Užuojautos

Užuojauta

PRO MEMORIA
ŠEVKA (ŠEFTELIS) MELAMEDAS (1926.04.10-2015.08.31)

          Pirmadienį, eidamas 90-tuosius metus, mirė paskutinis Biržuose gyvenęs žydas Ševka (Šeftelis) Leiba Melamedas. Su Šeftelio Melamedo išėjimu iš gyvenimo baigėsi apie 400 metų trukęs Biržų žydų bendruomenės gyvavimas Biržų krašte. Hitlerio ir jo pakalikų vykdytas Holokaustas jau anksčiau sunaikino Biržų žydų bendruomenę. Netekome savo kaimynų, Biržų krašto piliečių.

Per laimingą atsitiktinumą 1941 m. dar paauglys būdamas Šeftelis Leiba Melamedas, pavykus netikėtai su į armija paimtu broliu Šalomu, pasitraukti į Sovietų sąjungą, išvengė žudynių. Po kiek daugiau nei mėnesio motina Pajė, tėvas Peisachas bei vos septynerių metų sulaukęs jo brolis Hirša tragiškai atgulė Pakamponyse, netoli Astravo. Tuo tarpu Š. Melamedas ir jo vyresnysis brolis buvo nuvežti į Rusijos gilumą. Ten Šeftelis dirbo kolūkyje. Vėliau įstojo į Kuibyševo (Rusija) lietuvių amatų mokyklą, dirbo lėktuvų gamykloje.  1945 m. Šeftelis grįžo į Biržus, tačiau namų ir artimųjų jau neberado. Biržuose susitiko savo brolį Šalomą ir kartu apsigyveno pas brolio gerą draugą Leoną Jukonį. Vėliau Šeftelis išvyko į Klaipėdą, kur dirbo atstatydamas Klaipėdos miestą. Po kiek laiko vėl sugrįžo į Biržus ir pradėjo darbuotis duonos kepykloje. Čia sutiko savo gyvenimo draugę Genovaitę ir su ja sukūrė šeimą bei užaugino dvi dukras – Letą ir Nelę bei susilaukė anūkų Dainos, Astos, Petro, Kristinos ir Dalios…

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gedi, netekus vienos iš moterų organizacijos “WIZO”  įkūrėjos, aktyvios bendruomenės narės Fenios Zibuc (1921 01 03 – 2015 07 28).

Šią liūdną valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą sūnui Izaokui Zibuc, dukrai Marinai Vildžiūnienei, anūkams ir visiems artimiesiems.

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gedi netekus Vilniuje gimusios buvusios partizanės, akademikės, knygos “Partisan from Vilna” autorės
RAŠEL MARGOLIS (RACHEL MARGOLIS)
(1921-10-28 – 2015-07-06)
Rašel Margolis buvo ginkluoto pasipriešinimo prieš  nacistus dalyvė, kurios visa šeima žuvo Holokausto metu.
Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius bei draugus.
young-rachel1 (1)
Kai jauna žydų mergaitė Rašel pateko į Vilniaus getą ji buvo šviesiaplaukė ir
mėlynakė, ir galėjo pereiti ” į arijų pusę”, kaip ji sakydavo. Rašel Margolis
dirbo Hermano Kruko geto bibliotekoje Strašūno gatvėje (dabar Žemaitijos
gatvė), kur ginkluoto pasipriešinimo prieš nacius dalyviai kartais rūsyje
mokydavosi šaudyti. Ji draugavo su Hirshu Gliku, jaunu poetu, kuris parašė eiles, tapusias partizanų himnu ” Sog Niet Keynmol”, dar dabar himnas dainuojamas, kai Holokaustą išgyvenusieji susirenka Izraelyje ir kitose pasaulio šalyse. Margolis
buvo pirmoji išgirdusi eilėraštį ir jam sukūrė muziką. Rašelės visa šeima buvo nužudyta per Holokaustą. Ji ištekėjo už kolegos partizano, sukūrė savo šeimą, susilaukė dukterų. Po karo daugelį metų dirbo dėstydama biologiją Vilniaus universitete ir padėjo išleisti garsųjį “Sakovičiaus dienoraštį”, kuriame aprašytos Paneriuose vykdytos žudynės liudininko akimis. Išvykusi gyventi į Izraelį, Rašelė vasaromis sugrįždavo į Vilnių ir savanoriaudavo, rengdama ekspozicijas apie Holokaustą Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žaliajame Name bei vesdama ekskursijas po Vilniaus getą.

Užuojauta

Levinson-2013

Su dideliu liūdesiu pranešame, kad š.m. balandžio 9d. mirė LŽB narys Josifas Levinsonas (1917 – 2015). Velionis daugelį gyvenimo metų paskyrė Lietuvos žydų žudynių vietų bei kapinių tvarkymo darbų organizavimui, kuriems pats ir vadovavo. J. Levinsono atminimas išliks jo sudarytoje ir parašytoje ,,Skausmo knygoje“. Tai knyga – paminklas sunaikintai Lietuvos žydų bendruomenei, autorius ją  skyrė Holokausto aukų atminimui. Knygoje surinktos ir nufotografuotos visos žydų žudynių vietos, esančios Lietuvoje.

   J.Levinsonas augo Dzūkijos miestelyje Veisiejuose, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Technikos fakultete, jis tapo inžinieriumi. Antrojo pasaulinio karo metais kovojo 16-osios lietuviškos divizijos gretose.

   Nuoširdi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės užuojauta artimiesiems.

Užuojauta

Užuojauta

Gedime netekę VALERIJAUS DOMBROVSKIO (1935-2015), iškilaus tapytojo, žavėjusio tikru talentu ir asmenybės šiltumu bei nuoširdumu.

Valerijus Dombrovskis gimė 1935 m. Petrikove, Gomelio sr. (Baltarusija). 1967 m. baigė LTSR valstybinj dailės institutą, tapybą. Dailės parodose dalyvauja nuo 1965 m.

Nuoširdžiai užjaučiame velionio artimuosius.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė

Pro Memoria: Klara Toides-Kuklianskienė

nuotrauka

Dėl Klaros Toides-Kuklianskienės (1930-2015 m. ) mirties nuoširdžiai užjaučiame

dukrą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky,

šeimą ir artimuosius. Velionė gimė Šiauliuose, ilgą laiką gyveno ir dirbo Vilniuje,

paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Izraelyje.

Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės

Lietuvos žydų religinė bendrija

Vilniaus žydų religinė bendruomenė

Geros valios fondas

Užuojauta

Sausio 24d. mirė vienas seniausių Kauno žydų bendruomenės narių, socialinio centro narys

Nachman Comik (g.1922).

Nuoširdi Lietuvos Žydų bendruomenės užuojauta artimiesiems.

Liūdna žinia

Su dideliu liūdesiu pranešame,
kad š.m. sausio 17d. mirė Chene Gamer, LŽB SC narė.

 (29 03 1937 – 17 01 2015)

 Š.m. sausio 18d. mirė Mila Šoresienė, LŽB SC narė.

 (24 10 1946 – 18 01 2015)

Užuojautos

Sausio 13d. mirus Anatolijui Kovneriui (01 01 1931  – 13 01 2015), Lietuvos žydų bendruomenės Socialinio centro nariui, reiškiame užuojautą jo artimiesiems.

Su liūdesiu pranešame, kad sausio 13d. mirė Nina Šavrova, Lietuvos žydų bendruomenės Socialinio centro narė  (12 01 1924  – 13 01 2015). Nuoširdi bendruomenės užuojauta artimiesiems.

Užuojauta

Mirus Danieliui Bergui, nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną Mariją Krupoves ir artimuosius.

Užuojautos

Su liūdesiu pranešame, kad sausio 12d. mirė Diana Koifman, Lietuvos žydų bendruomenės

Socialinio centro narė (02 05 1915 – 12 01 2015)

Sausio 9d. mirė Olga Trachtenberg LŽB SC narė (08 05 1914 – 09 01 2015).

Abi moterys buvo nukentėjusios nuo nacių režimo Antrojo Pasaulinio karo metu, jos turėjo tarptautiniu mastu vadinamą

“Nazi victim” statusą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė siunčia nuoširdžią užuojautą į Paryžių

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė siunčia nuoširdžią užuojautą į Paryžių

Lietuvos žydų bendruomenė griežtai pasmerkė negailestingą teroristinį išpuolį prieš Prancūzijos žurnalą Paryžiuje ir žiaurias žudynes biure. Mes siunčiame užuojautą šeimoms, išgyvenančioms dėl tragiškai žuvusių artimųjų netekties.

Lietuvos žydai siunčia savo užuojautą Prancūzijos žydų bendruomenei ir Prancūzijos žmonėms, kurie patyrė kruviną teroro išpuolį per pastarąsias keletą dienų.

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Jurijų Jurevičių, netekus mylimo sūnaus.

Linkime artimiesiems stiprybės šiuo sunkiu gyvenimo metu.

Užuojauta


Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gedi, netekus ilgamečių narių

 Dovydo Chosido ir Minos Bičkovskajos.

Užuojauta

Lietuvos žydų bendruomenė liūdi dėl gruodžio 14 dieną anapilin išėjusio paveldosaugininko, gimusio Dzūkijoje, tačiau visą gyvenimą budėjusio Sūduvos krašto paveldo sargyboje, jautraus ir oraus žmogaus, draugo, kolegos Algio Miliaus, prisidėjusio saugant žydų paveldą. Nuoširdi užuojauta Algio artimiesiems.

Algis Milius (1961 06 20-2014 12 14)

 

Užuojauta

   Lietuvos  žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Mašai Grodnikienei, bendruomenės pirmininkės pavaduotojai, mirus jos mylimam tėvui ,

Lietuvos žydų bendruomenės veikėjui istorikui Solomonui  Atamukui.

   Atamukas gimė 1918 m. sausio 31 d. Jį atsiminsime kaip vieną Lietuvos žydų kultūros draugijos steigėjų.  1990 m. S.Atamukas išvyko gyventi į  Izraelį.  Daug tyrinėjęs ir rašęs apie Lietuvos žydus, 2001 metais jis išleido garsiausią savo knygą  ,,Lietuvos žydų kelias: nuo XIV a. iki XXI a. pr.“  Lietuvos žydai, per šimtmečius buvo savita ir garsi po visą pasaulį pasklidusios žydų tautos dalis. Jai skirta ši  knyga.Pirmą kartą taip vientisai ir kompleksiškai  buvo išnagrinėta 650 metų šalies žydų istorija.

Tebūnie šviesus Solomono Atamuko atminimas.

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Nachliel Dison dėl mylimos mamos mirties.

Nachliel Dison yra Pasaulio žydų restitucijos organizacijos vadovas (angl. World Jewish Restitution Organization), Lietuvos žydų paveldo fondo valdybos narys. Jis daug kartų lankėsi Lietuvoje kartu su žmona Elisheva, kurios senelis gyveno Lietuvoje. N. Dison tiek asmeniškai, tiek kaip organizacijos vadovas prisidėjo prie sėkmingų restitucijos klausimų Lietuvoje sprendimų.

Nachliel Dison ir artimiesiems nuoširdžiai linkime stiprybės sunkią netekties valandą.

Min Hashamayim Tenuchamu

 

Užuojauta

Š.m. lapkričio 16 d. mus paliko Antanas Boguslauskas, Pasaulio Tautų Tesuolis, Lietuvos žydų bendruomenės Socialinio centro narys.

Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius, telieka gyvas šio šviesios asmenybės atminimas.

Užuojauta

Faina Portnaja

  (30 11 1930 – 24 08 2014)

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė liūdi dėl rugpjūčio 24d. mirusios

Vilniaus žydų bendruomenės narės Fainos Portnoj  ir  nuoširdžiai užjaučia artimuosius.