai aiški iliustracija, kas būna, kai reklaminė žinutė paleidžiama nepagalvojus. Nes, viena vertus, istorinis pastatas, tarpukario architektūra dabar Kaune madinga, „Lietūkio“ pavadinimas taip pat istorinis. Tai tą dalį galima suprasti. Bet kai tas pats pavadinimas asocijuojasi su žydų žudynėmis, net jei pats nusikaltimas įvykdytas už kelių šimtų metrų buvusiame garaže. Iš esmės yra trys variantai, visi blogi: arba prieš reklamuojant niekas nė pagūglinti nesiteikė (jei jau istorijos žinių spragos), arba pasidomėjo ir neatrodė svarbu, arba kaip tik pagalvojo, kad provokacija bus naudinga. Čia turbūt didėjančio blogumo prasme“,

–15min komentavo I.Kalpokas.

Kviečiame į atvirą TANGO pamoką CVI parke

Kviečiame į atvirą TANGO pamoką CVI parke

Liepos 5, 19:00 val. @CVI parke

Kviečiame visus atvykti šokti Tango, o jei vis dar nešokate, tai lengvai galite su tuo susipažinti mūsų atviroje pamokoje. Be to, Eduardo dainuos Lotynų Amerikos ir Argentinietiško Tango dainas. Visa tai įspūdingoje vietoje ir nemokamai!!!
Programa:
19:00 – 19:45 – Atvira tango pamoka
20:00 – Koncerto pirma dalis. (Lotynų Amerikos ir tango dainos).
20:30 – Milonga (Tango šokiai)
21:00 – Koncerto antra dalis.
21:30 – Milonga (Tango šokiai)
22:00 – Pabaiga.

Pokalbis su Samueliu Baku

Pokalbis su Samueliu Baku

Samuelį baką kalbina podkasto autorius Karolis Vyšniauskas, foto Ieva Lygnugarytė

Samuelis Bakas – stebuklingai išgyvenęs Vilniaus getą. Dabar garsiam menininkui  88-ri, jį savo studijoje Masačusetse kalbina NARA žurnalistas. Samuelis Bakas >>podkaste prisimena dingusius Vilniaus žydus.

Daug dešimtmečių Samuelis Bakas nenorėjo grįžti į Vilnių. Tai miestas, kuriame žuvo jo tėvas, seneliai ir net geriausias draugas, tuomet dar vaikas.

Tačiau ilgainiui vietinių lietuvių iniciatyva jis grįžo į vietą, kuri formavo vaikystės prisiminimus. Dabar Vilniuje veikia Samuelio Bako muziejus, kuriam tapytojas padovanojo daugiau nei 50 savo darbų.

Klausykitės spausdami PLAY

Kviečiame į Jogos harmonijos vyksmą

Kviečiame į Jogos harmonijos vyksmą

Ar žinote, jog Cvi parkas tai ne tik Izraelio gatvės maisto maža Oazė dideliame mieste. Tai taip pat ir atvira renginių erdvė. Atslūgus karščio bangai kviečiame pasinerti į Sunset Yoga with Ugnė Alsytė feat Medeira (vocals) & Aivaras B`Art(multi instrumentalist)
veiksmas vyksta sekmadienio vakarą, liepos 3 d. 19:00 val.
Tai jausmingas gyvo garso vakaras be žodžių. Skambės begalė intrumentų ir sopraninis vokalas neseniai vėl grįžęs į muzikos pasaulį. Ir nors orkestre tik du žmonės Aivaras B’Art ir MedeiRA (Svajonė), jie atsitiktinumo dėka, sukurs vieną širdimi skambančią harmoniją, kuri puikiai derės su joga, visai visai šalia, už kelių žingsnelių – pievoje.
Jei nori atsipalaiduoti, klausytis ir išgirsti melodijas kurios gims tą vakarą, tavo akivaizdoje, jei nori pajusti tą virsmą savo poodiniame sluoksnyje, ar kūniškuose judesiuose – jogoje, ateik sekmadienį į Cvirkos parką ir jame esančią gyvą, gyvenimu alsuojančią lauko kavinę!
Sveikiname MINĄ FRIŠMAN, liepos 3 dieną švenčiančią  savo  jubiliejinį gimtadienį. Jai sukako 90 metų

Sveikiname MINĄ FRIŠMAN, liepos 3 dieną švenčiančią  savo  jubiliejinį gimtadienį. Jai sukako 90 metų

Lietuvos žydų bendruomenė ir  Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga sveikina Miną Frišman  su jubiliejinu gimtadieniu!

Miela, brangi Mina,

Iš širdies  linkime beribės sveikatos, daug giedrų,

džiugių dienų.

Uždegusi meile širdis artimų žmonių, priimkite šiandieną padėkos

ugnelę, kuri sklinda iš Jūsų vaikų, anūkų ir visų mūsų širdžių.

Kauno žydų bendruomenė pagerbė Lietūkio garažo aukų atminimą

Kauno žydų bendruomenė pagerbė Lietūkio garažo aukų atminimą

Kauno žydų bendruoemnės pirmininkas Gercas Žakas dalinasi jautriu įrašu Facebook profilyje:
1941 m. birželio 27 d. Kaune, buvusiame “Lietūkio” garažo kieme, stebint miniai smalsuolių, buvo surengta neregėtu žiaurumu išsiskirianti egzekucija – nužudyta apie 50 žydų vyrų. Atsitiktinai “atrinktos”, tiesiog gatvėje pagautos aukos – darbininkas, moksleiviai, prekeiviai, vandens tiekėjas, muzikantas, buvęs Lietuvos finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Jurgis Štromas – buvo žeminamos, žiauriai kankinamos ir žudomos, naudojant laužtuvus, metalinius strypus, pagalius, lentas, vandens siurblio žarnas. Daugumos aukų ir jų budelių vardai iki šiol išlieka nežinomi.
2022 m. birželio 27 d. Kauno žydų bedruomenė susirinko (kaip tai daro kasmet) prie paminklo tame pačiame kieme Miško gatvėje prisiminti ir pagerbti čia žvėriškai nukankintus žmones, kraugeriškai besityčiojant nužudytus tik dėl to, kad jie buvo žydai. Po minėjimo dalis mūsų vykome pagerbti Holokausto aukų į Vilijampolę ir Žaliakalnio žydų kapines.
Šiomis dienomis, kai totalus nužmogėjimas baisiausiomis savo formomis reiškiasi visai netoli mūsų, dar ir dar kartą suvokiame, kokios svarbios galėtų ir turėtų būti praeities negražinačios, atvirą visiems jos skauduliams santykį su tautos, valstybės, pasaulio praetimi puoselėjančios ir tokiu būdu teisingesnę, humaniškesnę ateitį kurti skatinančios istorijos pamokos.
Dėkojame visiems buvusiems kartu:
neabejingiems kauniečiams,
miesto savivaldos atstovams: Mantas Jurgutis , Agnė Augonė, Irenai Simonauskienei,
mūsų bendruomenės bičiuliams: Gediminas Jankus, Violeta-Kristina Shtromas, prof. Aleksandrui Vitkui ir visiems, kurie negalėjo būti kartu ten ir tuo metu, bet buvo kartu širdimis: Andrius Kupčinskas, Julija Iskeviciene, Tadas Daujotas ir kt.
Dėkojame muzikantams: Ilana Kri, Garry Libson, “YeS Duet” iš Ukrainos, poetei Elena Suodiene už raudą ir paguodą, už jautrumą ir ryžtą, kuriuo jie pripildė mūsų sielas.
Dėkojame rabinui Mendel Krinsky Mendel Mushkie Krinsky už maldą.
LIETŪKIO GARAŽO AUKŲ ATMINIMUI
Mergaite, nežiūrėk taip į mane…
Aš negaliu tavęs užstoti,
Aš negaliu tavęs apgaubt
Ir negaliu atsiriboti
Nuo tos skausmingos praeities…
O rankos į mane vis kimba.
Mergaite, negaliu paslėpt
Aš savo ašarų skausmingų.
Seneli, negaliu paguost.
Aš negaliu tavęs išgelbėt.
Bet šiandien klausiu vis dėlto –
Ar nekartoti blogio galim?
Močiute, aš tavas rankas
Pavargusias bučiuoju nuolat.
O akys žiūri į mane
Iš tų laikų. Atleiskit, broliai!
Elena Suodienė
27.06.2022
Lietuvos sporto Klubas “Makabi” intensyviai ruošiasi dalyvavimui 21–oje Pasaulinėje Makabiadoje

Lietuvos sporto Klubas “Makabi” intensyviai ruošiasi dalyvavimui 21–oje Pasaulinėje Makabiadoje

Nuotraukose  2021 m. rugsėjo 2-5 dienomis Vokietijoje, kur Diuseldorfo mieste įvyko Vokietijos „Makabi“ žaidynės, kuriose visi 6 Lietuvos  makabiečiai tapo medalininkais.

 

Lietuvos sporto klubas “Makabi” intensyviai ruošiasi dalyvavimui 21–oje Pasaulinėje Makabiadoje, kuri vyks liepos 12-26 dienomis Izraelyje. Tai bus jau 9-oji Pasaulinė Makabiada, kurioje dalyvauja Lietuvos sporto klubo „Makabi“ delegacija, vadovaujama ilgamečio vadovo Semiono Finkelšteino.

Delegacijoje yra 23 dalyviai, iš kurių  – 17 sportininkų, 2 treneriai (šachmatų ir plaukimo), bei 4 vadovai. Kartu su komanda, atidarymo šventėje dalyvaus ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Lietuvos sporto klubo „Makabi“ komanda tikisi sėkmingo pasirodymo  bei naujų draugysčių užmezgimo,  šalies ir kultūros pažinimo Pasaulinėje Makabiadoje Izraelyje.

Dėkojame Geros Valios Fondui už sutektą paramą-galimybę išvykti į pasaulinės reikšmės renginį.

Žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ šventė 50 metų jubiliejų. Sveikiname

Žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ šventė 50 metų jubiliejų. Sveikiname

2022-06-28

Vilnius – ypatingas miestas. „Lietuvos Jeruzalė yra Lietuvos žydų dvasinė ir kultūrinė sostinė. Tarybiniais metais, kai buvo uždrausta demonstruoti žydų kultūrą…Vilniuje, Profsąjungų rūmuose, kartu su lietuvių, rusų, lenkų kolektyvais veikė ir gausus žydų mėgėjų kolektyvas: choras, liaudies instrumentų orkestras, a. estradinis orkestras, solistai, šokių grupė ir Liaudies teatras. 1971 m. dauguma trupės imigravo į Izraelį ir sukūrė ansamblį Anahnu Kan (hebrajų kalba „Mes čia“).

1971 m. Vilniaus žydų mėgėjų pasirodymų pagrindu garsus muzikantas, atlikėjas Yasha Magidas įkūrė vokalinį ir instrumentinį ansamblį. 1972 metais susikūrė pagrindinis entuziastingų muzikantų branduolys – šokių kolektyvas, įvyko pirmasis koncertas. Taip prasidėjo vienintelio tuometinės Sovietų Sąjungos teritorijoje žydų dainų ir šokių ansamblio „Fayerlekh“ istorija.

Birželio 19 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų scenoje ansamblis „Fayerlech“ minėjo 50 metų jubiliejų. Scenoje pasirodė įvairių metų ansamblio muzikantai, šokėjai, solistai.

Kaune pagerbiamos buvusio Lietūkio garažo žudynių aukos

Kaune pagerbiamos buvusio Lietūkio garažo žudynių aukos

Kauno žydų bendruomenė birželio mėn. 27 d. 16.30 val. kviečia pagerbti “Lietūkio” garažo žudynių aukas prie paminklo šiems žiauriems įvykiams atminti (Miško g. 3). Po minėjimo vyksime pagerbti Holokausto aukų Vilijampolės žydų kapinėse (Kalnų g.) bei Žaliakalnio žydų kapinėse (Radvilėnų pl.).

1941 m. birželio 27 d. Kaune, buvusiame Lietūkio garaže, stebint miniai smalsuolių, buvo surengta neregėtu žiaurumu išsiskirianti egzekucija – nužudyta apie 50 žydų vyrų.  Atsitiktinai “atrinktos”, tiesiog gatvėje pagautos aukos – darbininkas, moksleiviai, prekeiviai, vandens tiekėjas, muzikantas, buvęs Lietuvos finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Jurgis Štromas – buvo žeminamos, žiauriai kankinamos ir žudomos, naudojant laužtuvus, metalinius strypus, pagalius, lentas, vandens siurblio žarnas. Daugumos aukų ir jų budelių vardai iki šiol išlieka nežinomi.

Kauno žydai pagerbė gelbėtojus

Kauno žydai pagerbė gelbėtojus

Neformalioje aplinkoje užvakar pagerbti žydų gelbėtojai, jų artimieji. „Išgelbėjai vieną žmogų – išgelbėjai visą pasaulį“, – pastebėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

Vaikas gimė rūsyje

Prie vaišių stalo restorane „Višta puode“ susėdo kelios dešimtys žmonių, kurie dalijosi įspūdžiais ir bendravo. Skambėjo dainos jidiš ir hebrajų kalbomis, kanklėmis, saksofonu, klavišiniais atliekama muzika. Vieni popietės dalyvių – Juozas Straupis su anūke Monika Straupyte. J.Straupis buvo vos ketverių, kai jo tėtis ir mama, Juozas ir Bronislava, kuriems vėliau suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, išgelbėjo 24 žmones. Pas save namuose priglaudė septynis, kitiems suorganizavo apgyvendinimą pas kaimynus. Rūpintis jais padėjo ir kunigai, bendruomenė.

„Iš viso buvo išgelbėtos penkios šeimos“,

– priduria M.Straupytė. Straupių namuose žydai slėpti rūsyje. Viena slėptuvė buvo po mažojo Juozuko kambariu, kita įrengta po vištide. „Tėvas visa tai suorganizavo sužinojęs, kad žydai bus šaudomi. Nuėjo į getą. Visi į vežimą netilpo,“ – pasakojo dabar Kauno rajone gyvenantis vyras. Jo šeima slėpė žydus, rūpinosi ir maitino juos ketverius metus.

Tėvai, tėvo brolis buvo ūkininkai. Daug kartų žydus teko perkelti, kad išvengtų grėsmių.

„Mamos sesuo buvo mokytoja ir draugavo su policijos nuovados viršininku. Jis žinojo apie slepiamus žydus ir Straupiams pranešdavo apie organizuojamus reidus, kad žydus spėtų perkelti“,

– iš pasakojimų pamena pašnekovas. Priduria, kad tais laikais vokiečiai buvo įvedę normas, kiek kiekvienai šeimai galima susimalti grūdų. Tėvas draugavo su malūnininku, šis Straupiams miltus malė neatsižvelgdamas į normas, tad duonos pakako ir globotiniams. Tarp slepiamųjų buvo du gydytojai. Vieno žmona rūsyje ir pagimdė. Tėvas susitarė, kad mergaitę paimtų paauginti kiti kaimynai, kurie taip pat laukė kūdikio. Dabar ji gyvena Izraelyje, su ja ir kitais išgelbėtais žydais Straupiai palaiko artimus ryšius.

Faina Kukliansky sveikina anūką Simoną šiemet sėkmingai baigusį aukštuosius mokslus Hadersfildo universitete

Nuoširdžiai sveikinu savo mylimą anūką Simon Gimelstein, šiemet sėkmingai baigusį aukštuosius mokslus Hadersfildo universitete, Jungtinėje Karalystėje.
Šiandien Simonas išeina pakelta galva į platųjį pasaulį kaip puikus garso operatorius, kompozitorius, muzikas, estetas, inžinierius.
Aš, kaip ir visa mūsų didelė šeima, nepaprastai didžiuojuosi visais Simo pasiekimais ir linkiu kuo didžiausios sėkmės jo gyvenimo kelyje!

 


Nuotraukoje – Simas su dieduku Londone, praeitą rudenį.