Kviečiame į Nataljos Cheifec paskaitą

Kviečiame į Nataljos Cheifec paskaitą

Klejner kinder – klejn zorgn, grojse kinder – grojse zorgn (jidiš)
Maži vaikai – maži rūpesčiai , dideli vaikai dideli rūpesčiai – sako gili žydų išmintis, o mes Jus kviečiame į III Nataljos Cheifec paskaitą “Vaikų auklėjimas tradicinėje žydų šeimoje”.
Šioje paskaitoje jūs sužinosite, kokios yra prigimtinės vaikų savybės ir kaip jas ugdyti, taip pat, kodėl žydų vaikai mokosi visą gyvenimą. Bus atsakoma į klausimą, ar vaikams svarbi kitų nuomonė ir ką pasirinkti – elgtis kaip visi ar eiti savo keliu? Paskaitoje taip pat bus svarstoma, kaip priešą paversti draugu, kokiu būdų išmokyti vaiką elgtis dorai ir kokios įtakos vaikui gali turėti vienatvė ar bloga aplinka – ką šiuo atveju geriau pasirinkti?
Registruokitės>>goo.gl/DKNpQw
Paskaita vyks Lietuvos Žydų bendruomenės 3 – iajame aukšte, Jašos Heifeco salėje,

Kovo 26, antradienį 18.00 val. Mūsų adresas: Pylimo g. 4, Vilnius.

Marko Petuchausko atsiminimų knyga „Santarvės kaina“ (leidykla „LIT Verlag“) pristatoma Leipcigo knygų mugėje

Marko Petuchausko atsiminimų knyga „Santarvės kaina“ (leidykla „LIT Verlag“) pristatoma Leipcigo knygų mugėje

 

Kovo 21-24 dienomis Lietuva grįžta į tarptautinę Leipcigo knygų mugę, kurioje itin sėkmingai dalyvavo išskirtinėmis viešnios teisėmis 2017 metais. Šūkis „Pasakojimas tęsiasi“ tapo nuosekliu Lietuvos literatūros įsitvirtinimo vokiškoje kultūrinėje erdvėje leitmotyvu ir principu.

Naujųjų knygų pristatymai vyks Leipcigo knygų mugėje, o festivalis „Leipzig liest“ lietuviškus renginius priims populiariame kultūros klube „naTo“, Leipcigo universiteto bibliotekos „Bibliotheca Albertina“ ir Žydų kultūros centre-Ariowitsch’ių namuose.

Lietuvos kultūros institutas tęsia dar prieš 2017 m. Leipcigo knygų mugę suintensyvėjusį bendradarbiavimą su Austrijos, Šveicarijos ir Vokietijos leidėjais ir šiais metais knygų mugės bei festivalio „Leipzig liest“ (Leipcigas skaito) lankytojus kviečia net į 3 naujų vokiečių kalba išleistų Lietuvos autorių knygų pristatymus: Markuso Rodunerio išverstų I. Simonaitytės romano „Vilius Karalius“ (leidykla „BaltArt“) ir M. Petuchausko atsiminimų „Santarvės kaina“ (leidykla „LIT Verlag“), taip pat Corneliuso Hellio išversto U. Radzevičiūtės romano „Kraujas mėlynas“ (leidykla „Residenz Verlag“). Tai jau antrasis rašytojos kūrinys, išleidžiamas Austrijoje, – 2017 metais leidykla „Residenz Verlag“ savo skaitytojams sėkmingai pristatė vokišką romano „Žuvys ir drakonai“ leidimą.

Leipcige pristatomų knygų vertimai finansuoti Lietuvos kultūros instituto vykdomos Vertimų skatinimo programos lėšomis.

 

Programoje knygos pristatymas: kovo 23 d. šeštadienis

13:00 val.
Marko Petuchausko knygos „Der Preis der Eintracht“ pristatymas
Dalyvauja: Markus Roduner, Markas Petuchauskas, Joachim Tauber
Vieta – Forum OstSüdOst: Halle 4, Stand E501

Informacija apie renginį mugės svetainėje

18:00 val.
Marko Petuchausko knygos „Der Preis der Eintracht“ pristatymas
Dalyvauja: Markus Roduner, Markas Petuchauskas, Joachim Tauber
Vieta – Ariowitsch-Haus. Zentrum Jüdischer Kultur, Hinrichsenstraße 14

Markas Petuchauskas
Der Preis der Eintracht
Erinnerungen, Künstlerportraits, kulturelle Wechselbeziehungen
ReiheAnpassung – Selbstbehauptung – Widerstand
Bd. 45, 2019, 272 S., 44.90 EUR, 44.90 CHF, br., ISBN 978-3-643-14130-9

“Der Preis der Eintracht” erzählt vom Leben und dem Theater im Wilnaer Getto. Von der Rettung des Autors durch Mitbürger mit Gewissen. Vom Leben als Jude und Intellektueller unter der Sowjetherrschaft und später im wieder freien Litauen. Vom Engagement für das Wiederaufleben der jüdischen Kultur in Vilnius und ganz Litauen sowie dem Einsatz für den Dialog der Kulturen. Der Leser trifft auf weltberühmte und weniger bekannte Litwaken. Und schließlich berichtet Markas Petuchauskas von der exemplarischen Geschichte seiner Familie, deren Mitglieder über die ganze Welt verstreut leben. Ein Buch, das zur Versöhnung und Eintracht aufruft und ihren Preis aufzeigt.

Mūsų bendruomenės narė Riva Špiz švenčia garbingą jubiliejų!

 

Kovo 20d. Rivai Špiz sukanka 95 metai.

Ilgametė LŽB narė. Aktyvi Dienos klubo dalyvė. Puiki mama, močiūtė, prosenelė, uošvienė, karo veteranė. Išgyvenusi karo baisumus ir sukūrusi pagrindą naujai kartai Vilniuje. Gimtadienio sveikinimo nuotraukoje – Riva Špiz su dukra Ela Gurina, prieš kelis mėnesius vykusioje LŽB Chanukos šventėje.
Širdingai sveikiname visų gerbiamą Rivą, linkime geros nuotaikos, stiprios sveikatos, artimųjų meilės ir gyventi iki 120.
Mazel Tov!
Švęskime ir linksminkimės sulaukę Purimo!

Švęskime ir linksminkimės sulaukę Purimo!

„Beigelių krautuvėlė“ tradiciškai kepa Hamano ausis litvakiškai. Purimas, kuris švenčiamas 14 ir 15 adaro mėnesio dienomis (šiemet kovo 20-21d.), prisimenant judėjų išsigelbėjimą nuo visiško išnaikinimo, karaliaus Ahašverošo, valdžiusio didžiulę Persų imperiją, laikais. Karaliaus didikas Hamanas sumanė sunaikinti visus žydus ir metė burtus (פור), kad sužinotų, kada tam yra pats tinkamiausias laikas. Prisimenant žodį פור „pur“ šventė pavadinta Purimu, o visi su juo susiję įvykiai aprašyti Megilat Ester (Esteros knygoje). #žydušventės #hamentashen1

 

Panevėžio m. žydų bendruomenė sveikina su Purimo švente

Panevėžio m. žydų bendruomenė sveikina su Purimo švente

Sveikiname visus su pavasarį švenčiama viena linksmiausių švenčių – PURIM.
Linkime geros nuotaikos, smagių akimirkų ir sėkmės. Būtinai turėkite kaukes – juk pirmąjį
pavasario mėnesį švenčiama šventė yra pilna linksmybių, bendruomeniškumo ir tikėjimo, jog
žydų tauta yra stipri ir gebanti ištverti visas negandas.
Panevėžio m. žydų bendruomenė

Jei taptų prezidentu, premjeras Saulius Skvernelis svarstytų galimybę perkelti Lietuvos ambasadą Izraelyje į Jeruzalę.

Pasak S. Skvernelio, ambasados perkėlimas amerikiečių pavyzdžiu galėtų sustiprinti Lietuvos dvišalius ryšius su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis.

„Nematyčiau jokios tragedijos, jei mes grįžtume prie klausimo ir svarstytume mūsų ambasados perkėlimo į Jeruzalę galimybes“, – antradienį sakė S. Skvernelis, pristatydamas užsienio politikos prioritetus.

 

JAV ambasada Estijoje pasmerkė prieš šalies vyriausiąjį rabiną nukreiptą užgauliojimą

JAV ambasada Estijoje pasmerkė prieš šalies vyriausiąjį rabiną nukreiptą užgauliojimą

JAV ambasada Estijoje pasmerkė incidentą Taline, kai vienas vyras pagrasino šalies vyriausiajam rabinui Shmueliui Kotui.

JAV ambasada pareiškė kuo griežčiausiai smerkianti vyriausiojo rabino užgauliojimą per šeštadienį Talino centre įvykusį incidentą. „Tokio pobūdžio neapykantos kalbai, nukreiptai prieš asmens religiją, rasę, etninę priklausomybę, lytį ar kitokią esminę tapatybę, nėra vietos šiuolaikinėje visuomenėje. Žodžiai yra svarbūs ir gali nuvesti prie pavojingų veiksmų, jei į neapykantos kalbas nereaguojama“, – pabrėžė ambasada.

Lietuvos sporto klubo “MAKABI” plaukimo čempionato  nuostatai

Lietuvos sporto klubo “MAKABI” plaukimo čempionato nuostatai

VARŽYBŲ TIKSLAI  IR  UŽDAVINIAI

Populiarinti plaukimo  sportą  LSK „Makabi“  narių  tarpe

Atrinkti geriausius  plaukikus  dalyvauti  tarptautinėse  Makabiadose

VARŽYBŲ VIETA  IR  LAIKAS

         Varžybos  vykdomos  2019 m. kovo 31 d. 11-13 val. Kauno  m. daugiafunkciniame  sporto  ir  pramogų  komplekse  „GIRSTUTIS“, esančiame  Kovo  11-osios g. 26, Kaunas. Dalyvių  atvykimas  iki 10,30                                                                                     

VARŽYBŲ DALYVIAI

             Varžybose  gali  dalyvauti  visų  amžiaus  grupių  plaukikai, kurie  po  paraiškų pristatymo  bus  suskirstyti  pagal  amžiaus  grupes. Kiekvienas  dalyvis  gali  startuoti 2 distancijose.

Dalyvavimo mokestis: po 2000 m. gimusiems imtinai  – 3 eurai,  iki 1999 m. gimusiems  imtinai – 5 eurai.

Paraiškos  pateikiamos el.paštu pagal pateiktą lentelę makabilita.duskes@gmail.com , nurodant dalyvio gimimo metus,  email ir mob.telefono numerį ,  iki 2019 m. kovo  27 d. 24 val.

Vilniuje  varžybų  koordinatorius  Artiom Perepelica: artiom.perp@gmail.com

VARŽYBŲ PROGRAMA  IR  APDOVANOJIMAS

25 m. laisvu  stiliumi

50 m. krūtine

    Visi  varžybų  dalyviai  apdovanojami  atminimo  medaliais.

    Grupių  prizininkai  apdovanojami  specialiais  prizais.

LSK  „Makabi“  vykdantysis  direktorius M. Duškesas

     

                             

Limudas Druskininkų kurorte vyksta linksmai ir įdomiai

Limudas Druskininkų kurorte vyksta linksmai ir įdomiai

Limudo tradicija – tai žydiškumas ir tapatybė. Kartą per metus LŽB organizuoja tradicinį Limudą, kad tris dienas bendruomenės nariai pabūtų kartu, uždegtų Šabo žvakes, išklausytų daug įvairių įdomių paskaitų, nes žodis „limudas“ lietuvių kalba reiškia konferenciją. Šiemet jau 30 metų, kai atsikūrė Lietuvos žydų bendruomenė.

Žana Skudovičienė, LŽB programų direktorė, organizavusi daug Limudų, sako, kad ilgametė tradicija – tai darbas, reikalaujantis daug energijos, jėgų ir sumanumo.

Į šių metų Limudą, vykusį Druskininkų kurorte, viešbutyje „Europe Royale“, susirinko daug įvairaus amžiaus žydų bendruomenės narių ir svečių, jaunų šeimų su mažyliais vežimėliuose. Pasak Ž. Skudovičienės,  mažylių tėveliai patys vaikais būdami, pradėjo dalyvauti Limuduose prieš dešimtmečius.

Šiemet Limudas buvo nuoširdesnis už ankstesnius, tikras šeimų susibūrimas, kai žydai susirenka iš visos Lietuvos, be iškilmingų kalbų, su uždegančia žydų smuikininkų atliekama muzika, šokiais, kai visų šypsenos rodo, kad jiems gera būti kartu žydiškoje draugijoje, jidiš kalba tai reiškia žydiškumą – vadinamą „jidiš kaijt“.

Šventė gerame ir jaukiame kurorte – Druskininkuose panašėjo į mažą izraelietišką salą. Juk šį kurortą ne veltui yra labai pamėgę ir izraeliečiai.

Nepakartojamą  LIMMUD 2019  nuotaiką padės sukurti gerai pažįstami ir nauji lektoriai

Nepakartojamą LIMMUD 2019 nuotaiką padės sukurti gerai pažįstami ir nauji lektoriai

Ilja Kalmanovskij – žurnalistas, mokytojas, mokslinių šou entuziastas ir vedėjas (Maskva, Rusija)

Boruch Gorin – žurnalistas, rašytojas, žurnalo “Lechaim” redaktorius  (Maskva, Rusija)

Jurij Tabak – religijotyrininkas, vertėjas, knygų autorius  (Maskva, Rusija)

Aleksandr Duchovny – progresyvaus judaizmo bendruomenių vyr. rabinas (Kijevas, Ukraina)

Saša Galitsky – dailininkas, unikalaus projekto “Vangogai” autorius, knygos “Mama, neliūdėk! kaip išmokti bendrauti su pagyvenusiais tėvais ir neišeiti iš proto” autorius (Izraelis)

Regina Pats – kino guru, supažindins su naujausia Izraelio filmų programa (Talinas, Estija)

Dr. Lara Lempertienė – mokslininkė, Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė (Vilnius, Lietuva)

Jekaterina Kacman – šeimos psichoterapeutė ir seksologė (Izraelis)

Leonid Gelibterman – aukštosios virtuvės ir vyno žinovas, tarptautinio enogastronomijos centro prezidentas, bestselerio “Vyno abėcėlė” autorius. Ypatingas svečias Lietuvoje vadovaujasi kredo “Mėgautis maistu – reiškia mylėti save” (Maskva, Rusija)

Dr. Eugenijus Skerstonas – socialinių mokslų daktaras, mados, išvaizdos ir interjero žinovas, knygų autorius (Lietuva)

Vytenis Pauliukaitis – režisierius, scenaristas, TV laidų vedėjas (Lietuva)

Antanas Guoga – europarlamentaras, Australijos ir Lietuvos verslininkas ir mecenatas.

Marija Selickaja-Šmatavičienė – TV laidų vedėja ir prodiuserė, prekės ženklo “Tata Paper” įkūrėja.

Olga Kapustina – ekonomistė, dizainerė-maketuotoja, menininkė pomėgius pavertusi verslu.

Markas Psonikas – smalsus ir azartiškas gidas, ekskursijų vadovas, įmonės “Marko turas” įkūrėjas.

Borisas Kirzneris – smuikininkas, baigė Lietuvos muzikos konservatoriją smuiko klasę, žydų dainų ir šokių ansamblio “Fajerlach” muzikos vadovas, nuo 2013 m. iki dabar yra visuomeninės organizacijos “Vilniaus klezmeriai” vadovas. Muzikinio klezmerių festivalio  sumanytojas ir vadovas.

Michailas Bolšunas – smuikininkas, baigė Lietuvos muzikos konservatoriją smuiko klasę. 1987 – 1990 m. Kauno žydų muzikinio ansamblio vadovas ir narys.  Kompozitorius, aranžuotojas ir atlikėjas. Daugkartinių muzikinių festivalių dalyvis Cfate ir Odesoje.

 Robertas Pranevičius –  Kardiologijos klinikos gydytojas, rezidentas, sėkmingai dirbantis intervencinės kardiologijos srityje, inicijavęs ne vieną labdaros renginį.

Inga Janovskaja – Latvijos energetinės mankštos “Cigun” vadovė, Baltijos Fengšui Blue Mountain instituto direktorė, Europos holistinės medicinos ir natūropatijos asociacijos narė.

Jelena Comik – dailės ir technologijų mokytoja metodistė. Veda dekupažo kursus vaikams. Dažnai kviečiama vesti meno užsiėmimus INBAL seminaruose. Laisvalaikiu domisi tapyba, rankdarbiais, kelionėmis ir kulinarija.

Ansamblis “SARE ROMA” – romų šou teatras. Temperamentinga ir gyvai atliekama meninė programa skoningai perteiks ugningą bei laisvės pojūčiu užburiančią romų dvasią. Skambės laukinių melodijų, aistros ir gyvenimo džiaugsmo kupina muzika.

Orkestras „RAKIJA KLEZMER ORKESTAR“ – tai penkių jaunų vaikinų orkestras, grojantis uždegančią balkanišką muziką ir litvakišką klezmerį.

 

 

Vaikų auklėjimas tradicinėje žydų šeimoje II – kviečiame į paskaitą

Vaikų auklėjimas tradicinėje žydų šeimoje II – kviečiame į paskaitą

Kviečiame Jus į 2-ąją ciklo “Vaikų auklėjimas tradicinėje žydų šeimoje” paskaitą, kurioje lektorė Natalja Cheifec papasakos Jums, koks yra principas „dešinė ranka artina, o kairė – tolina“.
Kaip reikia bausti ir girti vaiką. Taip pat šioje paskaitoje sužinosite, kokiais būdais nugalėti savo pyktį ir apie tai, jog konflikto metu išsakyti žodžiai gali pakenkti. Sužinosite atsakymą į klausimą ar vaikui reikalinga nuolatinė tėvų kontrolė, bus aptariamas dar vienas auklėjimo principas – „Dar arba Jau“. Taip pat galėsite sužinoti, kad meilė vaikui yra svarbiausia jo ugdymo procese, o ne tik papildas, bus aiškinama, kaip parodyti vaikui savo meilę ir jį išklausyti.
Paskaita vyks kovo 14 d. 18.00-19.30 val. Lietuvos Žydų bendruomenės 3 -iame aukšte., Jašos Heifeco salėje. Mūsų adresas: Pylimo g. 4.

Registruokitės>>goo.gl/DKNpQw

Kelmėje atidengtas paminklas Icchokui Merui

Kelmėje atidengtas paminklas Icchokui Merui

Minint rašytojo Icchoko Mero penktąsias mirties metines Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas, ir Žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ su Kelmės rajono savivaldybe pakvietė į Icchoko Mero paminklo atidengimo ceremoniją Kelmėje, Icchoko Mero aikštėje, prie Jono Graičiūno gimnazijos. Ceremonija įvyko 2019-03-13, dalyvavo šios gimnazijos mokytojai ir mokiniai, Kelmės savivaldybės atstovai, I. Mero kūrybos gerbėjai, svečiai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio.

Į paminklo atidengimo ceremoniją iš Izraelio atvyko pirmųjų Icchoko Mero romanų „Ant ko laikosi pasaulis“, „Lygiosios trunka akimirką“ vertėjas į rusų kalbą Feliksas Dektoras. Šie I. Mero romanai, o taip pat ir jo apsakymų rinkinys „Geltonas lopas“ – tai pirmieji kūriniai Holokausto tema visoje Sovietų Sąjungoje, jie buvo išleisti didžiuliais tiražais ir išgarsino rašytoją.

Renginyje dalyvavo Kauno, Panevėžio ir Šiaulių krašto žydų bendruomenių vadovai ir bendruomenių nariai.

Seimo narys, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Emanuelis Zingeris, negalėdamas dalyvauti paminklo atidengimo ceremonijoje, pagerbdamas talentingą rašytoją perdavė savo vardu, gražią įtaigią kalbą:

„Icchokas Meras visą gyvenimą kalbėjo nutildytos Kelmės, Vilniaus, Kauno ir Šiaulių getų vardu. Savo kūryba jis neatstovavo geto uždarumo, jis buvo išsiveržęs į humanizmo platumas ir nepaprastas gelmes. Sovietų laikais visi laukdavo „Pergalės“ ir „Nemuno“ žurnaluose jo romanų ir novelių pasirodymų. Tai buvo akibrokštas primestai sovietinei tikrovei. Tad Icchokas Meras buvo ir liko iškilus Lietuvos rašytojas, modernizavęs lietuvių prozos kalbą ir suradęs naujas saviraiškos formas.

Būdamas pirmuoju Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Užsienio reikalų komisijos pirmininku, susisiekiau su juo jau Izraelyje, kur jis pats savo lėšomis įkūrė Lietuvos informacinį centrą, tiesė tiltus tarp Lietuvos ir Izraelio pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais.

Tuo metu dar nebuvo aišku, kaip Lietuva įvertins baisias Lietuvos žydų netektis. Kaip tik artėjo 1995 m. Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko istorinė atsiprašymo kalba Izraelio Knesete, prie kurios prisidėjo ir Icchokas Meras.

Jo „Lygiosios trunka akimirką“ žadino prislopintą sovietinės cenzūros žmonių sąmonę ir klausimą, kas atsitiko kone pusei Lietuvos miestelių gyventojų žydų. Viso gyvenimo Icchoko Mero plunksnos palikimas skatino atvirumą tarp lietuvių ir žydų. Būnant Izraelyje jam pavyko šiuolaikiškai pavaizduoti Izraelio gyvenimo realijas romane „Sara“.

Icchokai, ačiū Tau už Lietuvos atstovavimą dar tuo metu, kai Lietuvos nepriklausomybė dar nebuvo atkurta. Šiandien atidengiamas paminklas yra visų geros valios Lietuvos žmonių siekis įsižiūrėti ir branginti lietuvių ir žydų tautų tiek skiriančius, tiek vienijančius bruožus. Tebūnie auksinėmis raidėmis įrašytos Tavo pastangos atkurti gilų supratimą ir kartu tikrą brolišką užuojautą vienas kitam. Tad „Lygiąsias“, kurios trunka tik akimirką, ir kraupų žaidimą su mirtimi šachmatų lentoje, Tave skaičiusių žmonių atmintyje, Tu laimėjai!.

Nuoširdi padėka visiems, prisidėjusiems prie šio paminklo iškiliam Lietuvos rašytojui pastatymo, ir visiems iškilaus Kelmės miesto vadovams ir gyventojams.”

 

Bar/ bat micvos ceremonija Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Bar/ bat micvos ceremonija Vilniaus Choralinėje sinagogoje iškilmingai įvyko pirmadienį, kovo 11 d. Ją vedė rabinas Sholom Ber Krinsky. Penki jauni žmonės, susėdę prie balta staltiese užtiesto stalo, įdėmiai klausėsi rabino kalbos ir sveikinimo su ypatingu gyvenimo įvykiu – perėjimu iš vaikystės į pilnametystę.

Tėvai ir vaikai susirinko į reikšmingą visai šeimai šventės ritualą: berniukai, sulaukę trylikos metų, o mergaitės – dvylikos pagal judaizmo tradicijas laikomi pilnamečiais. Bar micva, išvertus pažodžiui reiškia „įstatymo sūnus“, Bat micva – „įstatymo duktė“, nes nuo šio laiko vaikai tampa atsakingi už visų Toros įstatymų laikymąsi.
Bar/ bat micva – ne tik šeimos šventė, ji visos žydų bendruomenės šventė, todėl sveikiname bendruomenės vardu visus, šventusius savo pilnametystę! Jaunuoliai gavo simbolines dovanas, o šventė tęsėsi prie vaišių stalo.

Estera Reches – Bat Micvos metu Vilniaus Choralinėje sinagogoje. Su tėvais, rabinu Sholom Ber Krinsky ir rebecene Dina.

 

Arkadijus Vinokuras. Jonas Noreika? Pakalbėkime geriau apie agurkus

Arkadijus Vinokuras. Jonas Noreika? Pakalbėkime geriau apie agurkus

Atsakymas Genocido centrui

Skaitau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atsakymą į mano straipsnį „Genocido centras gina netiesą. Kodėl?“. Genocido centro atsakymas nemaloniai nustebino. Mano cituojamo asmens pozicija painiojama su mano asmenine. Vietoje korektiškos diskusijos puolama į asmeniškumus. Todėl mano gerbiamai šios institucijos direktorei patariu: neleiskite į profesionalių žurnalistų ir rašytojų straipsnius atsakinėti grafomanams.

Nes šis, puolęs į komunistinę isteriją, lyg šiandien nebūtų 2019-ieji, bet gūdus stalinizmas, KGB stiliumi ir antisemitų džiugesiui suplakė visus Genocido centro kritikus ir oponentus į vieną „anti-geno-centro-pogrindinę organizaciją“. Tai daro gėdą pačiai institucijai. Išgerkite raminamųjų ir prisiminkite, kad Genocido centras nėra privati kraštutinių nacionalistų būstinė, bet demokratinės valstybės institucija. Jai Seimas nurodė ne politikuoti, bet siekti tiesos.