Motke Chabad ir jo geriausias juokelis* (žydiškas humoras)

Motke Chabad ir jo geriausias juokelis* (žydiškas humoras)

Pinchos Fridberg,
«an alter vilner id» [senas Vilniuje gimęs ir augęs žydas]

– Rebe, ar sugrįš laikai, kai žodžiai «Vilne un idiš» [Vilnius ir jidiš] bus vėl neatsiejami?
– «Saidn nor mit Mešijechn in einem» [Nebent, kartu su Mesiju].

Norite žinoti, ką veikia senas žydas po sočių skanių pietų?
Tai aš jums pasakysiu: jis gulasi «af a sofke» [«a sofke» – mažybinė forma žodžio sofa, divanas] «un chapt a dreml» [neverčiamas žodžių junginys – idioma: «chapt» – gaudo, čiumpa, «a dreml» – snūduriavimas, snaudulys].

Ir kas toliau?

O toliau jis sapnuoja, kad …

Prieš porą dienų iš elektroninio pašto motke.chabad@gmail.com atėjo laiškas su neįtikėtinu pasiūlymu: jo autorius prašė įrodyti jam, kad aš, iš tiesų, esu «an alter vilner id». Aš jums nepasakočiau šios «bobe-maise» [bobutės pasakos], jeigu ne būdas, kurio jis griebėsi, norėdamas tuo įsitikinti.

Jau iš trijų pirmų žodžių tapo aišku, kad autoriaus gimtoji kalba yra jidiš.

«Main tajerer reb» [mano brangus pone] Pinchosai!

«Mir iz kemat 80» [man beveik 80]. Aš «abisale» [šiek tiek] kalbu ir rašau lietuviškai. Mano pavardė – Chabad, vardas – Motke. Pagal žydišką tradiciją gavau tą vardą mano žymaus senelio garbei.

«Zaine vicn» [jo juokeliai] sklido «gicher vi di hic in parovoz» [greičiau nei karštis garvežyje]. Jei pasakysite man žinomiausią iš jų, «ich vel gleibn, az ir zait an emeser» [aš patikėsiu, kad esate tikras] «vilner id».

Kaip supratote, Motke užkabino jautriausią mano vietą, ir aš negalėjau jam neatsakyti. Štai ką aš jam parašiau:

«Brangus «reb Motke»!

Skaičiau Jūsų laišką, juokiausi, o akyse tvinko ašaros. «Cum groisn badojern» [dideliam apgailestavimui], senų vilniečių žydų , kurie kalba «mame-lošn»
[jidiš], «kemat nit geblibn» [beveik neliko]. «Alte idiše Vilne» [senas žydiškas Vilnius] išėjo į nebūtį ir niekada nebegrįš. «Saidn nor mit Mešijechn in einem» [Nebent, kartu su Mesiju].

Tikiuosi, neapmaudaujate, kad viešinu Jūsų laišką.

Mano mama, tebūnie palaiminta jos atmintis, kuri gimė «in Vilne» dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, Jūsų senelio geriausiu juokeliu laikė šį:

– «Motke, zog nit trachtndik a lign, gib ich a rubl».
– «Host gezogt, a du vest gebn cvei».
[– Motke, sumeluok nesusimąstęs, duosiu rublį.
– Sakei, kad duosi du].

Dabar, Motke, Jūs tikite, kad aš esu «an emeser» [tikras] «vilner id»?

P.S. Siūlau, Motke, kartu prisiminti ir atgaivinti Jūsų senelio juokelius. Kad išlikę gyvi žydai juoktųsi. Juk ne kiekvienas iš jų sulauks Mesijaus atėjimo.

————————-
Pastaba.
Tik viena!!!
Bet užtai – didelė:

a) Rutai Bloshtein kartu su autoriumi pasisekė «konvertuoti»  «rusų-jidiš mišinį » į «lietuvių-jidiš». Rutos gimtoji kalba yra lietuvių, o autoriaus – jidiš.

b) Motke Chabad (tikrasis vardas Mordechajus Broinšveigas; mirė 1900 m.) – gerai žinomas žydų pasaulyje, gyvenęs Vilniuje, juokdarys ir aštrialiežuvis. Jo juokelius surinko ir išleido [«Maiselech vegn Motke Chabad» (Istorijos apie Motkę Chabadą), Vilnius, 1940] Š. Bastomskis [Shloyme Bastomski Vilna, 1891– Vilnius (Paneriai), 1941].

с) kabutėse «» mes pateikiame žydiškų išsireiškimų transliteraciją lietuviškos abėcėlės raidėmis, o šalia (laužtiniuose skliaustuose) – jų vertimą.

d) Keleto žodžių ir išsireiškimų vertimas iš jidiš kalbos:
«rebe» – rabinas; kreipinys į rabiną;
«reb» – žodžio «ponas» ekvivalentas;
«Vilne» – Vilnius;
«a id» – žydas, «a» – nežymimasis artikelis;
«a vilner id» – Vilniuje gimęs ir augęs žydas; iki karo žydų pasaulyje tai buvo «aukščiausios prabos brendas».