Netekome Leonido Donskio

Netekome Leonido Donskio

Rugsėjo 21-osios rytą netikėtai mirė filosofas, buvęs Europos Parlamento narys Leonidas Donskis, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotojas, iškilus intelekualas, filosofas, mokslininkas, politologas, rašytojas.

L. Donskis gimė 1962 m. rugpjūčio 13 d. 1985 m. baigė lietuvių filologiją ir teatro pedagogiką Lietuvos konservatorijos Klaipėdos Pedagoginiame fakultete.

1987 m. baigė filosofiją Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete. 1990 m. gruodžio 11 d. VU apgynė disertaciją tema „Kultūros krizės ir jų filosofinė refleksija (O. Spenglerio, A. Toyonbee ir L. Mumfordo istoriosofinių koncepcijų istorinė-metodologinė analizė)“, filosofijos kandidatas (Vilniaus universitetas), 1999 m. Helsinkio universitete apgynė disertaciją, socialinių mokslų daktaras. Nuo 2002 m. L. Donskis buvo VDU Politologijos katedros profesorius ir Išeivijos studijų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas.

2003–2005 m. – VDU Filosofijos katedros vedėjas. 2004 m. VDU atliko habilitacijos procedūrą (humanitariniai mokslai, istorija – darbai iš idėjų ir sąmoningumo istorijos).

2005 m. VDU Senatas suteikė profesoriaus pedagoginį vardą. Nuo 2005 m. – VDU Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius, o nuo 2006 m. – Politologijos katedros profesorius. Nuo 2005 m. – VDU Senato narys.

2009 m. Europos Parlamento rinkimuose Lietuvoje išrinktas į Europos Parlamentą Liberalų sąjūdžio (LRLS) rinkiminiame sąraše (kandidatavo 1-uoju numeriu; už LRLS balsavo 7,36 proc. rinkėjų), vienintelis LRLS atstovas EP.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė liūdi ir reiškia nuoširdžią užuojautą L. Donskio šeimai ir artimiesiems.

Lietuva neteko iškilaus humanitaro, aktyviai gynusio laisvės ir žmogaus orumo idėjas, trečiadienio rytą netikėtai mirus filosofui Leonidui Donskiui, kalbėjo šalies vadovė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Lietuva neteko iškilaus humanitaro, savo akademinėje ir visuomeninėje veikloje aktyviai gynusio laisvės ir žmogaus orumo idėjas. Profesorius L. Donskis buvo tvirtas europinių  vertybių ir vakarietiško mąstymo pavyzdys ne tik jaunajai kartai, bet ir visiems Lietuvos žmonėms“, – rašoma Prezidentūros paskelbtoje šalies vadovės užuojautoje.

Taip pat savo užuojautoje D. Grybauskaitė pabrėžė, kad būdamas Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės pavaduotojas ir aktyvus šios bendruomenės narys, L. Donskis svariai prisidėjo išsaugojant šalies žydų kultūrą ir jos paveldą, skleidžiant tolerancijos, lygybės ir pagarbos žmogui idėjas.

Faina Kukliansky Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė:

„Aš su juo bendravau kaip su filosofu ir žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoju. Noriu pasakyti, kad jis turėtų būti pavyzdys mūsų žydų bendruomenei. L.Donskis buvo labai išprusęs žmogus, labai plataus mąstymo, jo nedomino buitiniai dalykai, kurie domina mūsų visuomenę. […] Jis buvo platesnio mąstymo, kiek man teko su juo bendrauti, aš niekada negirdėjau net ypač aštriais momentais, kad žmogus pakeltų balsą, kad pasakytų negerą žodį, kad įžeistų“, – sakė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Prof. E. Aleksandravičius: “L. Donskio idėjos turės tik stipriau skambėti”, – LRT radijui sakė istorikas profesorius Egidijus Aleksandravičius. „Leonido atvejis yra toks, apie kurį, kad ir įžengiant į  banalybės sritį, kas nors pasakys – gerieji išeina pirmieji. Leonidas iš tikrųjų buvo unikalus savo darbštumu, savo intelektualinės kūrybos įtampa. Jo reikšmė, įžvalgos, kaip dažnai būna pasitraukus autoriui, turės tik stipriau skambėti“, – tvirtina E. Aleksandravičius.

Istoriko teigimu, jo draugystė su L. Donskiu buvo tokia, kuri dažniau buvo matoma prieš 100 metų nei dabar. „Jis buvo mano artimas intelektualinis bičiulis, draugas klasikine prasme. Iš tos draugystės, kuri nėra kokia nors besišnibždančių gaujos narių ratas, o tiesiog yra principų ir viešųjų reikalų svarstymo erdvė. Tai tokia draugystė, kurioje tiesa sakoma į akis ir kurioje draugai nepataikauja draugams“, – apibūdina E. Aleksandravičius. Jis prisimena ir L. Donskio mėgtą 66-ąjį Williamo Shakespeare`o sonetą: „Aš pavargau žiūrėt, kaip menkysta ant karžygio lavono puotą kelia“.