Chasidai ir litvakai

specialiai lzb.lt

Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja

Litvakai pasaulyje šiandien kartais žinomi ne vien tik kaip žydai, kilę iš Lietuvos ar žemių, kadaise sudariusių Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę, bet (ir) kaip misnagdai (literatūrine hebrajų kalba mitnagdai), t.y. chasidų judėjimo priešininkai. Kartais net šiaip, kalbant apie kokį nors ješivoje sėdintį vyruką, jei norima pabrėžti, kad jis ne chasidas, pasakoma, kad jis yra litvakas („litviše bochur“). Tai yra, šiandien yra žinoma aškenaziškų hareidim (skrupulingai praktikuojančių) kaip litvakų (kurie taip pat dar vadinami „ješiviniais“) ir chasidų. Šios sąsajos turi istorinį pagrindą, kuris siekia Vilniaus Gaoną ir jo palikimo plėtojimą Lietuvoje XIX ir XX a. pradžioje, pirmiausia Chaimo iš Valažino įsteigtos pirmosios didžiosios ješivos pavidalu (1803 m.), ir rabio Izraelio Salanterio pradėto „musar“ judėjimo įtakoje įsteigtų ješivų Lietuvoje ir kaimyninėse žemėse, kurių filialai XX a. pradžioje įsikūrė Izraelio žemėje, kur buvo perkeltos lietuviškosios Toros studijų tradicijos. Nuotraukoje Vilniaus Gaonas.

gaonas

Skaityti plačiau
Vilniaus Choralinė sinagoga uždaryta remontui

Vilniaus Choralinė sinagoga uždaryta remontui

Gerbiamieji bendruomenės nariai,
Informuojame, kad dėl Vilniaus choralinėje sinagogoje (Pylimo g. 39) pradedamų vykdyti remonto darbų
 Maldos laikinai vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (Pylimo g. 4) Baltojoje salėje (I aukšte).
Kviečiame atvykti melstis bei atsiprašome už iškilusius nepatogumus.

maldos

Užuojauta

Spalio 30d. mirė Efimas Štarkman, Vilniaus žydų bendruomenės ir

Socialinių programų departamento narys. (1938 03 12 – 2016 10 30). Šį liūdesio laiką bendruomenė nuoširdžiai užjaučia artimuosius.

 

Kviesti Lietuvos sirgalių atvykę Izraelio pasiuntiniai viliojo ir Š. Jasikevičių

Kviesti Lietuvos sirgalių atvykę Izraelio pasiuntiniai viliojo ir Š. Jasikevičių

delfi.lt

Penktadienį , spalio 28d. Lietuvos ir Izraelio krepšinio vadovai susitiko paspausti rankų ir pasikeisti mandagumo frazėmis. Dvi krepšinio federacijos tapo partnerėmis: žydai pasirinko lietuvius savo varžovais Tel Avive vyksiančiame Europos čempionato grupių etape. Bet spaudos konferencija, kurioje oficialiai paskelbta apie bendradarbiavimą, turėjo netikėtą pabaigą.
Jeigu į prieš metus Rygoje (Latvija) vykusias Europos krepšinio čempionato grupių etapo kovas Lietuvos sirgaliai plūdo masiškai, tai po pusmečio į Tel Avivą (Izraelis) veikiausiai išsiruoš tik patys ištikimiausi. Vis dėlto šios šalies krepšinio asociacija (IBBA) nutarė, kad būtent lietuvių rugpjūčio pabaigoje gali sulaukti daugiausiai, ir pasinaudojo „FIBA Europe“ suteikta teise pasirinkti vieną varžovą prieš burtų traukimo ceremoniją. Krepšinio turistams iš Lietuvos siūloma vienu šūviu nušauti du zuikius – ne tik palaikyti mylimą komandą 11 tūkst. žiūrovų talpinančioje Tel Avivo „Menora Mivtachim“ arenoje, bet ir pailsėti: pasimėgauti saulės voniomis, Viduržemio jūros pakrante, kurioje svečiams iš Lietuvos bus įrengta speciali fanų zona.

Skaityti plačiau
Kuriasi senųjų žydų kapinių kaimynystėje

Kuriasi senųjų žydų kapinių kaimynystėje

Šalia senųjų žydų kapinių jau vyksta matavimai ir vedamos komunikacijos – čia iškils gyvenamųjų namų ir poilsio paskirties pastatų kompleksas.

Pajūrio naujienos, Viktorija Vaškytė

Išvydę pievoje prie senųjų žydų kapinių kalamus kuoliukus ir vedamas komunikacijas, kretingiškiai susirūpino, ar visai netoli šios amžino poilsio vietos gali būti vykdoma ūkinė veikla.Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos vyriausiosios architektės Redos Kasnauskės teigimu, Savivaldybė yra užsakiusi senųjų žydų kapinių kadastrinius matavimus, todėl tikėtina, kad žmonės matė, kaip sklypą matavo matininkai.Anot architektės, aplink senųjų žydų kapinių teritoriją iš visų pusių yra daug įteisintų sklypų ir kiekvienas iš jų gali būti matuojamas, žymimas.

statinys-planuojamas-kretingoje

Taip atrodys gyvenamųjų namų ir poilsio paskirties pastatų kompleksas, iškilsiantis greta senųjų žydų kapinių. Šalia – būsimo kvartalo išsidėstymo schema.

Skaityti plačiau
Izraelio dienos renginys Jurbarke

Izraelio dienos renginys Jurbarke

Spalio 26 d. Jurbarke įvyko Izraelio dienos renginys, kuriame dalyvavo nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas kartu su savo komanda, Jurbarko rajono savivaldybės vadovai, žydų bendruomenės atstovai bei kiti svečiai.

Prieš renginį, Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas ir rajono meras Skirmantas Mockevičius susitiko ir bendravo su mokiniais Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje, o vėliau kartu su žydų bendruomenės vadove Faina Kukliansky ir bendruomenės nariais aplankė Jurbarko žydų kapines.

Skaityti plačiau
Jurbarko žydų bendruomenė: ženklai ir prisiminimai

Jurbarko žydų bendruomenė: ženklai ir prisiminimai

Vesdama ekskursijas po Jurbarką Nijolė Paulikienė turistams pasakoja ir apie žydus, nes negalima praleisti kelis šimtmečius čia gyvenusių žmonių istorijos. Informaciją gidė surinko ir teberenka iš knygų ir iš senųjų jurbarkiečių. 

Jurbarke gyvenusią didelę žydų bendruomenę dabar beprimena Kauno gatvė, anksčiau vadinta Didžiąja ir Vilniaus, ženklai apie genocido vietas ir kapinės. Kai birželį mūsų mieste apsilankė Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, jurbarkiečiai pradėjo aktyviau iš užmaršties kelti istorinį žydų bendruomenės paveldą. Spalio pabaigoje viešojoje bibliotekoje bus surengta Izraelio diena, vėliau mieste turėtų atsirasti žydų atminimą įamžinančių objektų.
Daug apie Jurbarko žydus gali papasakoti mokytoja ir gidė Nijolė Paulikienė. Ji net puoselėja svajonę apie žydų muziejų ir kuria to muziejaus viziją. Atminimas apie žydus dar tyliai guli vieno kito senojo jurbarkiečio atminties kertelėje, užasfaltuoto grindinio akmenyse, slepiasi perdažytuose senamiesčio fasaduose. Prieš Antrąjį pasaulinį karą žydai sudarė 42 proc. Jurbarko gyventojų, po karo gyvų buvo likę 76.

 

Skaityti plačiau
Mokslinė koferencija„Lokalinė Holokausto raidos analizė nacių okupuotuose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse“.

Mokslinė koferencija„Lokalinė Holokausto raidos analizė nacių okupuotuose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse“.

Kauno IX forto muziejus ir Tarptautinė komisija nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Lokalinė Holokausto raidos analizė nacių okupuotuose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse“.
Konferencija vyksta 2016 m. spalio 27-28 d. viešbutyje „Best Baltic Kaunas“, A. Mickevičiaus g. 28, Kaune. Maloniai kviečiame dalyvauti! Konferencijos programa.
Skaityti plačiau
LŽB darbuotojų seminaras Druskininkuose

LŽB darbuotojų seminaras Druskininkuose

 Spalio 21-23 dienomis Druskininkuose vyko jau tradiciniu kasmetiniu tampantis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, regioninių bendruomenių darbuotojų, savanorių, aktyviųjų narių seminaras. Jis prasidėjo kai kuriems pradžioje šiek tiek neįprastu pasirodžiusiu Juoko jogos užsiėmimu. Jo vedantysis sertifikuotas juoko jogos treneris Stepas Šafranauskas (MB “Tobulėjimo sprendimai”) supažindino su juoko nauda, jo terapiniu poveikiu ir įvairių tyrimų duomenimis, rodančiais, kad suaugę civilizuotų šalių žmonės juokiasi vis mažiau. Po įtemptos darbo savaitės buvo naudinga ne tik pamėginti atsipalaiduoti, juoktis tiesiog iš nieko, peržengti savo kontrolės ribas, tačiau ir įgyti naujų streso, konfliktinių situacijų įveikimo ir jų vertinimo įgūdžių. Šeštadienis buvo skirtas darbo ir buvimo bendruomenėje klausimams. Tikras bendruomenių entuziastas Paulius Godvadas (VŠĮ “Kitokie projektai”), derindamas įdomią teorinę medžiagą ir aktyvias praktines veiklas, sugebėjo visą dieną išlaikyti prikaustytą seminaro dalyvių dėmesį.
Skaityti plačiau
LŽB Dokumentinio filmo “Seserys” pristatymas

LŽB Dokumentinio filmo “Seserys” pristatymas

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus spalio 21d. 2016m.  pakvietė LŽB bendruomenę ir visuomenę į dokumentinio filmo “Seserys” pristatymą ir susitikimą su smuikininke, Bostono universiteto profesore Danute Pomerancaite-Mazurkevič ir jos gelbėtojų dukra Aušra Petrauskaite.

Skaityti plačiau
Kaunos žydų bendruomenė kviečia į Didžiosios akcijos 75-ųjų metinių atminimo renginius

Kaunos žydų bendruomenė kviečia į Didžiosios akcijos 75-ųjų metinių atminimo renginius

2016 m. spalio 30 d. Kauno žydų bendruomenė kviečia į Didžiosios akcijos 75-ųjų metinių atminimo renginius:
14 val. aukų pagerbimo ceremonija IX forte.
17 val. koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje, kuriame dainas nekaltai nužudytiems skirs puikūs Lietuvos atlikėjai- Judita Leitaitė bei Rafailas Karpis. Koncertą veda Aleksandras Rubinovas.
Renginys nemokamas.
Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28- 29 d. Didžiosios akcijos metu IX forte buvo nužudyta 10 tūkstančių žmonių, tarp jų – 4273 vaikai.

Koncerto parneriai: Tautinių mažumų departamentas prie LT vyriausybės,  Geros valios fondas

Sveikiname Michailą Grafmaną jubiliejaus proga

Sveikiname Michailą Grafmaną jubiliejaus proga

Panevėžio miesto žydų bendruomenė sveikina jubiliejaus proga savo narį   Michailą Grafmaną ir linki stiprios sveikatos, stiprybės ir ilgų gyvenimo metų šeimos ir ištikimų draugų apsuptyje .

 Michailui Grafmanui sukanka  70 metų, gražus jubiliejus, nueitas prasmingas gyvenimo kelias.   Jubiliato šeimos istorija yra įspūdinga:  

Skaityti plačiau
Andrzejaus Strumillo tapytos „Psalmės“ skambės Tolerancijos centre

Andrzejaus Strumillo tapytos „Psalmės“ skambės Tolerancijos centre

2016 m. spalio 27 d., 17.30 val., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10 / 2, Vilnius) atidaroma garsaus lenkų tapytojo, grafiko, skulptoriaus, poeto, rašytojo bei scenografo AndrzejausStrumillo (Andžejaus Strumilos) tapybos paroda „Psalmės“. Dalyvaus ir pats Vilniuje gimęs dailininkas Andrzejus Strumillo, spalio 23-iąją atšventęs 89-ąjį gimtadienį. Paveikslų ciklas „Psalmės“ tapytas 1988–2010 metais ir skiriamas atstatytai Seinų Baltajai sinagogai, ciklas įamžina Lietuvos ir Lenkijos paribio miesteliuose gyvenusių žydų atminimą. Ciklą įkvėpė Česlovo Milošo (Czeslaw Milosz) 1979 metais iš hebrajų į lenkų kalbą išversta Psalmių knyga. Taip atsirado pirmieji aštuoniolika paveikslų. 1990 metais, apibendrindamas pagrindinį įkvėpimo šaltinį, dailininkas citavo kunigą Juzefą Sadziką (Józef Sadzik), kuris 1979-aisiais parašė Č. Milošo verstai Psalmių knygai įžanginį žodį: „Psalmės – tai tarsi tautos ir individo „tapatybės dokumentas“, be to, puikiai perteikia ir universalųjį žmogaus būties charakterį. Paradoksalu, kad universalaus ir konkretaus priešprieša yra tik tariamas paradoksas psalmėse. Toks paradoksas egzistuoja kiekviename didžiame meno kūrinyje“.

Skaityti plačiau
Panevėžį aplankė svečiai iš JDC

Panevėžį aplankė svečiai iš JDC

Spalio pradžioje į Panevėžį atvyko JDC (Joint Distribution Committee atstovai – mecenatai, gyvenantys Bostone, Don Wertlieb ir Lorre Polinnger,  kurie užsiima labdaringa veikla. Šį kartą jie atvažiavo į Panevėžį  susipažinti su žydų visuomenine  veikla. Susitikimų metu PŽB pirmininkas Gennady Kofman pristatė ir padovanojo knygą „Amerikos žydų labdaros organizacijos Joint ( JDC )šimto metų veikla Panevežyje ir Lietuvoje“. Knygoje rašoma apie Jointo veiklą Lietuvoje. Svečiai buvo nustebę, sužinoję, kad 1923 metais vietinė miesto taryba labdaringos organizacijos garbei, vieną miesto gatvių pavadino Džointo vardu.

Skaityti plačiau

Simchat Tora šventė

Jeruzalės gatvėje Izraelio žydai švenčia Simchat Tora. Filmuotuose kadruose praėjusių metų šventė.

stt

Kai Sukkoto šventė baigiasi, švenčiama Simchat Tora (Toros džiaugsmas). Tokiu būdu pagerbiama Tora kaip svarbiausias judaizmo tekstas ir kaip relikvija, šventas objektas. Šventė mena Toros gavimą dykumoje; šis įvykis žydų bendruomenę įtvirtino kaip „Knygos tautą“. Žydo gyvenime visi svarbiausi įvykiai – religinė pilnametystė (13 metų), vestuvės, kūdikio gimimas ir vardo suteikimas, artimo žmogaus mirties metinės – pažymimi sinagogoje jį kviečiant skaityti Totą. Šie ritualai atskleidžia, jog visas žydo gyvenimas yra įprasmintas Toros įstatymu. Sinagogoje saugomi Toros ritinėliai yra puošiami brangių audeklų įdėklais, karūnomis, sidabriniais ir paauksuotais skydais,

Simchat Tora šventės metu išreiškiama bendruomenės meilė ir pagarba Toros knygai. Svarbus šventės akcentas – Penkiaknygės metinio ciklo skaitymo užbaigimas. Viešojo Toros skaitymo tradicija yra atėjusi iš 6 a.pr.Kr. 

Skaityti plačiau
Maldų tvarkaraštis per Šmini Aceres ir Simchat Tora šventes Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Maldų tvarkaraštis per Šmini Aceres ir Simchat Tora šventes Vilniaus Choralinėje sinagogoje

MALDŲ LAIKAS  SPALIO 23-25 DIENOMIS

lzb-religine-bendruomene
Spalio 23 d., sekmadienis

17.00 Mincha, Maariv
Spalio 24 d., pirmadienis (Shmini-Aceret, LŽB nedirbs)

9:00 Shacharit

17:50  Mincha, Rabino pamoka

18:55  Maariv, Džiaugsmo šokis su Toromis, Kiddush

Spalio 25 d., antradienis (Simchat Tora, LŽB nedirbs)

9:00 Shacharit, Džiaugsmo šokis su Toromis, Kiddush

17:00  Mincha

Linkime puikių švenčių!

LRT radijas tęsia radijo dokumentikos ciklą apie išnaikintus žydų štetlus

LRT radijas tęsia radijo dokumentikos ciklą apie išnaikintus žydų štetlus

lrtradijas

Sekmadienį  per LRT radiją po 11 val žinių „Radijo dokumentika”: kadaise buvo pasaulis. Kartojama antradienį  LRT “Ryto garsų” laidoje po 9 valandos žinių. Klausykitės!

Nuotraukoje – pirma Hebrajų dienos mokyklos klasė kartu su trimis mokytojais: Moshe Yaakov Botwinik (dešinėje), Yaakov Schneider (kairėje), Rivka Rubinstein (centre). 1930 m. (nuotrauka iš zydai.lt)

„Eišiškės buvo ne tik tipinis Rytų Europos miestelis – štetlas, jos buvo ir platesnio jas supusio pasaulio atspindys, jų likime kaip veidrodyje atsispindėjo įvykiai, vykę už šimtų ir net tūkstančių mylių“, – taip apie savo gimtąjį miestelį rašė Holokaustą išgyvenusi istorikė Yaffa Eliach, knygos „Kadaise buvo pasaulis: Eišiškių štetlo devynių šimtų metų kronika“ autorė. „Buvo penkios žydų mokyklos. Orkestre kartu grojo žydai, lenkai, lietuviai, taip mažai kur yra buvę!” – ilgametis pedagogas, kraštotyros muziejaus Eišiškėse įkūrėjas Vytautas Dailidka apie iki karo gyvenusią žydų bendruomenę gali pasakoti valandų valandas. Vaikystės prisiminimai apie kankintus ir nužudytus žmones jo nepalieka, kaip ir tuščiame miestelyje skraidančių pagalvių pūkų vaizdas.

Trečiojoje Radijo dokumentikos ciklo apie Lietuvos žydų miestelius dalyje – Eišiškių štetlo istorijos ir atminties darbas.
Radijo dokumentika spalio 23 d., sekmadienį, 11.05 val. Kartojama antradienį  LRT “Ryto garsų” laidoje po 9 valandos žinių. Vedėja žurnalistė Audra Čepkauskaitė

Kauniečių šeimai – apdovanojimas už žydų gelbėjimą

Kauniečių šeimai – apdovanojimas už žydų gelbėjimą

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas spalio 21d. Kazio Griniaus progimnazijoje „Jad Vašem“ pasaulio tautų teisuolių medaliu ir garbės raštu apdovanojo Blažaičių šeimą. Kauniečiams apdovanojimas skirtas už tai, kad jie Antrojo pasaulinio karo metais savo namuose Panemunėje priglaudė Chavos ir Rafaelio Finų dukrą Rozą bei augino ją iki karo pabaigos.

Pasak Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, salėje atlikusios žaibišką mokinių apklausą, tokius renginius, kuriuose apdovanojami žydų gelbėtojai, būtina rengti mokyklose. Mat jose iki šiol stokojama žinių apie tai, ką žydai veikė Lietuvoje 600 metų, apie jų, žydų, naikinimą karo metais, apie jų gelbėtojus lietuvius, kurie rizikavo savo gyvybe, priglausdami savo šeimose suaugusius žydus ir jų vaikus.

„Šitie žmonės padarė didžiulį žygdarbį“, – sakė apie gelbėtojus F.Kukliansky.

Izraelio nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai A. Maimonas prieš įteikdamas Antanui Blažaičiui (1897-1949), Adelei Blažaitienei (1903-1988) ir jų dukrai Valentinai Eugenijai Blažaitytei-Liutikienei (1927-1993) skirtus pasaulio tautų teisuolių medalius ir sertifikatus į apdovanojimo ceremoniją atvykusiems šių gelbėtojų palikuoniams priminė tų išgelbėtų žydų šeimų, jų narių gyvenimą iki geto, gete ir po to.

 

Skaityti plačiau

Padėka

 

Simonas Lapickis dėkoja Lietuvos žydų bendruomenei už savo mamos, šviesaus atminimo Saros Lapickajos atminimui skirtus žodžius, prisiminimus apie jos gyvenimą, skelbtus bendruomenės tiinklapyje.

2016 spalis, Ašdodas, Izraelis