Liūdime dėl birželio 4 d. mirusios Anastazijos Votrinienės (1936 – 2018). Gilią užuojautą reiškiame velionės seseriai Jelenai Jakiševai.
Lietuvos žydų (litvakų) bednruomenė
Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga
Liūdime dėl birželio 4 d. mirusios Anastazijos Votrinienės (1936 – 2018). Gilią užuojautą reiškiame velionės seseriai Jelenai Jakiševai.
Lietuvos žydų (litvakų) bednruomenė
Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia gilią užuojautą Izraelio gedinčioms šeimoms dėl 10-ies per potvynį žuvusių jaunuolių, kurių gyvybė užgeso per staigius potvynius Pietų Izraelyje netoli Negyvosios jūros.
Šie jaunuoliai , dalyvavo pasirengimo kariuomenei programoje, jie turėjo pradėti tarnybą Izraelio armijoje ir tradiciškai prieš armiją surengė žygį, kurio metu žuvo dėl smarkių liūčių kilusio potvynio, šalies pietuose iš krantų išsiliejus dykumų upėms.

Su giliu liūdesiu pranešame, kad netekome Saros Ginaitės-Rubinson (1924 03 17 – 2018 04 02). Drąsios kovotojos už istorinės tiesos pripažinimą apie vykdytą Holokaustą Lietuvoje. Lietuvos žydai išgyvena dėl skaudžios netekties ir nuoširdžiai užjaučia artimuosius.
Sara Ginaitė gimė ir užaugo Kaune kaip ir jos tėvai bei seneliai. Ji buvo išauginta turtingoje šeimoje. Tėvas Yosefas Ginasas buvo inžinierius, baigęs mokslus Prancūzijoje, o jos motina Rebecca Virovitch mokslus tęsė Lietuvoje, bet juos baigti sutrukdė karas.
Iki Holokausto šeima niekada neplanavo palikti Lietuvos, tačiau 1941–1944 metais Lietuvoje įvykęs Holokaustas negrįžtamai pakeitė viską. Sarai Ginaitei išlikti padėjo sprendimas įsitraukti į pogrindinę antifašistinę veiklą Kauno gete, o vėliau – partizaninė kova prieš nacius Rūdninkų girioje. 1949 metais sėkmingai baigusi Vilniaus universitete ekonomikos studijas, S.Ginaitė beveik 40 metų dėstytojavo Lietuvoje ir Kanados Jorko universitete.
Kol profesorė Sara buvo gyva ir sveika ji skaitė daug paskaitų apie Holokaustą Lietuvoje, Kanadoje, kitose pasaulio šalyse. Prieš kelerius metus, atvykusi dalyvauti konferencijoje Lietuvoje ir kalbėdama Seime apie Holokaustą, ji pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar neatliekami išsamūs tyrimai, o oficialūs tyrimų centrai vengia visai atvirai kalbėti ir tirti Holokausto temą. S.Ginaitė nevengdavo žurnalistų ir dažnai pasisakydavo apie skausmingus išgyvenimus. Ji parašė “Atminimo knygą”, paremtą savo išgyvenimais.
Panevėžio miesto žydų bendruomenė liūdi dėl netikėtos Panevėžio miesto gydytojo Boriso Klugo mirties. Borisas Klugas yra gimęs 1953-03-13 Radviliškio mieste, žydų inteligentų šeimoje. Visą gyvenimą jis dirbo gydytoju respublikinėse ligoninėse ir gelbėjo žmonių gyvybes. Paskutiniais metais jis dirbo gydytoju – anesteziologu Respublikinėje Panevėžio miesto ligoninėje. Visos bendruomenės vardu reiškiame begalinę savo pagarbą ir užuojautą visiems Boriso Klugo artimiesiems dėl Boriso Klugo netekties.
Edmundas Zeligmanas bus pašarvotas Laidojimo rūmuose (M.K.Paco g. 4), 1-oje salėje. Lankymas kovo 22d. nuo 18.00 iki 21.00val., kovo 23d. – nuo 8.30 iki 12.45val.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Socialinių programų departamento vadovą Michailą Segalį dėl mylimo senelio mirties.
Nuoširdžiai užjaučiame dukrą Genią.
Ji buvo ilgametė Vilniaus žydų bendruomenės narė, gydytoja savanorė.
Lietuvos žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Tobiją Jafetą, buvusį LŽB Tarybos narį ir Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos pirmininką dėl mylimos žmonos Elenos Zagorskaitės netekties, su kuria jis pragyveno 60 metų, užaugino vaikus, džiaugėsi anūkais. Liūdime ir linkime visai šeimai stiprybės, palaidojus brangią žmoną, mamą ir močiutę.
Su liūdesiu pranešame, kad sausio 31d. mirė Sima Sturonienė iš Tauragės
(1939 12 25 – 2018 01 31). Lietuvos žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia šeimą ir artimuosius.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Arkadijų Vinokurą skausmo valandą, netekus mylimos mamos.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su skausmu praneša, kad netekome Pasaulio Tautų Teisuolės Lilijanos Binkytės Mozūriūnienės. Gilią užuojautą reiškiame šeimai, dukrai Sofijai Ligijai Makutėnienei, visiems artimiesiems ir draugams. Binkių pavardė Kauno žydams primena didvyriškumą ir žmogiškumą, nes visa šeima Antrojo pasaulinio karo metu prisidėjo gelbėdama mirčiai pasmerktus žydus savo bute, kur slėpė žydus, ieškojo jiems slapstymosi vietų. Binkių namai vokiečių okupacijos metais neoficialiai buvo vadinami „žydų viešbučiu“.
9 Binkių šeimos nariai Jad Vašemo muziejaus pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais, iš jų visų gyva buvo likusi tik Lilijana Binkytė. Ji išėjo anapilin sulaukusi 93 metų.
Tegu bus šiai garsios Teisuolių šeimos dukrai lengva Lietuvos žemė.
Liūdesio ir skausmo valandą Sofiją Ligiją Makutėnienę ir jos artimuosius užjaučia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga