Žydų vaizdavimo šalies interneto žiniasklaidoje tendencijos gerėja. Tiesioginės neapykantos atvejų šiemet kol kas nepasitaikė, o pozityviai žydus ir žydiškumą charakterizuojančių publikacijų aptikta dažniau nei negatyvių. Tai rodo tolerancijos kampanijos „Beigelių krautuvėlė“ šių metų sausio – rugpjūčio mėnesiais atliktas internetinės žiniasklaidos naujienų monitoringas.
Monitoringo tikslas – įvertinti pozityvios ir negatyvios informacijos santykį žydų bei kitų dažniausiai Lietuvoje diskriminaciją patiriančių visuomenės grupių (etinių, tautinių, religinių mažumų, LGBT – lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų) atžvilgiu. Dėmesio taip pat skirta vyrų ir moterų vaidmenų vaizdavimui. Publikacijos stebėtos dešimtyje didžiausių naujienų portalų.
Vilnius, 2014-10-01
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės komentaras dėl 2014-09-30 pranešimų žiniasklaidoje.
Kaip mums yra žinoma, 2012 m. pavasarį viešosios įstaigos „Karo paveldo centras“, valdančios Kauno VII fortą, darbuotojai ir savanoriai pirmą kartą rado ne žemės sluoksnyje buvusius žmonių palaikus. Eksperto Dr. Rimanto Jankausko parengtoje palaikų apžiūrios pažymoje konstatuota, kad apžiūros duomenys „neprieštarauja turimiems istoriniams duomenims apie šioje vietoje esančią masinę, daugiausia žydų tautybės asmenų kapavietę“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 9 d. nutarimu Nr.446 patvirtintoje Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvoje okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir įamžinimo tvarkoje numatyta, kad dėl palaikų perkėlimo tikslingumo sprendžia atitinkamos savivaldybių komisijos. Kauno miesto savivaldybėje tokia komisija sudaryta tik 2012 m. birželio 4 d. (Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2133). Į Komisijos sudėtį įtrauktas ir Lietuvos žydų bendruomenės atstovas. Komisijos nariai buvo kelis kartus susirinkę spręsti VII forte rastų palaikų perlaidojimo klausimą, tačiau apie kokius nors sprendimus iki šiol nesame informuoti.
Kauno VII forte 2012 metais rastus žydų palaikus numatoma perlaidoti jų radimo vietoje spalio 24 d. Apie tai ketvirtadienį paskelbė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Beje, šis atvejis ir vėl atvėrė seną nesantaiką tarp dviejų miesto žydų bendruomenių.
Lietuvos žydų bendruomenė pranešė, kad su paveldosaugininkais ir Kauno VII fortą valdančiu Karo paveldo centru rado visas puses tenkinantį sprendimą – palaikai bus laidojami jų radimo vietoje, ant esamo žemės lygio užpilant papildomą grunto sluoksnį.
Sprendimas perlaidoti palaikus jų radimo vietoje aiškinamas žydų religine teisine nuostata, kad tuo atveju, kai palaikai randami vietoje, kur žmonės buvo nužudyti ar palaidoti, jie negali būti iškeliami iš tos vietos.
Penktadienis, spalio 3 d.
Yizkor maldos įrašas sinagogoje 14.00 – 18.30
Kol Nidrei, vakarinė malda ir pasninko pradžia – 18.30
Šeštadienis, spalio 4 d.
Rytinė malda – 08.25
Yizkor – 12.00
Mincha – 16.41
Neila – 18.11
Šofaro pūtimas ir pasninko pabaiga – 19.41.
Chaimas Buršteinas
Vyriausiasis Vilniaus ir Lietuvos rabinas
Jom Kipuras visada buvo mano mėgstamiausia šventė. Dar darželyje, kai visi kiti labiau mėgo Purimą dėl jo kostiumų, Hanuką dėl latkių (bulvinių blynų) ir Velykas dėl ilgų atostogų, aš buvau prisirišęs prie Jom Kipuro. Kadaise, dar būdamas berniukas, mąsčiau, kad, jei šventės būtų kaip vaikai, tai Purimas ir Hanuka būtų pačios populiariausios klasėje, Roš Hašana būtų pati gražiausia, o Jom Kipuras būtų savotiškas keistuolis, vienišius, tačiau įdomiausias iš visų. Kai apie tai mąstau dabar, tai suprantu, kad „savotiškas keistuolis, vienišius, tačiau įdomiausias iš visų“, buvo tas apibūdinimas, kurį taikiau sau pačiam, tad tikroji priežastis, kodėl taip mėgau Jom Kipurą, buvo ta, kad maniau, jog ši šventė yra kaip aš. Ir, nors aš nebesu savotiškas keistuolis, tikrai nesu vienišius, esu pakankamai suaugęs, kad suprasčiau, jog nesu pats įdomiausias, aš vis dar myliu šią šventę.
Skulptorius, metalo plastikas, tapytojas, Vilniaus Dailės Akademijos Telšių fakulteto profesorius Romualdas Inčirauskas drąsiai gali būti vadinamas istorinės atminties saugotoju ir tolerancijos skatintoju. Beigelių krautuvėlėje apie savitą kūrybos lauką, žemaičių ir žydų istorijos pėdsakus Telšiuose bei susikalbėjimo svarbą menininką kalbina Radvilė Rimgailaitė.
– Kodėl taip susiklostė, kad kuriate būtent Telšiuose ir Jūsų kūryboje tiek daug dėmesio skiriama žydų bei žemaičių istorijai?
Ketvirtadienį, spalio 2 d., 12 val. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) bus įteikti pažymėjimai asmenims, kuriems už žydų gelbėjimą Holokausto metu pripažintas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas.
Naujuosius, pagal žydų kalendorių – 5775 metus, Panevėžio ir Ukmergės žydų bendruomenės sutiko su savo artimaisiais ir draugais, kuriems ši šventė paliko neužmirštamą įspūdį. Šventė prasidėjo žydų ansamblio “Fajerlach” koncertu, kurį stebėjo pilna salė žiūrovų. Susirinkusius žiūrovus su Rosha Shana pasveikino ir geriausius linkėjimus skyrė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkes pavaduotojas Artūras Taicas. Jis susirinkusiems perdavė LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimus.
Žiūrovus šiltai pasveikino ir svečiai iš Izraelio, Pasaulio žydų kongreso atstovai Ichak Averbuh ir sutuoktiniai Vita ir Iliaga Ilisavai.
Gerų naujųjų metų linkėjo Panevėžio tarybos nariai Galina Kuzmienė ir Alfonsas Petrauskas su žmona Lina. Jie Panevėžio ir Ukmergės žydų bendruomenėms perskaitė LR Seimo nario Petro Narkevičiaus sveikinimą.
Kaip antradienį pranešė „Lietuvos ryto televizija“, forto teritorijoje rasti žmonių palaikai guli sukrauti trijuose maišuose. 2012-aisiais jie aptikti nusprendus sutvarkyti apleistą VII forto teritoriją. Kiti palaikai žemės paviršiuje pasirodė pavasarį išėjus įšalui.
VII forte rastus palaikus ištyrę medicinos ekspertai nustatė, kad žmonės buvo sušaudyti. Manoma, kad iš viso per masines žudynes VII forte galėjo būti nužudyta iki 5 tūkst. žydų. Jų palaidoti dažnai nesivarginta – nušovus kūnai tiesiog būdavo palikti gulėti žolėje.
Apie du metus maišuose laikomus kaulus sužinoję Kauno religinės žydų bendruomenės atstovai – šokiruoti. Pagal žydų religiją kitatikiai iš viso negali leistis prie žydų palaikų.
„Turėjo būti palikta, užkasta ir ta vieta aptverta arba kažkaip pažymėta, ir tada kviesti specialistus, kviesti ekspertus. Nesvarbu, kad yra žinoma, kad septintame forte buvo žudomi žydai, bet tai yra palaikai, tai yra visai kiti dalykai. Aš skaitau, kad tai yra mūsų tautos įžeidimas, kad taip yra padaryta“, – teigė Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu per debatus Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke įspėjo dėl branduolinį ginklą turinčio Irano. Atominiai ginklai Teherano rankose būtų „didžiausia grėsmė mums visiems“, – sakė jis pirmadienį Niujorke.
Pasak B.Netanyahu, Iranas šiuo metu mėgina „išgauti“ sutartį, kuri prileistų šalį prie atominės bombos „slenksčio“, praneša agentūra AFP.
Izraelio premjero įsitikinimu, Irano atominė programa kelia didesnį pavojų nei ekstremistinė grupuotė „Islamo valstybė“ (IV).
Įveikti džihadistus, tačiau leisti Iranui priartėti prie branduolinių ginklų reiškia „laimėti mūšį, bet pralaimėti karą“, kalbėjo B.Netanyahu.
Ketvirtadienį Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdyje nuspręsta Garbės piliečio vardą suteikti rašytojui, prozininkui, dramaturgui, vertėjui, scenarijų autoriui ir režisieriui, Lietuvos žydų bendruomenės garbės pirmininkui Grigorijui Kanovičiui.
Simboliška, kad Garbės piliečio vardas suteiktas rugsėjo 25-ąją – per žydų Naujuosius metus. Kiekvienais metais šios šventės data skiriasi, nes žydai metus skaičiuoja nuo biblinio pasaulio sukūrimo – pagal Hebrajų kalendorių.
Garbės piliečio vardas G.Kanovičiui suteiktas už išskirtinį indėlį į Jonavos rajono kultūros paveldo išsaugojimo bei Jonavos krašto garsinimą savo kūryboje.
Po kelių mėnesių iškilmingos Garbės piliečio vardo suteikimo ceremonijos metu G.Kanovičiui bus įteiktas specialus Garbės piliečio ženklas ir liudijimas.
Mes kalbame. Kalbame, kai džiaugiamės. Kalbame, kai norime išreikšti savo sielvartą. Kalbame, kai norime skleisti viltį. Kalbame ir tada, kai norime perspėti. Kalbame per džiugias šventes, kalbame per gedulingus minėjimus. Kartais kalbame, kad atvertume, o kartais, kad nuslėptume. Kartais kalba gydo, o kartais žeidžia, kartais sutaiko, o kartais supriešina.
Dar gi labai dažnai kalbame bėgdami nuo tylos. Bijome jos, nes tyla, stojusi vietoje įprasto kasdienio šurmulio, kasdienybės garsų, mums atskleidžia bauginamą tiesą apie tai, kaip žemai gali pulti žmogus, kokią griaunamąją jėgą sukelia žmogaus širdyje susikaupęs pyktis, keršto troškimas. Paimkite į savo rankas bet kurią knygą, pasakojančią mūsų laikų istoriją. Kiekviena ši knyga yra neišbaigta, kiekviename tekste tarp eilučių, jei tik susikaupsime ir atsiversime, išgirsime bauginamą tylą.
Lietuvos žydų bendruomenė Vilniaus sinagogoje švenčia Naujuosius 5775 metus.
Fotografė Gintarė Zakarauskaitė
Artėjant 70-osioms Aušvico mirties stovyklos išlaisvinimo metinėms, Aušvico–Birkenau valstybinio muziejaus direktorius dr. Piotras Cywinskis teigia, kad šis jubiliejus bus išskirtinis. „Aš nuoširdžiai viliuosi, kad šios dienos paminėjimas vyks visame pasaulyje, kiekvienoje vietoje, kur tik gyvena mūsų šių dienų pareigą suvokiantys žmonės. Mes raginame kiekvieną visame pasaulyje kalbėti apie šią atmintį. Turiu pripažinti, kad man didžiausią nerimą vis dar kelia vyraujantis pasyvumas organizuoto blogio akivaizdoje“, – duodamas interviu teigė P. Cywinskis.
Artėja 70-osios Aušvico mirties stovyklos išlaisvinimo metinės. Kokia yra šios dienos svarba ir prasmė?
Fotografė Gintarė Zakarauskaitė
,,Likimų” vakaras, skirtas kantoriaus Michailo Aleksandrovičiaus 100-mečio jubiliejui paminėti.
Šiame minėjime vyko knygos ,,Šešios Michailo Aleksandrovičiaus karjeros” pristatymas, dalyvaujant knygos autoriui, žurnalistui ir vertėjui Leonidui Makhlis. Renginio moderatorius profesorius Leonidas Melnikas.
Renginio sumanytoja ir organizatorė LŽB pirmininko pavaduotoja Maša Grodnik.
Rugsėjo 26 – Gesher Šabatas – kalendoriaus prezentacija
Spalio 18-19 d. – Kelionė “ Žydai tarpukario Lietuvoje ir jų paveldas“ (su Šiaulių žydų bendruomene)
Lapkričio 14-16 d.- Mini Limmud (Birštonas )
Gruodžio 13-14 (arba 20-21) – Chanuka su Klaipėdos žydų bendruomene (Šventoji)
Po Rosh Ha Shana Gesher tęsia savo veiklą –
Judaizmo kursai su Rabinu Chaimu Buršteinu
Koučingo grupės su Milana Koc
Dramos grupė su Junona Berznitski
Proto mūšiai su Irina Slucker
Meno projektas „Susipažinkime“ su Elen Janovskaja