Naujienos

Užupio žydų kapines ketinama skelbti valstybės saugomu objektu

Užupio žydų kapines ketinama skelbti valstybės saugomu objektu

Vasario 26 d. (BNS). Vilniaus žydų senąsias kapines siūloma skelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Šį  procesą inicijuoja Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė.

„Ten yra išlikusių antkapių, tam tikra valstybinė apsauga turi būti. Tos kapinės jau yra registre, jos yra kultūros paveldo vertybė. Registras taip sukonstruotas, kad pagal reikšmingumą arba valstybė, arba savivaldybė turi apsispręsti ir paskelbti objektus saugomais“, – BNS sakė KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis. Anot jo, valstybės saugomoms kultūros vertybėms taikomi griežtesni saugojimo, finansavimo, priežiūros reikalavimai.

A.Degučio teigimu, Užupio žydų kapinių statuto keitimas nesusijęs su kaimynystėje įsikūrusių Laidojimo namų šeimininkų pageidavimu statyti krematoriumą. Vilniaus savivaldybė krematoriumi statyoms nepritaria.

„Tiesiogiai nesusiję su krematoriumu. Laidojimo namai yra už kapinių teritorijos, kitame sklype“, – tvirtino KPD direktorės pavaduotojas.

2014 metais 7,7 ha ploto sklypas Vilniaus Olandų gatvėje įregistruotas kaip Užupio žydų kapinės.

Uzupio kapines 2Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, senosios žydų kapinės Užupyje, Olandų gatvėje, veikė nuo 1828 iki 1940 metų, čia palaidota apie 70 tūkst. žydų. Kapinės sunaikintos sovietmečiu 1961-1963 metais ir tik kai kurių kultūros veikėjų, rašytojų ir kitų svarbių asmenų palaikai buvo perlaidoti į naująsias Sudervės kapines. Iš ten stovėjusių paminklinių antkapių buvo sumūryti laiptai į Tauro kalną, į Vingio parką ir į Klinikų ligoninę, daugelyje kitų vietų buvo galima rasti akmenų su žydiškais užrašais. 1990 metais laiptai į Tauro kalną ir daugelis kitų statinių buvo išardyti, o 1992-aisiais architektas Jaunutis Makariūnas Užupyje iš memorialinių akmenų pastatė paminklą.

Uzupio kapines1

 

Kviečiame į knygos apie “Makabi” klubą pristatymą

Kviečiame į knygos apie “Makabi” klubą pristatymą

Vasario 29 d. 17 val.V. Žeimanto knygos  ,,LIETUVOS SPORTO KLUBAS ”MAKABI” 1916 –2016″

pristatymas, kurį ves LSK ”Makabi”prezidentas Semionas Finkelšteinas.

Maloniai kviečiame dalyvauti. Pristatymas vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4,  J. Heifetzo salėje (III a.)

Makabi knyga

 

Ukmergės senamiestyje – žydų krautuvininko portretas

Ukmergės senamiestyje – žydų krautuvininko portretas

Paklaidžioję po senamiesčio kiemelius, išvysime ir ant sienos nutapytą tarpukario žydų krautuvininką. Kaip pasakojo savivaldybės administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Zareckas, šis piešinys atsirado Rytų Europos žydų kultūros centrui pasiūlius dalyvauti viename projektų. Jo tikslas – iš naujo atrasti žydų kultūrinį paveldą Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

„Piešinio autorius – vilnietis menininkas Jurgis Tarabilda, – sakė J. Zareckas. – Jis
iš autentiškos nuotraukos nutapė tuometinės parduotuvės savininko Taico portretą. Užrašas ivrito kalba skelbia, jog tai „Geležių parduotuvė“.

Kaziukas šiemet su žydų miesteliu

Kaziukas šiemet su žydų miesteliu

Vasario 25 d. (BNS). Šių metų Kaziuko mugėje, be tradicinių erdvių, pirmą kartą veiks Žydų miestelis. Nuo kovo 4-os iki 6-os dienos vyksiančioje mugėje šis miestelis įsikurs Rotušės aikštėje, kur bus galima pamatyti tiek tradicinius žydų amatus, tiek pavartyti žydų literatūros ar paragauti žydiško maisto.

„Žydų kainos bus su PVM ir derybomis“,- žurnalistams ketvirtadienį spaudos konferencijoje juokavo Žydų kultūros ir informacijos centro direktorius Algis Gurevičius. Žydų miestelyje koncertuos Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos mokiniai, Žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“. Žydų miestelis pagrindiniu Kaziuko mugės akcentu pasirinktas, nes daug žydų užsiėmė prekyba.„Lietuvą prekiauti išmokė žydai, tikriausiai niekas dėl to nesiginčys. Žydai užsiėmė amatais, Vilniuje XIXa. buvo registruota apie 70 žydų amatininkų cechų. Žydų miestelyje įsikurs virš dešimties žydų amatų palapinių, prekyvietės su žydiškais suvenyrais, knygynas, audinių parduotuvė, skalbykla bei gramofonų parduotuvė. Šalia visų šitų prekybinių dalykų bus galima paragauti žydų tradicinių valgių, saldumynų.

ANONSAS

Vasario 26, penktadienio rytą LRT TV laidoje ,, Labas rytas, Lietuva“ žiūrėkite reportažą iš ,,Beigelių krautuvėlės“ kavinės. Laidos rengėjai numato jį rodyti 6.20 ir 8.06 val.

Skanių pusryčių su beigeliais.

Apie mistiką judaizme

Apie mistiką judaizme

Mieli draugai,
Vasario 28 d. (sekmadienį) kviečiame Jus į Vilniaus choralinę sinagogą (Pylimo g. 39) dalyvauti paskaitoje
„Mistika judaizme“
pradžia 18 val.

Vilniaus rabinas Shimshon D. Izakson

Filmas apie poetą Osipą Mandelštamą

Vilniaus žydų viešoji biblioteka kviečia į filmo „Išsaugok mano kalbą amžiams(„Сохрани мою речь нaвсегдa“) apie įžymųjį rusų poetą Osipą Emiljevičių Mandelštamą premjerą. (Režisierius Roman Liberov, 2015, 84 min., Rusija, dokumentinis filmas apie poetą Osipą Mandelštamą, rusų k., liet. subt.)Renginys vyks 2016 m.  vasario 29 d. (pirmadienį), 17 val. 30 min. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, Gedimino pr. 24 (įėjimas iš Mažojo teatro kiemo), Vilniuje. Dalyvauja filmo kūrėjas režisierius Roman Liberov (Maskva).Šiais metais švenčiame 125-asias  Osipo Mandelštamo gimimo metines! Poeto prosenelis Jozefas, senelis Benjaminas ir tėvas Šancl – visi kilę iš Žagarės.

 

„SOCHNUT“ KVIEČIA SUSIPAŽINTI SU NAALE PROGRAMA

„SOCHNUT“ KVIEČIA SUSIPAŽINTI SU NAALE PROGRAMA, SKIRTA 8-9 kl. MOKINIAMS
Programa NAALE (НААЛЕ) suteikia galimybę 8-9 klasių (15-16 m.) mokiniams užbaigti vidurinę mokyklą Izraelyje ir gauti atestatą, atveriantį duris į prestižiškiausias mokymo įstaigas Izraelyje ir visame pasaulyje.

Kviečiame susitikti su programos atstove Julija Krat, 2016 m. Kovo 3 d. 17.30 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4 (Konferencijų salė, II a.)

DAUGIAU INFORMACIJOS: Leonid +37069978839  leonid@sohnut.lv

Lietuvoje pradeda veikti rabinatas

Lietuvoje pradeda veikti rabinatas

Gerbiami LŽB nariai,

Lietuvoje pradeda veikti rabinatas, kurį palaiko Europos Rabinų Konferencija. Jis spręs visus aktualius klausimus, kurie aktualūs nuo žmogaus gimimo iki mirties:

  • apipjaustymas (brit mila)
  • vestuvės (Chupa) – (suderinta su Teisingumo ministerija);
  • žydiškos kilmės patvirtinimas;
  • pasirengimas gijurui;
  • civilinių aktų registravimas (suderinti su Teisingumo ministerija) ir t.t.

Priėmimas ir konsultacijos bus vykdomos LŽB arba sinagogoje, suderinus laiką  su rabinais Kalev Krelin ir Shimson Izakson. Telefonai ir detalesnė informacija bus paskelbta papildomai.

Religinės bendruomenės pirmininkas

Shmuel (Simas) Levin

Apie žydiškus motyvus, istorinius faktus ir lietuvišką tapatybę K.Sabaliauskaitės kūryboje

Apie žydiškus motyvus, istorinius faktus ir lietuvišką tapatybę K.Sabaliauskaitės kūryboje

LŽB vasario 17 d. vyko 24-asis – susitikimas iš ciklo „Likimai“, kurio tema – ,,Žydiški motyvai  rašytojos, menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės kūryboje“. Renginio moderatorius – mokytojas ir eseistas Vytautas Toleikis. Renginio sumanytoja ir vedėja – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė, kuri pristatydama susitikime dalyvaujančią rašytoją K.Sabaliauskaitę priminė, kad talentingą rašytoją pamilo ne tik lietuviai skaitytojai, dėl jos knygų iš proto kraustosi ir Latvija, ir  Lenkija.

Susitikimo moderatorius – mokytojas  eseistas Vytautas Toleikis, pradėdamas vakarą ir kreipdamasis į pilną salę susirinkusių žmonių, pasakė:,, Kristina grąžino Lietuvos istorijos atmintį. Grąžino 200 metų istoriją, kurios, dėl Šapokos paradigmos lietuvio sąmonėje nebuvo. ,,Silva Rerum”  yra mums netikėta istorijos sėkmė kaip tautai laimėtas loterijos bilietas. Mums pasisekė, kad Kristina grąžino šimtmečius istorijos. Autorės atmintis nėra selektyvinė, ji rašo apie viską, kas buvo, ir  apie lenkus, ir apie žydus kaip saviškius. Toks yra 21amž. žmogaus požiūris, kitoks jis būti negali“.

,,Likimų“ vakaro metu pokalbis sukosi apie žydų personažus, apie tai, kaip atėjo žydas  į Kristinos Sabaliauskaitės kūrinius, nes jis kitoks negu įprasta vaizduoti lietuvių literatūroje. K.Sabaliauskaitė pasirinko elitinę asmenybę gydytoją Aaroną Gordoną.

K.Sabaliauskaitė:

Atsakymas paprastas: todėl, kad aš esu vilnietė. Tikri normalūs vilniečiai užaugo tarp žydų ir lenkų vaikų. Kai žaidi kieme su vaikais, tai neklausi, kas jis yra, ar lenkas, rusas, ar  žydas, nes tas vaikas yra fainas ir tu su juo žaidi, arba jis – ,,gnyda“ ir nieko bendro su juo nenori  turėti. Viskas yra labai paprasta. Man žydai niekad nebuvo svetimi, buvo normalus bendravimas. Kaip gali rašyti apie Vilnių ir nerašyti apie žydus, tai tas pats kaip dramblio kambary nepastebėti. Žydai visada buvo organiška bendruomenės dalis,  tiek daug atnešusi ir dovanojusi, nerašyti apie ją, – neįmanoma.

Užuojauta netekus buvusio Vilniaus žydų bendruomenės pirmininko, kompozitoriaus Boriso Borisovo

B.Borisovas
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Vilniaus žydų bendruomenė gedi  buvusio Vilniaus žydų bendruomenės pirmininko, kompozitoriaus  Boriso Borisovo  1937-2016 netekties. Maestro išėjo 2016 m. vasario 14-ąją.
Borisas Borisovas buvo geriausiai pažįstamas kaip kompozitorius, tačiau taip pat žinomas kaip pianistas, dirigentas, pedagogas, daugybės publikacijų kultūros tema autorius bei visuomenės veikėjas. Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas įkūrė Jaschos Heifetzo fondą, surengė per 300 koncertų ir  penkis tarptautinius žydų muzikos festivalius „Šalom” Vilniuje (1994-98),

Nuo 2000 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Nuoširdžiai užjaučiame maestro artimuosius, draugus ir kolegas.
Žydų organizacijos pasiūlymai brangina Sporto rūmų atnaujinimą

Žydų organizacijos pasiūlymai brangina Sporto rūmų atnaujinimą

Vasario 21 d. (BNS). Žydų paveldu besirūpinančios organizacijos siūlymai atnaujinti senųjų kapinių vietoje esančius Sporto rūmus nekasinėjant žemės pabrangintų projektą 2 mln. eurų ir tai apsunkintų jo įgyvendinimą, sako Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus. „Kada buvo analizuojama, ar galima, ar negalima įrengti požeminį įvažiavimą, jų nuomone, tai patenka į tą vadinamą kapinių A dalį, kuri neturėtų būti liečiama, neturėtų būti judinama žemė. 2 mln. projektas pabrangtų. Ir mes dabar nežinome, kaip toliau bus elgiamasi, nes Turto bankas, kuris užsiima statybomis, turi per mažai pinigų, kad galėtų projektą realizuoti. Arba reikia ieškoti papildomų pinigų, arba tiesiog persvarstyti visą projektą – kaip bus, dar nėra priimta jokio sprendimo“, – BNS sakė vicekancleris.

Anot jo, Londone įsikūrusio Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto atstovas inžinierius Ariehas Kleinas, viešėjęs Vilniuje sausio pabaigoje su komiteto delegacija, pasiūlė planuojamą priestatą įrengti nejudinant žemės, ant kolonų. Žydų religiniai papročiai draudžia judinti žemėje dūlančius palaikus. Šie pakeitimai ir rūmų vidaus sutvarkymas papildomai ir kainuotų 2 mln. eurų.

Klaipėdos žydų bendruomenėje lankėsi rabinas Kalev Krelin

Klaipėdos žydų bendruomenėje lankėsi rabinas Kalev Krelin

Rabinas Kalev Krelin, paskirtas Lietuvos žydų bendruomenės Gaono pasekėjų, litvakiškos srovės rabinu pradėjo savo pažintį su regioninėmis žydų bendruomenėmis nuo kelionės į Klaipėdą. Uostamiesčio žydų bendruomenės pirmininkas Feliks Puzemskij pristatė rabiną susirinkusiems ir palinkėjo tęsti darbus Lietuvoje. Rabinas papasakojo apie save ir susipažino su bendruomenės siekiais ir problemomis. Rabinas Krelin dalinosi savo išmintimi ir vėliau meldėsi kartu su susirinkusiais. Savo geranoriškumu ir aiškiu minčių dėstymu rabinas paliko visai Klaipėdos žydų bendruomenei gerą įspūdį.

Krematoriumo šalia buvusių žydų kapinių Vilniuje neturėtų būti, sako R.Šimašius

Krematoriumo šalia buvusių žydų kapinių Vilniuje neturėtų būti, sako R.Šimašius

Vilnius, vasario 20 d. (BNS). Teritorija šalia senųjų žydų kapinių Olandų gatvėje yra netinkama krematoriumui, dėl jo poreikio ir vietos bus klausiama vilniečių nuomonės, sako meras Remigijus Šimašius.

„Reikia pripažinti, kad tai yra žydų kapinių teritorija ir akivaizdu, kad Vilniuje, kuriame 40 tūkstančių žydų gyveno prieš Antrąjį pasaulinį karą, dėl asociacijų krematoriumas žydų kapinių teritorijoje yra elementariai netinkamas. Jau vien dėl to krematoriumo toje vietoje neturėtų būti“, – BNS sakė meras. Jis tvirtino, kad kitą savaitę tarybai bus teikiamas sprendimas nepritarti krematoriumui Olandų gatvėje. Meras taip pat patikino, kad artimiausiu metu bus pristatyti visuomenės apklausos dėl galimos krematoriumo vietos ir poreikio Vilniuje rezultatai. „Man atrodo, kad daliai vilniečių poreikis yra – mes esame užsakę apklausą vilniečių, kuri leistų identifikuoti, kokio tipo vietose labiausiai tikėtina, kad krematoriumą vilniečiai norėtų matyti“, – sakė meras. Po apklausos, anot mero, ketinama priimti galutinius sprendimus, „kur paskatinti investuotojus“ bei į kurias miesto dalis juos nukreipti.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina   Kukliansky BNS sakė, kad judaizmas kategoriškai pasisako prieš palaikų naikinimą bet kokiu būdu, todėl „statyti krematoriumą  istorinių žydų kapinių viduryje būtų neetiškas ir neprotingas sprendimas“.

Kaip Molėtuose naikino žydus: uždarė sinagogoje, laikė be maisto ir vandens

Kaip Molėtuose naikino žydus: uždarė sinagogoje, laikė be maisto ir vandens

Delfi.lt

Vaidotas Žukas, ištraukos iš knygos „Molėtai 625 – žmonės, istorija, gamta“

Lietuvos pirmojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis (1923), Molėtuose gyveno 1772 gyventojai, iš jų – 1343 žydai. Net ir likvidavus žydų autonomiją 1926 m., liko gerai veikianti žydų švietimo sistema. Lietuvos valstybė buvo suinteresuota, kad žydai mokytųsi ne tik jidiš ir hebrajų, bet kartu išmoktų ir lietuvių kalbą – atitrūktų nuo rusų ir vokiečių kalbų įtakos. Lietuvos valstybės sukūrimas leido suklestėti žydų draugijoms, labdaros organizacijoms. Molėtuose buvo ir Žydų karių sąjungos skyrius, kur veikė žydų kariai, dalyvavę atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Sąjunga palaikė žydų interesus, rūpinosi jų patriotizmo ugdymu. Molėtuose veikė ir Pamatinio Palestinos fondo ir Žydų tautinio fondo draugijos skyrius. Kai 1940 m. SSRS okupavo Lietuvą, dauguma žydų draugijų, sąjungų ir organizacijų buvo uždarytos.

 

Atranka į tarptautinį seminarą „iReachable?“

Atranka į tarptautinį seminarą „iReachable?“

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas), vadovaudamasis susitarimu tarp Lietuvos ir Flandrijos, rengia atranką į renginį „Darbo su jaunimu iššūkiai“ (angl. “Actual challenges for youth work“) vyksiantį Belgijoje. Renginyje kviečiami dalyvauti asmenys, turintys darbo su jaunimu patirties vietos lygmeniu.

Seminaro vieta: Belgija.

Seminaro laikas:  2016 m. kovo 14-18 d.

 

Lektoriumas

 Vasario 21d. 12val. sekmadienį dokumentinis V. Poznerio fimas

Žydų laimė, Dovydas ir Galijotas, Karas ir Taika

 

YIVO Vilniuje. Legendos pradžia

YIVO Vilniuje. Legendos pradžia

lzinios.lt

Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, vasario 18 d. 16 val. atidaroma Lietuvos kultūros instituto parengta paroda „YIVO Vilniuje. Legendos pradžia“.  Parodos kuratorės – dr. Lara Lempertienė ir dr. Giedrė Jankevičiūtė. Parodos atidaryme dalyvaus Žydų muziejaus „Galicija“ Krokuvoje direktorius Jakubas Nowakowskis ir direktoriaus pavaduotojas bei kuratorius Tomaszas Strugas. Pirmą kartą paroda buvo eksponuota Krokuvoje, Žydų muziejuje „Galicija“, 2015 m. rugsėjo 30 – lapkričio 8 d. Lietuvos kultūros sezono Krokuvoje proga.