Sausio 24-osios popietė Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje buvo skirta artėjančiai Holokausto aukų atminimo dienai ir Pasaulio tautų teisuoliams. Jų didvyriški poelgiai gelbėjant žydus Antrojo pasaulinio karo metais, susipynę gelbėtojų ir išgelbėtųjų likimai bei istorinis kontekstas pristatyti tądien muziejaus Tolerancijos centre atidarytose parodose „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ ir „Tarp gyvenimo ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“.
Kilnojamos parodos „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ pristatyme ir diskusijoje dalyvavo jos kuratorė, muziejaus Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja, lietuvių gelbėtojų dėka Holokaustą Kaune išgyvenusi prof. Irena Veisaitė, visuomenininkas, knygų apie žydų gelbėtojus autorius Rimantas Stankevičius ir Pasaulio tautų teisuolio, Prezidento Kazio Griniaus giminaitis, Kazio Griniaus progimnazijos Kaune direktorius Stanislovas Šimanauskas. Parodos atidarymą moderavo muziejaus edukacinių programų vadovė Jurga Jackevičiūtė.
Į jaukų atidarymo renginį susirinko gausi auditorija: Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir šios bendruomenės nariai, Holokausto meu išgelbėtieji Izaokas Glikas, Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė, Gita Zimanaitė-Grinmanienė, Galina Plokšto-Vyšniauskienė, Sulamita Fromanaitė-Lev, Pasaulio tautų teisuolė Ramutė Dubininkaitė-Raškevičienė, kitų Teisuolių ir išsigelbėjusių artimieji, vilniečiai ir miesto svečiai.
Kadaise iš Kauno geto išgelbėta prof. Irena Veisaitė renginio metu atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje žydų gelbėtojai dar nėra pakankamai pagerbti. „Daug kalbame apie partizanus, juos gerbiame už jų kovą už laisvę. Kova už laisvę yra labai svarbi, bet taip pat svarbu, kad niekas negalėtų pasakyti, kad Lietuva ir lietuviai yra šaulių ar žydšaudžių tauta. Aš pati esu išgelbėtas vaikas ir mane išgelbėjo ne vienas žmogus. Lenkiu galvą prieš visus gelbėtojus“, – kalbėjo prof. Veisaitė, su kurios gelbėjimo istorija, lydima autentiškų dokumentų ir nuotraukų, galite susipažinti parodoje ir ją lydinčiame kataloge.
Parodą „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ dvi savaites bus galima apžiūrėti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre, o tuomet ji leisis į kelionę po Lietuvą – ją eksponuoti kviečiami kiti Lietuvos muziejai, kultūros centrai ir įstaigos.
Sausio 24-osios vakarą muziejuje atidaryta ir tarptautinė paroda „Tarp gyvenimo ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“, skirta ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių žydų gelbėtojams ir išgelbėtiesiems, kurių istorijos pristatomos istoriniame kontekste. Tai – bendra Europos atminimo ir solidarumo tinklo (ENRS), Lenkijos žydų istorijos muziejaus „POLIN“ ir Nebylių herojų memorialinio centro Berlyne iniciatyva, įgyvendinta bendradarbiaujant su Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi ir kitais partneriais. Parodoje pristatomos gelbėjimo istorijos iš dešimties Europos šalių: Kroatijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Ukrainos ir Slovakijos.
Susirinkusius į parodos atidarymą pasveikino Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris, iš Varšuvos atvykęs ENRS iniciatyvinio komiteto vadovas prof. Janas Rydelis, Lenkijos ambasadorė Urszula Doroszewska ir Lietuvos kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, taręs jautrų įžanginį žodį.
„Ši paroda leidžia dar kartą prisiminti vieną svarbiausių klausimų, keliamų dėl Holokausto. Tai yra teologinis klausimas: kur tada buvo Dievas? Aš manau, kad šita paroda ir šitie veidai rodo, kad Dievas nebuvo pasitraukęs – jis buvo čia, šių žmonių sąmonėje“, – kalbėjo dr. Kvietkauskas. Jis taip pat pabrėžė, kad, nors žydus gelbėjo ir inteligentai, ir dvasininkai, dauguma žydų gelbėtojų buvo paprasti žmonės, kurių vienintelė motyvacija buvo žmogiškumas.
Į tarptautinės parodos atidarymą atvyko ir viena iš jos autorių Klara Jackl (Lenkijos žydų istorijos muziejus „POLIN“) bei parodos organizatorė Agnieszka Olczak (ENRS). Viešnios dar ilgai bendravo su svečiais, dalijosi patirtimi su muziejaus darbuotojais.
Parodą „Tarp gyvenimo ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“ kviečiame apžiūrėti iki 2019 m. kovo 17 d.
Pauliaus Račiūno nuotraukos
