Monumentas Janui Zwartendijkui – Kauno istorinės atminties sugrąžinimas
Po ketverių metų derinimo monumentą žydų gelbėtojui Kaune įgyvendinantys partneriai Lietuvoje ir Nyderlanduose teigia, kad tai – miesto atminties sugrąžinimas.
„Ši diena tikrai yra neeilinė. Kaunas yra kaip miestas-muziejus po atviru dangumi, kur yra ne vienas istorijos tarpsnio sluoksnis, ženklas, liudijantis vieną ar kitą laikotarpį. Manau, Kaunas yra ne kartą įrodęs, kad miestas yra stiprus tada, kai stiprus jo turinys ir kai miestas sugeba tą turinį parodyti kitiems“, – ketvirtadienį pristatant planuojamą monumentą kalbėjo Kauno vicemeras Simonas Kairys.
J. Zwartendijko išduotos „Kiurasao vizos“ sudarė galimybę Japonijos konsului Kaune Čiunei Sugiharai išduoti tranzitines Japonijos vizas, išgelbėjusias gyvybes keliems tūkstančiams žydų.
Faina Borovsky kviečia į savo senelio M.Levi ir dėdės S.Bajerio fotografiju parodą
Išgelbėtieji Imbarėje: Rapolas Veržbolauskas
“Pajūrio naujiienos”, Romualdas Beniušis
Veržbolauskų šeima apie 1936-uosius. Klaipėda
Sofija (1898–1972 m.) ir Pranas (1888–1969 m.) Kasperaičiai – tylieji Imbarės kaimo didvyriai, kuriems už jų herojišką veiklą nacistinės okupacijos 1941–1944 metais, gelbstint nuo genocido salantiškius Basią Abelmanaitę ir Rapolą Veržbolauską, 1991 m. suteikti Pasaulio Tautų Teisuolių vardai, jų pavardės iškaltos Jeruzalėje ant Teisingumo sienos, jų garbei Teisuolių alėjoje pasodintas medis, o Lietuvos valstybė šalies Prezidento Valdo Adamkaus dekretu 2002 m. apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais (po mirties).
Kas jis, Rapolas Veržbolauskas, ir kodėl jį reikėjo gelbėti?
Veržbolauskas gimė 1895 m. Naumiesčio miestelyje, įsikūrusiame Rytų Prūsijos pasienyje, Šešupės ir Širvintos upių santakoje. Carinės Rusijos pasienio miestelis oficialiai tuo metu vadinosi Vladislavovu, nors tarp vietinių gyventojų ir jų kaimynų vokiečių šis pavadinimas neprigijo. Iš savo tėvo paveldėjęs gana retą pavardę, kuri kildinama iš kaimyninio miestelio Virbalio, kurį lenkai ir rusai vadino „Veržbolovo“, pavadinimo. Vietinių žydų trijų vaikų šeimoje gimęs Rapolas čia išėjo pradinius ir vidurinius mokslus.
1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kaip visateisis carinės Rusijos gyventojas, buvo įtrauktas į jos kariuomenės materialinio aprūpinimo tarnybos gretas, vykstant karo veiksmams Rytų Prūsijoje arkliais kinkytais vežimais vežiojo maisto produktus ir amuniciją. 1915 m., Rusijos kariuomenei traukiantis į šalies gilumą, ten atsidūrė ir jis. 1918 metų vasarą į jau atsikūrusią Lietuvos valstybę kartu su kitais į Rusijos gilumą pasitraukusiais lietuviais grįžęs R. Veržbolauskas apsigyveno gimtajame Naumiestyje. Čia 1919 m. vasarą, normalizuojantis šalies gyvenimui ir kuriantis nepriklausomos Lietuvos valstybinėms tarnyboms, prie sienos su Vokietijos Rytų Prūsijos provincija buvo įsteigta viena pirmųjų muitinių, taip pat pasienio apsaugos tarnyba. Pagyvėjus prekybai tarp Lietuvos ir Rytų Prūsijos, atsirado verslių žmonių, kurie, gerai mokėdami vokiškai, ten gabeno maisto produktus, į Lietuvą atveždami pramoninių, tada vadintų kolonialiomis, prekių. Vienas jų buvo R. Veržbolauskas, kuriam šis verslas sekėsi gerai, atsirado ir pagalbininkų, buvo nupirktas ir lengvasis automobilis. Praturtėjęs, pakankamai išsilavinęs, keliomis užsienio kalbomis kalbantis R. Veržbolauskas tapo miestelio inteligentijos dalimi, dalyvavo jo visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Jis kaip rangovas laimėjo ir naujos miestelio, kuriame 1923 m. gyveno 3 tūkst. 67 žmonės, iš jų 58,39 proc. lietuvių ir 32,31 proc. žydų, mokyklos statybos konkursą.
Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį
Šolomo Aleichemo žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį su džiaugsmu ir pasididžiavimu, moksleiviai su tėvais ir mokytojais , su garbingais svečiais: sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorius Miša Jakobas, Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.
Premjeras pasveikino Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorių Mišą Jakobą, Izraelio Valstybės ambasadorių Lietuvoje Amirą Maimoną ir kitus garbius svečius su Izraelio valstybės nepriklausomybės diena. S. Skvernelis dėkojo Lietuvos žydų bendruomenei už tai, kad visuomet palaikė šalies nepriklausomybės tikslus, gynė ją ir šiuo metu svariai prisideda prie dabartinės Lietuvos raidos.
„Lietuva labai vertina partnerystę su Izraeliu: daugėja jaunimo mainų, aktyvinamas ekonominis prekybinis bendradarbiavimas, daug dėmesio skiriame tarptautinės bendruomenės pastangoms užtikrinti taiką ir saugumą. Šiais metais tikimės Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu vizito Lietuvoje. Jau birželį vizito Izraelyje metu planuojame surengti abiejų šalių vyriausybių dialogą“, – efektyviu šalių bendradarbiavimu džiaugėsi premjeras.
Kartu jis skatino sukurti Lietuvoje aplinką, kupiną tolerancijos ir pakantumo bei saugoti bendrą kultūrinį paveldą. „Tai turtas ateities kartoms. Matau labai ryškų švietimo sistemos ir kiekvienos mokyklos vaidmenį puoselėjant istorinę atmintį. Šiandien noriu širdingai padėkoti Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos vadovui, mokytojų kolektyvui, mokiniams ir jų tėvams. Jūsų pastangomis ši gimnazija tapo Vilniaus ir Lietuvos švietimo sistemos etalonu“, – sakė premjeras.
Memorialinės plaketės atidengimas prie Kauno IX forto masinių žudynių lauko
Balandžio 13 d. greta Kauno IX forto masinių žudynių lauko įvyko memorialinės plaketės atidengimo ceremonija. Memorialinė plaketė skirta Kauno IX forte 1941 m. lapkričio 25 d. nužudytiems, iš Frankfurto prie Maino deportuotiems Vokietijos žydams atminti.
Atidengimo ceremonijoje dalyvavo: Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, Lietuvos Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Frankfurto prie Maino Kultūros skyriaus administracijos direktorius Johannes Promnitz, Brueder-Schoenfeld-Forum organizacijos atstovai.
Premjeras sveikina Izraelį nacionalinės šventės proga
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu bei visus Izraelio žmones valstybės nepriklausomybės 70-mečio proga.
„Linkiu Izraelio žmonėms taikos, saugumo, nuolatinės gerovės bei visokeriopos sėkmės. Lietuva labai vertina partnerystę su Izraeliu. Glaudūs Lietuvos ir Izraelio ryšiai sėkmingai prisidėjo nuosekliai vystant labai draugiškus ir intensyvius mūsų šalių santykius. Mes labai džiaugiamės Lietuvos žydų indėliu kuriant Izraelio valstybę. Esu įsitikinęs, kad mūsų puikus bendradarbiavimas – tiek dvišaliu, tiek ir tarptautiniu lygmenimis – ir toliau vyks abipusio supratimo dvasioje ir taip stiprins ryšius tarp mūsų žmonių“, – rašoma premjero sveikinime Izraelio Vyriausybės vadovui.
Premjeras S. Skvernelis taip pat pakvietė Izraelio kolegą aplankyti Lietuvą, šiais metais švenčiančią savo nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį.
Teismas atsisakė atnaujinti procesą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įstatų byloje
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB) praneša, jog Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu pripažino negaliojančiu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įstatų 7.1 punktą dėl regioninių bendruomenių proporcinio atstovavimo LŽB konferencijoje.
Vilniaus, Klaipėdos, Ukmergės ir Šiaulių žydų bendruomenės siekė atnaujinti šios bylos nagrinėjimą, tačiau byloje nagrinėjant ne fakto, o teisės klausimą, kurio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas, teismas priėmė nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 18 d.
Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kiekvienas asociacijos narys, nepriklausomai nuo vienijamų asmenų skaičiaus, visuotiniame narių susirinkime (Konferencijoje) turi po vieną balsą, taip užtikrinant visų asociacijos narių lygiateisiškumą ir sprendžiamojo balso teisę.
Įžvelgusi prieštaravimą tarp įstatymo ir įstatų, Lietuvos žydų bendruomenės Taryba, siekdama užtikrinti būsimos LŽB Konferencijos teisėtumą ir skaidrumą, jau 2017 m. balandžio 19 posėdyje balsų dauguma priėmė sprendimą į ataskaitinę-rinkiminę LŽB Konferenciją deleguoti po 1 kiekvienos LŽB asociacijos narės atstovą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir toliau imsis visų reikalingų priemonių, kurios užtikrintų jos veiklos skaidrumą ir atitikimą LR įstatymų keliamiems reikalavimams.
Tegyvuoja Nepriklausomybės 70-metį šiandien švenčiantis Izraelis!
Lietuvos žydų bendruomenė sveikina Izraelį ir gieda Hatikvah.
Am Yisrael Chai!
Pranešimas dėl Mažosios „Makabiados“
Lietuvos Sporto Klubas ” Makabi ” yra Lietuvos žydų ( litvakų) bendruomenės (toliau- LŽB) asocijuotas narys.
Po keturių regioninių žydų bendruomenių (Klaipėdos, Vilniaus, Šiaulių ir Ukmergės) vadovų pareiškimo dėl nepasitikėjimo LŽB vadovybe, kurį galima suprasti ir kaip nepasitikėjimą Lietuvos Sporto Klubo vadovais, turime pareikšti, kad minėta keturių LŽB narių pozicija neatspindi LŽB asociacijos narių, kurių iš viso yra 28, daugumos nuomonės.
Susidarius tokiai situacijai, organizuoti Mažąją Makabiadą Klaipėdoje būtų netikslinga, nes tai klaidintų Lietuvos žydus ir galėtų būti suprantama kaip Klaipėdos žydų bendruomenės pozicijos palaikymas.
Artimiausiu metu pranešime apie naują Mažosios Makabiados datą bei vietą.
Lietuvos sorto klubo “Makabi prezidentas Semionas Finkelšteinas
WJC Deklaracija skirta Izraelio valstybės 70-mečiui
Pasaulio žydų kongresas (WJC) antradienį Jeruzalėje įteikė Izraelio prezidentui Reuvenui Rivlinui oficialią “Deklaraciją apie žydų diasporos įsipareigojimą Izraelio valstybei, Izraelio valstybės paskelbimo 70-ties metų proga”.
Po deklaracija yra ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky parašas. Deklaraciją pasirašė 83 žydų bendruomenių lyderiai visame pasaulyje.
Pasaulio žydų kongresas inicijavo ir priėmė šią precedento neturinčią deklaraciją šešiuose žemynuose esančių žydų bendruomenių vardu kaip Žydų Diasporos manifestą, išreiškiantį “didžiulį pasididžiavimą ir susižavėjimą žymiais ir įkvepiančiais Izraelio pasiekimais per pastaruosius septynerius dešimtmečius, kaip nepalaužiamą įsipareigojimą “tvirtą paramą Izraeliui, žydų tautos valstybei ir žydų tautos svarbiausiam centrui”.
Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas Lauderis sakė: “Pasaulio žydų kongresas, atstovaujantis 100 žydų bendruomenių šešiuose žemynuose, yra tvirtai įsipareigojęs Izraelio valstybei ir jos piliečiams. Šis manifestas yra mūsų pažadų deklaracija toliau ginti ir skatinti žydų valstybę, padėti ir užtikrinti ryškią bei saugią jos ateitį “.
Deklaracija, sukurta pagal pirmąją Izraelio Nepriklausomybės deklaraciją. Ją Izraelio prezidentui Reuvenui Rivlinui pristatė Pasaulio žydų kongreso delegacija, kuriai vadovavo WJC generalinis direktorius Robertas Singeris ir WJC pagrindinės programos atstovai, WJC – žydų diplomatinis korpusas – būsimi žydų bendruomenių lyderiai visame pasaulyje.
Priėmus deklaraciją, Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas pasakė: “Mūsų, žydų tautos santykių pagrindas yra paprastas, visiems suprantamas, visada svarbiausias ir vyraujantis: mūsų abipusė atsakomybė už vieni kitus, įsipareigojimas saugumui, laisvei ir gerovei kiekvieno mūsų tautos nario atžvilgiu. Šis įsipareigojimas turi būti stipresnis už bet kokius nesutarimus. Mūsų iššūkis – stiprinti tarpusavio ryšius kaip vertybę, kurią turime saugoti be jokių diskusijų. Mūsų santykiai turi visada būti pagrįsti žydų egzistavimo dvasia, misija, kuri yra Izraelio valstybės įsipareigojimas žydų tautai. Džiaugiuosi galėdamas priimti šią jaudinančią deklaraciją, visiems suprantamą įrodymą abipusės atsakomybės, kurios niekada neturėtume pamiršti.”
DEKLARACIJA
Maskvoje lankėsi Lietuvos žydų bendruomenės delegacija
Jau kelerius metus Rusijos žydų kongresas, kuris yra Maskvoje, organizuoja įvairių šalių Pasaulio Tautų Teisuoliams skirtus renginių ciklus, kartu su užsienio valstybių ambasadomis.
Šiais metais labdaros fondas “Rusijos žydų kongresas” kartu su Lietuvos ambasada Rusijoje organizavo renginį, skirtą Lietuvos Pasaulio Tautų Teisuoliams, kurie rizikuodami savo ir savo šeimos narių gyvybėmis, gelbėjo pasmerktus mirti žydus. Į renginį buvo pakviesti atstovai iš Lietuvos žydų bendruomenės bei Pasaulio Tautų Teisuolių artimieji.
Lietuvos delegacijoje: Lietuvos ambasadorius Rusijoje J. E. Remigijus Motuzas, Pasaulio Tautų Teisuolio Kazio Griniaus giminaitis Kauno miesto Kazio Griniaus vardo progimnazijos direktorius Stanislovas Šimanauskas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės pavaduotojas Leonidas Melnikas ir Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas – LŽB Tarybos narys Gennadyj Kofman. Renginio atidarymo metu sveikinimo žodį tarė Lietuvos ambasadorius Rusijoje J. E. R. Motuzas. Jis pabrėžė, kad šiandien Lietuva švenčia 100 metų valstybingumo atkūrimo sukaktį, o Izraelis – 70 metų. Kiekvienais metais, pažymint Holokausto dieną, Lietuvoje šalies Prezidentė apdovanoja Lietuvos žydų gelbėtojus Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Žydų gelbėtojai, nepabūgę jiems grėsusio pavojaus, kartu su savo artimaisiais, draugais ar bendraminčiais pasipriešinę okupaciniam režimui ir išgelbėjo ne vienam savo kaimynui, draugui, pažįstamam gyvybę.
Sinagogų aikštės memorialas – istorijos puslapis, žymintis šimtmečius trukusį žydų bendruomenės gyvenimą Jurbarke
Balandžio 9 d. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, Vokietijos, Japonijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoriams ir atsakingiems darbuotojams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo atstovams, Vilniaus jurbarkiškių draugijos nariams bei žiniasklaidai buvo pristatytas unikalus paminklas – Sinagogų aikštės memorialas, skirtas Jurbarko žydų bendruomenei atminti. Memorialo projektą pristatė CAN New Artists Collegium (Izraelis) vadovas, monumento autorius, žinomas skulptorius Davidas Zundelovičius (David Zundelovitch) ir Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.
Kauno žydų bendruomenė švenčia Pesachą
Apsiginklavę pakilia nuotaika Kauno žydų bendruomenės nariai susibūrė viena džiaugsmingiausių progų – pažymėti žydų tautos išvadavimo, atbundančio pasaulio, pavasario, macos šventę – Pesach. Renginyje buvo ir Pesach skirta muzikinė programa, ir viktorina, kurioje buvo varžomasi žiniomis apie šventę ir jos tradicijas, o nugalėtojais tapo ir sveikatai naudingus prizus gavo Filomena Jančiuvienė, Raja Verblinskienė ir Robertas Baltusevičius, ir nuotaikingi šokiai. Be galo smagu buvo matyti, kaip šiltai bendrauja bei kartu linksminasi ir devyniasdešimtmetis, ir – niolikmetis.
Panevėžio žydų bendruomenė švenčia Pesachą
„Pesach“ išvertus iš hebrajų kalbos reiškia „praėjo pro šalį“. Galvoje turimaS Biblijoje aprašytas vienas iš „Egipto bausmių“ epizodas. Kadangi faraonas atsisakė žydus išlaisvinti iš vergovės, jį ir visus jo šalies gyventojus užgriuvo baisios nelaimės. Paskutinė buvo kiekvienos šeimos pirmagimio mirtis. Bet žydų šis nuosprendis nepalietė, nelaimė neužklupo jų namų – tai yra Dievas „praėjo pro šalį“. Šiuo pasakojimu Gennady Kofman pradėjo pokalbį su Panevėžio Rožyno progimnazijos vyresniųjų klasių mokiniais.
Panevėžio Rožyno progimnazijos, Tolerancijos ugdymo centro mokiniai kartu su mokytoja G. Žilyte, kovo 27 d. lankėsi Panevėžio Žydų bendruomenėje. Pasitinkant Pesacho šventę, atsirado tradicija sulaukti sveikinimų ne tik iš žydų draugų ir kolegų, bet ir iš lietuvių bendruomenės bei miesto jaunimo. Gimnazijos mokiniai žydų bendruomenei padovanojo savo rankomis pagamintų Pesacho šventei skirtų atvirukų kolekciją.
Kalvarijos savivaldybė sieks sutvarkyti sinagogų kompleksą
Vilnius, balandžio 2 d. (BNS). Kalvarijos savivaldybės vadovai po susitikimo su Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) ir Kultūros paveldo departamento atstovais nusprendė nenutraukti sinagogų komplekso panaudos sutarties, kaip planavo, ir svarsto tęsti sinagogų atnaujinimą.
Susitikime Kalvarijos savivaldybei buvo pristatytos galimybės siekti finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, aptarta galimybė skirti lėšų iš Kultūros paveldo departamento.
Prieš kelerius metus LŽB buvo parengusi projektus sinagogų kompleksui tvarkyti, bendra darbų suma siekė beveik 2 mln. eurų, tačiau lėšų iki šiol nerasta.
2014 metais LŽB ir Kalvarijos savivaldybė pasirašė panaudos sutartį. Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, panaudos sutartimi Kalvarijos savivaldybė įsipareigojo pastatus saugoti ir tinkamai naudoti, o atsiradus finansinėms galimybėms pradėti pastatų restauravimą, siekiant pritaikyti juos kultūros, švietimo ir mokslo reikmėms, viešiesiems turizmo poreikiams bei kitai visuomeninei paskirčiai.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės sveikinimas
Kaune paminėtos 74-osios Vaikų akcijos metinės (Papildyta)
2018-03-26 Kauno žydų bendruomenė su kauniečiais prie paminklo nužudytiems žydų vaikams paminėjo 74-ąias vaikų akcijos metines, kurios metu buvo nužudyta apie 2000 vaikų.
1944-ųjų kovo 27 d. Kauno gete tėvai, grįžę po darbo brigadose namo, rado juos tuščius. Tos dienos rytą gete buvo įvykdyta bene žiauriausia ir labiausiai visus sukrečianti akcija, vadinama Vaikų akcija, kai iš butų ir varganų namelių buvo ištempti ar iš motinų rankų išplėšti vaikai bei “neproduktyvūs” seneliai ir išvežti į nebūtį. Prisiminti šią tragediją ir pagerbti jos aukas prie paminklo nužudytiems žydų vaikams susirinko Kauno žydų bendruomenės nariai.
Vilniaus Choralinė sinagoga ruošiasi Pesacho Sederiui ir laukia visų
Vilniaus choralinė sinagoga ruošiasi Pesacho Sederiui.
Šį kartą švęsime kartu su jaunimu. Nuotraukose bendra salė ir salė skirta jaunimui, ji antroje nuotraukoje. Pesachas, skirtas jaunimui prasideda 21:00 ir jį organizuoja Lietuvos žydų studentų sąjunga kartu su LŽB, VRŽB bei Rabinu Sholom Ber Krinskiu i r rebecen Dina .
Bilietų dar yra. Juos galima bus įsigyti prie įėjimo.
Malda 19 v., Sederio pradžia – 19:30 v.
Sederį ruošia ravas Krinsky ir rebecen Dina.
Pesach kasher v’sameach !
VŽRB pirmininkas Sh. Levin
