Nuo kovo 25 d. Vilniuje bus kuriamas istorinis kino filmas apie Vieną, Antrojo pasaulinio karo metu. Kviečiame atvykti registruotis ir dalyvauti masinių scenų filmavimuose.
Registracija vyksta darbo dienomis 10-18 val., adresu Tauro g. 18. Taip pat galite siųsti nuotraukas bei kontaktinius duomenis casting@incubusfilms.com
Telefonas pasiteiravimui +37061140068
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė organizuoja nuotraukų konkursą „Lietuvos žydų kultūros ženklai“. Aktyvūs, mėgstantys fotografuoti žmonės kviečiami fiksuoti ir nepamiršti ne taip seniai šalyje klestėjusios žydų kultūros ženklų.
Apie sumanymą surengti tokį konkursą „Santarvei“ plačiau papasakojo Lietuvos žydų bendruomenės asistentė darbui su vietos regioninėmis bendruomenėmis Agnė Žilinskaitė.
Konkurso sąlygos
„Tikriausiai nėra miesto ar miestelio, kuriame nebūtų ženklų, liudijančių apie žydų bendruomenių ar iškilių asmenybių egzistavimą įvairiais istoriniais laikotarpiais. Siekdami atkreipti dėmesį į išlikusį žydų istorijos ir kultūros paveldą, dingusio žydų gyvenimo palikimo vietas konkrečioje vietovėje ir šių dienų žydų bendruomenės veiklą, kviečiame dalyvauti konkurse „Lietuvos žydų kultūros ženklai“, – taip į visuomenę kreipiasi ir konkurso tikslą pristato organizatoriai.
Pabrėžiama, kad dalyvauti gali visi, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ir kitų savybių.
Pirmasis Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas džiaugiasi mūsų šalyje buvęs sutiktas labai šiltai, bet pabrėžia, kad yra dalykų, kurie jam kelia nerimą, ypač turint galvoje pastarojo meto antisemitinių išpuolių Europoje kontekstą. Sausio pabaigoje Vilniuje, Konstitucijos prospekte, įsikūrė Izraelio ambasada. Kai joje apsilankė „Lietuvos žinios“, Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas pokalbį pradėjo nuo literatūros – pasiūlė pasidomėti šiandienos rašytoju Davidu Grossmanu, ne tik žymiuoju Amosu Ozu, kurio kandidatūra Nobelio literatūros premijai gauti esą svarstoma kasmet.
Italijos parlamentarai penktadienį patvirtino dvi rezoliucijas, raginančias vyriausybę remti palestiniečių siekį sukurti savo valstybę, bet Izraelį tenkinančiu sprendimu nutarė kol kas nepalaikyti Palestinos valstybės pripažinimo. Pasiūlymas pritarti Palestinos pripažinimui ar bet kurie kiti panašūs siūlymai balsavimu buvo atmesti.
Kovo 4 d. 19 val. Vilniaus miesto rotušėje bus atidaryta keliaujanti šiuolaikinės lietuvių tapybos ir fotografijos paroda „Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“, parengta LR kultūros atašato Vokietijoje, Moses–Mendelssohno Europos žydų studijų centro (Potsdamas) bei Dailininkų sąjungos galerijos (Vilnius). Parodoje, kurios atidarymo po Vilniaus laukia Berlynas, Kapstadtas, Tel Avivas ir kiti miestai, dalyvauja žinomi lietuvių menininkai. Kiekvienoje šalyje, kurioje paroda bus eksponuojama, į ekspoziciją bus įtraukiami tenykščių, litvakiškas šaknis turinčių kūrėjų darbai.
Vilnius Europoje nuo seno buvo žinomas kaip vienas didžiausių Rytų Europos žydų religinių ir kultūrinių centrų. Multikultūrinis miestas, simboliškai vadintas Šiaurės Jaruzale, turėjo savo „100 sinagogų miesto“ mitą bei realybes. Jame gyveno ir kūrė žymūs žydų tautybės mokslininkai, filosofai, rabinai, intelektualai, leidėjai ir menininkai.
Dėl Klaros Toides-Kuklianskienės (1930-2015 m. ) mirties nuoširdžiai užjaučiame
dukrą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky,
šeimą ir artimuosius. Velionė gimė Šiauliuose, ilgą laiką gyveno ir dirbo Vilniuje,
paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Izraelyje.
Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės
Lietuvos žydų religinė bendrija
Vilniaus žydų religinė bendruomenė
Geros valios fondas
Moderniai rekonstruotame pastate sostinės Žvėryno mikrorajone duris atvėrė atsinaujinusi Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, kurioje mokysis daugiau kaip 300 gimnazistų.
Taupiau ir efektyviau naudojant turtą, kuriuo disponuoja Vilniaus miesto savivaldybė, buvo nuspręsta iš Viršuliškių, buvusio darželio patalpose įsikūrusią žydų gimnaziją perkelti į atnaujintą J. I. Kraševskio g. 5 pastatą, o atsilaisvinusias patalpas Viršuliškėse rekonstruoti ir įsteigti jose 240 vietų vaikų lopšelį-darželį.
Renovuotame pastate, kuriame dabar įsikūrė žydų gimnazijos bendruomenė, buvo uždengta nauja stogo danga su apšiltinimu, taip pat apšiltintas fasadas, pakeisti langai ir lauko durys, modernizuotos vidaus inžinerinės ir sklypo lauko komunikacijos, paklotos naujos kiemo ir sporto aikštelių dangos. Atnaujintas ir pastato vidus.
VIENĄ KARTĄ ODESOJE Arba mūsų mažas Purimas Kalipėdoje su Klezmasters (Maskva)
Klaipėdos žydų bendruomenė, Lietuvos žydų bendruomenė ir Geros valios fondas
KVIEČIA Švęsti PURIM kovo 7 dieną, 18 val. Viešbučio AMBERTON KLAIPĖDA restorane.
Odesos motyvų karnavalas, karnavaliniai kostiumai privalomi!
Mūsų svečiai – ansamblis KLEZMASTER su soliste Alina Ivach, daugelio festivalių dalyviai,dalyvavo kuriant spektaklius ir filmus (“Бедные Родственники” Pavel Lungin, 2004; “Жизнь иприключения Мишки Япончика” Sergej Ginzburg, 2011).
Atvyksta – Lev Sandiuk – vokalas, fortepionas, Alina Ivach – vokalas, Aleksandr Bronveiber – smuikas.
Gerbiamieji,
Š.m. vasario mėn. 28 d. duris atveria jau antrasis seminaras “Savanorių gebėjimų stiprinimas”, skirtas visiems norintiems susipažinti su Žydų bendruomene, Lietuvoje ir užsienyje vykdomomis socialinėmis kampanijomis, NVO patirtimi ir galimybėmis įtakoti sprendimų priėmimą bei viešosios nuomonės formavimą žmogaus teisių gynimo srityse!
Preliminarią renginio programą ir kitas detales rasite >>ČIA
Kviečiame registruotis ir dalyvauti!
Diplomatija. Sausio pabaigoje Vilniuje atidaryta Izraelio ambasada. Apie dvišalius Lietuvos ir Izraelio santykius, jų perspektyvas, žydų diasporą, padėtį Artimuosiuose bei Vidurio Rytuose „Veidas“ kalbasi su Izraelio ambasadoriumi Lietuvoje Amiru Maimonu.
VEIDAS: Lietuvos ir Izraelio santykiai užmegzti prieš 22 metus, o Izraelio ambasada Vilniuje atidaryta tik dabar. Ar tai ilgas, ar trumpas laikas?
A.M.: Faktas yra tai, kad dabar esame čia ir galiausiai ambasada atidaryta. Galiu atvirai pasakyti – kai atsikūrė trys Baltijos valstybės ir buvo užmegzti diplomatiniai santykiai, mums buvo labai sunku nuspėti, kaip šie santykiai plėtosis toliau. Tada, remiantis daugiausia geografiniais sumetimais, buvo nuspręsta atidaryti Izraelio ambasadą Latvijoje. Mintis buvo ta, kad ambasada Latvijoje aprėps ir kitas Baltijos valstybes. Vis dėlto vėliau suvokėme mūsų dvišalių santykių svarbą ir, nepaisant griežtų biudžeto apribojimų, buvo nuspręsta atidaryti ambasadą Vilniuje. Galiu pasakyti, kad daugiausia Izraelio užsienio reikalų ministro Avigdoro Liebermano dėka šiandien čia esame. Jis negavo reikalingo finansavimo iš iždo, kai buvo rengiamasi atidaryti naują ambasadą, tad panaudojo tam Užsienio reikalų ministerijos biudžetą, kad ši ambasada būtų atidaryta.
Šį savaitgalį vasario 20-22 d. Vilniuje vyksta Tarptautinė Limmudo konferencija.
Limudas (vert.mokymasis) yra vienas svarbiausių Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės renginių, kuriam ruošiamasi ne vieną mėnesį ir visados laukiama kaip šventės. Šiemet Vilniuje Tarptautinis Limmudas jis vyks11-tą kartą.
Pasak jo organizatorės Junonos Berznitski, tai- didžiausias edukacinis ir pramoginis žydiškas renginys visame Baltijos regione. Jis gimė Anglijoje prieš daug metų, o LŽB buvo pirmoji Europoje po Anglijos.
Šiemet Vilniuje parengta labai įvairi programa, dalyvauja didelė ir stipri dėstytojų komanda. Pirmą kartą atsivežame profesionalų teatrą iš Izraelio.
O čia – akimirkos:
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, giliai sukrėsta ir susirūpinusi dėl pastarojo meto antisemitinių išpuolių Danijoje ir Prancūzijoje bei stiprėjančių neonacizmo tendencijų visoje Europoje, ragina Lietuvos valstybės valdžios institucijas atkreipti dėmesį į padėtį Lietuvoje. Laiku identifikavus tautinės neapykantos problemą bus galima užkirsti kelią galimai tragedijai ateityje.
Tautinio jaunimo sąjungos skanduotei “Lietuva – lietuviams”, galbūt buvusiai suprantama ar pateisinama tam tikrame istoriniame kontekste, neturėtų likti vietos šiuolaikinio žmogaus pasaulėžiūroje. Negatyvi – priešiška kitoms tautoms – šūkio potekstė yra akivaizdi. Tokios ir panašios koncepcijos yra nepasiteisinusios ir nepateisinamos, nepriimtinos, nesuderinamos su esminiais šiuolaikinės demokratijos principais. Dėl to manome, jog viešos eitynės, lydimos tokių šūksnių, gali būti traktuojamos kaip skatinančios neapykantą ir ekstremizmą. Taip pat keista, kad tautinio jaunimo sąjunga renkasi šlovinti kontraversišką istorinę figūrą Juozą-Ambrazevičių-Brazaitį, siejamą su pronacistine veikla. Tai galima laikyti viešu įžeidimu nukreiptu tiesiogiai į Lietuvos žydų bendruomenę.Iš mums prieinamų duomenų, galima susidaryti nuomonę, jog tautinės nesantaikos kurstymo problema aktuali tik žydų bendruomenei, nematyti nei kitų bendruomenių reakcijos, nei oficialių pareiškimų iš valstybės institucijų.
Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
Skvere priešais Pedagogų švietimo centrą pradėta statyti Laisvės kolona, kretingiškiams priminsianti iš mūsų miesto kilusią pasaulinio garso žydų tautos asmenybę, kovotoją už tautų laisvę, Tado Kosciuškos sukilimo dalyvį ir Napoleono armijos karininką Bereką Joselevičių. Paminklą iškilmingai atidengti numatyta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, kovo 10-ąją, 13 val. Kretingoje B. Joselevičiaus atminimas bus pagerbtas Laisvės kolona.
Simbolizuos trijų tautų laisvę
Tai bus 2,5 m aukščio trikampė kolona iš gelsvų ir rusvų lauko akmenų su įspaustais trijų tautų – lietuvių, lenkų ir hebrajų – simboliais. Ji stovės ant pjedestalo su trimis granito lentomis skirtingose pusėse, ant kurių taip pat trimis kalbomis bus iškaltas lakoniškas tekstas apie karvedį B. Joselevičių.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė skelbia 2015-uosius YIVO metais, tuo pažymėdama šio Pasaulinio garso Vilniuje gimusio jidiš mokslo instituto 90 m. jubiliejų. Rugsėjo mėnesį, bendradarbiaudami su Niujorko YIVO institutu, drauge planuojame rengti tarptautinę konferenciją ir parodą, skirtą YIVO istorijai, Lietuvos jidiš paveldui, garsioms jidiš kalbos ir kultūros asmenybėms prisiminti.
Konferencijos ir parodos datas derintume su Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos minėjimu rugsėjo 23-ią. Manome, kad būtina atkreipti dėmesį, jog šiais metais rugsėjo 23-iąją vyks viena svarbiausių žydų religinių švenčių Yom Kippur, todėl geriausia būtų minėjimo renginius perkelti į rugsėjo 19-20 dienas.
Maloniai kviečiame dalyvauti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės minėjimo renginiuose.
Duris atveria jau antrasis seminaras “Savanorių gebėjimų stiprinimas”, skirtas visiems norintiemssusipažinti su Žydų bendruomene, Lietuvoje ir užsienyje vykdomomis socialinėmis kampanijomis, NVO patirtimi ir galimybėmis įtakoti sprendimų priėmimą bei viešosios nuomonės formavimą žmogaus teisių gynimo srityse!
Seminaras vyks š.m. vasario mėn. 28 d., 11-18 val., Kaune.
Detalesnė informacija ir programa bus skelbiama netrukus.
Šį savaitgalį vasario 20-22 d. Vilniuje vyks Tarptautinė Limmudo konferencija.
Limudas ( vert.mokymasis) yra vienas svarbiausių Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės renginių, kuriam ruošiamasi ne vieną mėnesį ir visados laukiama kaip šventės. Šiemet Vilniuje Tarptautinis Limmudas jis vyks11-tą kartą.
Pasak jo organizatorės Junonos Berznitski, tai- didžiausias edukacinis ir pramoginis žydiškas renginys visame Baltijos regione. Jis gimė Anglijoje prieš daug metų, o LŽB buvo pirmoji Europoje po Anglijos.