Naujienos

Kaune savanoriai tęs Žaliakalnio žydų kapinių identifikavimo ir dokumentacijos tvarkymo darbus

Kaune savanoriai tęs Žaliakalnio žydų kapinių identifikavimo ir dokumentacijos tvarkymo darbus

Rugpjūčio 7 d. Kaune prasideda tarptautinė, dvi savaites truksianti, vasaros stovykla. 25 savanoriai iš Vokietijos, Austrijos, Ukrainos ir Lietuvos užbaigs bei tikslins dar praeitais metą pradėtą Žaliakalnio senųjų žydų kapinių dokumentaciją ir fotofiksaciją, padėsiančią tiksliai identifikuoti, kas, kada ir kur buvo palaidotas kapinėse.

Tai  – trečioji viešosios įstaigos „Maceva“ (www.litvak-cemetery.info) organizuojama tarptautinė vasaros stovykla Lietuvoje.

Pagrindinis stovyklos partneris yra vokiečių organizacija „Action Reconciliation Service for Peace“, pakvietusi jungtis prie jos koordinuojamo projekto, pavadinimu  „Oppression and Opposition – Opportunities of civic movements in Europe‘s past and present“. Stovyklos organizuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir Graikijoje, Italijoje ir Vengrijoje. Šalių nuveikti darbai bus pristatyti Vokietijoje lapkričio mėn. 

Skaityti plačiau
Tarptautinė paveldo klausimų ekspertų grupė prie Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės

Tarptautinė paveldo klausimų ekspertų grupė prie Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė  informuoja, jog siekdama objektyviai įvertinti dabartinę situaciją, susijusią su materialiuoju litvakų kultūriniu paveldu, norėdama numatyti prioritetines, su žydų kultūros objektais susijusias paveldosaugos kryptis bei profesionaliai ir efektyviai spręsti aktualiausius Lietuvos žydų paveldo klausimus, sudarė  prie LŽB dirbsiančią tarptautinę paveldo ekspertų grupę. Grupėje dirbti sutikimą davė:

Barbara Kirshenblatt-Gimblett, Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN direktoriaus patarėja, vyriausioji pagrindinių parodų kuratorė.

Assumpció Hosta – Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir paramos asociacijos (AEPJ) Generalinė sekretorė 

Sergejus Kanovičius, poetas ir eseistas, nevyriausybinės organizacijos “Maceva” bei Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas

James E. Young, Nusipelnęs Masačusetso universiteto profesorius, emeritas, anglų k. ir judaizmo bei Artimųjų Rytų studijų ir vadovaujantis paminklų ekspertas.

Samuel Kassow, Filosofijos mokslų daktaras, POLIN muziejaus vyresnysis mokslininkas,tyrinėjantis 19-ojo amžiaus ir tarpukario istorijos laikotarpį. Jo knyga: Kas parašys mūsų istoriją? : Emanuelis Ringelblumas, Varšuvos getas ir Oyneg Šabo archyvas išversta į 14 kalbų.

Cilly Kugelman, Berlyno žydų muziejaus Direktoriaus pavaduotoja ir Programų direktorė.

Lyudmila Sholokhova, Mokslų daktarė, YIVO archyvų ir bibliotekos direktorė

Sergey Kravtsov, Jeruzalės Hebrajų universiteto Žydų meno centro vyresnysis mokslinis bendradarbis

Martynas Užpelkis – LŽB paveldosaugininkas.

Grupės sudėtis nėra baigtinė, prie jos prisijungti bus kviečiama ir daugiau Lietuvos bei užsienio ekspertų.

Renaldas Vaisbrodas paskirtas LŽB vykdančiuoju direktoriumi

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky rugpjūčio 3 d. LŽB Tarybos posėdyje paskyrė Renaldą Vaisbrodą bendruomenės vykdančiuoju direktoriumi. Taryba šiam sprendimui pritarė.

R.Vaisbrodas (gim.1981m.) Vilniaus universitete apgynė Tarptautinės komunikacijos magistro laipsnį. Jis yra dirbęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju užsienio politikai, taip pat Liberalų sąjūdžio atsakinguoju sekretoriumi. Politinę karjerą  R. Vaisbrodas pradėjo Europos Parlamente, kur dirbo Europos liberalų ir demokratų aljanso frakcijos vadovo Guy Verhofstadto patarėju užsienio politikos klausimais.

Savo motyvaciniame laiške LŽB R. Vaisbrodas rašo: „Galimybė dirbti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdančiuoju direktoriumi – tai šansas geriau pažinti savo tapatybę ir prisidėti prie bendruomenės stiprėjimo ir darnos.

Esu žydo ir lietuvės vaikas, kuris užaugo dvikalbėje aplinkoje, kur mažai buvo kalbama apie žydų kultūrą, papročius ar religiją. Man tai nepažinta, neatrasta tapatybės dalis. Mano šeimos istorijos skausmingiausi etapai glaudžiai persipynę su žydų tautos tragedija Lietuvoje. Santykis su Holokaustu ir žydų bendruomenės palikimu Lietuvoje yra neišspręstas, dažnai skausmingas ir gyvas. Darnaus santykio palaikymas, istorinės atminties puoselėjimas ir bendros ateities kūrimas yra mano indėlio į bendruomenę vizija.

Savo esminėmis vertybėmis laikau pagarbą kitam bei pagalba silpnesniam. Tikiu, kad šios vertybės tinkamai atspindi bendruomenės dvasią. Vadovaudamas eilei organizacijų, ir patarinėdamas aukščiausiems mūsų šalies ar užsienio politikams visada buvau sąžiningas, lojalus ir iniciatyvus. Matau galimybę pritaikyti savo patirtį ir prisidėti prie bendruomenės gyvybingumo, atvirumo ir ilgaamžiškumo.

Bendruomenės gyvybingumas priklauso nuo trijų esminių aspektų – tai kultūra, atsinaujinimas ir savitarpio saitai. Rūpindamiesi bendruomenės senjorais, ugdydami ir puoselėdami žydų kultūrą bei tradicijas, siūlydami patrauklias veiklas jaunajai kartai kuriame ryšį tarp žmonių, kuris padaro bendruomenę namais kiekvienam.  Šiuos namus noriu atrasti pats ir padėti juos atrasti kitiems.”

Romų ir žydų paveikslas: šviesiau ar tamsiau?

Romų ir žydų paveikslas: šviesiau ar tamsiau?

Autorius: Ieva Elenbergienė

Nedaug Lietuvos žmonių artimiau pažįsta tikrus žydus ar romus, todėl jų paveikslą mums piešia patys prieinamiausi informacijos šaltiniai. Apie žiniasklaidos galią paspalvinti šviesiau arba tamsiau – interviu su socialinių mokslų daktare Monika Frėjute-Rakauskiene, tyrusia, kaip didžiuosiuose dienraščiuose ir populiariausiuose internetiniuose portaluose vaizduojamos tautinės bendrijos.

   

Straipsnis paruoštas įgyvendinant projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje paruošimas ir viešinimas“. Projektą remia EVZ fondas ir Geros valios fondas.

Skaityti plačiau
9-oji Avo mėnesio diena žydams yra liūdniausia

9-oji Avo mėnesio diena žydams yra liūdniausia

Devintoji Avo mėnesio diena (šių metų rugpjūčio 1 d.) yra liūdniausia žydų metų data, žyminti Pirmosios ir Antrosios Šventyklų sunaikinimą. Šią dieną niekas nevalgo ir negeria, nedėvi odinių batų. Pasninkas prasidėjo liepos 31d. 8-tą vakaro prieš saulėlydį ir baigiasi, kai kitą dieną pasirodo pirmoji vakaro žvaigždė. 9-oji Avo yra taip pat viena diena metuose, kai žydai ne tik neprivalo studijuoti Toros, bet tai draudžiama (mokymasis laikomas džiaugsmo šaltiniu).

Rugpjūčio 2-ąją dieną visame pasaulyje minima romų Holokausto aukų atminimo diena

Rugpjūčio 2-ąją dieną visame pasaulyje minima romų Holokausto aukų atminimo diena

Tradiciškai tądien prisimename vieną tragiškiausių įvykių šios etninės grupės istorijoje. Prieš 73 metus, 1944-aisiais metais, naktį iš rugpjūčio antrosios į trečiąją, vadinamojoje čigonų šeimų stovykloje Auschwitz-Birkenau dujų kamerose nužudyti visi ten buvę romai – beveik trys tūkstančiai vaikų, moterų ir vyrų. Ši naktis žmonių atminty išliko kaip „Juodoji čigonų naktis“.

Apie vokiečių okupacijos metu žudytus romus duomenų išlikę mažai, tačiau istorikų teigimu, romų tautybės žmonės, kaip ir žydai, buvo žudomi dėl rasinių priežasčių. Nacių okupacijos laikais mėginta romus priskirti prie nenaudingų žmonių ir juos atskirti nuo visuomenės, vėliau – sunaikinti. Daug jų sušaudyta, nunuodyta dujų kamerose. Romus vertė „savanoriškai“ sterilizuotis, juos naudojo fiziniams darbams ir medicininiams eksperimentams.  Skaičiuojama, kad okupacijos metu žuvo maždaug kas trečias Lietuvos romas. Iš viso pasaulyje per Holokaustą sunaikinta pusė milijono romų.

Skaityti plačiau
Tarptautinė mokslininkų komanda tyrinėja Kaune masinių žydų žudynių ir kapaviečių vietas

Tarptautinė mokslininkų komanda tyrinėja Kaune masinių žydų žudynių ir kapaviečių vietas

Tarptautinės mokslininkų komandos, vadovaujamos Hatrfordo universiteto (JAV) profesoriaus archeologo Richardo Freundo, tiriamieji darbai masinėse žydų žudynių ir kapaviečių vietose sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio. Kaune jie atliko tyrimus IV, VII bei IX fortuose bei Žaliakalnio žydų kapinėse, kur jų darbu domėjosi JAV ambasados atstovai, glaudžiai bendradarbiavo Kauno m. savivaldybės įvairių padalinių darbuotojai bei Kauno žydų bendruomenė. Išsamius tyrimų rezultatus ketinama pateikti rudenį, tuomet juos išanalizuos ir ataskaitą pateiks grupę lydintis Klaipėdos universiteto archeologas dr. Gintautas Zabiela (tik pateikus sertifikuoto Lietuvos archeologo ataskaitą, tokių ir panašių tyrimų rezultatai yra pripažįstami mūsų šalyje), dr. G. Zabiela  tyrimų rezultatus ir savo ataskaitą pažadėjo pristatyti Kauno žydų bendruomenei. KŽB pirmininkas Gercas Žakas Žaliakalnio žydų kapinėse svečiams parodė plotą, kuriame prieš 5-6 metus Izraelio tyrėjas, neoficialiai Kauno žydų bendruomenės pakviestas į Kauną, nustatė esant duobę. Manoma, kad šiose kapinėse gali būti palaidotos Lietūkio garažo žudynių aukos. Šią versiją patvirtina kaimyninių namų gyventojų, mačiusių, kaip 1941 m. birželio pabaigoje į kapines sunkvežimiais buvo atvežami ir užkasami lavonai, liudijimai. Įdomu, kad daugumą atvykusių tyrėjų grupės sudaro žydų tautybės asmenys, nemažai jų turi litvakiškų šaknų, o grupės vadovas prof. R. Freund bei iš Kauno kilęs Avraham Gol puikiai bendrauja jidiš kalba. A. Tol, šiuo metu gyvenantis Floridos valstijoje JAV, papasakojo, kad jo tėvas Šlioma Gol buvo vienas iš 11 asmenų, sėkmingai pabėgusiu iš Panerių duobės rankomis bei šaukštais iškastu tuneliu, apie savo siaubingą patirtį jis liudijo Niurnbergo procese
Daugiau apie Š. Gol liudijimą:
Ponary – The Vilna Killing Site www.HolocaustResearchProject.org
Skaityti plačiau

Prašoma atsiliepti Kaune gyvenusį Piotr Šoichet Haimovič

LŽB gavo laišką iš Kauno, kuriame teiraujamasi informacijos apie buvusį Kauno gyventoją Piotr Šoichet Haimovič. Informacijos prašo kauniečiai, įsigiję butą, kuriame gyveno Piotr Šoichet Haimovič.

“Įsigijome patalpas Kaune, Gedimino g. 48-5, iki 1989 m. šiame bute gyveno Piotr Šoichet Haimovič, pasak buvusių savininkų, kurie iš jo įsigijo butą tuo metu, kai jis su šeima išvyko gyventi į Izraelį. Specialybė: gydytojas, karininikas.

Pastatas ir butas yra paveldinis, tai reiškia, kad jame saugomas fasadas ir interjero detalės. Viliamės, kad Piotr Šoichet Haimovič ar jo šeimos nariai turėtų pastato ar buto interjero nuotraukų ir galėtų daugiau papasakoti, tuo jie labai padėtų mums atkurti autentišką interjerą ir pastatui įkvėptų istorijos. Siekiame, kad pastatas būtų įtrauktas į Europos kultūros paveldo sąrašą, todėl visos pastato gyventojų istorijos yra be galo reikšmingos.”

Laišką parašė Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Jų telefonas: +370 640 23 677

banys.karolis@gmail.com    gaidamavicius.petras@gmail.com

“Žydiškas kalendorius” 2016 /17 Lauryno Ivinskio kalendorių konkurse pripažintas geriausiu Lietuvoje!

Lietuvos žydų bendruomenės  “Žydiškas kalendorius”  buvo pateiktas Šiaulių rajono savivaldybės respublikinio Lauryno Ivinskio kalendorių konkursui, kurio komisija pripažino jį geriausiu Lietuvoje. Piniginės premijos įteikimas ir Lietuviško kalendoriaus šventė vyks spalio mėnesį (tikslią datą pranešime vėliau).

Džiaugiamės įvertinimu!

Kalendorius skirtas Lietuvos piliečiams – Pasaulio tautų teisuoliams, žydų gelbėtojams. Kalendoriaus nuotraukų paroda buvo demonstruota Seime ir LRT. Pasaulio Teisuolio garbės vardą suteikia Izraelio valstybės Jad Vašemo muziejus kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems Holokausto aukas. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės išleisto kalendoriaus viršelyje – žydus gelbėjusio, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus ir Kristinos Griniuvienės nuotrauka. K.Grinius ir jo žmona Kristina nacistinės Vokietijos okupacijos metais buvo priglaudę bičiulį Kauno geto kalinį Dmitrijų Gelperną. 

Šviesios atminties rašytojas Icchokas Meras, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kurį Holokausto metu išgelbėjo lietuvių šeima, apie gelbėtojus rašė: ,,Jie buvo tautos dorovės žiedas, tautos dvasios didikai, nesvarbu, išsimokslinę žmonės, ar paprastuoliai, rašto nepažinę, ar dvasininkai, nešę tikrąją artimo meilę, ar paprasti valstiečiai, sudiržusiom rankom beriantys žemėn sėklą. Jie sąmoningai ar nesąmoningai priešinosi naikinančiai nacių jėgai ir jos įrankiui – tiems, kurie žudė. Mes turime atminti ir garbinti jų didvyriškumą, grįstą sąžine, dora, artimo meile ir paprastu žmogišku gailesčiu“.

Garsios litvakų Joselio Levino šeimos anūkai ir proanūkiai lankosi Panevėžyje

Garsios litvakų Joselio Levino šeimos anūkai ir proanūkiai lankosi Panevėžyje

Prieš II pasaulinį karą Panevėžyje gyveno daug žydų amatininkų ir verslininkų. Vienos tokių šeimų atstovus š. m.  liepos 25 dieną priėmė Panevėžio miesto žydų bendruomenė. Šeimos palikuonys dabar gyvena Izraelyje. Atvyko Joselis Levinas kartu su savo vaikais. Juos visus domina Meyer Levin gyvenimas Panevėžyje tarpukario metais. Vizito tikslas – surasti kuo daugiau informacijos, archyvinių dokumentų apie savo šeimos – tėvo, motinos ir senelių gyvenimus. Panevėžyje Joselis Levinas gimė ir užaugo, o Holokausto metu prarado visą savo šeimą, todėl atvyko  pagerbti savo senelį Meyer Levin ir močiutę Sare Mere Feigel Levin. Gausi Levinų šeima iki karo gyveno Birutės g. 6, vėliau dalis šeimos liko gyventi čia, o kita dalis persikėlė į Respublikos g. 8.

Čia jie turėjo didelį 500 kv. m. plytinį namą. Jame veikė tuo metu viena populiariausių siuvimo ateljė Panevėžyje, kurioje buvo siuvama iš kailio ir odos. Siuvyklos pagrindiniu siuvėju dirbo Joselio Levino senelis  Meyeras Levinas. Šiandien tame name veikia turistinis biuras, o Birutės g. buvusio namo nebeliko.  Daugiau Levinų šeimos giminaičių gyveno Panevėžyje, Jurgio g. 17. Svečius po miestą lydėjo Panevėžio m. žydų bendruomenės narys Jefimas Grafmanas.

Skaityti plačiau

Amerikiečiai Kaune tikslina žydų kapavietes

Mokslininkų grupė Kaune skenuodama teritorijas tikslina masinių žydų kapaviečių vietas. Jų tikslas – liudininkų ir istorinių šaltinių nurodytose erdvėse nustatyti aiškias kapaviečių ribas.

Tyrėjų grupei vadovaujantis JAV Hartfordo universiteto profesorius archeologas Richardas Freundas Lietuvoje žinomas po pernai vykusių tyrimų Paneriuose. Mokslininkų teiginiai, kad skenuodami teritoriją jie aptiko tunelį, kurį Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus pašonėje esančiuose Paneriuose iškasė čia kalėję ir myriop pasmerkti žydai, sulaukė net tarptautinio dėmesio.

Šių metų amerikiečių mokslininkų vizito metu tyrimams pasirinktas Kaunas: IV, VII, IX fortai, žydų kapinės Radvilėnų plente. Profesoriaus delegacijoje įvairių sričių mokslininkai iš įvairių Amerikos universitetų.

Skaityti plačiau

Druskininkuose kuriamas Ž. Lipšico memorialinis muziejus

Romas Sadauskas – Kvietkevičius, DELFI 2017 m.

Antradienį Druskininkų „SPA Vilnius“ surengto parodos „Nuo Druskininkų iki Jeruzalės: Žako Lipšico gyvenimo ir kūrybos akimirkos“ atidarymo metu Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus muziejininkė Aušra Rožankevičiūtė pranešė, kad per porą metų kurorte bus įrengtas ir atidarytas Ž. Lipšico memorialinis muziejus.
Tikisi Druskininkuose eksponuoti Ž. Lipšico darbus Parodos kuratorė A. Rožankevičiūtė priminė, kad prieš metus, minint 125-ąsias pasaulinio garso skulptoriaus Ž. Lipšico gimimo metines, Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui pavyko įgyvendinti ambicingą sumanymą – atvežti į Lietuvą parodyti jo darbus. „Žinoma, milijoninės vertės darbai į gimtuosius Ž. Lipšico Druskininkus nebuvo atvežti, nes čia nėra kur jų eksponuoti. Mūsų dabar svajonė – per du metus, nes juridiniai klausimai sprendžiami ne taip jau greitai, atidaryti Druskininkų Šv. Jokūbo gatvėje Ž. Lipšico memorialinį muziejų“, – sakė A. Rožankevičiūtė.

Skaityti plačiau
Atvirų durų diena DUBI stovykloje

Atvirų durų diena DUBI stovykloje

 

      

Šiandien DUBI stovyklos vaikai surengė puikų pasirodymą tėveliams, kuriuos pakvietė į atvirų durų dieną. Vaikai šoko dainavo, deklamavo eiles, rodė spektaklį. Visą programą ir dekoracijas vaikai rinkosi ir ruošė patys. Stovyklos vadovę Margaritą Koževatovą sveikino LŽB pirmininkė Faina Kukliansky ir vaikų tėvai bei seneliai. Jie dėkojo už gerą laiką ir linkėjo kitais metais organizuoti stovyklą…Prancūzijoje. O šiemet į stovyklą atvyko daugiau nei 50 vaikų iš Jungtinės Karalystės, Rusijos, Vokietijos ir Lietuvos.

Stovyklos vadovai dalinasi įspūdžiais:

Praėjus dviems „DUBI“ stovyklos savaitėms nuoširdžiai galima pasakyti, kad tai buvo tiesiog nerealu! Pirmąją dieną mūsų su vaikais tradiciškai laukė ekskursija. Šiais metais mes buvome Druskininkuose, kur turėjome galimybę lipdyti įvairias figūras iš druskos. Vaikams ši veikla labai patiko, visi greitai susidraugavo ir linksmai leido laiką gamtoje. Likusį laiką, šias nepakartojamas dvi savaites,  mes kas rytą atvažiuodavome į stovyklavietę, kur žaisdavome su vaikais futbolą, tinklinį, gaudynes, taip pat šokdavome, dainuodavome, statėme pašiūres, piešėme iš spalvoto smėlio,  leidome mielus muilo burbulus, stebėjome fokusus ir turėjome daug kitos, nemažiau įdomios, veiklos. Penktadienį mes su vaikais patys minkėme ir kepėme chalą, šventėme Šabatą. Taip pat stovyklos metu vaikai labai susidraugavo, susirado naujų draugų ir vakarais su nekantrumu laukė rytojaus ryto, kai galės grįžti atgal į stovyklą. Be to, šioje stovykloje yra uždraustos visos išmaniosios technologijos, draudimas padėjo vaikams atsiriboti nuo telefonų ir patirti bendravimo tarpusavyje džiaugsmą. Visos stovyklos metu vyko baigiamojo koncerto, skirto tėveliams, repeticijos. Tad stovykla išties labai gera ir verta dėmesio!

Inesos Stepanovos nuotraukos:

Kauno žydų bendruomenėje svečiavosi JAV ambasados darbuotojai

Kauno žydų bendruomenėje svečiavosi JAV ambasados darbuotojai

Kauno žydų bendruomenė sulaukė garbingo vizito: joje lankėsi JAV ambasados Lietuvoje atstovė Renata Dromantaitė ir patarėjas politikos ir ekonomikos klausimais Ted Janis (Nuotraukoje iš kairės). Susitikimo su KŽB pirmininku Gercu Žaku metu svečiai domėjosi kasdieniu bendruomenės gyvenimu, jos vykdoma veikla, santykiais su miesto valdžia, kapinių tvarkymo klausimais, ateities projektais, glaudesnio bendravimo ir bendradarbiavimo galimybėmis. Susitikimui skirtas laikas prabėgo be galo greitai ir įdomiai, liko dar daug neišsakytų minčių ir neaptartų klausimų, kurie, bus gvildenami kitų planuojamų apsilankymu metu. Ambasados atstovai išreiškė norą ir ketinimą dalyvauti Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte minėjime rugpjūčio pabaigoje.

Žydės nužudymas Prancūzijoje pakurstė diskusijas dėl terorizmo apibrėžimo

Žydės nužudymas Prancūzijoje pakurstė diskusijas dėl terorizmo apibrėžimo

Balandžio 4 dieną šiaurės rytų Paryžiuje buvo nužudyta 65 metų amžiaus ortodoksė žydė. Užpuolikas moterį mirtinai sumušė, vėliau jos kūną nusviedė po balkonu greta esančiame kieme. Šis nusikaltimas Prancūzijoje paskatino aršias diskusijas dėl termino „teroristinis išpuolis“ apibrėžimo, praneša „The Washington Post“.
Kaltinimai šiuo žiauru nusikaltimu pateikti S.Halimi kaimynui iš žemutinio aukšto – 27 metų amžiaus Kobiliui Traore, prancūziškų ir malietiškų šaknų turinčiam musulmonui. Prancūzijos pareigūnai S.Halimi nužudymą traktavo kaip su terorizmu nesusijusį nusikaltimą, todėl žydų bendruomenė nedelsdama ėmė protestuoti. Audringą vietos žydų reakciją dar labiau pakurstė kaimyno liudijimas, kad, puldamas S.Halimi, vienintelę tame pastate gyvenusią žydę, K.Traore šaukė „Allahu akbar“ („Alachas yra didis“).

Praeitą savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, keletą mėnesių visiškai ignoravęs šį klausimą, pažadėjo „aiškumą dėl S.Halimi nužudymo“.

Skaityti plačiau
Plakatai su besibučiuojančiais žydu ir musulmone Roterdame sukėlė skandalą

Plakatai su besibučiuojančiais žydu ir musulmone Roterdame sukėlė skandalą

Olandų kampanija, raginanti žmones laisvai rinktis, ką mylėti, sulaukė didelio pasipriešinimo ir grasinimų, išprovokavo vandalizmą ir smurtą.

Šalyje, kur sekso žaislai eksponuojami vitrinose, o TV dažnai šmėžuoja nuogi kūnai, plakatas, kuriame pavaizduota apsirengusi, heteroseksuali besibučiuojanti pora tarsi ir neturėtų sukelti skandalo.

Bet būtent ši nuotrauka – socialinės kampanijos už įvairovę Olandijoje dalis – sukėlė aršius debatus ir netgi išprovokavo vandalizmo aktus. Priežastis: moterys šiuose plakatuose dėvi musulmonų galvos apdangalus, taip pat ir toji, kuri bučiuojasi su vyru, dėvinčiu kipą.

Atsirado tokių, kurie plakatą priėmė kaip provokaciją, skirtą užminti musulmonams ir kitoms mažumoms ant jautrių vietų. Pasak palaikančiųjų (įskaitant kai kuriuos žinomus Olandijos Žydų bendruomenės narius), kampanija atkreipia dėmesį, jog būtina kovoti su radikalizmu ir prievarta musulmonų bendruomenėje.

Plakatai – dalis iniciatyvos, remiančios moteris, dažniausiai musulmones, kurios susiduria su prievarta, jei pasirenka partnerius, nesulaukiančius savo bendruomenės pritarimo. Plakatai su šūkiu „Olandijoje mes patys pasirenkame partnerius“, buvo išplatinti visame Roterdame.

Kituose plakatuose vaizduojamos poros, besibučiuojančios uostamiesčio simbolinio Erasmus tilto fone, – tai musulmonė ir šviesiaplaukis vaikinas; dvi moterys, iš kurių viena dėvi indišką sarį; taip pat indė ir juodaodis vyras.

Skaityti plačiau

Izraelio ambasados Lietuvoje kvietimas

Mieli draugai,

Rugpjūčio 27 d., sekmadienį, 11 val., jau trečius metus iš eilės Izraelio Ambasada švęs paskutinį vasaros savaitgalį

ir pasitiks artėjančius Žydų Naujuosius metus (Rosh – Hashana)

kartu su draugais minant dviračius Vilniaus gatvėmis, skambant šventinėms dainoms ir muzikai.

Kviečiame važiuoti kartu su mumis, pasikvieskite ir Jūsų šeimą, bendradarbius ir draugus!

Šiais metais važiuosime 10 km ir maršrutas tikrai nesudėtingas!

Visus, kurie negali važiuoti, tačiau nori prisijungti, kviečiame pasitikti dviratininkus prie Baltojo tilto 12 val.

Komandoms, kurios užsiregistruos  iki rugpjūčio 1 d., bus rezervuoti  šiai progai pagaminti marškinėliai – praneškite mums, kiek narių bus Jūsų komandoje ir kokių dydžių marškinėlių reikės. Paskubėkite, nes marškinėlių kiekis yra ribotas!

Iki pasimatymo Rotušės aikštėje!

Nuoširdžiai, Amir Maimon, Izraelio ambasadorius

 ir Izraelio Ambasada Konstitucijos pr. 7, LT-09308,Vilnius, Lithuania,

Tel.: +370-5-2502500

E-mail:  info@vilnius.mfa.gov.il

 *Prašome atvykti į Rotušės aikštę anksčiau, atsiimti dviračių lenteles ir pasiruošti – startuosime lygiai 11 val.  Ambasados komanda bus aikštėje nuo 10 val.

*Rekomenduojame devėti šalmus! 

Lietuvoje lankosi Jeruzalės Hebrajų universiteto ir Niujorko Žydų teologijos seminarijos profesorius David G. Roskies su žmona

Lietuvoje lankosi Jeruzalės Hebrajų universiteto ir Niujorko Žydų teologijos seminarijos profesorius David G. Roskies su žmona

Kaune lankėsi, skaitė paskaitas ir su Kauno žydų bendruomenės atstovais susitiko garsus Jeruzalės Hebrajų universiteto ir Niujorko Žydų teologijos seminarijos profesorius David G. Roskies su žmona. Svečiai domėjosi Kauno žydų bendruomenės gyvenimu ir žydiškuoju paveldu Kaune, aplankė žydiškąsias Kauno vietas, seniai norėtą pamatyti Sugiharos namų ekspoziciją, su kuria juos supažindino muziejaus direktorius, KŽB tarybos narys Simonas Dovidavičius, bei Žaliakalnio žydų kapines.

Niujorkiečiai bei kauniečiai bendravo ne tik anglų, bet ir jidiš kalba, šia galimybe ypač džiaugėsi KŽB pirmininkas Gercas Žakas, gimtosios kalbos įgūdžius tobulinantis kassavaitinėse jidiš pamokose, kurias veda ilgametė KŽB narė Feiga Koganskienė. Atsisveikindami garbūs svečiai džiaugėsi malonia pažintimi, dėkojo už parodytą dėmesį ir prasmingai praleistą laiką.

Skaityti plačiau