Užuojautos

Netekome dirigento Sauliaus Sondeckio

Netekome dirigento Sauliaus Sondeckio

Vasario 3d, eidamas 88-uosius, mirė dirigentas, orkestrų vadovas profesorius Saulius Sondeckis.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su giliu skausmu sutiko žinią apie Maestro Sauliaus Sondeckio mirtį. Bendruomenei tai reiškia garbės nario, ilgamečio bendruomenės draugo netektį. Maestro žavėjo savo profesionalumu, asmenybės šiltumu, nuoširdumu.
Žydiškai publikai puikiai pažįstamas bei gerbiamas Maestro Saulius Sondeckis, kilęs iš intelektualų žydų gelbėtojų šeimos, dalyvavo žydų bendruomenės rengiamuose kultūriniuose renginiuose nuo pat jos atkūrimo pradžios.
Nuoširdžiai užjaučiame žmoną prof. Silviją Sondeckienę, sūnus Saulių, Vytautą, Paulių Sondeckius ir jų šeimas.
Maestro S.Sondeckio atminimas ilgai išliks žydų bendruomenėje, su kuria didis dirigentas, inteligentiškas, plačios širdies charizmatiškas žmogus mielai bendraudavo. Per paskutinį susitikimą 2015 gegužės mėnesį benduomenės salė lūžo, visi atėjo pažiūrėti filmo apie garsųjį Lietuvos muziką  prof. Saulių Sondeckį, filmą prodiusavo jo sūnus Saulius. Pats  Maestro tuomet dėkojo tėvams už savo muzikinės karjeros sėkmę, sakydamas, jog pasakojimai apie jų gerus darbus ėjo iš lūpų į lūpas: mamos mokytojos labdaringa veikla, padedant neturtingiems mokiniams ir tėvo Šiaulių burmistro Jackaus Sondeckio žygdarbiai, gelbėjant žydus. Jackus Sondeckis už žydų gelbėjimą Jad Vašeme paskelbtas Pasaulio Teisuoliu. Lietuvos muzikai vertina S.Sondeckį kaip aukščiausios prabos Lietuvos menininką, gimusį praeitame šimtmetyje. Beveik metai iki išėjimo jis buvo visavertis scenos atlikėjas, nepaisant jo amžiaus. Per 50 metų kūrybinį laikotarpį profesorius S. Sondeckis dirigavo daugiau kaip 3 tūkst. koncertų beveik visose Europos šalyse, JAV, Japonijoje, Kuboje, Kanadoje, Taivanyje, Pietų Korėjoje.

S.Sondeckis gimė 1928 metų spalio 11 dieną Šiauliuose. 1948-1952 metais jis studijavo smuiką Lietuvos konservatorijoje pas profesorių Aleksandrą Livontą, vėliau smuiko studijas tęsė Maskvos konservatorijoje, kartu pas Igorį Markevičių studijavo dirigavimą. Kaip dirigentas S. Sondeckis pradėjo dirbti 1955 metais. Iš pradžių jis vadovavo M.K.Čiurlionio meno mokyklos moksleivių orkestrui. Mokyklos orkestro didžiausias laimėjimas – 1976 metų Herberto von Karajano jaunųjų orkestrų konkurse Berlyne gautas aukso medalis. 1960 metais maestro subūrė Lietuvos kamerinį orkestrą, su kuriuo koncertavo daugelyje pasaulio šalių ir vadovavo jam iki uždarymo 2004 metais. Jis taip pat yra vadovavęs Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo) valstybinio Ermitažo orkestrui, Lietuvos Baltijos kameriniam orkestrui, dirigavęs kameriniam orkestrui „Maskvos virtuozai“.

Profesorius yra apdovanotas Gedimino 5–ojo ir 1-ojo laipsnio ordinais, 1998 metais apdovanotas Vyriausybės premija, 1999 metais – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija, 2000 metais paskelbtas Šiaulių miesto garbės piliečiu, 2002 metais S.Sondeckiui įteiktas Sausio 13-osios atminimo medalis, Estijos Marijos žemės kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinas, 2003 metais – pirmos klasės Austrijos garbės kryžius. S.Sondeckio vardas suteiktas Šiaulių menų gimnazijai (buvusiai Šiaulių konservatorijai).

Tebūnie šviesus dirigento Sauliaus Sondeckio atminimas.

Užuojauta

Su liūdesiu pranešame, kad sausio 18d. mirė LŽB narė Faina Duškina (1946 07 28 – 2016 01 18).

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia gilią užuojautą dukroms, netekusioms mamos: Marijai Duškinai – ansamblio “Fajerlach” dainininkei ir Jelizavetai Volynskajai, žentui Leonidui Volynskiui, anūkams bei visiems artimiesiems. Užjaučiame Fainos Duškinos seserį, ansamblio “Fajerlech vadovę Larisą Vyšniauskienę.

Atsisveikinti su velione galima sausio 20d. nuo 10.30 – 13.00 valandos Vilniaus laidojimo

rūmuose, Olandų g. 22.

 

 

Užuojauta

Su liūdesiu ir užuojauta artimiesiems pranešame, kad lapkričio 12d. mirė Abramas Leščius. Skaudi netektis Lietuvos žydų bendruomenei. Netekome nuoširdaus protingo žmogaus, ilgamečio Vilniaus Choralinės sinagogos minjano gabajaus. (1932 04 18 – 2015 11 12)

Abramas bus laidojamas pagal žydų tradicijas. Laidojimo ceremonija prasidės lapkričio 13d. 11val. Vilniaus Žydų kapinėse, Sudervės kelias 28. Norintys atsisveikinti, gali susirinkti prie LŽB bendruomenės Pylimo 4 , 10.30 val. Bus autobusas.

Izraelio ambasados užuojauta:

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė liūdi dėl penktojo Izraelio prezidento Yitzhako Navono mirties. Daug žydų visame pasaulyje jį prisimena su pagarba kaip protingą intelektualą, išmintingą, atsidavusį valstybei ir žmonėms lyderį. Izraelis neteko dar vieno savo garsaus sūnaus – didžiavyrio . Lietuvos žydai reiškia gilią užuojautą prezidento Yitzhako Navono šeimai.

UŽUOJAUTA

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia „Kogalymavia“ 9268-ojo reiso katastrofos aukų artimuosius ir visus Rusijos žmones. Mintimis esame kartu su Jumis.

Pro memoria Uri Chanoch parašė jo draugas Julius Bermanas

   Uri Chanoch –  kaunietis, išgyvenęs Holokaustą Kauno gete, iš jo perkeltas į Dachau. Netekęs artimųjų paauglys berniukas patyrė visą Šoa siaubą. Todėl  jis  tapo nenuilstančiu tvirtu išgyvenusiųjų gynėju, tą gerai žinojo jo gimtosios Lietuvos žydai.

   Jis gimė Kaune 1928m. užaugo garbingų sionistų namuose. Uri buvo tik 13, kai su tėvais buvo išsiųstas į Kauno getą 1941m. Jis pradėjo dirbti nacių biure, netrukus ėmė darbuotis geto pogrindžio veikloje ir rizikuodamas savo gyvybe, daug kartų yra pavogęs darbo leidimus, kurie leisdavo žydams pabėgti iš geto. Jam taip pat pavyko išsaugoti savo 9-erių metų brolio Daniau gyvybę, kai jis pasislėpė per Kauno geto  Vaikų akciją. Net ir žiauriai mušamas, Uri neišdavė naciams, kur slėpėsi  brolis.

Užuojauta

Užuojauta

Geros valios fondas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su dideliu liūdesiu praneša, kad rugsėjo 1-ą dieną, savo namuose Izraelyje, mirė Fondo valdybos narys Uri Chanoch. Netekties valandą Fondas užjaučia U. Chanoch šeimą ir gedi kartu – išėjo mūsų brangus bičiulis ir nepamainomas kolega.

Uri Chanoch gimė 1928 metais Kaune. Holokausto metu išgyveno Kauno getą, vėliau Dachau koncentracijos stovyklą, tačiau neteko savo senelių, tėvų ir sesers. Patyręs karo, persekiojimo ir naikinimo siaubą, U. Chanoch visą savo gyvenimą paskyrė kovai už Holokaustą išgyvenusių žydų gerovę, rūpinosi restitucijos klausimais Lietuvoje ir svetur.

Užuojauta

PRO MEMORIA
ŠEVKA (ŠEFTELIS) MELAMEDAS (1926.04.10-2015.08.31)

          Pirmadienį, eidamas 90-tuosius metus, mirė paskutinis Biržuose gyvenęs žydas Ševka (Šeftelis) Leiba Melamedas. Su Šeftelio Melamedo išėjimu iš gyvenimo baigėsi apie 400 metų trukęs Biržų žydų bendruomenės gyvavimas Biržų krašte. Hitlerio ir jo pakalikų vykdytas Holokaustas jau anksčiau sunaikino Biržų žydų bendruomenę. Netekome savo kaimynų, Biržų krašto piliečių.

Per laimingą atsitiktinumą 1941 m. dar paauglys būdamas Šeftelis Leiba Melamedas, pavykus netikėtai su į armija paimtu broliu Šalomu, pasitraukti į Sovietų sąjungą, išvengė žudynių. Po kiek daugiau nei mėnesio motina Pajė, tėvas Peisachas bei vos septynerių metų sulaukęs jo brolis Hirša tragiškai atgulė Pakamponyse, netoli Astravo. Tuo tarpu Š. Melamedas ir jo vyresnysis brolis buvo nuvežti į Rusijos gilumą. Ten Šeftelis dirbo kolūkyje. Vėliau įstojo į Kuibyševo (Rusija) lietuvių amatų mokyklą, dirbo lėktuvų gamykloje.  1945 m. Šeftelis grįžo į Biržus, tačiau namų ir artimųjų jau neberado. Biržuose susitiko savo brolį Šalomą ir kartu apsigyveno pas brolio gerą draugą Leoną Jukonį. Vėliau Šeftelis išvyko į Klaipėdą, kur dirbo atstatydamas Klaipėdos miestą. Po kiek laiko vėl sugrįžo į Biržus ir pradėjo darbuotis duonos kepykloje. Čia sutiko savo gyvenimo draugę Genovaitę ir su ja sukūrė šeimą bei užaugino dvi dukras – Letą ir Nelę bei susilaukė anūkų Dainos, Astos, Petro, Kristinos ir Dalios…

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gedi, netekus vienos iš moterų organizacijos “WIZO”  įkūrėjos, aktyvios bendruomenės narės Fenios Zibuc (1921 01 03 – 2015 07 28).

Šią liūdną valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą sūnui Izaokui Zibuc, dukrai Marinai Vildžiūnienei, anūkams ir visiems artimiesiems.

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gedi netekus Vilniuje gimusios buvusios partizanės, akademikės, knygos “Partisan from Vilna” autorės
RAŠEL MARGOLIS (RACHEL MARGOLIS)
(1921-10-28 – 2015-07-06)
Rašel Margolis buvo ginkluoto pasipriešinimo prieš  nacistus dalyvė, kurios visa šeima žuvo Holokausto metu.
Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius bei draugus.
young-rachel1 (1)
Kai jauna žydų mergaitė Rašel pateko į Vilniaus getą ji buvo šviesiaplaukė ir
mėlynakė, ir galėjo pereiti ” į arijų pusę”, kaip ji sakydavo. Rašel Margolis
dirbo Hermano Kruko geto bibliotekoje Strašūno gatvėje (dabar Žemaitijos
gatvė), kur ginkluoto pasipriešinimo prieš nacius dalyviai kartais rūsyje
mokydavosi šaudyti. Ji draugavo su Hirshu Gliku, jaunu poetu, kuris parašė eiles, tapusias partizanų himnu ” Sog Niet Keynmol”, dar dabar himnas dainuojamas, kai Holokaustą išgyvenusieji susirenka Izraelyje ir kitose pasaulio šalyse. Margolis
buvo pirmoji išgirdusi eilėraštį ir jam sukūrė muziką. Rašelės visa šeima buvo nužudyta per Holokaustą. Ji ištekėjo už kolegos partizano, sukūrė savo šeimą, susilaukė dukterų. Po karo daugelį metų dirbo dėstydama biologiją Vilniaus universitete ir padėjo išleisti garsųjį “Sakovičiaus dienoraštį”, kuriame aprašytos Paneriuose vykdytos žudynės liudininko akimis. Išvykusi gyventi į Izraelį, Rašelė vasaromis sugrįždavo į Vilnių ir savanoriaudavo, rengdama ekspozicijas apie Holokaustą Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žaliajame Name bei vesdama ekskursijas po Vilniaus getą.

Užuojauta

Levinson-2013

Su dideliu liūdesiu pranešame, kad š.m. balandžio 9d. mirė LŽB narys Josifas Levinsonas (1917 – 2015). Velionis daugelį gyvenimo metų paskyrė Lietuvos žydų žudynių vietų bei kapinių tvarkymo darbų organizavimui, kuriems pats ir vadovavo. J. Levinsono atminimas išliks jo sudarytoje ir parašytoje ,,Skausmo knygoje“. Tai knyga – paminklas sunaikintai Lietuvos žydų bendruomenei, autorius ją  skyrė Holokausto aukų atminimui. Knygoje surinktos ir nufotografuotos visos žydų žudynių vietos, esančios Lietuvoje.

   J.Levinsonas augo Dzūkijos miestelyje Veisiejuose, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Technikos fakultete, jis tapo inžinieriumi. Antrojo pasaulinio karo metais kovojo 16-osios lietuviškos divizijos gretose.

   Nuoširdi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės užuojauta artimiesiems.

Užuojauta

Užuojauta

Gedime netekę VALERIJAUS DOMBROVSKIO (1935-2015), iškilaus tapytojo, žavėjusio tikru talentu ir asmenybės šiltumu bei nuoširdumu.

Valerijus Dombrovskis gimė 1935 m. Petrikove, Gomelio sr. (Baltarusija). 1967 m. baigė LTSR valstybinj dailės institutą, tapybą. Dailės parodose dalyvauja nuo 1965 m.

Nuoširdžiai užjaučiame velionio artimuosius.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė

Pro Memoria: Klara Toides-Kuklianskienė

nuotrauka

Dėl Klaros Toides-Kuklianskienės (1930-2015 m. ) mirties nuoširdžiai užjaučiame

dukrą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky,

šeimą ir artimuosius. Velionė gimė Šiauliuose, ilgą laiką gyveno ir dirbo Vilniuje,

paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Izraelyje.

Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės

Lietuvos žydų religinė bendrija

Vilniaus žydų religinė bendruomenė

Geros valios fondas

Užuojauta

Sausio 24d. mirė vienas seniausių Kauno žydų bendruomenės narių, socialinio centro narys

Nachman Comik (g.1922).

Nuoširdi Lietuvos Žydų bendruomenės užuojauta artimiesiems.

Liūdna žinia

Su dideliu liūdesiu pranešame,
kad š.m. sausio 17d. mirė Chene Gamer, LŽB SC narė.

 (29 03 1937 – 17 01 2015)

 Š.m. sausio 18d. mirė Mila Šoresienė, LŽB SC narė.

 (24 10 1946 – 18 01 2015)

Užuojautos

Sausio 13d. mirus Anatolijui Kovneriui (01 01 1931  – 13 01 2015), Lietuvos žydų bendruomenės Socialinio centro nariui, reiškiame užuojautą jo artimiesiems.

Su liūdesiu pranešame, kad sausio 13d. mirė Nina Šavrova, Lietuvos žydų bendruomenės Socialinio centro narė  (12 01 1924  – 13 01 2015). Nuoširdi bendruomenės užuojauta artimiesiems.

Užuojauta

Mirus Danieliui Bergui, nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną Mariją Krupoves ir artimuosius.

Užuojautos

Su liūdesiu pranešame, kad sausio 12d. mirė Diana Koifman, Lietuvos žydų bendruomenės

Socialinio centro narė (02 05 1915 – 12 01 2015)

Sausio 9d. mirė Olga Trachtenberg LŽB SC narė (08 05 1914 – 09 01 2015).

Abi moterys buvo nukentėjusios nuo nacių režimo Antrojo Pasaulinio karo metu, jos turėjo tarptautiniu mastu vadinamą

“Nazi victim” statusą.