Nomeda Hofertaitė. Antisemitizmas: politika ir religija
Sveikinimas
Greetings
Please accept my sincere greetings on the occasion of the upcoming New 5775 Jewish Year!
May this year be sweet as honey and bring luck, success, prosperity, health and love upon you and your family.
May this year be a blessing of fruitfulness and success to the Lithuanian Jewish Community and all its members.
May this year be full of good and peaceful news for all the Jews in Israel and in the Diaspora.
With regards and appreciation,
Anna Keinan
First Secretary
Embassy of Israel to Latvia and Lithuania
Sveikinimas
SHANA TOVA!
On behalf of the Rabbinical Board of the CPJCE and the Committee members, as we approach the Eve of Rosh Hashana- The Jewish New Year, I hereby take the opportunity to extend our best wishes for a Happy New Year.
We greatly appreciate all your continued help and assistance in our holy and important task of preserving and safeguarding the Jewish cemeteries in Europe in accordance to Jewish Law and Tradition.
Our positive co-operation and your understanding and sensitivity to this important issue, has helped us in our worthy cause and has achieved great results.
We hope that this cooperation and understanding will continue in the future and we look forward to work with you in the future.
May the New Year bring you lots of health and prosperity to you and your family with continued success in all your worthy endeavours.
Sincerely yours
Rabbi Abraham Ginsberg
Executive Director
Committee for the Preservation of Jewish Cemeteries in Europe
34A Fairholt Road
London N16 5HW
Klubas Gešer – Šabatas ir kalendoriaus pristatymas
Kviečiame Jus į 5775 metų kalendoriaus pristatymą ir kartu sutikti Šabatą!
Laukiame Jūsų penktadienį, rugsėjo 26 d. 19 val. LŽB, Pylimo 4, J. Heifetso slaėje, III aukšte.
Minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena
Panevėžyje renginiai prasidės atminties skvere, prie memorialo „Liūdinti žydų motina“.
Kauno getas įkurtas 1941 m. Vilijampolėje. Jame buvo uždaryta apie 30 tūkst. asmenų, kurių dauguma buvo deportuoti į koncentracijos stovyklas ar sušaudyti.
Šiauliuose buvo įrengti du getai. Juose atsidūrė iki 5000 žydų.
Kultūros ministerijoje antradienį bus pristatytas projektas, sukursiantis didžiausią pasaulyje skaitmeninę šaltinių apie Rytų Europos žydus biblioteką. Jos apimtis – apie 10 tūkst. retų leidinių bei maždaug pusantro milijono įvairių dokumentų, susijusių su Rytų Europos žydų gyvenimu, religija, švietimu, menu.
Akimirkos iš Panerių:
Renginiai sinagogoje
Skelbiame, kad per šventines Rosh ha’Shana dienas (25 ir 26 d.d.)
kviečiame sinagogoje dalyvauti šiuose svarbiose žydams maldose:
8:30 h. Shacharit (rabinas Chaim Burshtein)
10:30 h. Shofaro klausymas (rabinas Chaim Burshtein)
Mincha (kantorius Shmuel Yatom)
18:30 h. Mincha (rabinas Chaim Burshtein)
Mariv (kantorius Shmuel Yatom)
Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas Shmuel (Simas) Levin
Pagerbti Lietuvos Jeruzalės medikai
LR Seime organizuotoje Lietuvos gydytojams skirtoje Tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos Jeruzalės medikai“, pagerbtas vienas žymiausių Vilniaus vaikų gydytojų, aktyvus visuomenininkas ir Lietuvos žydų bendruomenės siela Cemachas Šabadas, kiti Lietuvos gydytojai litvakai bei gydytojai, gelbėję žydų tautos žmonių gyvybes.
Šis renginys – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės organizuojamų renginių, skirtų Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai, Kauno ir Šiaulių getų likvidavimų 70-osioms metinėms atminti ir kitų atmintinų Lietuvos žydų istorijos datų įamžinimui, dalis.
Renginį organizavo Lietuvos žydų bendruomenė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Seimas.
Knygos „Mes esame čia“ autorė Ellen Cassedy: Jidiš kalba ir kultūra man yra žydiškumo šerdis
Pradingusi Vilniaus gatvelių kalba
Jeigu šiandien jūsų kas nors paklaustų, kokia kalba tarpukariu kalbėjo beveik pusė Vilniaus miestiečių, o kita pusė ją bent šiek tiek suprato, ką atsakytumėte? Lenkų, rusų, o gal lietuvių? O jeigu jums duotų užuominą, kad katastrofa sustabdė šios paslaptingos kalbos, susiformavusios vokiečių, hebrajų ir aramėjų kalbų pagrindu, sklaidą Europoje?
Jau šešiolika metų liepos–rugpjūčio mėnesiais ši kalba sugrįžta į Vilniaus senamiestį – jos melodingi žodžiai skamba Vilniaus universiteto kiemeliuose, o juos taria žmonės iš pačių įvairiausių pasaulio šalių, susirinkę į šios kalbos vasaros kursus. Tai jidiš – tolima ir nepažįstama skubančiam XXI amžiaus vilniečiui, tačiau prieš kiek daugiau nei pusę amžiaus buvusi neatskiriama Vilniaus miesto dalimi.
Jidiš studijų atgimimas
Istorikas: Kauno gete vyko net simfoniniai koncertai
Prieš pat nacių ir sovietų karą Kaune gyveno per 32 tūkst. žydų, o, pasibaigus nacių okupacijai, mieste liko tik 634 kauniečiai žydai, sako istorikas Arūnas Bubnys. „Tiesa, dalį jų iš Dachau koncentracijos stovyklos išgelbėjo amerikiečių kariuomenė, iš Štuthofo – sovietų kariuomenė. Taigi matome, kad pasekmės iš tikrųjų buvo labai tragiškos“, – primena knygos „Kauno getas1941–1944“ autorius.
A. Bubnio teigimu, Kauno gete vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas: buvo policijos choras, vyko įvairūs renginiai, net simfoniniai koncertai, skaitomos paskaitos, veikė švietimo skyrius ir pora mokyklų. Be to, pabrėžia jis, Kauno getas buvo lietuviškas – kaliniai mokėjo ir lietuvių kalbą.
– Pone Bubny, kokius svarbiausius faktus reikia paminėti prisimenant liūdną Kauno geto likvidavimo sukaktį?
Vilniuje ir Panevėžyje vyks lietuvos žydų genocido Aukų atminimo dienos renginiai
Rytoj, rugsėjo 23 d., Vilniuje ir Panevėžyje vyks Lietuvos žydų genocido dienai paminėti skirti renginiai. Rugsėjo 23-osios minėjimas – dalis jau visą savaitę vykstančio Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės kartu su partneriais organizuojamo renginių ciklo. Šis inicijuotas Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 70 – osioms metinėms ir kitoms svarbioms žydų istorijai Lietuvoje datoms atminti.
Genocido aukų atminimo dieną 10 val., Vilniuje pradės iškilmingas LR Seimo posėdis, skirtas Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 70 – osioms metinėms atminti. Popiet, 13.00 val., Panerių masinių žudynių vietojevisi rinksis į Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos minėjimą. Vakare, 19.00 val.,Šv. Kotrynos bažnyčioje organizuojamas specialus koncertas: dalyvauja Vilniaus savivaldybės choras „Jauna Muzika“, diriguoja Ronen Borševsky (Izraelis).
Vyriausybėje ketinama steigti darbo grupę žydų bendruomenių reikalams spręsti, sako kancleris
Lrytas.lt nuotrauka
Vilnius, rugsėjo 21 d. (BNS). Vyriausybėje bus steigiama darbo grupė, kuri spręs žydų religinių bendruomenių problemas, sako Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.
Tai nuspręsta šią savaitę aptarus kylančias problemas susitikime su Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktoriumi Andrew Bakeriu (Endriu Beikeriu).
„Nusprendėme sukurti tokį darinį, kaip mes jį pavadinsime – darbo grupę ar komisiją, į kurią įeitų ir žydų bendruomenės, įskaitant poną A.Bakerį, atstovai, ir Vyriausybės institucijos. Ir žingsnis po žingsnio tas problemas spręstume“, – sakė A.Mačiulis.
Tokią ekspertų grupę premjerui A.Mačiulis sakė siūlysiąs suburti artimiausiu metu.
Pasak jo, susitikime su A.Bakeriu įvardytos kelios problemos – žydų architektūros paveldo išsaugojimo, kapinių priežiūros, fiziniams asmenims priklausiusio turto grąžinimo.
„Žaliasis akvariumas“ – Avromo Sutzkeverio skaitymai Vilniaus geto bibliotekoje
Rugsėjo 25 d. 17 val. Žemaitijos g. 4, Vilnius.
Buvusioje Vilniaus geto bibliotekoje, jos suirusiuose mūruose, po daugiau kaip 70-ties metų vėl vyks literatūros skaitymai. Šį kartą – Vilniaus žydų poeto Avromo Sutzkeverio (1913–2010) knygos „Žaliasis akvariumas“ (vertė Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013) pristatymas.
Renginyje dalyvaus, Sutzkeverio poeziją ir „Žaliojo akvariumo“ ištraukas skaitys Mindaugas Kvietkauskas, Markas Zingeris, Alvydas Šlepikas, Fania Brancovskaja, Irena Veisaitė, Esfira Bramson-Alpernienė, Miša Jakobas, Tautvydas Bajarkevičius, Indrė Valantinaitė, Akvilė Rėklaitytė, Juozapas Paškauskas ir kiti.
Muzikinę „Žaliojo akvariumo“ improvizaciją atliks Gailė Griciūtė (klavišai) ir Gražvydas Kardokas (saksofonas).
Renginys skiriamas Lietuvos žydų genocido aukų atminimui.
Skaitymų partneriai:
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Daugiau apie šią iniciatyvą: bernardinai.lt
„Štetl Jonava“ šventėje – praėjusio amžiaus skonis ir kvapas
Jurgita Vilčinskienė (jonavoszinios.lt)
Šeštadienį Jonavos šv.Jokūbo bažnyčios aikštė virto turgumi – jonaviečiai trankiai atšventė derliaus ir rudens šventę. Europos paveldo dienoms skirtas renginys jonaviečius nustebino Jonavos rajono seniūnijų žmonių kūrybiškumu.
Kvietimas
„Beigelio“ tolerancijos apdovanojimai
Penktadienio spauda lūžo nuo dėmesio LŽB “Beigelių krautuvėlės” apdovanojimams. Sveikinam komandą su tokia sėkme ir linkime taip pat gražai tęsti! 
Delfi.lt Lrytas.lt Klaipeda.lt Diena.lt Diena.lt Kaunodiena.lt Balsas.lt VE.lt Kaunodiena.lt
Vilniuje atidengtas dar vienas paminklas daktarui Aiskaudai
Ant M. Marcinkevičiaus ligoninės pastato Vilniuje sekmadienį atidengta atminimo lenta iškiliam Lietuvos gydytojui, visuomenės veikėjui ir humanistui Cemachui Šabadui (1864-1935).
C. Šabadas buvo populiariausias Vilniaus žydų lyderis XX a. pirmojoje pusėje. Jis buvo labai veiklus įvairiose srityse – labdaros, sveikatingumo, švietimo, mokslo ir kt. Jis teikė nemokamą pagalbą visiems Vilniaus vargšams, taip pat įgyvendino projektą, kuris numatė paskirti kiekvienai mokyklai po gydytoją.
C. Šabadas aktyviai reiškėsi kaip publicistas, buvo daugelio leidinių jidiš kalba iniciatorius ir redaktorius
Nuo 1919 m. iki mirties C. Šabadas buvo Vilniaus miesto tarybos narys.
C. Šabadą ypač išgarsino profesinė veikla. Jis netgi tapo rašytojo Kornejaus Čiukovskio populiarios pasakos „Daktaras Aiskauda“ prototipu. Rašytojas, pasak jo paties, pasaką parašė nusižiūrėjęs Cemachą Šabadą. Pasakos autorius K. Čiukovskis memuaruose rašė: „Sumaniau šią pasaką parašyti dar prieš Spalio revoliuciją, kai susipažinau su Vilniuje gyvenusiu daktaru Aiskauda. Iš tikrųjų šio daktaro pavardė buvo Šabadas. Tai buvo pats geriausias žmogus, kurį kada nors esu pažinojęs. Jis nemokamai gydė vargšus“.
C. Šabadui 2007 m. Mėsinių ir Dysnos gatvių sankryžoje Vilniuje pastatytas skulptoriaus Romualdo Kvinto paminklas
Japonai džiūgavo Kaune išvydę diplomato Ch.Sugiharos sūnų
Kelios dešimtys iš Japonijos atvykusių turistų negalėjo patikėti savo akimis – buvusioje šios šalies diplomatinėje atstovybėje Kaune jie sutiko vieno garsiausių visų laikų Japonijos diplomatų Chiune Sugiharos jauniausiąjį sūnų Nobuki Sugiharą, kuris stulbinamai panašus į tėvą.
Antverpene (Belgija) gyvenantis ir deimantų versle besisukantis 63 metų N.Sugihara pirmą kartą atvyko į Lietuvą ir išvydo Ch.Sugiharos muziejumi paverstrą buvusią Japonijos diplomatinę atstovybę, kuria rūpinasi fondas „Diplomatai už gyvybę“.
„Labai stiprūs įspūdžiai“, – daugiau kaip valandą praleidęs muziejuje ištarė svečias.
Lietuvos žydų bendruomenės Šabatas – akimirkos
Lietuvos žydų bendruomenės Šabatas su Izraelio simfoninio orkestro muzikantais ir Nobuki Sukihara vieninteliu gyvu japonų diplomato Chiune Sugiharos sūnumi bei svečiais iš JAV, Suomijos, Didžiosios Britanijos.
Lietuvos „Makabi“ delegacija dalyvaudama 1989 Makabiados atidaryme, buvo pirmoji Lietuvos delegacija, Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintose varžybose, dalyvavusi su Trispalve.
„Makabi“ klubo istorija
Lietuvos sporto klubas „Makabi“ gali didžiuotis savo senomis ir giliomis tradicijomis. Vilniuje „Makabi“ buvo įkurtas 1916 metais, o Lietuvoje gyvavo nuo 1920 iki 1940 metų. „Makabi“ būstinė buvo Kaune. 1926 metais Lietuvoje buvo net 83 „Makabi“ klubo skyriai, vieniję 4 tūkstančius narių. Klubas leido dvisavaitinį laikraštį, turėjo savo stadioną. Daugiausia laurų buvo pelnę „Makabi“ futbolininkai, boksininkai, stalo tenisininkai, dviratininkai. Šių sporto šakų atstovai ne kartą gynė Lietuvos rinktinių garbę tarptautinėje arenoje.
1932-aisiais ir 1935-aisiais metais Lietuvos „Makabi“ sportininkų delegacijos dalyvavo pirmosiose ir antrosiose „Makabi“ žaidynėse Tel Avive.
Tačiau Antrasis Pasaulinis karas, žydų žudynės keliems dešimtmečiams išbraukė ,,Makabi“ sporto klubą iš Lietuvos gyvenimo Ilgai teko laukti, kol Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos vėl galėjo atgaivinti savo veiklą įvairiose srityse, taip pat ir sporte.
Atgimimo laikotarpis