Andrés Spokoiny, President and CEO of Jewish Funders Network.

Mieli draugai,

Ką daryti, jei pasakodami apie Purimą, klystame? O jei Purimas nėra džiaugsminga šventė, kaip kad manome, – tik sarkastiška savikritika, skausmingas žvilgsnis į veidrodį, kandus nusižeminimas, greičiau įkvepiantis gėdą, o ne džiūgavimą?

Grįžkime prie šventės istorijos ištakų: Persijos karalius Ahašverošas  bando viešai pažeminti savo karalienę Vašti. Karalienė nesutinka ir Ahasueras siunčia ją šalin. Jis pakeičia Vašti į Esterą, gražuolę žydę, moterį, kurios pusbrolis yra garsus žydas Mordechajus. Vėliau Mordechajus atskleidžia nužudymo sąmokslą prieš karalių, bet atlygio už tai negauna jokio.

Veiksmas vyksta tarp Mordechajaus ir karaliaus vietininko Hamano, kuris reikalauja kad visi jį garbintų. Mordechajus atsisako ir Hamanas įtikina karalių išnaikinti visus žydus, nes jie yra kitokie žmonės, „išsibarstę po visą imperiją,  jų įstatymai skiriasi nuo visų kitų žmonių, ir jie  nepaklūsta karaliaus įstatymams”(Ester knyga 3: 8). Hamanas daro viską, kad Adaro mėnesio 14d. įvyktų žudynės. (Purim reiškia “laimę” arba “daug”). Estera planuoja sudėtingą siužetą, žudynių dieną ji rengiasi atskleisti  Hamano neištikimybę karaliui, papasakodama apie  jo tikruosius siekius ir tuo pačiu atskleisti savo pačios žydišką tapatybę.

Hamanas pakariamas ant to paties medžio, kuris buvo numatytas pagal nuosprendį Mordechajui, o žydai ima siautėti, žudo tuos, kurie siekė juos išnaikinti. Nuo tada, jau  2500 metų mes švenčiame tą dieną, linksmindamiesi ir prisigerdami. Garsusis posakis: jie bandė mus nužudyti, jiems nepavyko, tad valgykime  ir gerkime.

Turiu pripažinti, kad ši istorija  mane neramina, net liūdina. Pirmiausia, kaip mes galim didžiuotis ir švęsti žydų moters tarnavimą karaliaus hareme? Juk Mordechajus atskleidė sąmokslą prieš karalių ne savo drąsiu poelgiu, bet nugirdęs kalbas, vaikštinėdamas po rūmų menes. Nelabai orus įvaizdis. Ar nebūtų buvę protingiau Mordechajui tiesiog nuryti savo išdidumą ir nusilenkti Hamanui, ir nekelti pavojaus visai savo tautai? Ir dar tie vardai: Estera skamba labai panašiai kaip persų deivės Ishtar, o Mordechaj kaip dievas Marduk. Šiek tiek supanašėjom, ar ne? Galiausiai pats išsigelbėjimas yra graudus, tiesą pasakius.

Su švente, mielieji bendruomenės nariai!

Lietuvos žydams Lietuva yra protėvių žemė, todėl Kovo 11-ąją, prieš 27-erius metus atkurta Lietuvos valstybės Nepriklausomybė mums yra svarbi šventė, su kuria prasidėjo išlikusios gyvos žydų bendruomenės atgimimas. Kovo 11-oji kiekvienam iš mūsų turėtų būti išskirtinė ir brangi diena, tad neleiskim to sau užmiršti, jei mums svarbi valstybė, kurioje gyvename bei auga mūsų vaikai. 1918 metais, kuriant Lietuvos valstybę, jos piliečiai žydai išėjo savanoriais ginti Lietuvos laisvės, o po to kūrė šios valstybės ekonominę, socialinę gerovę.

Jau artėjant Kovo 11-ai  nuo 1988 metų vyko reikšminga Lietuvos žydų iniciatyvinės grupės veikla, skyrusi daug dėmesio žydų kultūros atgimimui. Susikūrus Sąjūdžiui, Lietuvos žydams kilo dilema, kaip klostysis žydų santykiai su lietuvų nacionaliniu judėjimu, nes dar labai skaudžios buvo Holokausto žaizdos, menančios šioje valstybėje įvykusią tragediją.

 Su atgimusia Lietuvos Nepriklausomybe pirmiausia atgimė žydų kultūrinė veikla, nes pirmiausia įvyko žydų kultūros draugijos suvažiavimas, 1989 pradėta kalbėti apie žydų bendruomenės sunaikinimą per Holokaustą, pirmąjį kartą po sovietmečio. Turiu pasakyti, kad žydų ir lietuvių santykiai istoriniame kontekste, jų vertinimas ir studijos prasidėjo būtent su atgimusia Nepriklausomybe, nes reikėjo įvertinti Holokaustą ir pripažinti aktyvų lietuvių dalyvavimą jame. Taip pat buvo stengiamasi padėti atkurti žydams savo tautinę tapatybę.

 Žydų bendruomenės miesteliuose buvo sunaikintos per Holokaustą, štetlų nebeliko- jidiš Lietuvoje nustojo skambėti. Dabar žydų bendruomenės yra atkurtos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Švenčionyse. Vis dar svajojame apie jidiš kalbos atgaivinimą.

Pastaruoju metu jaučiame, kad išaugo nauja Lietuvos visuomenės karta, besidominti žydų istorija ir jų gyvenimu Lietuvoje, pamažu blėsta stereotipinis mąstymas.

Kai mes kalbame apie Kovo 11-tosios vertybes, pabrėžiame žmogaus teises ir laisves, būtiną jų įtvirtinimą ir vystymą. Linkime, kad augtų karta, suprantanti jų svarbą, pasiruošusi jas puoselėti, meilę Tėvynei siejanti pagarba sau ir visiems jos piliečiams.

Kai Lietuva išsivadavo iš Tarybų sąjungos, visi pašaipiai pažvelgė į Tarptautinę moters dieną, tarsi ji būtų buvusi tarybinė šventė. Tačiau iš tiesų šios dienos ištakos daug tolimesnės. Šios šventės užuomazgų galima rasti dar Antikos laikais.

Aptinkama žinių, kad tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio. Netgi kariaujantys vyrai tą dieną turėdavo nutraukti visus karus ir būti su savo moterimis.

Tikroji Tarptautinė moters diena atsirado dėl politinių priežasčių. 1899 m. socialdemokratė Klara Cetkin pirmoji pradėjo kovoti dėl lygių moterų ir vyrų teisių. 1907 m. jos iniciatyva Štutgarte buvo surengta pirmoji tarptautinė moterų konferencija. Konferencijos metu nuspręsta įkurti tarptautinę moterų organizaciją, kovojančią už moterų teises