Izraelis savo veiksmais nuolat erzino „pažangiąją“ ir tarptautinę bendruomenę. Izraelis okupuodavo ir aneksuodavo. Izraelis niekada nevykdė Jungtinių Tautų rezoliucijų nurodymų arba visada vykdė jas per vangiai. Izraelis viską darė per lėtai ir pernelyg greitai. Izraelis per daug griovė ir per daug statė.

Izraelis visada buvo pernelyg agresyvus, o jo „kariaunos“ ar kariuomenės atsakai į laisvę mylinčių tautų kovą niekada nebuvo adekvatūs ir proporcingi – į sviestą akmenį, spjūvį ar net blogą žvilgsnį Izraelis atsakydavo 50 tūkstančių dolerių kainuojančia raketa, viską išdaužančią kvadratinio kilometro plote. Į aiškius grasinimus sunaikinti žydų valstybę, priešiškų ir agresyvių valstybių aljansus, dešimt kartų didesnių pajėgų sutelkimą Izraelio pasienyje, žydai atsakydavo staigiu smūgiu ir dar viena nenumatyta pergale. Neadekvačiai.