Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus 2014 metų birželį paskelbė Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti kompleksinio sutvarkymo idėjos konkursą. Per daugiau kaip du mėnesius sulaukta 16 idėjos projektų iš Lietuvos ir užsienio. Lapkričio 28 dieną paaiškėjo konkurso laimėtojas.

Juo tapo architektūrinės idėjos projektas „Šnabždesių miškas“ (autoriai architektai Jautra Bernotaitė, Ronaldas Pučka, Andrius Ropolas ir Paulius Vaitiekūnas). Jiems bus įteikta 10 tūkst. litų premija. Pasak muziejaus direktoriaus ir rašytojo Marko Zingerio, šis projektas buvo tarp tų, kurie geriausiai atliepė konkurso sąlygas: „Aš dėkingas visiems tarptautinio konkurso dalyviams, kiekvienam autoriui, kurie priėmė iššūkį, kurį galima pavadinti istoriniu. Konkursui buvo pateikta ir daugiau stiprių projektų, tačiau dėl griežtų viešųjų pirkimų sąlygų tarp laimingųjų jie nepateko,“– sakė Markas Zingeris.

Vilnius, gruodžio 18 d. (BNS). Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky skirtas YIVO Žydų mokslinių tyrimų instituto apdovanojimas už nuopelnus stiprinant žydų bendruomenę Lietuvoje.Už lyderystę taip pat įvertinta buvusi JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E.Darse (En Ders), o viso gyvenimo nuopelnų apdovanojimas skirtas iš Švenčionių kilusiam ir Vilniaus gete kalėjusiam istorikui Ichakui Aradui.YIVO kasmet pagerbia žydų istorijos, kultūros sklaidai ir bendruomenėms nusipelniusius žmones iš viso pasaulio.

Šių metų apdovanojimai įteikti trečiadienį Niujorke, kur įsikūrusi instituto būstinė.F.Kukliansky anksčiau yra įvertinta Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimu – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.YIVO žydų mokslinių tyrimų institutas buvo įkurtas 1925 metais Vilniuje, tuometinėje Lenkijoje, kaip pirmoji Rytų Europos žydų pasaulietinio mokslo akademija. 1940 institutas perkėlė veiklą į Niujorką.Šiuo metu YIVO archyvą ir biblioteką sudaro 24 milijonai dokumentų ir daugiau kaip 385 tūkst. knygų, įskaitant pasaulyje didžiausią medžiagos jidiš kalba kolekciją.

Užsienio reikalų ministras pasveikino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę, apdovanotą „Už tarnavimą bendruomenei“

Kurdamas scenografiją Dalios Ibelhauptaitės režisuojamai Giuseppe’s Verdi operai „Trubadūras“ Marijus Jacovskis lieka ištikimas santūriai estetikai. Su Ieva Rekštyte scenos dailininkas kalbasi apie minimalizmą ir kompromisus teatre.

Iš šalies atrodo, kad jūs ir režisierė D. Ibelhauptaitė esate absoliučiai skirtingos teatrinės jausenos kūrėjai: jūs linkęs į minimalizmą scenoje, ji – į ištaigingumą. Kaip sekėsi bendradarbiauti statant „Trubadūrą“?

– Teatrinės estetikos skirtumai buvo ryškesni, kai prieš pusantrų metų statėme Mozarto operą „Visos jos tokios“. Tuomet šiek tiek užtruko, kol prisiderinome vienas prie kito. Tačiau juk skirtumai vieni kitus ne tik paneigia, bet ir papildo. Dirbant su „Trubadūru“ estetinių ginčų kyla kur kas mažiau, vienas kitą labiau jaučiam ir suprantam. Bent jau konkrečiu atveju tie skirtumai yra pranašumas – jie suteikia naujų impulsų ir išjudina mūsų nusistovėjusį supratimą. Galiausiai daug kas pasiekiama kompromisais. Pavyzdžiui, jeigu scenoje stovi stalas, man visiškai pakaktų ant jo matyti vandens stiklinę. Bet gal po ja patiesti servetėlę, o šalia padėti keletą laikraščių? O gal stalas turi būti visiškai tuščias?

Tad koks jūsų pasiektas kompromisas? Ar scenovaizdį pasirinkote prašmatnesnį, kaip įprasta šios operos pastatymams, ar nuosaikesnį?

Skaitykite IQ

„Šiuose lemiamuose rinkimuose spręsis, ar Izraelis bus išlaisvintas iš antisionistinių fanatikų gniaužtų“, – interneto dienraštyje „Haaretz“ rašo publicistas Ari Shavitas.

2015 metų rinkimų svarba yra didžiulė. Šį kartą kalbama ne apie butų ar sūrio kainas, tačiau apie tai, ar apskritai dar bus namai, kuriuose galėtume gyventi mes visi. Šįkart kova vyksta ne dėl patogumų, tačiau dėl pačios mūzų egzistencijos šerdies. Šįkart jėgos, iš vidaus keliančios pavojų Izraelio demokratijai ir sionistų tikslui, yra beprecedentės savo galia.