Pro Memoria: Klara Toides-Kuklianskienė
Dėl Klaros Toides-Kuklianskienės (1930-2015 m. ) mirties nuoširdžiai užjaučiame
dukrą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky,
šeimą ir artimuosius. Velionė gimė Šiauliuose, ilgą laiką gyveno ir dirbo Vilniuje,
paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Izraelyje.
Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės
Lietuvos žydų religinė bendrija
Vilniaus žydų religinė bendruomenė
Geros valios fondas
Užuojauta
Sausio 24d. mirė vienas seniausių Kauno žydų bendruomenės narių, socialinio centro narys
Nachman Comik (g.1922).
Nuoširdi Lietuvos Žydų bendruomenės užuojauta artimiesiems.
Liūdna žinia
Su dideliu liūdesiu pranešame,
kad š.m. sausio 17d. mirė Chene Gamer, LŽB SC narė.
(29 03 1937 – 17 01 2015)
Š.m. sausio 18d. mirė Mila Šoresienė, LŽB SC narė.
(24 10 1946 – 18 01 2015)
Užuojautos
Sausio 13d. mirus Anatolijui Kovneriui (01 01 1931 – 13 01 2015), Lietuvos žydų bendruomenės Socialinio centro nariui, reiškiame užuojautą jo artimiesiems.
Su liūdesiu pranešame, kad sausio 13d. mirė Nina Šavrova, Lietuvos žydų bendruomenės Socialinio centro narė (12 01 1924 – 13 01 2015). Nuoširdi bendruomenės užuojauta artimiesiems.
Užuojauta
Mirus Danieliui Bergui, nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną Mariją Krupoves ir artimuosius.
Užuojautos
Su liūdesiu pranešame, kad sausio 12d. mirė Diana Koifman, Lietuvos žydų bendruomenės
Socialinio centro narė (02 05 1915 – 12 01 2015)
Sausio 9d. mirė Olga Trachtenberg LŽB SC narė (08 05 1914 – 09 01 2015).
Abi moterys buvo nukentėjusios nuo nacių režimo Antrojo Pasaulinio karo metu, jos turėjo tarptautiniu mastu vadinamą
“Nazi victim” statusą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė siunčia nuoširdžią užuojautą į Paryžių
Lietuvos žydų bendruomenė griežtai pasmerkė negailestingą teroristinį išpuolį prieš Prancūzijos žurnalą Paryžiuje ir žiaurias žudynes biure. Mes siunčiame užuojautą šeimoms, išgyvenančioms dėl tragiškai žuvusių artimųjų netekties.
Lietuvos žydai siunčia savo užuojautą Prancūzijos žydų bendruomenei ir Prancūzijos žmonėms, kurie patyrė kruviną teroro išpuolį per pastarąsias keletą dienų.
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Jurijų Jurevičių, netekus mylimo sūnaus.
Linkime artimiesiems stiprybės šiuo sunkiu gyvenimo metu.
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gedi, netekus ilgamečių narių
Dovydo Chosido ir Minos Bičkovskajos.
Užuojauta
Lietuvos žydų bendruomenė liūdi dėl gruodžio 14 dieną anapilin išėjusio paveldosaugininko, gimusio Dzūkijoje, tačiau visą gyvenimą budėjusio Sūduvos krašto paveldo sargyboje, jautraus ir oraus žmogaus, draugo, kolegos Algio Miliaus, prisidėjusio saugant žydų paveldą. Nuoširdi užuojauta Algio artimiesiems.
Algis Milius (1961 06 20-2014 12 14)
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Mašai Grodnikienei, bendruomenės pirmininkės pavaduotojai, mirus jos mylimam tėvui ,
Lietuvos žydų bendruomenės veikėjui istorikui Solomonui Atamukui.
Atamukas gimė 1918 m. sausio 31 d. Jį atsiminsime kaip vieną Lietuvos žydų kultūros draugijos steigėjų. 1990 m. S.Atamukas išvyko gyventi į Izraelį. Daug tyrinėjęs ir rašęs apie Lietuvos žydus, 2001 metais jis išleido garsiausią savo knygą ,,Lietuvos žydų kelias: nuo XIV a. iki XXI a. pr.“ Lietuvos žydai, per šimtmečius buvo savita ir garsi po visą pasaulį pasklidusios žydų tautos dalis. Jai skirta ši knyga.Pirmą kartą taip vientisai ir kompleksiškai buvo išnagrinėta 650 metų šalies žydų istorija.
Tebūnie šviesus Solomono Atamuko atminimas.
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Nachliel Dison dėl mylimos mamos mirties.
Nachliel Dison yra Pasaulio žydų restitucijos organizacijos vadovas (angl. World Jewish Restitution Organization), Lietuvos žydų paveldo fondo valdybos narys. Jis daug kartų lankėsi Lietuvoje kartu su žmona Elisheva, kurios senelis gyveno Lietuvoje. N. Dison tiek asmeniškai, tiek kaip organizacijos vadovas prisidėjo prie sėkmingų restitucijos klausimų Lietuvoje sprendimų.
Nachliel Dison ir artimiesiems nuoširdžiai linkime stiprybės sunkią netekties valandą.
Min Hashamayim Tenuchamu
Užuojauta
Š.m. lapkričio 16 d. mus paliko Antanas Boguslauskas, Pasaulio Tautų Tesuolis, Lietuvos žydų bendruomenės Socialinio centro narys.
Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius, telieka gyvas šio šviesios asmenybės atminimas.
Užuojauta
Faina Portnaja
(30 11 1930 – 24 08 2014)
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė liūdi dėl rugpjūčio 24d. mirusios
Vilniaus žydų bendruomenės narės Fainos Portnoj ir nuoširdžiai užjaučia artimuosius.
Užjaučiame Izraelio prezidentą Shimoną Peresą, mirus jo puseserei
BNS ir lrytas.lt inf.
Antradienį mirė Holivudo aktorė Lauren Bacall. Jai buvo 89 metai, praneša CNN. Aktorės gyvybė užgeso Niujorke, jos namuose.
„Su dideliu liūdesiu, tačiau ir su dideliu dėkingumu už jos nepaprastą gyvenimą patvirtiname, kad Lauren Bacall mirė“, – sakoma trumpame „Humphrey Bogart Estate“ pareiškime „Twitter“.
JAV žiniasklaida pranešė, kad L.Bacall mirė antradienį ryte patyrusi insultą savo namuose Niujorke.
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Socialinio centro savanorę Rūtą Kaplinsnky mirus jos vyrui.
Užuojauta
Užuojauta Efraimo ir visų E.Zuroffų šeimai, dėl brangaus tėvo Abraomo N. E.Zuroffo, kuris ramiai užgeso , būdamas 92-jų metų sekmadienį rugpjūčio 3d. Jeruzalėje.
Rabinas Dr. Abraomas E.Zuroffas išliks atmintyje kaip legendinis Bruklino berniukų ješivos įkūrėjas ,labai kūrybingas žmogus. Jo ješiva- viena iš retų švietimo įstaigų, kurioje jungėsi autentiškas žydų gyvenimas su modernia pažangiausa Amerikos švietimo sistema. Rabinas Dr Abraomas E.Zuroffas dirbo ješivoje daugiau nei trisdešimt metų (“iki gyvos galvos”, kaip jis pats sakydavo).
Velionis palaidotas pirmadienio rytą Eretz Hachaim kapinėse šalia Bet Shemesh.
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su liūdesiu praneša apie Boriso Šteino, Šiaulių regioninės žydų bendruomenės pirmininko mirtį.
Eidamas 82-uosius metus, B.Šteinas mirė ligoninėje rugpjūčio 1d. po sunkios ligos. Jis nesulaukė šiemet rugsėjį rengiamo Šiaulių geto sunaikinimo 70-ųjų paminėjimo, kuriam intensyviai ruošėsi. Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas Borisas Šteinas visą gyvenimą praleido Šiauliuose, jis gimė Dvaro gatvėje , toje pat gatvėje lankė žydų pradinę mokyklą, o pradėjęs savo darbinę veiklą, keturiasdešimt metų išdirbo Dvaro gatvėje.
Velionis buvo tikras šiaulietis, jis dažnai kartodavo, kad labai myli savo gimtąjį miestą ir negaili jėgų, dirbdamas jo gerovei. Miesto vadovai B.Šteinui ne kartą dėkojo už supratingumą ir geranoriškumą, sprendžiant žydų bendruomenės problemas.Šiauliai nuo 18 amž. pabaigos buvo žydų miestas, iš trijų tūkstančių Šiaulių miesto gyventojų 88 procentai buvo žydai, prieš Antrąjį Pasaulinį karą iš 30 tūkstančių miestiečių – 27 procentai žydai, kūrę miesto ekonomiką: turtingi fabrikantai, pirkliai, namų savininkai, amatininkai, gydytojai, mokytojai, ir kampininkai, samdiniai. B.Šteinas labai brangino Šiaulių žydišką istoriją, nes Holokausto metu buvo nužudyti beveik visi žydai, jų atminimo paminėjimui B.Šteinas skyrė daug jėgų ir labai gaila, kad jo nesulaukė.
Nuoširdžią užuojautą reiškiame Boriso Šteino visiems artimiesiems.
Užuojautos:
IN MEMORIAM
JAKOVAS BUNKA
1923-2014
Liepos 30-ąją, tik prieš porą savaičių atšventęs savo 91-ąjį gimtadienį, mirė Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos narys, „Oginskių dvaro bičiulių“ klubo narys, Plungės garbės pilietis Jakovas Bunka.
Jakovas Bunka gimė 1923 metų liepos 13 dieną Plungėje, kur prabėgo jo nerūpestinga vaikystė. Čia kartu su kaimynų vaikais leisdavosi rogutėmis nuo snieguotų Babrungo šlaitų, čiužinėdavo medinėmis pačiūžomis, spardydavo pačių iš skudurų suraišiotą kamuolį, klausydavosi suaugusiųjų pasakų, padavimų, legendų, dainų, o per didžiąsias šventes eidavo į sinagogą klausyti maldų. Sulaukęs šešiolikos, jaunasis Jakovas staliaus amato mokėsi pas plungiškius meistrus Luotę, Šoblinską, Černiauską… Bet prasidėjo karas, atnešęs pasauliui ir kiekvienam žmogui didelę sumaištį, sielvartą ir skausmą. 1941 metų vasarą Bunkų šeima atsidūrė Sibire, o 1942 metais Jakovas buvo priimtas į 16-ąją sovietinę lietuviškąją diviziją. Į karą Jakovas Bunka išėjo su tėvu ir broliu, tik, deja, šie nebegrįžo. O pačiam Jakovui, pakėlusiam visas karo audras, likimas lėmė sugrįžti į gimtąją Plungę ir tapti savo tautos atminimo saugotoju. Didžiąją gyvenimo dalį jis paskyrė kūrybai ir tragiškai Plungės žydų istorijai įamžinti. 1986 – 1989 metais Jakovas Bunka kartu su savo bičiuliais medžio meistrais įkūrė Kaušėnų memorialą, taip įamžindamas vietą, kur buvo nužudyti 1800 Plungės rajone gyvenusių žydų. Šiandien Kaušėnai yra specializuotų turistinių maršrutų viena iš lankytinų vietų. Kasmet čia atvažiuoja lankytojai iš JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Izraelio, Zimbabvės, Korėjos, Pietų Afrikos Respublikos, kitų valstybių. Memorialas žinomas visame pasaulyje. Kad užmarštin nenueitų atmintis apie kelis šimtmečius gyvavusią bendruomenę, J. Bunka parašė Plungės žydų istoriją, kuri išversta į hebrajų kalbą, prieinama internete. Istorijoje aprašomi įvykiai Plungėje nuo 1348 iki 1994 metų.