Pašventintas naujas paminklinis akmuo gelbėtojai P.Tarasevič

Pašventintas naujas paminklinis akmuo gelbėtojai P.Tarasevič

Šių metų spalio 30 d. Parudaminio kaimo kapinėse (Vilniaus rajonas, Marijampolio seniūnija) pašventintas naujas paminklinis akmuo Pasaulio Tautų Teisuolei Polinai Tarasevič (gimė 1905 m., nužudyta 1943 m.). Anatolijaus Kasinskio (iki karo – Kazrielis Bernanas) liudijimu, Polina Tarasevič priglaudė ir slėpė jį su broliu ir motina Predtečenkos (dabar Biržiškės) kaime, Vilniaus rajone. Kažkam iš vietinių gyventojų išdavus, kartą naktį nacistai ir jų vietiniai pakalikai surengė gaudynes. Polina spėjo pasakyti Anatolijui, kad šis bėgtų į mišką, todėl jis išlikęs gyvas. Tačiau ją pačią ir Anatolijaus motiną su broliu budeliai suėmė ir nuvežę į mišką sušaudė, o sodybą ir visą Polinos ūkį sudegino. Polinos giminaičiams kitą dieną pavyko slapčia atkasti jos kūną ir perlaidoti šalia jos motinos Parudaminio kapinėse. Šių metų balandžio 28 d. LR Vyriausybės rūmuose vykusioje apdovanojimo ceremonijoje Polina Tarasevič po mirties buvo pagerbta kartu su dar 20 asmenų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais, rizikuodami savo ir savo artimųjų gyvybėmis, gelbėjo žydus nuo nacių vykdomo genocido.

Šių metų rugpjūčio 14 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus atstovai apžiūrėjo Polinos Tarasevič kapą ir nustatė, kad jos palaidojimo vietoje yra pastatytas kuklus metalinis kryžius be jokio užrašo. Rugpjūčio 18 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė raštu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydama padėti įrengti paminklą Pasaulio Tautų Teisuolei Polinai Tarasevič. Paminklą bendromis pastangomis pastatė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Marijampolio seniūnija ir Česlavo Kaminskio įmonė. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėkinga asmeniškai Česlavui Kaminskiui, kuris skyrė paminklui akmenį, Edmundui Šotui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo vedėjui, už organizacinę pagalbą bei Andrejui Žabelovičiui, Marijampolio seniūnijos seniūnui, už paminklo įrengimą.
20141030_145752 20141030_150606 20141030_151307  20141030_15260320141030_152255
Apie gelbėtoją POLINA TARASEVIČ

polinaPublikuojama medžiaga saugoma Valstybiniame Vilniaus Gaono muziejuje žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus archyve.

Giršas Bernanas, jo žmona Brocha Kulkes (Bernan) su trimis sūnumis – Samueliu, Šolemu ir Kasrieliu – gyveno Vilniuje. Jau pirmomis vokiečių okupacijos dienomis šeimos galva Giršas Bernanas buvo suimtas. Kurį laiką jis dirbo priverstinius darbus, remontavo geležinkelį, tačiau netrukus Giršas Bernanas kartu su kitais prie geležinkelio dirbusiais darbininkais buvo sušaudytas Paneriuose. Jo žmona Brocha su trimis sūnumis atsidūrė Vilniaus gete. Vieną naktį, papirkusi geto policininkus, Brocha Bernan su trimis savo vaikais išėjo iš geto ir patraukė link Jašiūnų. Kurį laiką visi keturi slapstėsi miškuose šalia Piliakalnių, Turgelių, Parudaminio kaimų. Kažkam iš vietinių įskundus, juos visus policininkai sugavo, privertė motiną ir vyresnįjį brolį kasti duobę ir jau rengėsi sušaudyti, tačiau nežinia kodėl tą kartą juos paleido. Motina nusprendė, kad visiems kartu slapstytis pernelyg pavojinga, todėl susitarė su vietiniais gyventojais, kad priimtų jos vaikus Kasrielį ir Samuelį, o pati slapstėsi kartu su vyriausiuoju Šolemu.
Liudija Kasriel Bernan (dabar Anatolij Kasinskij):

Aš gyvenau pas Poliną Tarasevič Pratečenkos (dab. Beržiškės) kaime (Vilniaus rajonas). Kartu su mumis gyveno Polinos Tarasevič dukterėčia Sofija Juljevna Petrovskaja (vėliau Vasiljeva), kuri yra šių įvykių liudininkė. Kartą vokiečiai kartu su policininkais naktį netikėtai surengė gaudynes. Kažkas iš vietinių gyventojų išdavė mano motiną ir brolį. Išdavė ir moterį, kuri savo namuose slėpė mane. Ji – Polina Martynovna Tarasevič, kuri suspėjo man pasakyti, kad bėgčiau į mišką, todėl ir likau gyvas. O sodybą ir visą jos ūkį policininkai sudegino.
Rytą, grįžęs iš miško sužinojau, kad Poliną Tarasevič kartu su mano motina Brocha Bernan ir broliu Šolemu įsodino į vežimą, pririšo ir nuvežė sušaudyti. Poliną Tarasevič sušaudė miške netoli Jašiūnų, ten ir užkasė. Polinos giminaičiams po kelių dienų pavyko ją perlaidoti kapinėse. Kaip pasakojo Polinos Tarasevič dukterėčia Sofija Petrovskaja (vėliau Vasiljeva), su kuria gyvenome pas Poliną ir kartu pergyvenome šį siaubingą įvykį, Polinos kūne nebuvo aptikta kulkų žymių, ji buvo sumušta ir nukankinta.
Apie motinos ir brolio Šolemo likimą, kur jie buvo nužudyti ir palaidoti, nieko nežinau.<…>
Karo metais mus vadino kitais vardais ir pavardėmis. Aš tapau Anatolijumi Kasinskiu. Mano jaunesnysis brolis Samuelis (vėliau Michailas Kasinskis) išgyveno. Pradžioje jis klaidžiojo, vėliau jį priėmė ir slėpė Liudviko ir Monikos Koščicų šeima. Prašyčiau įamžinti Polinos Tarasevič – moters, kuri išgelbėjo mane, o pati žuvo kančiose, atminimą.
Poliną Tarasevič- paprasta kaimo moteris, karo metais buvo ištekėjusi, savo vaikų neturėjo, buvo labai geros širdies, paėmė auginti savo sesers dukrą, kurios šeimoje augo daugiau vaikų Sesers šeima labai sunkiai vertėsi. Dabar Parudominio kaime tebegyvenanti Sofija Vasiljeva,yra tų įvykių liudininkė. Kai Poliną nužudė, jai tebuvo 38-eri.