Zarasų krašto muziejuje veikia paroda iš Vitebsko

 

savo darbų neparduodavo, visi jie buvo saugomi jo namuose, anot jo, ,,nenorėjo prekiauti savo įkvėpimu”. Deja, kaip įtariama, būtent dėl turtingos darbų kolekcijos 83 metų Y. Penas nužudytas namuose naktį. Vėliau buvo apkaltinti giminaičiai, siekę pasipelnyti iš jo kūrybos. Dailininkas Zarasų krašto muziejus vykdo projektą ,,Penas ir jo mokiniai”, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Vitebsko srities kraštotyros muziejus parengė parodą ,,Penas ir jo mokiniai”, kuri Zarasų krašto muziejuje veiks iki spalio 13 dienos.

Parodoje  eksponuojami Zarasuose (tuometiniame Novoaleksandrovske) gimusio ir augusio žymaus dailininko ir pedagogo Yjegudos Peno bei jo mokinių, garsių pasaulyje dailininkų, 22 dailės paveikslai. Zarasiškiai ir miesto svečiai turi puikią progą susipažinti su  kraštiečio ir jo išugdytų dailininkų Isaako Borovskio, Piotro Zankevičiaus, Isaako Zeldino, Jelenos Kabiščer-Jakerson, Piotro Javičiaus ir Michailo Kuznecovo kūryba.

Damos portretas. Y. Penas. 1910 m. pab. Drobė, aliejus, 64,5х45,0

Vėliau iš Zarasų ši paroda keliaus į Vilnių ir bus eksponuojama Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje.

Žydas dailininkas Yjeguda Penas (1854 – 1937) gimė neturtingoje daugiavaikėje žydų amatininko šeimoje 1854 m. birželio 5 d., anksti liko našlaitis – tėvas mirė, kai berniukas buvo vos ketverių. Religinėje mokykloje prie sinagogos jis ypač susidomėjo priešimu. Jau vaikystėje jis mėgo piešti humoristinius draugų portretus už ką neretai gaudavo lupt per rankas. Nuo trylikos metų Y. Penas priverstas uždarbiauti dažytojo pagalbininku Daugpilio mieste (Latvijoje). Jau tuomet jis pradėjo piešti reklamines iškabas, iliustracijas iš knygų, buitines sceneles. 1879 m. Y. Penas įstoja į Sankt Peterburgo dailės akademiją, o baigęs ją grįžta į Daugpilį (Latvija), vėliau barono N. N. Korfo kvietimu persikelia gyventi ir kurti į barono dvarą netoli Kreicburgo (vietovė pusiaukelėje tarp Daugpilio ir Vitebsko), po to ir vėl persikelia gyventi į Sankt Peterburgą ir gauna leidimą gyventi ten nuolat.

Skaityti plačiau

Rokiškis laukia Goldos Vainberg-Tatz koncerto bažnyčioje, kurios kunigas Antanas Gobis Holokausto metu išgelbėjo mergaitę, būsimą Goldos mamą. Nepaprasta istorija

Šių metų rugpjūčio 13 dieną Rokiškį aplankys ir neeilinį koncertą rokiškėnams padovanos pasaulinio lygio pianistė Golda  Vainberg Tatz.

Apie garsios atlikėjos nuopelnus, apdovanojimus, laimėjimus, koncertus, festivalius daug parašyta. Pianistė koncertavo daugelyje pasaulio šalių, yra dalyvavusi Zalcburgo Mozarteum, Šanchajaus tarptautiniame, Ispanijos Puigcerda , Sankt-Peterburgo Rūmai, Vilniaus festivaliuose.

Nuotraukos iš koncerto Lietuvos žydų bendruomenėje 2017 rugpjūčio 10.

Golda Tatz yra daugelio tarptautinių konkursų laureatė (Maurice Clairmont Izraelyje, pasaulinio pianistų konkurso Cincinatyje, Paryžiuje ir daugelio kitų). Tai – tik nedidelė jos laimėjimų ir pasiekimų dalelė.

Sekmadienį Rokiškis laukia pianistės Goldos koncerto. Visus sujaudino solistės noras aplankyti Rokiškį, Kamajus, aplankyti senelio,(taip Golda iki šiol vadina šviesaus atminimo kunigą Antaną Gobį), kapą, o taip pat  Rokiškio bažnyčią ir, prisiminus savo mamytę, jos atminimui, atlikti  garsiąją F.Šuberto „Ave Maria“.

Goldos Vainberg –Tatz gyvenimo istorija ypatinga. Holokausto metu jos mamą gelbėjo bebaimis kunigas Antanas Gobis, jis išgelbėjo  mažą mergaitę Juditą Zakšteinaitę, (būsimą Goldos mamą), davė jai kitą vardą – mergaitė tapo Terese Mašyte, kunigas ją priglaudė, užaugino, išmokslino ir pastebėjęs, kad mergaitė turi gražų balsą leido mokytis muzikos, (vėliau Judita tampa dainininke. Daug metų ji dirbo Lietuvos Nacionalinėj filharmonijoj). Kai Judita pareiškė norinti tapti katalike, kunigas jai nepritarė: “Per daug sunaikinta jūsų žmonių. Jūs privalote prikelti savo tautą“.

Skaityti plačiau

Užsieniečių komanda Kaune ėmėsi svarbios misijos

Kaune viešinti užsienio studentų grupė savanoriškais pagrindais tęsia miesto pradėtus darbus Žaliakalnio senosiose žydų kapinėse. 25 jaunuoliai iš Vokietijos, Austrijos, Čekijos, Ukrainos ir Nyderlandų kartu su bendraminčiais lietuviais toliau dokumentuoja tūkstančius kapaviečių. Tai padės identifikuoti, kas, kada ir kur šiose kapinėse palaidota.

8 hektarų ploto Kauno Žaliakalnio žydų senųjų kapinių kompleksas laikomas vienu didžiausių mieste. Istorinės kapinės įsteigtos 1861 metais ir uždarytos 1952 metais. Tai į Kultūros vertybių registrą įtrauktas bei valstybės saugomas Lietuvos kultūros paveldas. Žinoma, kad kapinėse palaidota daug garsių politikų, mokslininkų, religinių lyderių ir kultūros veikėjų, pavyzdžiui, rašytojas Jakovas Lifšicas ar dainininkas Danielius Dolskis. Visgi manoma, kad po sėkmingai atliktos dokumentacijos bus atrasta kur kas daugiau istorinių asmenybių kapų.

Skaityti plačiau
Sužinokite, kas yra garsiausias pasaulio litvakas, gyvenęs ir Lietuvoje

Sužinokite, kas yra garsiausias pasaulio litvakas, gyvenęs ir Lietuvoje

Paminklas L.Zamenhofui Veisiejuose primena, kad čia jis pradėjo savo profesinę veiklą kaip medikas. lrytas.lt
Lietuvos nacionalinėje UNESCO galerijoje (Šv.Jono g. 11) Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija ir Lietuvos esperantininkų sąjunga pristato parodą „Liudvikas Zamenhofas – esperanto kalbos kūrėjas“. L.Zamenhofas – bene labiausiai žinomas pasaulyje litvakas. Jis gimė Lietuvos žydų šeimoje Balstogėje, gyveno ir Lietuvoje. Paroda skiriama L.Zamenhofo 100-osioms mirties metinėms. Ji supažindina su garsiuoju litvaku ir jo šeima, Zamenhofų gyvenimu Balstogėje, pasakoja apie esperanto kalbos atsiradimą ir augantį jos populiarumą. Lankytojai taip pat išvys pasaulinės literatūros pavyzdžių esperanto kalba, sužinos apie iškiliausius esperantininkus. 2017-uosius UNESCO paskelbė L.Zamenhofo metais. 2014 metais Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija esperanto kalbą įtraukė į nacionalinį nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą. Parodą galima nemokamai apžiūrėti iki rugsėjo 19 dienos.

Skaityti plačiau
Bus kuriamas BBC filmas apie žydų pėdsakus Vilniuje

Bus kuriamas BBC filmas apie žydų pėdsakus Vilniuje

kauno.diena.lt

Jungtinių Valstijų mokslininkai tęsia archeologinius tyrimus Lietuvoje ieškant žydų kultūros ir istorijos pėdsakų – su mokslininkais į Vilnių atvyko ir kanadiečių filmavimo grupė, kurianti dokumentinį filmą britų nacionaliniam transliuotojui BBC. Filmas, tikimasi, bus parodytas jau kitų metų rudenį.

JAV Hartfordo universiteto  profesoriaus Richardo A.Freundo (Ričardo A.Froindo) vadovaujama mokslininkų komanda kelias savaites dirbo net keliose Lietuvos vietose – Kauno fortuose, Vilniaus Didžiosios sinagogos, buvusios žydų darbo stovyklos vietoje Subačiaus gatvėje – pastarojoje vietoje  ieškota slėptuvių. Taip pat tyrinėta ir buvusi nacių karo belaisvių stovykla Šilutėje. Darbą šią savaitę baigiantys mokslininkai dalyje vietų atliko tyrimus neinvaziniais geofizikiniais metodais, kurie leido negriaunant esamų pastatų aptikti netikėtų atradimų.

Kartu su mokslininkais į Vilnių atvyko 6 asmenų filmavimo komanda – kanadiečiai koncentravosi į dviejuose Subačiaus gatvės namuose – 47-ajame ir 49-ajame – veikusią vadinamąją HKP (vok. vermachto armijos technikos remonto dirbtuvių) žydų darbo stovyklą.

Skaityti plačiau

BIZzz sugrįžta. Kviečiame dalyvauti socialinių inovacijų festivalyje

Kviečiame dalyvauti ir pasidalinti informacija apie socialinių inovacijų festivalį – BiZzZ 2017, kurio tema šiais metais yra kultūrų įvairovė ir integracija. Festivalis, buriantis socialinius inovatorius iš visos Lietuvos grįžta su trenksmu, nes šiemet programa kaip niekada įspūdinga, tačiau viena svarbiausių programos dalių yra šio renginio dalyviai – žmonės, iš visos Lietuvos, norintys spręsti socialines problemas ar tai jau darantys. Susitikime, susipažinkime ir bendradarbiaukime! Daugiau informacijos ir detali renginio programa:

 

BiZzz.2017

 

Stephanie Stolin viešnagė Panevėžyje

Stephanie Stolin viešnagė Panevėžyje

Rugpjūčio 10-ąją  į Panevėžio m. žydų bendruomenę atvyko Stephanie Stolin iš Paryžiaus. Ji ieškojo duomenų  apie savo senelį  Leo Berger.  Senelis gimė Subačiuje, mokėsi Panevėžio ješivoje, o suaugęs 1910 metais emigravo į Londoną, vėliau į Ameriką.  Kiti jos giminaičiai taip ir liko gyventi Subačiuje. Močiutė, jos  dukra Lėja Berger, brolis Mordechaim  1941 m. žuvo Subačiuje Holokausto metu.

Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman  viešniai parodė senas  archyvines nuotraukas bei archyvinius dokumentus, kuriuose Stephanie Stolin atrado savo proprosenelės  pavardę bei kitų giminių nuotraukas.

Susitikimo pabaigoje Stephanie Stolin padėkojo bendruomenės pirmininkui už svetingumą, pagalbą, ieškant giminių pėdsakų ir šaknų bei žadėjo ir ateity palaikyti ryšius su bendruomene.

 

Dėl Kauno Radvilėnų kapinių

Dėl Kauno Radvilėnų kapinių

Vakar buvo keista diena. Kaip susitarę žydų kilmės kauniečiai ir vilniečiai skambino ir teiravosi didžiausios Lietuvoje Vilniaus religinės bendruomenės nuomonės dėl Kauno Radvilėnų kapinėse „steigiamo botanikos sodo“.

Nustebau ir pasidomėjau visagaliame Facebooke. Tiesa, kapinių teritorijoje sodinami medeliai, gėlės, įrengta drėkinimo sistema. Net pastatytas konteineris.

Žydams kapinės ypatinga pagarbos ir atminties vieta. Ši etinė judėjams nuostata gyva šimtus metų. Man primena dvasinį Holokaustą, atėjusį iš sovietinių laikų, kai judėjų, krikščionių, pravoslavų kapinės buvo “sukultūrintos” į parkus su fontanais ir suoleliais poilsiui, paskaityti laikraštį “Pravdą”.

Negi Kaunas, kuris šiandien garsėja inovatyviais sprendimais ir gražiomis pertvarkomis leis tai daryti? Negi bus abejingas įžūliam vandalizmui kultūrinėmis tradicijomis garsėjantis miestas? Laikas atsakys į šį klausimą. Kadangi paklausė mano nuomonės – atsakau.

Ne judėjų religinių bendruomenių reikalas rūpintis Kauno miesto landšaftu. Mes gyvieji sakome: esame atsakingi už mirusių, nukankintų mūsų brolių ir seserų atmintį, jų ramybę ir pagarbą. Net nulinkusi, sukrypusi, apdaužyta maceivė (antkapis) mums nepaprastai brangi.

Jei kam trukdo “neestetinis žydkapių” vaizdas pro namo langą – tegu įsistato matinius stiklus. Arba pademonstruoja savo pilietiškumą – sukviečia draugus, žydų bendruomenę, paima šluotas ir grėblius – tvarko kapines. Neturi galimybės negimę sunaikintų Kauno gete, 9 forte, „Lietūkio“ garaže vaikai ir anūkai, ateiti ir tvarkyti artimųjų kapus, saugoti jų ramybę. Šiandien tai padaryti galime tik mes. Žydai ir lietuviai.  Lietuvos respublikos piliečiai.

Shmuel (Simas) Levinas,

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas

 

Panevėžio žydų bendruomenės kelionė į Ventspilį

Panevėžio žydų bendruomenės kelionė į Ventspilį

Ankstų rugpjūčio 5 dienos rytą 36 žmonių grupė išvyko į Ventspilį. Pagal projektą, kurį finansuoja Geros Valios Fondas, Panevėžio m. žydų bendruomenė ir jos jaunimo iniciatyvinė grupė rugpjūčio 5-6 dienomis nedidelės Ventspilio žydų bendruomenės buvo pakviesti į Latvijos miesto Ventspilio gimtadienį.

Pirmas sustojimas susipažįstant su žydų istorija Lietuvoje ir Latvijoje – Joniškis. Čia buvo apžiūrėtos restauruotos dvi sinagogos.

Iki karo Joniškyje gyveno apie 8000 gyventojų. Iš jų daugiau nei 4000 buvo žydai. 1853 m. žydai Joniškio miesto centro aikštėje pastatė Baltąją choralinę sinagogą, kurios statybą finansavo pasiturintys žydų pramoninkai. Vėliau greta už 10 m buvo pastatyta antroji – Raudonoji sinagoga. Po Antrojo pasaulinio karo metais šios sinagogos buvo naudojamos kaip sporto salės ir sandėliai, o šiandien jos yra vienos iš pagrindinių istorinių miesto paminklų, kur vyksta kultūriniai renginiai, koncertai, edukaciniai seminarai ir kt.

Skaityti plačiau
Svečiai iš Izraelio domisi Panevėžio krašto žydų istorijos keliais

Svečiai iš Izraelio domisi Panevėžio krašto žydų istorijos keliais

Panevėžio m. žydų bendruomenėje apsilankė grupė žmonių iš Izraelio, kurie jau ketverius metus nagrinėja žydų paveldą, gilinasi į jų praeitį.  Šioje grupėje susirinkę žydai  iš Izraelio, Tel Avivo ir kitų miestų. Ištisus metus jie studijuoja žydų  istorijos tarpsnius, o vasaromis stengiasi aplankyti kuo daugiau žymių vietų, susijusių su jų protėvių, kurie gyveno Lietuvoje ir Lenkijoje, istorija. Šį kartą 2017 m. rugpjūčio 7 dieną apie 40 žmonių grupė su vadove ir mokytoja Edit Perry apsilankė Panevėžio mieste. Žydų bendruomenėje jie apžiūrėjo foto ekspoziciją, Gennady Kofman pristatė Panevėžio krašto žydų istoriją iki Antrojo  pasaulinio karo, pademonstravo istorinį filmą, sukurtą 1932 m. Brauero pastangomis, kuriame užfiksuotos Panevėžio m. žydų kapinės ir jo senelio kapai. Svečiai susipažino su nuotraukomis iš PŽB archyvo ir atrado ten savo giminaičių. Išaiškėjo, kad svečiai, apžiūrėję foto ekspoziciją ir archyvinius dokumentus, rado savo ir artimųjų šaknų.

Skaityti plačiau

Goldos Vainberg – Tatz koncertas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje rugpjūčio 10 d. 18 val.

Golda Vainberg-Tatz vardas puikiai žinomas muzikos mylėtojams visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. G. Vainberg-Tatz nacionalinės M. K. Čiurlionio menų gimnazijos absolventė, ne kartą pasirodžiusi su Lietuvos orkestrais bei dirigentais, kameriniais ansambliais.

Pianistė mokėsi Tel Avivo muzikos akademijoje, prestižinėse pasaulinio garso menų mokyklose: The Juilliard School bei Manhattan (Manhattan Music Academy) New Yorke (JAV), nuolat koncertuoja prestižinėse pasaulio salėse, tarptautiniuose muzikos festivaliuose Europoje, Japonijoje, Kinijoje, JAV.
Golda Vainberg Tatz yra Manhattan muzikos mokyklos profesorė, dėsto Juilliard muzikos akademijoje, yra daugelio konkursų žiuri komisijos narė, veda meistriškumo kursus, jos mokiniai sėkmingai pasirodo tarptautiniuose konkursuose.

”Tai – labai gili, išraiškinga interpretatorė”,- teigia ” The New York times” (JAV), ”Nepaprasta virtuozė, stulbinanti savo aiškiu, tiksliu prisilietimu”, – teigia dienraštis “Tagblatt”, (Vokietija). Tokie pagarbūs užsienio spaudos atsiliepimai lydi pianistės koncertus Izraelyje, Vokietijoje, Italijoje Jungtinėse Valstijose.

Jašos Heifeco salėje, Pylimo g. 4 turėsime unikalią progą išgirsti Goldos Vainberg – Tatz atliekamus J.Bacho-Busoni, L.van Beethoven, J.M.Ravel, C.Debussy, F.Chopin kūrinius.

Rabinas, išgyvenęs gete

Alvidas JANCEVIČIUS | žurnalistas, istorikas

Prieš pradėdamas šį pasakojimą apie dar vieną iš Tauragės kilusią garsenybę – rabiną, manau, turiu priminti šiandieniniam jaunam žmogui, kas gi tie rabinai yra. Rabinas – tai judaizmo religijos mokytojas, privalantis gerai išmanyti Torą, 613 įsakymų bei Halakha įstatymus. Rabinui ir jo šeimai keliami ypač aukšti gyvenimo ir moralės reikalavimai. O dabar – Holokaustą išgyvenusio žydų rabino Ephraim Oshry, parašiusio įspūdingą knygą apie Holokaustą Lietuvoje „Lietuvos žydų naikinimas“, žodžiai: „Didžiulis eruditas, savo visų sričių pažinimu ir etika rabinas Pogramanskis yra vienas genialiausių Toros aiškintojų pasaulyje, sulaukęs pagarbos bei susižavėjimo visuose kraštuose“. Tai pasakyta apie legendomis apipintą Mordechajų Pogramanskį, kurio jau vien pavardė, vertinant su šypsena, sakyte sako, kad jis bei jo giminė tikrai turėjo gyventi Tauragės krašte.

Skaityti plačiau

Vilniaus žydų gyvenimą įamžinusio rašytojo kūryba bus pristatyta skambant muzikai

Rugpjūčio 10 – spalio 5 d. Vilniuje, Klaipėdoje, Kaišiadoryse, Joniškyje, Merkinėje ir kituose miestuose jau šeštąjį kartą bus rengiamas Klezmerių muzikos festivalis, kuriame bus pristatytas devynių koncertų ciklas „Muzika neįvykusiems spektakliams“ pagal Abraomo Karpinovičiaus apsakymų knygą „Paskutinis Vilniaus pranašas“, rašoma organizatorių pranešime.
Arkadijus Gotesmanas. Pranešimo spaudai savininkų nuotr.

Arkadijus Gotesmanas. Pranešimo spaudai savininkų nuotr.

Festivalio sumanytojas, vienas kūrybingiausių Lietuvos perkusininkų, avangardinio džiazo ir šiuolaikinės muzikos atlikėjas Arkadijus Gotesmanas  nori supažindinti lietuvių publiką su originaliu, jidiš kalba kūrusiu rašytoju Abraomu Karpinovičiumi (1918 -2004).

Jo kūryba įamžino buvusį Vilniaus žydų gyvenimą, buvusį žydų teatrą, žmones.  Tai savitos, dažnai keistos asmenybės: Gedalkė Kantorius, kuris manė, kad melodijas galima užšaldyti arbatinuke ir jas išlaikyti iki Velykų, Halės turgaus tautosakininkas, renkantis prakeiksmus, Rochelė, skelbdavusi esanti karaliaus rūmų dama, žmogus, kuris ant balto popieriaus piešė šekelius ir vadino juos žydų valstybės pinigais.

Koncertų metu skambės Rolando Rastausko, Adolfo Večerskio, Jevgenijos Karpikovos, Donato Katkaus ir Lauryno Katkaus skaitomos ištraukos iš A. Karpinovičiaus knygos „Paskutinis Vilniaus Pranašas“, Petro Vyšniausko (saksofonas ir fortepijonas), Vyčio Nivinskio (kontrabosas), Jan Maksimovič (saksfonas), Vytauto Labučio (saksofonas) muzika, Arkadijaus Gotesmano perkusija,  aranžuotus lietuvių ir žydų  klezmerių liaudies kūrinius atliks Borisas Kirzneris (smuikas) ir Andrius Balachovičius (akordeonas).

Festivalio organizatoriai: VšĮ „Meninių projektų ciklai“. Pagrindiniai partneriai: Lietuvos kultūros taryba, Geros valios fondas, Lietuvos žydų bendruomenė, LRT RADIJAS.

Festivalio programa ir informacija: www.facebook.lt/Klezmer music festival in Lithuania.

VI-asis Klezmerių muzikos festivalis 2017

PROGRAMA

Rugpjūčio 10 d., ketvirtadienį, 20.00, Palangos klube RAMYBĖ.  Festivalio atidarymo vakaras. Karpinovičiaus  knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika („Paskutinis Vilniaus pranašas“ ir  „Žydiški pinigai“ ištraukos)

Dalyvauja: skaitys nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas Rolandas Rastauskas, Arkadijus Gotesmanas (perkusija).

Rugpjūčio 24 d., ketvirtadienį, 19.00, Žydų kultūros ir informacijos centre (Vilnius).

Karpinovičiaus  knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika (ištraukos iš apsakymų: „ Tamara Ilgšė“ ir „Tautosakininkas“) Dalyvauja: skaitys aktorė Jevgenija Karpikova, Andrius Balahovičius (akordeonas).

Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 18.30,  Šeduvos kultūros ir amatų centre.

Karpinovičiaus  knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika (ištrauka iš apsakymo „Tamara Ilgšė“, renginio metu rodoma ištrauka iš Akvilės Žilionytės projekto „Knygų ekranai“). Dalyvauja: aktorė Jevgenija Karpikova, Arkadijus Gotesmanas (perkusija).

 

Skaityti plačiau
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje surengė Padėkos vakarą Makabiados sportininkams

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje surengė Padėkos vakarą Makabiados sportininkams

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje rugpjūčio 4 d. surengė Padėkos vakarą su Lietuvos „Makabi“ sportininkais, sėkmingai atstovavusiais savo šalį liepos 4 -18 dienomis Izraelyje vykusioje Makabiadoje.

Lietuvos “Makabi” 28 sportininkų delegacija dalyvavo  20-oje pasaulinėje Makabiadoje, 7 sporto šakų varžybose ir  iškovojo šešis  žaidynių medalius. Šešiolikmetė stalo tenisininkė Neta Alon iškovojo aukso medalius jaunių grupėje vienetų varžybose, ir kartu su Izraelio stalo tenisininku Janin Karmazin – dvejetų varžybose, bei kartu su Vanesa Ražinskytė moterų dvejetų varžybose iškovojo bronzos medalius.

Dar du Makabiados medalius jaunių grupėje laimėjo badmintonininkai. Sidabro medalį vienetų varžybose iškovojo Mark Šames, bronzos Daniel Tarachovskij kartu su ukrainiete Natalija Ruzgaizer.

Dar vieną bronzos medalį Lietuvos makabiečiams iškovojo garsus didmeistris – šachmatininkas Eduardas Rozentalis. 

Skaityti plačiau
Kaune savanoriai tęs Žaliakalnio žydų kapinių identifikavimo ir dokumentacijos tvarkymo darbus

Kaune savanoriai tęs Žaliakalnio žydų kapinių identifikavimo ir dokumentacijos tvarkymo darbus

Rugpjūčio 7 d. Kaune prasideda tarptautinė, dvi savaites truksianti, vasaros stovykla. 25 savanoriai iš Vokietijos, Austrijos, Ukrainos ir Lietuvos užbaigs bei tikslins dar praeitais metą pradėtą Žaliakalnio senųjų žydų kapinių dokumentaciją ir fotofiksaciją, padėsiančią tiksliai identifikuoti, kas, kada ir kur buvo palaidotas kapinėse.

Tai  – trečioji viešosios įstaigos „Maceva“ (www.litvak-cemetery.info) organizuojama tarptautinė vasaros stovykla Lietuvoje.

Pagrindinis stovyklos partneris yra vokiečių organizacija „Action Reconciliation Service for Peace“, pakvietusi jungtis prie jos koordinuojamo projekto, pavadinimu  „Oppression and Opposition – Opportunities of civic movements in Europe‘s past and present“. Stovyklos organizuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir Graikijoje, Italijoje ir Vengrijoje. Šalių nuveikti darbai bus pristatyti Vokietijoje lapkričio mėn. 

Skaityti plačiau
Tarptautinė paveldo klausimų ekspertų grupė prie Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės

Tarptautinė paveldo klausimų ekspertų grupė prie Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė  informuoja, jog siekdama objektyviai įvertinti dabartinę situaciją, susijusią su materialiuoju litvakų kultūriniu paveldu, norėdama numatyti prioritetines, su žydų kultūros objektais susijusias paveldosaugos kryptis bei profesionaliai ir efektyviai spręsti aktualiausius Lietuvos žydų paveldo klausimus, sudarė  prie LŽB dirbsiančią tarptautinę paveldo ekspertų grupę. Grupėje dirbti sutikimą davė:

Barbara Kirshenblatt-Gimblett, Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN direktoriaus patarėja, vyriausioji pagrindinių parodų kuratorė.

Assumpció Hosta – Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir paramos asociacijos (AEPJ) Generalinė sekretorė 

Sergejus Kanovičius, poetas ir eseistas, nevyriausybinės organizacijos “Maceva” bei Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas

James E. Young, Nusipelnęs Masačusetso universiteto profesorius, emeritas, anglų k. ir judaizmo bei Artimųjų Rytų studijų ir vadovaujantis paminklų ekspertas.

Samuel Kassow, Filosofijos mokslų daktaras, POLIN muziejaus vyresnysis mokslininkas,tyrinėjantis 19-ojo amžiaus ir tarpukario istorijos laikotarpį. Jo knyga: Kas parašys mūsų istoriją? : Emanuelis Ringelblumas, Varšuvos getas ir Oyneg Šabo archyvas išversta į 14 kalbų.

Cilly Kugelman, Berlyno žydų muziejaus Direktoriaus pavaduotoja ir Programų direktorė.

Lyudmila Sholokhova, Mokslų daktarė, YIVO archyvų ir bibliotekos direktorė

Sergey Kravtsov, Jeruzalės Hebrajų universiteto Žydų meno centro vyresnysis mokslinis bendradarbis

Martynas Užpelkis – LŽB paveldosaugininkas.

Grupės sudėtis nėra baigtinė, prie jos prisijungti bus kviečiama ir daugiau Lietuvos bei užsienio ekspertų.

Renaldas Vaisbrodas paskirtas LŽB vykdančiuoju direktoriumi

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky rugpjūčio 3 d. LŽB Tarybos posėdyje paskyrė Renaldą Vaisbrodą bendruomenės vykdančiuoju direktoriumi. Taryba šiam sprendimui pritarė.

R.Vaisbrodas (gim.1981m.) Vilniaus universitete apgynė Tarptautinės komunikacijos magistro laipsnį. Jis yra dirbęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju užsienio politikai, taip pat Liberalų sąjūdžio atsakinguoju sekretoriumi. Politinę karjerą  R. Vaisbrodas pradėjo Europos Parlamente, kur dirbo Europos liberalų ir demokratų aljanso frakcijos vadovo Guy Verhofstadto patarėju užsienio politikos klausimais.

Savo motyvaciniame laiške LŽB R. Vaisbrodas rašo: „Galimybė dirbti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdančiuoju direktoriumi – tai šansas geriau pažinti savo tapatybę ir prisidėti prie bendruomenės stiprėjimo ir darnos.

Esu žydo ir lietuvės vaikas, kuris užaugo dvikalbėje aplinkoje, kur mažai buvo kalbama apie žydų kultūrą, papročius ar religiją. Man tai nepažinta, neatrasta tapatybės dalis. Mano šeimos istorijos skausmingiausi etapai glaudžiai persipynę su žydų tautos tragedija Lietuvoje. Santykis su Holokaustu ir žydų bendruomenės palikimu Lietuvoje yra neišspręstas, dažnai skausmingas ir gyvas. Darnaus santykio palaikymas, istorinės atminties puoselėjimas ir bendros ateities kūrimas yra mano indėlio į bendruomenę vizija.

Savo esminėmis vertybėmis laikau pagarbą kitam bei pagalba silpnesniam. Tikiu, kad šios vertybės tinkamai atspindi bendruomenės dvasią. Vadovaudamas eilei organizacijų, ir patarinėdamas aukščiausiems mūsų šalies ar užsienio politikams visada buvau sąžiningas, lojalus ir iniciatyvus. Matau galimybę pritaikyti savo patirtį ir prisidėti prie bendruomenės gyvybingumo, atvirumo ir ilgaamžiškumo.

Bendruomenės gyvybingumas priklauso nuo trijų esminių aspektų – tai kultūra, atsinaujinimas ir savitarpio saitai. Rūpindamiesi bendruomenės senjorais, ugdydami ir puoselėdami žydų kultūrą bei tradicijas, siūlydami patrauklias veiklas jaunajai kartai kuriame ryšį tarp žmonių, kuris padaro bendruomenę namais kiekvienam.  Šiuos namus noriu atrasti pats ir padėti juos atrasti kitiems.”

Romų ir žydų paveikslas: šviesiau ar tamsiau?

Romų ir žydų paveikslas: šviesiau ar tamsiau?

Autorius: Ieva Elenbergienė

Nedaug Lietuvos žmonių artimiau pažįsta tikrus žydus ar romus, todėl jų paveikslą mums piešia patys prieinamiausi informacijos šaltiniai. Apie žiniasklaidos galią paspalvinti šviesiau arba tamsiau – interviu su socialinių mokslų daktare Monika Frėjute-Rakauskiene, tyrusia, kaip didžiuosiuose dienraščiuose ir populiariausiuose internetiniuose portaluose vaizduojamos tautinės bendrijos.

   

Straipsnis paruoštas įgyvendinant projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje paruošimas ir viešinimas“. Projektą remia EVZ fondas ir Geros valios fondas.

Skaityti plačiau