Rugsėjo 4 d. 10 val. Palangos kurorto muziejuje vyks mokslinė konferencija.„Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“. Konferenciją muziejus rengia kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu (BRIAI).
Nuotraukoje :Palangos vaistinė 1926m.
Rugsėjo 4 d. 10 val. Palangos kurorto muziejuje vyks mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“. Konferenciją muziejus rengia kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu (BRIAI).
Mūsų mieste žydai gyveno apie 500 metų ir visą tą laikotarpį kartu su visa bendruomene stengėsi mažą kaimelį paversti klestinčiu miestu, o tarpukariu – klestinčiu kurortu: užsiiminėjo gintaro perdirbimu, kambarių nuoma, turėjo maitinimo ir gydymo įstaigas, krautuves, viešbučius ir pan. Žinoma ir kitų jų gyvenimo ir buities faktų, tačiau išsamiai tai nėra tyrinėta, todėl visas šis Palangos miesto žydų bendruomenės gyvenimo tarpsnis grimzta užmarštin.
Daug žydų palikimo yra sunaikinta gaisrų, žmonių veiklos, taip pat sovietmečiu vykdyto žydų kultūros naikinimo. Palangoje neliko sinagogos, sudegė ar sunyko beveik visi buvę prekybos ir panašūs pastatai.
Konferencijos siekis – supažindinti palangiškius ir miesto svečius su žydų bendruomenės gyvenimu ir asmenybėmis, atgaivinti prisiminimą apie juos, įvertinti žydų įtaką miesto raidai bei prisiminti ir pažvelgti į žinomus faktus iš naujo ir atrasti naujus.
Inicijuodamas konferenciją muziejus siekia skatinti istorikus tyrinėti, o visuomenę domėtis ir žinoti.
Konferencijoje pranešimus skaitys aštuoni pranešėjai: Palangos m. sav. Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė K. Litvinienė, dr. H. Vitkus ir prof. dr. V. Vareikis (BRIAI), dr. Krišs Kepenieks (Latvija) ir kiti.
Visi konferencijos pranešimai vėliau bus išleisti atskiroje knygoje lietuvių ir anglų kalbomis.
Konferencijos metu veiks Žemaitijoje išlikusias sinagogas pristatanti paroda.
Norinčius dalyvauti konferencijoje prašome iš anksto registruotis telefonu 8460 57216.
Maloniai kviečiame
KLAIPĖDOS miesto Tautinių mažumų tarybos prie Klaipėdos savivaldybės pirmininku patvirtintas Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Feliksą su garbingu paskyrimu ir linki sėkmingo darbo naujose pareigose.
Vilnius, rugpjūčio 24 d. (BNS). Vokietijos prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui (Frankui Valteriui Šteinmejeriui) penktadienį planuojant pagerbti Holokausto aukų atminimą Paneriuose, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad toks dėmesys kelia dėkingumą ir džiaugsmą.
„Mes esame labai dėkingi už tą pagarbą, kuri yra išreiškiama, nes Paneriai vis dėlto yra visų nužudytų Lietuvos žydų simbolis“, – BNS sakė F.Kukliansky.
Ji taip pat pabrėžia, kad dėl Holokausto kaltas nacistinis režimas, o ne visi vokiečiai.
„Režimas pavertė kai kuriuos žmones gyvuliais, dėl to mes turime labai vertinti gelbėtojus, kad jie nepasidavė tam (…). Aš netgi turiu tokį dvilypį jausmą: man norisi ir atsiprašyti prezidento, kad aš visą gyvenimą buvau auklėjama taip, jog vokiečiai labai blogi, nes ne vokiečiai ar lietuviai blogi, o režimas yra blogas. Bet dėl to, kad prezidentas vyksta į Panerius išreikšti pagarbą taip brutaliai nužudytiems žmonėms, mes turime tik dėkoti ir džiaugtis“, – dėstė ji.
F.Kukliansky manymu, šiandieninis Vokietijos požiūris į nacizmo nusikaltimus yra sektinas pavyzdys.
Į Lietuvą su oficialiu vizitu ketvirtadienį atvykęs F.W.Steinmeieris penktadienį taip pat lankysis Rukloje, kur susitiks čia tarnaujančiais Vokietijos kariais.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti per 800 lietuvių.
Praėjusią savaitę – Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas Litvakų atminimo sode, įsikūrusiame Žemaitijos nacionaliniame parke, pastatė simbolinę “obelį”, skirtą Žagarės žydų bendruomenės atminimui. Iš metalo sukurtos medžio skulptūros autorius – liaudies meistras Artūras Platakis. Iškilmingoje paminklo atidarymo ceremonijoje Medsėdžio kaime, Platelių seniūnijoje, Plungės rajone dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, rabinas Kalevas Krelinas, žydų gelbėtojų šeimos atstovas Leonas Levinskas.
Daugiau nuotraukų
09.20 d. Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18 vyks viktorina moksleiviams ,,Kas? Kur? Kada?“ Viktorinos tema „Holokausto įvykiai Lietuvoje“.
Pradžia 14 valandą. Dalyvaus 6 komandos iš M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos, K. Paltaroko gimnazijos, J. Balčikonio gimnazijos, Rožyno progimnazijos, Saulėtekio progimnazijos ir J. Miltinio gimnazijos. Iš kiekvienos komandos po 5 žmones ir 1-2 mokytojus iš kiekvienos mokymo įstaigos. Viso apie 35 dalyviai.
09.22 d. Roša ha Šana šventė kavinėje (preliminariai) „Rojaus paukštė“, Respublikos g. 4A. Pradžia 18 val.
Registruotis iš anksto pas Zinaidą Zaprudskają iki rugsėjo mėn. 12 dienos.
09.23 d. Žydų genocido dienos minėjimas.
13.00 val. Minėjimas, Vasario 16-osios g. ATMINTIES SKVERE , prie memorialo „ Liūdinti žydų motina“.
13.30 val. Išvykimas į Kurganavos mišką – masinę žydų naikinimo vietą.
14.00 val. Išvykimas į Žaliojoje girioje esančią Holokausto atminties vietą.
14.30 val. Dokumentinių filmų peržiūra apie Osvencimą Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18.
Registracija pas Zinaidą Zaprudskają iki rugsėjo mėn. 12 dienos.
Autobusas užsakytas. 13.30 val. išvykimas nuo Atminties skvero.
Visus renginius remia Gerosios Valios fondas
Kauno žydų bendruomenę su Kauno apskrities žydų gelbėtojais sieja ne tik didžiulė pagarba ir dėkingumas, bet ir šilti bičiuliški ryšiai, susitinkama ne tik oficialiomis, bet ir įvairiomis asmeninėmis progomis. Rugpjūčio 20 d. KŽB primininkas Gercas Žakas ir KŽB gelbėtojų komiteto pirmininkė Judita Makevičienė buvo pakviesti į ypatingą šeimos šventę – Pasaulio tautų teisuolės Aldonos Radzevičienės (Norvaišaitytės) 90-ies metų jubiliejų. Smagu buvo matyti jubiliatę, kaip visada gerai nusiteikusią, žvalią, neieškančią žodžio kišenėje. Optimizmas, pozityvus mąstymas, tolerancija, humoro jausmas, geraširdiškumas, matyt, ir padėjo jai sulaukti tokio garbingo amžiaus. Ponia Aldona ne tik klausė jai skirtų pačių gražiausių žodžių, sveikinimų ir dainų, bet ir pati sukosi valso sūkuryje bei traukė dainą.
24 d., ketvirtadienį, 19.00, Žydų kultūros ir informacijos centre (Vilnius).
Karpinovičiaus knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika (ištraukos iš apsakymų: „ Tamara Ilgšė“ ir „Tautosakininkas“)
Dalyvauja: skaitys aktorė Jevgenija Karpikova, Andrius Balahovičius (akordeonas).
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 18.30, Šeduvos kultūros ir amatų centre.
Karpinovičiaus knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika (ištrauka iš apsakymo „Tamara Ilgšė“, renginio metu rodoma ištrauka iš Akvilės Žilionytės projekto „Knygų ekranai“).
Dalyvauja: aktorė Jevgenija Karpikova, Arkadijus Gotesmanas (perkusija).
Kviečiame dalyvauti pirmą kartą Lietuvoje organizuojamos Sugiharos savaitės renginiuose, kurie vyks rugsėjo 2-8 d. Kaune.
Sugiharos savaitė – renginių ciklas, skirtas įamžinti japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimą. Ši istorinė asmenybė 1939-1940 m. gyveno Kaune ir kartu su olandų konsulu Jan Zvartendijk čia išdavė „Vizas gyvenimui“, išgelbėjusias ne mažiau kaip 6000 žydų gyvybių.
Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda teigė: „Konsulas Č. Sugihara tampa vis žinomesnis pasaulyje, ir todėl džiugu, kad jo žygdarbio atminimas randa vis daugiau formų. Reikšminga, kad ši puiki Sugiharos savaitės iniciatyva kilo būtent Kaune, kuris yra visos Sugiharos istorijos epicentras.“
Anot Kauno miesto mero pavaduotojo Simono Kairio, „Nors Sugiharos savaitė organizuojama pirmą kartą, ji susilaukė didelio dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje. Neįtikėtina, kokį ryšį turi dvi tokios tolimos ir skirtingos šalys. Rugsėjo pradžioje į Kauną atvyks daug garbingų svečių iš Japonijos, tarp kurių bus ir Japonijos Parlamento, Gifu prefektūros, žiniasklaidos atstovai“.
Vicemeras nuoširdžiai kviečia kauniečius ir miesto svečius iplanuoti laiką apsilankymui puikiuose nemokamuose renginiuose. Renginių programoje įvairiose Kauno erdvėse numatomi muzikiniai koncertai, simpoziumas, filmų peržiūros, viešos paskaitos, parodos, kūrybinės dirbtuvės ir kiti renginiai.
Kauno žydų bendruomenės kvietimu rugpjūčio 15 d. Kaune lankėsi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Pirmininkė Žaliakalnio žydų senosiose kapinėse susitiko su Kauno žydų bendruomenės, Kauno krašto judėjų bei Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės aktyvu, susipažino su kapinių planu, apžiūrėjo kapinių teritoriją ir pastaruoju metu aštrias diskusijas viešoje erdvėje sukėlusį kapinių kaimynystėje gyvenančio piliečio dekoratyviniais medeliais apsodintą plotą. Kvietimą dalyvauti susitikime, nepaisydamas išeiginės dienos, mielai priėmė Kauno SĮ “Kapinių priežiūra”, žydų kapinių administratorius Edmundas Mikalauskas. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir kiti dalyvavusieji susitikime išreiškė savo poziciją šiuo klausimu: jie ne tik pritaria minėto ploto apsodinimui, bet ir džiaugiasi, kad žmogus savo iniciatyva pagražino kapinių teritorijos dalį, kontrastuojančia su kitur želiančiais menkaverčiais krūmokšniais.
Pasipiktinimą ir tuo pačiu nuostabą kelia ne aplinkos sutvarkymas, o atsakingų žmonių reakcija į vieno liūdnai pagarsėjusio Kauno veikėjo, nuolat mėginančio atkreipti į save dėmesį įvairiais destrukciniais veiksmais, dirbtinai sukeltą skandalą (tuo labiau, kad kapinių teritorijoje yra labiau prieštaringas mintis keliančių plotų: pvz, joje nuo seno gyvena žmonės, šalia savo namų augina daržus, laiko augintinius). KŽB pirmininkas išsakė idėją apie kapinių ribų peržiūrėjimą, nes šiuo metu šios neveikiančios kapinės (uždarytos 1952 m.) užima 8 ha plotą, kurio didelę dalį sudaro žali plotai, kuriuose nebuvo laidojama.
Ramūnas Gerbutavičius („Lietuvos rytas“)
“Vilnius yra mano jaunystės miestas, todėl aš šaknimis įaugusi į jį. Motina yra pirmoji moteris tavo gyvenime, o gimtasis miestas yra tavo pirmoji meilė, laiminga ar nelaiminga“, – ištarė Anna Halberstadt.
68 metų A.Halberstadt gimė Vilniuje, studijavo Maskvoje, gyvena Niujorke. Vaikystėje ji rašė eilėraščius, bet jų niekam nerodė. Visą gyvenimą dirbo psichoterapeute – padėjo emigrantams prisitaikyti prie Amerikos kultūros. Po daugelio metų jos mintyse ir vėl atsirado eilėraštis – po netikėtos draugo mirties. 2014-aisiais ji išleido pirmąją eilėraščių knygą „Vilniaus dienoraštis“, kuri šiemet buvo išversta į lietuvių kalbą.
“Mano literatūrinį gyvenimą labai paveikė susitikimas su rusų literatūros mokytoja Rosa Glintershick „salomėjkoje“ (Salomėjos Nėries gimnazija Vilniuje. – Red.). Kai man buvo keturiolika, pradėjau lankyti jos rusų literatūros būrelį.”
Vilnius, rugpjūčio 14 d. (BNS). Lietuvos valdžios atstovai sako, kad rekonstruojant apleistus Sporto rūmus Vilniaus centre senosios Šnipiškių žydų kapinės žalos nepatirs, o grupės JAV kongresmenų nuogąstavimus vadina nepagrįstais.
Šalies vadovai sako, kad kongresų rūmų projektas ir toliau bus derinamas su Lietuvos žydų bendruomene bei Londone įsikūrusiu Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu. Šios organizacijos pritaria rūmų rekonstrukcijai.
„Visos žydų kapinės turi būti tinkamai išsaugotos, todėl sprendimai dėl jų išsaugojimo priimami drauge su Lietuvos žydų bendruomene ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu“, – pirmadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Taip šalies vadovė komentavo dvylikos JAV kongresmenų raginimą nugriauti Sporto rūmus ir atsisakyti planų jų vietoje įrengti kongresų centrą. Jos komentarą BNS prašymu pateikė prezidentės spaudos tarnyba.
Rekonstrukcijos šalininkai pabrėžia, kad sovietinės okupacijos metu statant Vilniaus koncertų ir sporto rūmus buvo sunaikinti iki tol toje vietoje buvę palaidojimai, o pats pastatas, kaip ir jį supusios kapinės, yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir negali būti nugriautas.
Tačiau kai kurie ultraortodoksų žydų rabinai bei juos remiančios organizacijos sako, kad kongresų centro įrengimas išniekintų šventą vietą. Jų teigimu, vienintelė išeitis būtų išardyti Sporto rūmus ir vietoje jų įamžinti kapinių atminimą.
Kongresmenai: rūmus reikia išardyti
Nerimą dėl Vyriausybės planų rekonstruoti Sporto rūmus išsakė 12 JAV Atstovų rūmų narių.
Jie teigia, kad „pats dabartinio statinio buvimas senųjų žydų kapinių viduryje jas išniekina ir kertasi su žmogiškuoju orumu, sudarančiu Vakarų civilizacijos pagrindą“.
„Kita vertus, suvažiavimų centro projekto perkėlimas į kitą vieną ir leidimas išardyti apleistus Sporto rūmus, kuriuos jis turėjo pakeisti, patvirtintų Lietuvos Vyriausybės įsipareigojimą laikytis pagrindinių žmogaus teisių“, – teigiame laiške, kurio kopiją gavo BNS.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad JAV įstatymų leidėjų nerimas nepagrįstas.
„Nepagrįsti jokie nuogąstavimai, kad bus elgiamasi nepagarbiai ar kažkas bus daroma palaikų palaidojimo vietose. To tikrai nebus“, – BNS pirmadienį sakė ministras.
Jis teigė suprantantis, kad įvairios žydų organizacijos gali turėti skirtingą nuomonę, bet pabrėžė, kad Vyriausybė visus kilusius klausimus derins su Lietuvos žydų bendruomene ir Londone veikiančiu komitetu, vadindamas juos didžiausiais autoritetais.
Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Deividas Matulionis sakė, kad kongresmenų laiškas jam buvo netikėtas, nes dėl Šnipiškių kapinių teritorijos su žydų organizacijomis sutarta dar 2009 metais, ir šio sutarimo laikomasi.
Jo teigimu, Vyriausybė neatsisako planų įrengti kongresų rūmus, o apie pastato išardymą „niekada nebuvo kalbos“.
Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis atkreipė dėmesį, kad Sporto rūmai yra kultūros vertybė, todėl nebūtų teisinga griauti vieną vertybę, siekiant išsaugoti kitą.
„Šiandien, pagal galiojančią teisę, jo nugriauti negalima, nes jis yra kultūros paveldo vertybė“, – BNS sakė paveldosaugininkas.
Sporto rūmų rekonstrukcijos šiemet projektas įstrigo dėl įtarimų, jog konkursas vykdytas neskaidriai. Dabar numatoma, kad konferencijų centras bus baigtas iki 2021 metų.
Aut. Danutė Selčinskaja,VVGŽM Žydų gelbėjimo ir įamžinimo skyriaus vedėja
Su Dita Sperling (Zupavičiene) vėl atvykome į Kauną. Į tą patį kiemą Ožeškienės gatvėje Nr. 21, kur ji su savo vyru Juda Zupavičiumi gyveno prieškariu, iš kurio 1941-ųjų vasarą jie buvo išvaryti ir įkalinti Kauno gete.
Dailininko Vytenio Jako dėka šio seno namo kieme vėl „apsigyveno“ jo senieji gyventojai – Dita su Juda, Ditos broliukas Hiršas (Zvi), jų mama, Judos bendražygis Ika Grinbergas, šio namo savininkų sūnus.
Tada, 2014-ųjų vasarą, Dita atvyko į Lietuvą iš Tel Avivo turėdama viltį, minint Kauno geto likvidavimo 70-metį, įamžinti savo buvusio vyro Judos (Jehudos) Zupavičiaus ir jo bendražygių atminimą. Žr. daugiau
http://www.jmuseum.lt/index.aspx?Element=ViewArticle&TopicID=719
2014-ųjų rugsėjo 22-ąją šio namo kieme atidengtos freskos buvusiems šio namo gyventojams – Kauno geto kankiniams ir didvyriams Judai Zupavičiui ir Ikai Grinbergui atminti. Freskų autorius – šio namo gyventojas dailininkas Vytenis Jakas.
O 2015-ųjų liepą Danutės Rūkienės ir kitų Kauno savivaldybės darbuotojų pastangomis prie namo Ožeškienės 21 buvo atidengta ir memorialinė lenta Judai Zupavičiui – buvusiam Lietuvos kariuomenės atsargos leitenantui, vienam iš Kauno geto policijos vadovų ir pogrindžio pasipriešinimo organizatorių. Šioje istorinėje ceremonijoje dalyvavo ir Dita Šperlingienė (Zupavičienė), Kauno miesto vadovai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir pirmininkė Faina Kukliansky.
Nuotraukų galerija po straipsnio.
savo darbų neparduodavo, visi jie buvo saugomi jo namuose, anot jo, ,,nenorėjo prekiauti savo įkvėpimu”. Deja, kaip įtariama, būtent dėl turtingos darbų kolekcijos 83 metų Y. Penas nužudytas namuose naktį. Vėliau buvo apkaltinti giminaičiai, siekę pasipelnyti iš jo kūrybos. Dailininkas Zarasų krašto muziejus vykdo projektą ,,Penas ir jo mokiniai”, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Vitebsko srities kraštotyros muziejus parengė parodą ,,Penas ir jo mokiniai”, kuri Zarasų krašto muziejuje veiks iki spalio 13 dienos.
Parodoje eksponuojami Zarasuose (tuometiniame Novoaleksandrovske) gimusio ir augusio žymaus dailininko ir pedagogo Yjegudos Peno bei jo mokinių, garsių pasaulyje dailininkų, 22 dailės paveikslai. Zarasiškiai ir miesto svečiai turi puikią progą susipažinti su kraštiečio ir jo išugdytų dailininkų Isaako Borovskio, Piotro Zankevičiaus, Isaako Zeldino, Jelenos Kabiščer-Jakerson, Piotro Javičiaus ir Michailo Kuznecovo kūryba.
Damos portretas. Y. Penas. 1910 m. pab. Drobė, aliejus, 64,5х45,0
Vėliau iš Zarasų ši paroda keliaus į Vilnių ir bus eksponuojama Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje.
Žydas dailininkas Yjeguda Penas (1854 – 1937) gimė neturtingoje daugiavaikėje žydų amatininko šeimoje 1854 m. birželio 5 d., anksti liko našlaitis – tėvas mirė, kai berniukas buvo vos ketverių. Religinėje mokykloje prie sinagogos jis ypač susidomėjo priešimu. Jau vaikystėje jis mėgo piešti humoristinius draugų portretus už ką neretai gaudavo lupt per rankas. Nuo trylikos metų Y. Penas priverstas uždarbiauti dažytojo pagalbininku Daugpilio mieste (Latvijoje). Jau tuomet jis pradėjo piešti reklamines iškabas, iliustracijas iš knygų, buitines sceneles. 1879 m. Y. Penas įstoja į Sankt Peterburgo dailės akademiją, o baigęs ją grįžta į Daugpilį (Latvija), vėliau barono N. N. Korfo kvietimu persikelia gyventi ir kurti į barono dvarą netoli Kreicburgo (vietovė pusiaukelėje tarp Daugpilio ir Vitebsko), po to ir vėl persikelia gyventi į Sankt Peterburgą ir gauna leidimą gyventi ten nuolat.