Mieli Gešer klubo nariai, dėkojame Jums už labai linksmą iš šiltą Purim šventę.

Lauksime Jūsų ateinančiuose mūsų klubo renginiuose.

>>Akimirkos 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje įvyko susitikimas su Apaštališkuoju nuncijumi Lietuvoje arkivyskupu Pedro Lopez Quintana. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky papasakojo svečiui apie LŽB veiklą, žydų istoriją Lietuvoje ir iki šiol nepamirštą katalikų bažnyčios elgesį su žydais Holokausto metu. Su pagarba bendruomenė prisimena bažnyčios lyderius ir kunigus, gelbėjusius žydus. Šiuo metu bendruomenė – tai lojalūs Lietuvos piliečiai žydai, skiriantys daug dėmesio judaizmo ir žydiškos tapatybės palaikymui. Lietuvos valstybė išlaiko žydų vaikų darželį ir gimnaziją. Garbaus svečio apsilankymą bendruomenėje F. Kukliansky įvertino kaip labai svarbų įvykį.

   61-erių metų ispanas Pedro Lopez Quintana Apaštališkuoju nuncijumi Lietuvoje paskirtas nuo 2014 m. kovo mėn. Prieš tai nuncijaus pareigose jis dirbo Indijoje, Nepale, Kanadoje. Pedro Lopez Quintana teologiją studijavo Ispanijoje, Compostelano seminarijoje. 1980 m. popiežius Jonas Paulius II jį įšventino į kunigus. Svečias laisvai kalba penkiomis kalbomis: anglų, ispanų, italų, portugalų ir prancūzų.

   Pasak Apaštališkojo nuncijaus, jis mielai priėmė pakvietimą apsilankyti LŽB ir džiaugiasi užmezgęs su ja ryšius. Šventojo sosto pasiuntinys priminė pasikeitusį bažnyčios požiūrį į žydus ir judaizmą. ,,Tai dalis krikščioniškos tapatybės, tai šaknys, į kurias remiamės. Daug skaičiau apie judaizmą ir Holokaustą. Prisimenu, kokias kančias patyrė Lietuvos žydai per Holokaustą, ir kokia stipri tai buvo bendruomenė, koks didelis jos indėlis į Lietuvos valstybės vystymąsi bei svarbi kultūrinė įtaka Rytų Europos žydams. Popiežius Jonas Paulius II atsiprašė už katalikų bažnyčios klaidas pasaulio žydų bendruomenės atžvilgiu. Jis kartojo, kad žydai yra mūsų vyresnieji broliai, jie mūsų šaknys. Popiežius Pranciškus rodo draugiškumą žydams dar nuo  Buenos Airių arkivyskupo laikų ir šiuo metu, rengdamasis kelionei į Izraelį, skatina atvirumą.“

   Nuncijus nuoširdžiai domėjosi Lietuvos sinagogų likimu, jis pabrėžė, kad religinio paveldo išsaugojimas yra svarbus dalykas, kuriam katalikiškoji Ispanija skiria daug dėmesio. Ispanijos pasiūlymas suteikti pilietybę prieš daugiau kaip 500 metų, inkvizicijos laikais, iš šalies išvarytų žydų sefardų palikuoniams, sukėlė didelį susidomėjimą visame pasaulyje. Ispanai dabar ieško savo genealoginiame medyje žydiškų šaknų, nes saugodami gyvybę, buvo priversti priimti krikščionybę arba emigruoti. Dabar gyvenantys svetur, jie suinteresuoti turėti ispanišką pasą, kad galėtų pasakyti savo vaikams, jog jų protėviai buvo išvaryti iš Ispanijos, o šiandien jie turi galimybę grįžti. Pasak Apaštališkojo nuncijaus, jis ir pats mėgsta padainuoti žydiškas dainas, jo gimtinėje daug žydiškų kultūrinių dalykų, nekalbant apie patiekalus, saldumynus, jau seniai tapusiais ispanų tradicijų dalimi. Dabar Ispanijoje garbė būti žydu, nors ne vieną šimtmetį žydiškumas buvo slepiamas dėl persekiojimo ir pogromų.

     LŽB pirmininkė F. Kukliansky susitikime sakė, kad Ispanija – pavyzdys, kaip reikia šiandien išlaikyti istorinį žydų paveldą. Lietuvoje po Holokausto žydų gyventuose miesteliuose liko tik sinagogos, o didžioji dauguma  žydų buvo nužudyti. Ispanijoje valstybė rūpinasi sinagogų paveldu. ,,Noriu šį pavyzdį įgyvendinti Lietuvoje“,- kalbėjo F. Kukliansky.

    Susitikime su nuncijumi dalyvavo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnik, vykdantysis direktorius Simonas Gurevičius, Socialinio centro direktorius Simonas Levinas,  LŽB tarybos narys Daumantas Todesas, Lietuvos vyriausias rabinas Chaimas Buršteinas, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, žurnalistai.

Maša Grodnik padėkojo nuncijui Pedro Lopez Quitana už vizitą ir pasakė, kad visi nepriklausomoje Lietuvoje buvę Vatikano nuncijai palaikė šiltus draugiškus ryšius su žydų bendruomene, per susitikimus drauge dainuodavo žydų dainas. M.Grodnik prisiminė apie Lietuvos žydų bendruomenėje minėtas 95-ąsias Vilniaus vyskupo, didžiojo žydų gelbėtojo, palaimintojo Jurgio Matulaičio ingreso metines.. Jo ingreso (1918-12-08) pamokslas – ganytojo veiklos programa – labai artima dabartinio popiežiaus Pranciškaus programai. Vyskupas Jurgis „gynė kiekvieną nuskriaustąjį, bet labiausiai žydus“. Tą patvirtina „Di jidiše štime“ po Matulaičio mirties paskelbtas nekrologas.

   PŽB pirmininkas G. Kofman dėkojo, kad nuncijus rodo gerą pavyzdį visiems katalikams, kaip tolerantiškai bendrauti su žydais. Panevėžyje Holokausto minėjimo dienos renginiuose dalyvauja ir katalikų bažnyčios atstovai. Pirmininkas svečiui atminimui nuo visų regioninių žydų bendruomenių padovanojo knygelę „Panevėžio žydų istorijos fragmentai. Praeitis ir dabartis“.

    D. Todesas padovanojo knygų ir diskų apie žydų paveldą.

Gegužės 8-ąją Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė virto pilietinės diskusijos vieta: čia vyko Žmogaus teisių koalicijos ir „Beigelių krautuvėlės“ inicijuoti debatai žmogaus teisių tema. Į debatus, kuriuose dalyvavo aštuoni kandidatai į Europos Parlamentą, susirinko gausus nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės atstovų būrys.

Susirinkusiuosius sveikino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Kalbėdama apie žmogaus teisių svarbą ji iškėlė retorinį klausimą – ar ekonominė gerovė, kuriai šiandien teikiame tiek reikšmės, būtų prioritetas ir žmogui be teisių. Pirmininkė pabrėžė, kad žydų bendruomenei, esančiai Žmogaus teisių koalicijos nare, yra itin svarbu, kas Lietuvai atstovaus Europos parlamente.

 Lygių galimybių plėtros centro ekspertė ir projektų vadovė Margarita Jankauskaitė savo ruožtu išreiškė susirūpinimą, kad žmogaus teisių padėtis Lietuvoje sistemingai blogėja. Pasak jos, iki 2004 metų siekis įstoti į Europos Sąjungą skatino tobulėti žmogaus teisių srityje, o kai šį tikslą pasiekus žmogaus teisių klausimai buvo palikti savieigai. Įžanginį žodį tarė ir Neįgaliųjų Forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė, atkreipusi dėmesį į neįgaliųjų problemas įgyvendinant teisę balsuoti.

Debatus moderavo Nepriklausomybės akto signataras, žurnalistas ir publicistas Rimvydas Valatka. Debatuose apžvelgtas platus žmogaus teisių klausimų, įskaitant ir pačius jautriausius, spektras: šeimos samprata ir lyčių vaidmenys, teisė į abortą, LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų) teisės, neįgaliųjų problemos, rasizmas, anstisemitizmas ir ksenofobija).

Savo principines pozicijas debatuose pristatė Liberalų sąjūdžio sąrašo atstovai Aušrinė Armonaitė, Tomas Baranovas ir Linas Kvedaravičius, socialdemokratai Marija Aušrinė Pavilionienė, Giedrė Purvaneckienė ir Remigijus Motuzas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas ir “Tvarkos ir teisingumo” atstovas Juozas Imbrasas.

Debatai baigėsi pozityvia nata. Paskutinioji iš politikų kalbėjusi Marija Aušrinė Pavilionienė pabrėžė, kad pokyčiams reikalingi drąsūs lyderiai, nebijantys kvestionuoti esamos visuomenės nuomonės. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky savo ruožtu padėkojo visiems dalyvavusiems ir palinkėjo, kad Lietuvoje įvyktų visi pozityvūs pokyčiai, apie kuriuos debatų metu buvo kalbėta.

Projekto „Beigelių krautuvėlė“ tikslas – skatinti toleranciją ir gebėti užkirsti kelią antisemitizmui bei neapykantos kurstymui. Projekto partneriai iš Norvegijos – Oslo žydų bendruomenė (angl.: Jewish Community of Oslo). Tai Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 m. periodo NVO Programos Lietuvoje remiamas projektas (EEE finansinė paramą). Projekto trukmė – iki 2015 m. birželio mėn.

Savanorystė – svarbi nevyriausybinių organizacijų veiklos dalis. Tinkamai organizuojama savanoriška veikla gali sustiprinti pačią organizaciją, padėti efektyviau siekti užsibrėžtų tikslų. Dėl to neatsitiktinai pirmuosiuose Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) vykdomo tarptautinio projekto „Beigelių krautuvėlė“: tolerancijos kampanija prieš antisemitizmo ir neapykantos apraiškas viešojoje erdvėje mokymuose daugiausia dėmesio skirta būtent savanorystei.

Pagrindiniame mokymų pranešime apie savanorių vadybą nevyriausybinėse organizacijose kalbėjo Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ projektų vadovas Modestas Bastys. Jis pasidalino savo patirtimi apie tai, ką reiškia būti savanoriu ir kaip šį laiką išnaudoti tinkamai. Daug dėmesio skirdamas savanorių atrankai ir asmeninei motyvacijai lektorius akcentavo bendravimo ir bendradarbiavimo svarbą.

Mokymuose taip pat susipažinta su trumpa Lietuvos žydų bendruomenės istorija. „Be jos neįmanoma suvokti, kodėl LŽB šiuo metu yra tokia, kokia ji yra“, – kalbėjo LŽB vykdomasis direktorius Simonas Gurevičius. Jis projekto savanorius supažindino su pagrindinėmis LŽB veiklos sritimis ir tikslais, įkvėpė entuziazmo.

Pirmojoje mokymų dalyje savanoriams buvo pristatytas ir naujasis „Beigelių krautuvėlės“ logotipas – šeši spalvoti stilizuoti beigeliai su projekto pavadinimu hebrajų ir lietuvių kalbomis. Šiltai priimtas projekto vizualusis veidas bus pastebimas ne tik projekto renginiuose, bet ir specialioje LŽB interneto tinklalapio rubrikoje, atskirame socialinio tinklo Facebook puslapyje, projekto atributikoje.

Mokymams pasirinktas ypatingas laikas. Šiemet balandžio 28 – oji viso pasaulio žydų minėta kaip Yom HaShoah – Holokausto aukų atminimo diena. Ta proga projekto savanoriai dalyvavo jau šeštus metus iš eilės Vilniuje, Aukštuosiuose Paneriuose, vykstančiame „Gyvųjų marše“. Renginys skirtas pagerbti Lietuvoje per Holokaustą nužudytus Lietuvos žydus. Gyvųjų maršas – tai eisena nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo – kelio dalis, kuria ėjo Vilniaus geto kaliniai prieš žudynes Panerių miške.

Plačiau apie šią tradiciją pasakojo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, pakvietusi visus solidarizuotis užkertant kelią ksenofibijai ir įvairioms netolerancijos apraiškoms. „Holokaustas neatsiejamas nuo neapykantos žmonių įvairumui, unikalumui. Dar ir šiandien sutinkame tokių, kurie jaučia panašią neapykantą vien dėl to, kad kiti nėra panašūs į juos, kad turi kokių nors ypatybių, yra išskirtiniai. Gal kažkas ir norėtų gyventi identiškų būtybių pasaulyje, – tegul susikuria tokį. Mes gyvename kitokiame pasaulyje, kuriame yra apstu įvairovių ir aš asmeniškai tuo džiaugiuosi“, – mokymų dalyviams teigė LŽB pirmininkė.

Po pertraukos į savanorystę pažvelgti per komandinio darbo ir bendrų tikslų įgyvendinimo prizmę dalyvius mokė Povilas Petrauskas, Baltijos koučingo centro specialistas, ACC (Associate Certified Coach). Užkrėtęs visus pozityviu nusiteikimu Povilas palinkėjo teigiamų pokyčių savanoriaujant drauge.

Prieš komandos stiprinimo užsiėmimą mokymuose svečiavosi didžiausio Lietuvoje DELFI portalo korespondentas Mindaugas Jackevičius. Remdamasis savo patirtimi jis dalyviams pristatė kai kuriuos požiūrio į mažumas žiniasklaidoje vaizdavimo aspektus. Daugiausiai susirinkusiųjų dėmesio sulaukė interneto komentarų fenomenas, juose reiškiama neapykanta Lietuvoje. Pokalbyje pripažinta, kad viešo kalbėjimo apie žydus ir žydiškumą Lietuvoje stinga, o esamas – fragmentuotas ir stereotipizuotas.

Malonus visų mokymų akcentas – beigeliai. Šie didriestainiai Lietuvoje kepami vos keliose žydiškąsias tradicijas dar menančiose kepyklėlėse. Beigeliais prie kavos ar arbatos mielai vaišinosi mokymų dalyviai ir svečiai.

Balandžio 28 d. vykusių mokymų akimirkas kviečiame atrasti socialiniame tinkle Facebook. Čia jau veikia speciali projekto paskyra (adresas:https://www.facebook.com/beigeliukrautuvele), kuria galima dalintis, komentuoti, sekti naujienas. Per pirmąją savaitę paskyrą pažymėjusių skaičius jau priartėjo prie 100.

Projektas finansuojamas pagal Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 m. periodo NVO programą (EEE finansinė paramą).

Projekto vadovas komunikacijai

Dainius Dikšaitis

El.p.: dainius.diksaitis@lzb.lt

GSM.: + 370 610 05566

Lietuvos žydų bendruomenės vykdoma kovos su antisemitizmu ir tolerancijos skatinimo kampanija „Beigelių krautuvėlė“ turi savo vizualųjį veidą. Jo pagrindas – logotipas, sudarytas iš šešių stilizuotų įvairiaspalvių beigelių, originalaus projekto pavadinimo hebrajų kalba ir jo atitikmens lietuvių kalba.

Kampanijos vizualusis veidas buvo pristatytas pirmųjų mokymų savanoriams metu, š.m. balandžio. 28 d.

Pagrindinis dėmesys logotipe koncentruojamas į Beigelius (didriestainius). Juos dar mena vyresnioji karta, kuri turėjo galimybę lankytis iki karo Vilniuje ir kituose miestuose veikusiose žydų konditerijos parduotuvėlėse. Kiekvienas net ir mažesnis Lietuvos miestelis turėjo beigelių parduotuvę, kurioje buvo galima ne tik paskanauti, bet ir sužinoti visas miestelio naujienas. Logotipe šie didriestainiai stilizuojami ir pateikiami šių dienų žmogui patrauklia forma.

Beigeliai itin populiarūs užsienyje. Jie puikiai atpažįstami kaip žydų kulinarijos paveldas ar žydų patiekalas. Šiais didriestainiais ir šiais laikais prekiaujama kavinėse krautuvėse. Kavinėse jie patiekiami su kava ar kitais gėrimais. Tokios kavinės yra paplitusios visame pasaulyje.

Tradicinis riestainis – žodis „beigelis“ yra kilęs iš jidiš kalbos žodžio „riestainis“ – „beigl“. Šis įprastas žydiškas žodis perimtas lietuvių kalbos folkloro.

Taigi, Beigelių pasirinkimas logotipe – neatsitiktinis. Šie stilizuoti didriestainiai yra tarsi jungtis tarp skirtingų kartų bei valstybių, modernybės ir tradicijos. Šių dedamųjų dermę pastiprina kalbinių ženklų naudojimas – hebrajų kalbos rašmenys kartu su lietuviškuoju kampanijos pavadinimu. Visa tai drauge komunikuoja „Beigelių krautuvėlės“ atsiradimo idėją – atverti žydų bendruomenės duris tolerancijos sklaidai.

Kad kampanijos vizualusis veidas būtų paveikesnis ir atkreiptų norinčiųjų prisijungti dėmesį, sukurtas šūkis: „ATRASTI. PAŽINTI. PRIIMTI“.  Jis atspindi kampanijos dvasią kviesti dialogui, kurti erdvę, kurioje skirtingi žmonės vieni kitus randa, geriau pažįsta ir užuot konfliktavę, skleidę neapykantą, priima.

 Projekto „Beigelių krautuvėlė“ tikslas – skatinti toleranciją ir gebėti užkirsti kelią antisemitizmui bei neapykantos kurstymui. Projekto partneriai iš Norvegijos – Oslo žydų bendruomenė (angl.: Jewish Community of Oslo). Tai Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 m. periodo NVO Programos Lietuvoje remiamas projektas (EEE finansinė paramą). Projekto trukmė – iki 2015 m. birželio mėn.

Lietuvoje stinga viešosios diskusijos žmogaus teisių klausimais. Pastarieji dažnai suprantami tik kaip vienos kurios žmonių grupės reikalai, o kandidatų į Europos Parlamentą rinkiminėse programose apsiribojama abstrakcijomis. Tokia padėtis stebina Žmogaus teisių koaliciją, kuri visus neabejingus savo teisėms kviečia į specialų susitikimą – debatus.

Renginys vyks šių metų gegužės 8 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės būstinėje Vilniuje (Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje, III aukšte). Pradžia: 15 val. Debatus moderuos Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, naujienų portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka. Organizatoriai: Žmogaus teisių koalicija ir „Beigelių krautuvėlė“ – Lietuvos žydų bendruomenės vykdoma tolerancijos kampanija prieš antisemitizmo ir neapykantos apraiškas viešojoje erdvėje.

Debatuose dalyvauti ir savo poziciją žmogaus teisių klausimais pristatyti kviečiama po penkis kandidatų į Europos Parlamentą sąrašo atstovus iš šešių parlamentinių partijų. Iki gegužės 5 d. 12 val. savo dalyvavimą patvirtino trys Liberalų sąjūdžio sąrašo atstovai – Aušrinė Armonaitė, Tomas Baranovas ir Linas Kvedaravičius, socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas.

„Gyvename šalyje, kurioje apie 4000 vaikų ir apie 6000 suaugusiųjų su negalia gyvena segreguojančiose ir žmogaus teises pažeidžiančiose globos institucijose, tačiau apie vaikų teisę į šeimą, žmonių su negalia teisę į savaraniškumą, autonomiją, tik dabar pradedame kalbėti, nes tų dešimties tūkstančių žmonių tiesiog nematome kasdien, negirdime jų balso.”, – tvirtina VšĮ “Psichikos sveikatos perspektyvos” direktorė Karilė Levickaitė.

„Lietuvos politinis elitas pabrėžtinai vengia viešai išsakyti savo poziciją žmogaus teisių klausimais. Ypač atsargiai kalbama apie darbo ir šeimos derinimą, lytinį švietimą, neapykantą dėl rasės, tautybės, religijos, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Akivaizdžias visuomenines problemas liudijantys faktai, pavyzdžiui, Kirtimų romų namelių griovimas, paplitusios patyčios ir didelis savižudybių skaičius domina tik vienetus. Tikimės, šie debatai praskleis paslapties šydą ir padės susidaryti objektyvų įspūdį apie kandidatų į Europos Parlamentą tikruosius ketinimus“, – teigia Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.

„Sudarę politinę sąjungą – valstybę, žmonės, anot žydų mąstytojo Benedikto Spinozos, sukuria ypatingą jėgos ir teisės derinį, kuris daugelį kartų pranoksta atskiro žmogaus teises ir galias. Būtent todėl šis politinis darinys ir yra pajėgus užtikrinti kiekvieno atskiro žmogaus teisių apsaugą, o šiandien tai reiškia, kad  valstybė turi ne tik deklaruoti,  bet ir užtikrinti savo  kiekvieno piliečio teises“, –  teigia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Stebėti debatus, užduoti klausimus bei gyvai pabendrauti su kandidatais raginami ir spaudos atstovai bei visi besidomintys žmogaus teisėmis. Primename, kad rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyks gegužės 25 d. Balsuojama bus reitinguojant pasirinktos politinės partijos sąraše nurodytus kandidatus. Jų šiais metais – per 200.

Žmogaus teisių koalicija – tai neformalus Lietuvoje žmogaus teisių srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų susivienijimas. Koaliciją sudaro organizacija „Psichikos sveikatos perspektyvos“, Lietuvos gėjų lyga, Lietuvos žydų bendruomenė, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Lygių teisių ir socialinės plėtros centras, Romų visuomenės centras ir Tolerantiško jaunimo asociacija.

Kontaktinis asmuo – Dainius Dikšaitis, tolerancijos kampanijos „Beigelių krautuvėlė“  komunikacijos vadovas, el. paštas dainius.diksaitis@lzb.lt, tel. + 370 610 05566

Prisijunk: https://www.facebook.com/beigeliukrautuvele

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija ir Lietuvos
sporto klubas „Makabi“
Kviečia dalyvauti vaikų vasaros stovyklose

Lietuvos sporto klubas “Makabi” ir Šolomo Aleichemo ORT gimnazija kviečia visus

 Balandžio 18d. klubas  ,,Abi men zet zich“ (versta iš jidiš – ,,Svarbiausia, kad mes pasimatom“) pakvietė Socialinio LŽB centro senjorus į šventinį  Pesacho vakarą per Šabatą. Renginio organizatorė ir vedėja Žana Skudovičienė pasveikino visus su pavasario ir laisvės švente, pasidžiaugė, kad klubui  sukako jau 16 metų! Ž. Skudovičienė priminė senjorų klubo programos atsiradimą ir tuos, kas prisidėjo prie šio svarbaus įvykio. Tai šviesaus atminimo ilgametis LŽB pirmininkas Simonas Alperavičius ir pirmininko pavaduotoja Maša Grodnikienė. Padėkos žodžiai nuskambėjo ir pasaulinei labdaros organizacijai JOINT (JDC), kuri finansiškai rėmė ir teberemia  šį klubą.

   Šventėje dalyvavo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky ir bendruomenės Socialinio centro direktorius Simas Levinas . Klubo savanoriai juos pasitiko su puokštėmis pavasarinių gėlių, tuo reikšdami dėkingumą už nuolatinį dėmesį ir palaikymą.

   ,,Odesos kiemelis“ – tai žydų dainų ir šokių pynė, kurią parengė ansamblio meno vadovė Larisa Vyšniauskienė. Visi muzikos ir šokių pasirodymai  – tai trupinėlis tikro žydiško miesto istorijos, Odesos  gyvenimo dvasia. Šis miestas suvaidino svarbų vaidmenį Rytų Europos žydų kultūroje. Jo kiemeliuose skambėjo nepakartojama odesiečių šneka ir  visiems miestiečiams būdingi,  kupini humoro pasakojimai. Visa tai jau praeity,  tos dvasios nebeliko, deja. Tik ,,Fajerlech“ ansamblio muzikantų ir šokėjų dėka vėl atgijo ypatingieji  Odesos žydų kiemeliai. Visus pasirodymus lydėjo dėkingų žiūrovų  audringi plojimai ir šūksniai ,,Bravo“! Po koncerto susirinkusiųjų laukė šventiškai paruoštas stalas su vaišėmis.

Balandžio 18-ąją Lietuvos žydų bendruomenės surengtame Šabate lankėsi svečiai iš krikščioniškos Suomijos organizacijos “Via Baltica Ministry”. Vienas pagrindinių organizacijos tikslų yra suartinti žydų ir krikščionių bendruomenes Suomijoje ir Baltijos šalyse. Lietuvos žydų bendruomenėje “Via Baltica Ministry” vieši jau ketvirtą kartą. Suomijos krikščionys sako, kad jų bendruomenei svarbu palaikyti draugiškus ryšius su LŽB, nes juos sieja nuoširdūs jausmai ir užuojauta Vilniaus žydų bendruomenei , o bendraudami su vietos krikščionimis visuomet primena, kokį svarbų vaidmenį  šiais laikais vaidina Izraelis ir žydų bendruomenė.

   Šventinį vakarą vainikavo pasaulinio garso smuiko virtuozo, Jeruzalės orkestro koncertmeisterio Sergejaus Popovo solinis koncertas. Jame skambėjo tradicinės žydų melodijos, kurias S. Popovas palygino su pačia Izraelio istorija – banguota, su pakilimais ir nuosmukiais. Koncerto metu svečiai galėjo gėrėtis Jeruzalės vaizdais ir S. Popovo pasirodymų Izraelyje įrašais.

Balandžio  mėnesio 16 d. kavinėje-muzikiniame klube “Punto Jazz” Kauno Žydų Bendruomenės nariai šventė  pagrindinę pavasario šventę  Pesach –  išsivadavimo iš egiptiečių vergovės , laisvės ir garbės atgavimo šventę. Susirinko  80 Kauno Žydų Bendruomenės narių su šeimomis.

Pakili,džiaugsminga šventinė nuotaika vyravo visą vakarą. Šventinę atmosferą padėjo sukurti ir palaikyti žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech” muzikantai su nuotaikinga,žydiška  programa.

Šventės metu tarp vaišių,nuoširdaus draugiško bendravimo ir audringų šokių vyko viktorina Pesach istorijos ir tradicijų tematika, kurią organizavo bei pravedė  I.Černevičiūtė ir bendruomenės pirmininkas G.Žakas.  Nugalėtojus ovacijomis sveikino visi  ir apdovanojo juos saldžiaisiais prizais.

>>Renginio akimirkos