Naujienos

Teroro išpuolis Jeruzalėje pareikalavo 4 jaunų izraeliečių gyvybių

Teroro išpuoliai Izraelyje nesiliauja. Vakar,  sausio 8 d. gausiai turistų lankomoje Armon Hanatziv pėsčiųjų alėjoje Jeruzalėje buvo nužudyti 4 jauni Izraelio kariai, 16 žmonių sužeista. Tragedija įvyko kai palestiniečių užpuolikas sunkvežimiu pasuko link minėtos pėsčiųjų zonos, suvažinėdamas 4 Izraelio karius. Vyriausiajai aukai buvo vos 22 metai. Užpuolikas taip pat žuvo įvykio metu.

Šioje vietinių ir turistų pamėgtoje vietoje praeitų metų gegužę buvo užpultos dvi senyvo amžiaus moterys, įvykis Izraelio teisėsaugos institucijų taip pat įvardytas kaip teroro aktas.

Gedime kartu su aukų šeimomis.

susi

 

 

Užuojauta

 Vilniaus žydų bendruomenė praneša, kad 2017m. sausio 8d. mirė Šeina Volpaitė, Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos narė.(1928 05 17 – 2017 01 08). Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius dėl netekties.
R. Valatka. Buitinė TV + buitinis antisemitizmas = buitinė baukučių ir kepenių valdžia

R. Valatka. Buitinė TV + buitinis antisemitizmas = buitinė baukučių ir kepenių valdžia

Įsivaizduojate laidą, kurios vedėjas – buvęs Atstovų rūmų pirmininkas, o joje buvusi Kongreso demokratė šaukia „Heil!“? Ne. Virš tautos mandatą turėjusių veikėjų – tik ponas Dievas. Nepaisant to, buvęs jūsų išrinkto Seimo pirmininkas, artimiausias tuomečio premjero Kubiliaus ir liberalų naktinio mokesčių perversmo sąjungininkas, veda laidą, kurioje dalyvaujanti buvusi jo Prisikėlimo frakcijos narė šoka iš vietos, ir atsistojusi šlykščia Hitlerio poza sušunka: „Žydas!“ Buvusiam europinio Seimo pirmininkui nė blakstiena nesukruta.

Ona Šimaitė – tylioji kovotoja už gyvybę

Ona Šimaitė – tylioji kovotoja už gyvybę

Ona Šimaitė Izraelyje. Vilniaus universiteto bibliotekos nuotrauka
lzinios.lt  Sukanka 123 metai, kai gimė Ona Šimaitė, Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusi nuo žūties dešimtis Vilniaus žydų. Prisiminkime tylų šios pasaulio tautų teisuolės žygdarbį. O. Šimaitės vardas Lietuvoje minimas nedažnai. Jį mena tik paminklinė lenta prie Vilniaus universiteto ir siaura gatvelė, vinguriuojanti nuo Užupio pašonėje esančio Kūdrų parko ir užsibaigianti stačiais laiptais, vedančiais į senamiestį. Į vietą, prieš septynetą dešimtmečių tapusią kančios ir mirties simboliu tūkstančiams mūsų piliečių, kuriems buvo lemta gimti žydais. Į buvusį Vilniaus getą, kur nacių okupantų valia paskutines gyvenimo dienas leido pasmerktieji išnykti. Į vietą, iš kur kukli bibliotekininkė O. Šimaitė, nepaisydama mirtino pavojaus, išgelbėjo ne vieną, netekusį vilties.

Lietuvos ir Izraelio vadovai pabrėžia Holokausto atmintį, verslo ryšius

Lietuvos ir Izraelio vadovai pabrėžia Holokausto atmintį, verslo ryšius

Vilnius, sausio 8 d. (BNS). Minėdami Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo 25-ąsias metines, abiejų šalių prezidentai pabrėžė būtinybę saugoti Lietuvos žydų paveldą ir plėsti verslo ryšius.

„Bet kurioje srityje ryšiai tarp mūsų tautų vis tvirtėja – alyvmedis ir ąžuolas auga kartu kaip vienas“, – rašoma šia proga paskelbtame Dalios Grybauskaitės ir Reuveno Rivlino bendrame pareiškime.Prezidentai teigia, kad pasitelkus atminimą ir švietimą būtina užtikrinti, kad Holokausto tragedija niekuomet nepasikartotų.

„Turime paminėti praeitį, pagerbdami nekaltas aukas ir teisuolius, analizuodami kaltininkus ir bendrininkus, kurdami draugyste ir abipuse pagarba grįstus dvišalius santykius“, – teigia prezidentai.

Pristatomas pašto ženklas, pažymėti Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo 25-ąsias metines,

Pristatomas pašto ženklas, pažymėti Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo 25-ąsias metines,

Sausio 9 d., pirmadienį, 11 val. Vilniaus centriniame pašte (Gedimo pr. 7, Vilnius) vyko pašto ženklo, skirto pažymėti Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo 25-ąsias metines, pristatymas. Dvišaliai santykiai su Izraelio valstybe yra plėtojami nuo 1992 m. sausio 8 dienos.

70

Renginyje dalyvavo: Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amir Maimon, AB Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė, Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektorius prof. Audrius Klimas ir pašto ženklo autorė Kotryna Opanovičiūtė.

 

Apie LRT generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus ir LRT radijo bei TV poziciją

Apie LRT generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus ir LRT radijo bei TV poziciją

lzb.lt

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky nuomone, LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus, visuomeninės LRT televizijos užimta pozicija dėl aktorės Astos Baukutės elgesio  LRT TV laidoje „Atspėk dainą“ , kai ji pradėjo demonstruoti Hitlerį vaizduojančius gestus, visos Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nuomone, yra teisinga ir išreiškia valstybės poziciją savo piliečių žydų atžvilgiu. „Turiu pasakyti,- tęsia F. Kukliansky, kad Nacionalinis radijas ir televizija nuosekliai ir profesionaliai demonstruoja požiūrį į šimtmečius trukusią Lietuvos žydų istoriją, kelia „nepatogius“ Holokausto švietimo klausimus, ko daugelį metų nedaro, net ir raginami, už švietimą atsakingi pareigūnai. Ir šiuo metu LRT radijo žurnalistai rengia laidas apie skaudžius istorinius įvykius, iki šiol įtakojančius šiandienos gyvenimą miesteliuose, sunaikinus žydų „štetlus“ (vert. miestelius). Reiškiu padėką už darbą ir prašau tęsti pradėtą radijo ciklą. Nereikia bijoti ištarti žodžio „žydas“, tik svarbu suprasti ir nepamiršti, kas atsitiko ir kaip elgėsi bendrapiliečiai lietuviai Holokausto metu, ir kodėl žydų litvakų bendruomenė šiandien yra tokia maža ir jautri visiems antisemitizmo ir nacizmo ženklams.“

A.Baukutės elgesys yra netoleruotinas – A.Siaurusevičius

A.Baukutės elgesys yra netoleruotinas – A.Siaurusevičius

Vilnius, sausio 7 d. (BNS). LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius sako, jog aktorės Astos Baukutės elgesys, kai penktadienį transliuotoje laidoje ji demonstravo Hitlerį vaizduojančius gestus, yra netoleruotinas, todėl buvo nuspręsta nutraukti laidos transliavimą per visuomeninį kanalą.

“Mes tikrai netoleruosime šio dalyko ir vakar priimti sprendimai – laida uždaryta. Kadangi žmonės nejaučia atsakomybės, tai taikomos griežčiausios sankcijos. Tai yra man kaip asmeninis įžeidimas prieš visus mano principus“, – BNS sakė A.Siaurusevičius. Jo teigimu, LRT nutraukė visus sutartinius ryšius su televizijos laidų prodiuserio Modesto Karnaševičiaus įmone „Viena planeta“ ir ateityje neplanuojama atnaujinti verslo santykių.

A.Baukutės pasirodymas LRT laidoje buvo neskoningas – F.Kukliansky

asta-baukute

Vilnius, sausio 7 d. (BNS). Aktorė Asta Baukutė, demonstruodama Hilterį vaizduojančius gestus penktadienį rodytoje LRT pramoginėje laidoje „Atspėk dainą“, elgėsi neskoningai, sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

„Kadangi nesu iki galo įsigilinusi, aš negaliu pareikšti, kad tai mus įžeidė, bet mano klausimas, kam reikia tokiu būdu juokauti? Yra milijonas kitų temų ir galbūt tai buvo nevykęs juokelis. Man tas juokas nesuprantamas ir galbūt jis kitam bus nesuprantamas, todėl gali išaugti visai nejuokingų reakcijų. Mano supratimu, tokių dalykų reikia apskritai vengti. (…) Žinote, reikia galbūt truputį daugiau talento turėti tam reikalui ir daugiau išmanumo, o ekspromtu netinka. Net nemandagu ir neskoninga“, – BNS sakė F.Kukliansky.

A.Baukutė penktadienį transliuotoje pramoginėje laidoje „Atspėk dainą“ atspėjusi Simono Donskovo dainą atsistojo ir pradėjo demonstruoti Hitlerį vaizduojančius gestus. Laida nebuvo transliuojama tiesiogiai, buvo rodomos jos iš anksto padarytas įrašas.

LRT „Radijo dokumentika”: Slabados miestelis

LRT „Radijo dokumentika”: Slabados miestelis

lrtradijas

P. Poderskio nuotraukoje – Vilijampolės ješivos pastate sovietmečiu veikė fabrikas.

Radijo dokumentika sausio 8 d., sekmadienį, 11.05 val. Kartojama antradienį  sausio 10 d. po 9 val. žinių “Ryto garsų” laidoje. Neries ir Nemuno santakoje XVII a. Radvilų įkurta privati Vilijampolės Slabada – laisva nuo baudžiavos gyvenvietė – iš pradžių buvo nedidelė ir dokumentuose vadinta kaimu, bet jau XVIII a. antroje pusėje amatais ir prekyba miestelis galėjo konkuruoti su kitapus upių esančiu Kaunu. XX a. sparčiai vystėsi pramonė. Čia iki II Pasaulinio karo veikė viena garsiausių Lietuvos ir Europos rabinų mokyklų – Slabados ješiva.
Slabadą galima būtų vadinti štetlų štetlu  – daugelis jos gatvių pavadintos Lietuvos miestelių vardais – Ariogalos, Linkuvos, Betygalos, Babtų, Gargždų, Josvainių, Tauragnų, Riešės, kiti pavadinimai – Vežėjų, Mėsininkų – mena čia gyvenusių ir dirbusių žmonių profesijas.
Slabados pavadinimas retai girdimas – šiandien štetlas plačiau žinomas Vilijampolės vardu, prieš II Pasaulinį karą jis tapo Kauno miesto dalimi.

Aštuntasis pasakojimas iš ciklo, skirto Lietuvos žydų miesteliams – apie Vilijampolę. LRT radijas atsigręžia į pamirštą Lietuvos žydų praeitį.

Lektoriumas kviečia

Lektoriumas kviečia

Sausio 8d. sekmadienį, Pylimo g. 4, Konferencijų salėje (2 aukštas)
12:00 val. bus rodomas dokumentinis filmas “Žvaigždės nakty ” rež. A.Koganas

Įžanginis žodis ir komentarai rabino Šimšono Danieliaus Izaksono

Letuvių politinės iliuzijos: Lietuvos laikinosios vyriausybės „Politika” ir Holokausto pradžia Lietuvoje 1941 metais

Letuvių politinės iliuzijos: Lietuvos laikinosios vyriausybės „Politika” ir Holokausto pradžia Lietuvoje 1941 metais

100-mesciui

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapyje pradedame publikuoti Algimanto Kasparavičiaus, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo straipsnius.

 I dalis

 Lietuvių istoriografijoje ir viešajame socialiniame-kultūriniame  diskurse didžiausia Lietuvos tragedija XX amžiuje dažniausiai įvardijama 1940-ųjų sovietinė okupacija labai greitai tapusi aneksija ir valstybingumo praradimas. Iš principo neginčijant šios modernaus lietuviško valstybingumo katastrofos istorinės reikšmės, vis dėlto, mano supratimu žvelgiant į platesnę ir gilesnę istorinę perspektyvą, istoriškai tai ne visai teisinga ir moralu. Didžiausia XX amžiuje tragedija Lietuvą vis dėlto ištiko ne 1940-ųjų birželį, kada tauta neteko laisvės bei valstybingumo. bet metais vėliau, kada jau nacių okupuotoje Lietuvoje prasidėjo Holokaustas. Taigi didžiausia XX a. Lietuvos tragedija yra kone pusę tūkstančio metų čia gyvenusios ir kūrusios lietuvišką pilietinę tapatybę žydų bendruomenės sunaikinimas. Nes nacionalinio valstybingumo praradimas, kaip rodo daugelio tautų istorinė patirtis, nėra negrįžtamas procesas. Kritinėmis istorinėmis aplinkybėmis tautai praradus nacionalinį valstybingumą, geopolitinei situacijai palankiai pasikeitus – jį atkurti įmanoma. Ir 1990-ųjų Kovo 11-ąją Lietuva tai padarė. Tuo tarpu buvusi visom prasmėm turtinga Lietuvos žydų – litvakų bendruomenė, deja, jau niekuomet nebebus atkurta. O tai gali reikšti ir reiškia tik viena, kad mūsų Lietuva, kuri daugeliui lietuvių reiškia dar dr. Jono Basanavičiaus įvardytus „Tautos namus”, taip ir liks mažesnė tuštesnė, tamsesnė, silpnesnė ir labiau pažeidžiama. Civilizaciškai. Emociškai. Kultūriškai. Demografiškai. Geopolitiškai.

Ko neteko Vilnius per Antrąjį pasaulinį karą?

Ko neteko Vilnius per Antrąjį pasaulinį karą?

Autorius: Marius Debesis 15min.lt

Šiandien Vilnių galima apibūdinti kaip baigiantį iš potrauminio sindromo išsivaduoti miestą, jame apstu plika akimi, o kartais tik giluminiu žvilgsniu pastebimų karo žaizdų, miesto netektis liudijančių žymių, rėžiančių bendrą miesto planą, kurios kasmet vis labiau smengą į užmarštį. Siekiant visapusiškai perprasti Vilnių reikia įsigilinti į bendrą praradimų visumą, susumuojant ko neteko sostinė per karą.

vilnius-1944-58653a4296640
Žengiant per miestą ir ieškant karo ,,palikimo“ derėtų apsibrėžti kategorijas vertybių, ko neteko Lietuvos sostinė karo metu. Pradėti reikia ne nuo kultūros, o nuo žmogiškųjų netekčių, nuo žmonių, kurie buvo neatskiriama Vilniaus miesto sudedamoji dalis. Žvelgiant į skaudžiausias netektis – Vilniaus žydų holokaustas iš miesto atėmė vieną svarbiausių miesto savitumo dalių, kuri dėl svarbos žydų kultūrai suteikė Vilniui Šiaurės Jeruzalės statusą. Nors tekste bus kalbama daugiausiai apie žydus, mirtis Vilniuje tykojo kiekvieno, nepaisant žmogaus socialinės padėties, religinių ar politinių įsitikinimų.
mazasis-getas-vilnius-po-58653a4459f50

Izraelio ekonomikos stebuklas iš arti

Izraelio ekonomikos stebuklas iš arti

Milda Kniežaitė lzinios.lt
Net ir tokiose garsiausiose kompanijose kaip „Apple“ ar „Google“ dirbantys žmonės Izraelyje stengiasi kurti savo verslą. Jokia sėkmė, jų manymu, – dirbti kitam. Sėkmė – savas verslas. Žmonių išradingumas, drąsa ir verslumas – mažos šalies stiprybė, padėjusi sukurti vadinamąjį Izraelio ekonomikos stebuklą. Iš jo vertėtų pasimokyti ir mūsų šaliai. Tokiomis įžvalgomis su „Lietuvos žiniomis“ dalijosi Tomas Navardauskas, jau dveji metai dirbantis Izraelio ir Lietuvos technologijų centre (The Israel Lithuania technology Hub – ILTH), siekiančiame skatinti ekonominę Lietuvos ir Izraelio įmonių partnerystę bei verslumą. „Mane visada žavėjo Izraelio startuolių ekosistema, palanki kurti visiškai naujas verslo idėjas, sparti aukštųjų technologijų plėtra, gyvybės mokslų laimėjimai. Šalyje veikia daugiau nei 250 tyrimų ir plėtros centrų. Kiekviena stambesnė tarptautinė korporacija, dirbanti aukštųjų technologijų srityje, stengiasi įkurti savo tyrimų centrus Izraelyje dėl ten jau esančių ir vis sparčiai kuriamų naujų ir inovatyvių technologinių sprendimų bei žmogiškojo kapitalo, pagrįsto profesinėmis žiniomis ir patirtimi.

Užuojauta

Lietuvos žydų litvakų bendruomenė su liūdesiu ir skausmu sutiko netikėtą žinią apie Ruvino Taico mirtį. (1950 05 19 – 2017 01 04)

Ruvinas Taicas – litvakas,  kilęs iš gilias šaknis Ukmergėje turinčios žydų šeimos, vienas paskutiniųjų tikrųjų Ukmergės  žydų, visą gyvenimą praleidusių šiame mieste, ilgametis baldų fabriko darbuotojas.

Gedime kartu ir nuoširdžiai užjaučiame velionio našlę Faustą, sūnus Artūrą ir Mantą, brolius, gimines, draugus ir kolegas, linkime Jums susitelkimo bei stiprybės įveikti netekties skausmą.

Ruvinas Taicas pašarvotas Ukmergės laidojimo namuose , J.Tumo Vaižganto g. 3, karstas išnešamas sausio 6 d. 13 val. 

Apklaustas Izraelio premjeras

Apklaustas Izraelio premjeras

BNS. Izraelio policija pirmadienį apklausė vyriausybės vadovą Benjaminą Netanyahu dėl įtarimų, kad jis gavo dovanų iš verslininkų. Tris valandas trukusi premjero apklausa buvo surengta atliekant korupcijos tyrimą, kuris sukrėtė šalies politinę areną. Tyrėjai B.Netanyahu apklausė jo rezidencijoje Jeruzalės centre, įspėję apie „įtarimus gavus naudos“, po apklausos sakė policijos atstovas spaudai ir pridūrė, jog daugiau nebus pateikta jokių detalių. Prieš apklausą B. Netanyahu paneigė padaręs kokį nors teisės pažeidimą ir paragino savo politinius oponentus „nešvęsti“ anksčiau laiko. Teisingumo ministerijos išplatintame pranešime nurodoma, kad premjerą apklausė policijos kovos su korupcija skyriaus pareigūnai, ir priduriama, kad B. Netanyahu yra „įtariamas gavęs dovanų iš verslininkų“. Jau ilgai trunkančio tyrimo metu aiškinamasi, ar turtingi verslininkai iš Izraelio ir užsienio siūlė dešimčių tūkstančių dolerių vertės dovanas, taip pat tiriamas dar vienas neįvardytas reikalas, skelbia šalies žiniasklaida.

LŽB 2017m. sausio mėnesio jubiliatai

LŽB 2017m. sausio mėnesio jubiliatai

Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai, kuriuos sveikiname sausio mėnesį ir linkime geros sveikatos ! 
 Nina Dubrovskaja (1932 01 22)
Ninel Efros (1937 01 15)
Malka Fišer (1937 01 09)
Borisas Kacas (1947 01 05)
Galina Matskevitch (1937 01 19)
Judif Rozina (1937 01 08)
Ilana Rozentalienė (1937 01 16)
Mira Bloch (1937 01 15)
Ela Kruglova (1947 01 12)
Zinaida Vinickaja (1942 01 12)
Zofija Tunkel (1942 01 10)
Jurij Riabov (1937 01 13)
Jakovas Bumšteinas (1947 01 26)
Polina Kurbanova (1932 01 05)
Michail Safjan (1947 01 26)
Dina Ščerbinkina (1937 01 23)
Kauno žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Civa Čereškienė (1937 01 13)
Panevėžio žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Valentina Darinceva (1957 01 28)

Užuojauta

Mus pasiekė liūdna žinia, kad 2016m. gruodžio 2d. mirė Pera Kacienė, Kauno žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento narė (1923 01 05 – 2016 12 02).
Užjaučiame šeimos narius ir artimuosius.