Dėl svastikos ženklų

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
BŪSTO ADMINISTRAVIMO SKYRIUS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei 2020-02- A51- /20(3.3.2.26E-BŪS)

DĖL SVASTIKOS ŽENKLŲ

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius (toliau –
Skyrius) susipažino su Jūsų pranešimu dėl išpieštų svastikos ženklų ant daugiabučio namo Žirmūnų g. 25 (toliau – Namas) sienos.

Namo administratorius UAB Mano Būstas Neris 2020-02-26 informavo Skyrių, kad 2020-
02-25 į vietą buvo nuvykę policijos pareigūnai ir konstatavo, kad Namo siena uždažyta, svastikos
ženklų nėra.

Skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė

Yossi Levy. Vykite žiemą, o ne žydus

DELFI.lt

Yossi Levy, Izraelio ambasadorius Lietuvoje 2020 m. vasario 25 d

Lietuvoje šiandien yra švenčiama archajiška ir gilias tradicijas turinti šventė, kurios metu senovėje žemdirbiai prašydavo protėvių pagalbos ir užtarimo. Kaip ir visos šventės, ši taip pat ilgainiui keitėsi ir ypač tarpukariu įgavo tokių bruožų, kuriems šiuolaikinė visuomenė turėtų būti ypač kritiška.

Su nuostaba ir pasibjaurėjimu išklausėme „mokslinį“ paaiškinimą, kodėl antisemitiškos šventės apraiškos yra ne rasizmas, bet tik tradicija ir papročiai. Daug amžių žydai Europoje buvo žeminami ir demonizuojami panašių vadinamų linksmų tradicijų.

Tokios tradicijos ilgą laiką formavo atitinkamą visuomenės požiūrį, kuris galiausiai prisidėjo prie vadinamų „svetimų“ žydų kaimynų, gyvenusių šalia daugybę amžių, sunaikinimo. Ne visos tradicijos turi vietą šiuolaikinėje visuomenėje. Ar jūs taip pat švęstumėte smurtą prieš moteris ir jų žeminimą? Tam tikrose bendruomenėse pasaulyje tai vis dar yra tradicija. Prisiminkime, kad Lietuvoje dar prieš 100 metų moterys tradiciškai neturėjo balsavimo teisių.

Tomas Venclova prisiminė Generolo Vėtros istoriją: skandalai neišvengiami, kol bus nacių kolaborantų gynėjų

Tomas Venclova prisiminė Generolo Vėtros istoriją: skandalai neišvengiami, kol bus nacių kolaborantų gynėjų

Domantė Platūkytė, LRT.lt

Skelbtis ponų tauta yra ydinga – žinome, kuo tai pasibaigė vokiečiams. Reikėtų vengti veltis į šiuos skandalus, tačiau jie bus neišvengiami, kol bus nacių kolaborantų gynėjų“, – Generolo Vėtros atminimo lentelės istoriją primena poetas ir publicistas Tomas Venclova. Taip jis penktadienį kalbėjo Vilniaus knygų mugėje, pilnutėljė klausytojų salėje surengtoje savo knygos „Lietuvos istorija visiems“ pristatyme .

Norėjau, kad tai būtų knyga, kurią į rankas galėtų paimti kiekvienas – nuo gimnazisto iki pensininko, knygos pristatymą pradeda poetas, publicistas T. Venclova.

Dailės istorikė, menotyros mokslų daktarė, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė pastebėjo, kad skaitant knygą susidaro įspūdis, jog joje pateikiama labai asmeniška istorija. Pasiteiravus, iš kokio požiūrio taško autorius žiūrėjo rašydamas knygą, T. Venclova primena „patriotinį diskursą“, kurį lygina su krepšinio sirgalių elgesiu.

K. Sabaliauskaitė: Man atrodo, daugeliui bent jau mano kartos žmonių ar jaunesnių nenoras matyti tamsiąsias mūsų istorijos dėmes yra susijęs ne su kaltės ir atgailos išpažinimu, kuris apvalo ir sustiprina, bet būtent su kaltės baime, siekiant nusimesti tą „aš ne prie ko“, kad visi tokie negalėjo būti. Dažnai tam netgi pasitelkiama statistika, kad Lietuvoje kolaboravusiųjų su naciais buvo nedaug, kad štai Olandijos statistika rodo, kad tokių buvo daug daugiau. Man atrodo, tokiais atvejais olandų kaltė mūsų kaltės nepanaikina ir nesumenkina. Koks būtų gijimo receptas? Štai vakar pasirodė, kad vėl patekome į BBC filmą dėl generolo Vėtros lentos nuėmimo. 

T. Venclova: Faktas, kad patenkame į skandalingas ir labai nepatogias situacijas. Ir žmonės, kurie mano, kad gina lietuvių tautos ir kartu savo pačių garbę, dažnai įstumia mus į tokias situacijas, ir to tikrai reikėtų vengti. 

Vilniaus gatvėmis žingsniavo jaunimas su šūkiu „Mes be Škirpos nenurimsim“. Kas iš tikrųjų buvo Kazys Škirpa? Štai citata iš jo laiško Antanui Smetonai, ji neišgalvota, paimta iš istorijos knygos: „Nesvarbu, kaip vadintųsi lietuviškai toji partija, kuri pasiskelbtų Hitlerio sekėja. Gal aktyvistės, gal kitaip vadintųsi. Svarbu vado principas ir visuomenės sutvarkymas nacionalsocializmo dėsniais. Visos lietuvių partijos turi išnykti, o iš jų skeveldrų rasis nauja, jauna ir drąsi, vieno vado vedama lietuviška nacionalsocialistinė partija.“ Štai ko norėjo Škirpa. Ir jeigu sakome „Mes be Škirpos nenurimsim“, tai skamba kaip „Mes be Hitlerio nenurimsim“. Ir tai pasaulis mato, nes jis tuos dalykus žino geriau negu mes. 

Bet vėlgi yra argumentas, kad Škirpa buvo vokiečių internuotas, net neleistas į Lietuvą. Tai nėra argumentas – Zigmontą Aleksą-Angarietį, komunistą ir stalinistą, Stalinas netgi sušaudė. Nuo to jis nesiliauja buvęs komunistas ir stalinistas. Lygiai taip pat Škirpa buvo nacistas – bet ne vokiškas – lietuviškas. Bet aš nesuprantu, kuo lietuviškas nacistas yra geriau. Jis tiesiog manė, kad turi būti ne viena tauta – vokiečiai, o mažų mažiausiai dvi – vokiečiai ir lietuviai. Bet pats principas skelbtis ponų tauta, mano manymu – giliai ydingas. 

Reikėtų vengti veltis į skandalus, kurie bus neišvengiami, kol turėsime nacių kolaborantų gynėjų. Jų buvo ir bus visada, jų nedaug, jie marginaliniai, bet, mano manymu, jie daro Lietuvai labai žalingą propagandą. 

K. Sabaliauskaitė: Kaip minėjote, palinkėjimas yra vienas – ištiesti ranką į šaltinius, į autentiškus laiškus, į autentiškus tų herojų žodžius, kaip ką tik pacitavote. Man, pavyzdžiui, nesenas atradimas yra Stasio Šalkauskio laiškas, parašytas prezidentui Smetonai, labai daug ką atskleidžiantis apie tą epochą ir gyvenimą tais laikais.

 

R. Reches: „Holokaustas pakeitė išgyvenusiųjų santykį su visu pasauliu“

R. Reches: „Holokaustas pakeitė išgyvenusiųjų santykį su visu pasauliu“

Bernardinai.lt  Vaidotas Norkus

Nors Lietuvoje nagrinėjama svarbiausių istorinių įvykių, tokių kaip tremtis, sovietinės represijos ir karai, įtaka juos išgyvenusių žmonių psichikai, RUTH RECHES yra viena pirmųjų, kuri iš psichologinės perspektyvos ėmėsi analizuoti žydų genocidą patyrusiųjų ir išgyvenusiųjų patirtis. Ji šia tema Mykolo Romerio universitete apsigynė mokslų daktaro disertaciją. Su šia skaudžia tema Ruth sieja ir asmeninis ryšys: jos seneliai išgyveno Holokaustą ir per stebuklą liko gyvi. Su R. Reches kalbamės apie tai, kokias psichologines traumas patyrė Holokaustą išgyvenę žmonės.

Gerbiama Ruth, kaip kito psichologijos mokslo požiūris į Holokausto temą?

Išgyvenę Holokaustą asmenys patyrė traumuojančių įvykių: badą, ligas, fizinį, psichologinį smurtą, artimųjų netektis. Po karo išgyvenusieji turėjo susidoroti su trauminiais prisiminimais, susitaikyti su artimų žmonių praradimu. Visa tai sukeldavo fizinių ir psichinių sveikatos problemų. Šiems žmonėms buvo reikalinga psichologinė pagalba. Su jais dirbo medikai, psichologai ir psichiatrai, siekdami išsiaiškinti, kokių padarinių turėjo Holokausto trauma.

Dauguma pirmųjų psichologinių tyrimų, atliktų su išgyvenusiais Holokaustą, buvo fokusuojami į patologines pasekmes. Tuomečiuose tyrimuose buvo fiksuojami Holokaustą išgyvenusiųjų depresijos simptomai, kognityvinės ir atminties problemos, kaltės jausmas, žema psichologinė gerovė ir problemos, susijusios su emocijų raiška, asmenybės slopinimu ir tarpasmeninių santykių sunkumais. Holokaustas padarė ypač didelę įtaką nustatant potrauminio streso sutrikimo diagnozę. Be to, buvo ištirtos fizinės sveikatos problemos, galimai susijusios su Holokaustu, tokios kaip sergamumas vėžiu, osteoporozė.

Priešingai nei tyrimuose, kuriuose buvo nagrinėjami patologiniai Holokausto padariniai ir neadaptyvus išgyvenusiųjų atsakas į traumą, pastaraisiais dešimtmečiais daugiau dėmesio pradėta kreipti į psichologinį prisitaikymą ir sėkmingą savirealizaciją išgyvenus Holokaustą.

Žydų tautos tradicijos ir istorija yra susipynusios su religija. Ar Holokaustas pakeitė išgyvenusiųjų santykį su Dievu?

Žydų tautos istorija yra neatsiejama nuo jų tikėjimo. Nesvarbu, ar žydai save laikė tikinčiais, ar ne, visi jie jautė tam tikrą ryšį su Dievu (švęsdami šventes, atlikdami religines apeigas, suteikdami vaikams žydiškus vardus). 

Holokaustas iškėlė daug klausimų apie Dievo vaidmenį jame. Žydų mąstytojai, stengdamiesi atsakyti į šį klausimą, atskleidė skirtingus požiūrius. Vieni Holokaustą vertina kaip Dievo bausmę. Šia tema yra keletas variacijų. Pirmoji Holokausto priežastis suvokia kaip žydų, nutolusių nuo savo tikėjimo ir šaknų, nuodėmę. Antrasis požiūris teigia, kad Holokaustas – atsakas į reformistinių ir kitų neortodoksinių judaizmo formų atsiradimą ir plitimą. Trečioji pozicija teigia, kad sionizmas buvo nuodėmė, kuri sukėlė Holokaustą, nes žydai turėjo laukti Mesijo, o ne aktyviai bandyti sukurti žydų valstybę Palestinoje. Ketvirtoji pozicija: Holokaustas buvo nuodėmingos asimiliacijos su kitomis tautomis pasekmė.

Žydų mokslininkai kėlė klausimą ne tik apie priežastis, sukėlusias Holokaustą, bet ir apie po Holokausto pasikeitusį žmonių santykį su Dievu.

Kultūringai su Nomeda. Žydų fenomenu tikintis Miša Jakobas: su laimingų tėvų genais ir papročiais vaikai irgi tampa laimingais

Kultūringai su Nomeda. Žydų fenomenu tikintis Miša Jakobas: su laimingų tėvų genais ir papročiais vaikai irgi tampa laimingais

LRT.lt Mediateka

2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų metais. Apie ką bekalbėtume – žydai kultūroje, medicinoje ar literatūroje – visur jų yra neproporcingai daug. Apie tai diskutavo laidos svečiai: rašytojas Markas Zingeris, romano „Gaono kodas“ autorius Rytis Sabas ir vienas iš Vilniaus žydų gimnazijos įkūrėjų Miša Jakobas.

Laida su gera emocine atmosfera.
Įspūdingos LŽB klubo „Ilan“ atostogos: nuo ekskursijų iki linksmų įspūdžių ir Šabo!

Įspūdingos LŽB klubo „Ilan“ atostogos: nuo ekskursijų iki linksmų įspūdžių ir Šabo!

Taigi mokyksleivių atostogos baigėsi, tačiau LŽB klubo „Ilano“ vaikai dar ilgai prisimins kartu praleistą laiką, įspūdžius, gerą nuotaiką, naujas žinias, įgūdžius, organizuotos įdomios atostogų programos dėka, kurią parengė koordinatoriai ir madrichai (vadovai).

Atostogų metu vaikai lankėsi dviejose istorinėse Lietuvos sostinėse: Trakuose ir Kaune,  taip pat  Žiežmarių sinagogoje. Pažintis su žydų paveldu ir Lietuvos žydų istorija yra vienas iš pažintinių vaikų išvykų tikslų.

Trakuose jie išvydo tikrą šokoladinę pasaką: šokolado skulptūrų muziejų! Mėgiamiausių saldumynų istoriją sužinojo vaikščiodami po muziejaus sales, iš vienos į kitą: čia – jaguaras, piratas ir tikrieji majų indėnai, – viskas pagaminta iš šokolado.

Kvepiančiame ir skaniausiame muziejuje vaikai taip pat dalyvavo nepamirštamame edukaciniame šou „Šokoladas savo rankomis“.

Kaune vaikai sužinojo šio miesto žydų istoriją, apsilankė Pasaulio tautų teisuolio  Čiunės Sugiharos muziejuje. Japonijos diplomatas, atstovavęs Japonijos imperijai Lietuvoje, padėjo daugiau nei 6000 Lenkijos žydų, bėgusių nuo nacių persekiojimo, gauti išduodamas tranzitines Japonijos vizas, vėliau pavadintas „Vizos gyvenimui“, ir išvykti iš Lietuvos.

Vizos leido jiems keliauti į Tolimuosius Rytus. 2020 m. Lietuvos Seimas paskelbė Č. Sugiharos metais. Prisiminti žydų gelbėtojų žygdarbį ir pagerbti jų atminimą yra kiekvieno mūsų pareiga.

Vasario 19d. žydų (litvakų) bendruomenės pastate įvyko linksmas ir įdomus mokslinis šou „Atradėjas“. Vaikai pasijuto tikrais chemijos mokslo tyrinėtojais: kartu su vadove iš paslaptingų ingredientų jie sukūrė sniegą, kuris reikalingas filmuojant vaidybinius filmus.

Naudodami skystą azotą ir kukurūzų lazdeles, jie atliko įdomų bandymą „Drakono kvėpavimas“ ir kitus linksmus eksperimentus. ,,Atradėjo” šou baigėsi tikrų guminukų skonio ledų paruošimu!

Matilda Olkinaitė – poezijos talentas, kurio nepajėgė nutildyti lietuvio baltaraiščio kulka

Matilda Olkinaitė – poezijos talentas, kurio nepajėgė nutildyti lietuvio baltaraiščio kulka

Mindaugas Klusas, LRT.lt  D. Umrbraso LRT nuotr.

Į lietuvių kultūros istoriją, literatūrą sugrįžta vos devyniolika metų šiuo pasauliu galėjusi pasidžiaugti talentinga Lietuvos žydų poetė Matilda Olkinaitė. Jofių ir jos šeimą – tėvus ir dvi sesutes – 1941 metų liepą dykynėje, kurią Panemunėlio gyventojai iki šiol vadina Sachara, sušaudė lietuvių baltaraiščių būrys. Devynis kūnus negilioje duobėje atrado kaimelio gyventojai, tik kitą dieną išdrįsę prisiartinti prie vietos, kur aidėjo šūviai ir klyksmai.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) išleistos knygos „Matilda Olkinaitė. Atrakintas dienoraštis“ (dailininkė – Sigutė Chlebinskaitė) radimosi istorija – ilga, kupina liūdesio, bet pagaliau sugrąžinta iš užmaršties.

 

M. Olkinaitė lygiavosi į garsiausius tarpukario Lietuvos poetus, draugavo su bendraamžiais žemininkais, turėjo mylimąjį, spėjama – lietuvį, kurio vardo galbūt dėl saugesnės jo būties dienoraščiuose nė karto nepaminėjo.

Matilda Olkinaitė / Knygos rengėjų archyvo nuotr.

Pakelėje tarp Panemunėlio ir Kavoliškio sunaikintos Vilniaus universiteto (VU) studentės M. Olkinaitės (1922–1941) rankraštis su eilėraščiais, prozos kūrinėliais, piešiniais sovietmečiu pateko į germanistės, teatrologės prof. Irenos Veisaitės rankas.

Poetės talento mastą patvirtino ir knygos „Atrakintas dienoraštis“ sudarytojas literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas. M. Olkinaitė rašė gimtąja jidiš kalba, taip pat – lietuvių, ir abiem, anot jo, jautė stiprią meilę. Poetės kūryba buvo spausdinama prieškario Lietuvos spaudoje, tada poetė jau studijavo VU.

VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ VILNIAUS GAONO METAMS SKIRTI RENGINIAI

VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ VILNIAUS GAONO METAMS SKIRTI RENGINIAI

INSTITUTO VEIKLA, KULTŪROS NAUJIENOS, PROJEKTO VKM NAUJIENOS

Vasario 21 d., penktadienis

12 val.

Matildos Olkinaitės knygos „Atrakintas dienoraštis“ pristatymas

Vieta – LRT salė / 5.1

Dalyvauja: Mindaugas Kvietkauskas, Irena Veisaitė, Laima Vincė, Neringa Danienė.

Pristatoma eilėraščių knyga „Atrakintas dienoraštis“. Matilda Olkinaitė buvo Lietuvos žydė, kuri jau nuo trylikos metų spausdino eilėraščius lietuviškuose to meto katalikiškuose vaikų žurnaluose. Būdama Vilniaus universiteto studentė 1940–1941 m. ji paruošė pirmą poezijos rinkinį, tačiau likimas nedavė jai progos jį išleisti. Matilda, kuriai tuo metu buvo 19 metų buvo baltaraiščių sušaudyta savo gimtajame miestelyje Panemunėlyje 1941-ųjų vasarą kartu su tėvais ir dviem seserimis.

Organizuoja – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

 15 val.

„Lietuvos žydų kultūros aktualumas šiuolaikinei Lietuvos visuomenei“ | diskusija

Vieta – 15 min forumas, 3 salė

2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Diskusijoje bus aptarti tokie klausimai kaip: kokia visuomenė yra dabar, ar Lietuvos žydų istorijos ir kultūros suvokimas kaip savos jau formuoja lietuviškąją tapatybę, ar visi didžiuojasi savo lietuviškomis šaknimis, kokį vaidmenį Lietuvos žydams pasaulyje atlieka ar galėtų atlikti Lietuvos mitas, Lietuvos Jeruzalė Vilnius bei daug kitų klausimų.

Dalyvauja: Lara Lempertienė, Kamilė Rupeikaitė, Kostas Kajėnas. Moderuoja Vytautas Toleikis

Organizuoja: Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos leidėjų asociacija, LITEXPO

 18 val.

Avromo Suckeverio poezijos rinkinio „Dešimt eilėraščių / Ten Poems“ pristatymas

Vieta – Rašytojų kampas, 5 salė

Dalyvauja: Lara Lempertienė, Mindaugas Kvietkauskas, Rimantas Bagdzevičius

Pristatoma Avromo Suckeverio poezija rinkinyje „Dešimt eilėraščių / Ten Poems“. Avromas Suckeveris – vienas įžymiausių XX a. jidiš kalbos poetų, tiesiogiai išgyvenęs Holokaustą, kaip vienas iš kultūrinės rezistencijos lyderių, atsiminimuose iš Vilniaus geto liudija autentiškas savo patirtis.

 Organizuoja – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

19 val.

„Savi ar svetimi? Žydai Lietuvos istorinėje atmintyje | diskusija

Vieta – 15 min forumas, 3 salė

Dalyvauja: Aurimas Švedas, Irena Veisaitė, Daiva Citvarienė, Arvydas Pakštalis

Organizuoja – Kaunas 2022

 Vasario 22 d., šeštadienis 

15 val.

Žydų kultūra paveikslėlių knygose: Karaliaus Motiejuko karalystė (pagal Januszą Korzcaką)

Vieta – LITEXPO Konferencijų salė 5.3

Dalyvauja: Anna Czerwińska, Iwona Chmielewska

Iwonos Chmielewskos kūrybos ir Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN pristatymas. Iwona Chmielewska – knygų vaikams ir suaugusiesiems kūrėja. Menininkė yra pelniusi ne vieną prestižinį apdovanojimą, svarbiausi iš jų: Auksinis obuolys Bratislavos iliustracijų bienalėje, iliustruotojų „Oskaru“ vadinamas „Bologna Ragazzi Award“ Tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje. Šiuo metu nominuota prestižiniai Hanso Christiano Anderseno premijai. Anna Czerwińska – meno istorikė, Lenkijos muziejaus POLIN atstovė,Savo darbe ieško naujų sprendimų, skirtų padėti mažiesiems keliauti per tūkstantį metų trunkančią Lenkijos žydų istoriją.

Organizuoja: Lenkijos institutas Vilniuje, POLIN, „Knygų šalis“.

Renginys vyks lietuvių ir lenkų kalbomis

 16 val.

Ypatingas jubiliejus: Vilniaus Gaonui Elijahu ben Solomon Zalmanui 300. Pokalbis „Žydų religinė tradicija: konservatyvumo ir dinamiškumo vienybė“ | diskusija

Vieta – LITEXPO Konferencijų salė 1.1

Siekiant skirti ypatingą dėmesį įamžinant istorinę atmintį, 2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Vilnius išsaugojo šios tautos paveldą, atsispindintį miesto gatvėse ir visoje sostinės istorijoje. Taip šiame pokalbyje piešimu, šviesomis pasakojama Vilniaus Gaono istorija.

Dalyvauja: Lara Lempertienė, Simas Pinkoraitis, Kristijonas Oniūnas

Organizuoja: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras, Gaono namai

Vilniuje vyksta Knygų mugė.  Atskiras dėmesys skirtas ir žydų temai. Čia pateikiama  ištrauka iš knygos ,,SAMUELIS KUKLIANSKIS — TEISININKAS”

Vilniuje vyksta Knygų mugė. Atskiras dėmesys skirtas ir žydų temai. Čia pateikiama  ištrauka iš knygos ,,SAMUELIS KUKLIANSKIS — TEISININKAS”

Pasak Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės, šių metų knygų mugėje, vykstančioje parodų ir kongresų centre „Litexpo“, dominuos istorinės temos. „Nuo Vilniaus ir vilniečių iki Žemaitijos istorijos, nuo moterų svarbos iki šeimų ritualų, papročių istorijos, nuo filosofijos iki maisto istorijos. Atskiras dėmesys skirtas ir žydų temai, minint Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus“, – anksčiau yra sakiusi R. Elijošaitytė-Kaikarė.

Maloniai kviečiame dalyvauti knygų žydų tema pristatymuose  

 

Čia pateikiama  ištrauka iš knygos ,,SAMUELIS KUKLIANSKIS — TEISININKAS” 

Žymaus Lietuvos teisininko Samuelio Kuklianskio autobiografinėje knygoje aprašytas gyvenimas žmogaus, stebuklingai išlikusio po viską naikinančio Holokausto. Net ir išgyvenęs visus “pragaro” siaubus, žmogus turi ypatingą savybę — atsigauti ir išlikti žmogumi. Tai autorius akivaizdžiai įrodo savo knygoje.

Sušaudyta paauglystė

Karo veiksmų pradžia. Palangos sinagogos kalinys. MOTINOS netektis. Pabėgimas iš Veisiejų…

Mano kartos žydų vaikų paauglystė, nė kiek neperdedant, iš tiesų buvo sušaudyta. Veisiejų, Alytaus žydai paaugliai, kurie hitlerininkų metais buvo Lietuvos teritorijoje, išskyrus mane, visi, be išimties, buvo sušaudyti.

Jų neliko. Neliko nė vieno mano amžiaus žyduko, buvusių draugų Veisiejuose ir Alytuje. Visoje Lietuvoje išsigelbėjo vienetai – gal ant rankų pirštų galima būtų juos suskaičiuoti. O buvo jų labai daug – mano bendraminčių. Kur jie dingo? Sudvajų miškelyje – Lazdijų apskrityje, Katkiškėse, Veisiejų ir Alytaus žydų masinių sušaudymo vietose. Jų lavonais taip pat buvo nusėti Kauno IX fortas, Vilniaus Paneriai ir daugelis Lietuvos vietovių, kur Lietuvos žydai masiškai buvo sušaudyti. Ten guli ir jų tėvai, broliai ir seserys, dėdės ir dėdienės, seneliai ir senelės.

Tai baisu ir labai liūdna. Bet tai tiesa, ir niekur nuo jos nepabėgsi, net jei labai norėtųsi.

Šios knygos vienas iš tikslų ir yra nepamiršti, o kas ,,pamiršo“, priminti, kas vyko Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje.

 

Aš – Veisiejiškis iš Kuklianskių: Zislės ir Sauliaus Kuklianskių jauniausias sūnus

 

Tai, aš esu Kuklianskis, jauniausias  Zislės ir Sauliaus sūnus – Samuelis, gimęs 1930 gegužės 9d. Veisiejuose. Buvau labai panašus į tėvą. Mano tėvai Zizlė (Zinaida) Kuklianskienė-Šėčiarz neilgai gyveno. Jos gyvenimas buvo nutrauktas nacių viešpatavimo laikais (1941 metų vasarą) Sudvajų miškelyje, netoli Alytaus (dabar Alytaus miesto ribos). Taip tada mes, trys jos vaikai, netekome mylimos ir mylinčios motinos, o mūsų tėvas – mylimos ir mylinčios žmonos. Ją sušaudė vien dėl to, kad buvo žydė. Ji ne tik jokių nusikaltimų nepadarė, bet niekam nieko blogo nepadarė. Atvirkščiai, kaip gydytoja, ji daug gero padarė žmonėms, nepaisydama jų tautybės ir kilmės.

Tai buvo aukšto išsilavinimo, valinga moteris, baigusi Suvalkuose, gimtinėje, moterų gimnaziją aukso medaliu ir Charkovo pirmą moterų medicinos institutą. Tačiau kaip baigusi nepripažintos šalies (Tarybų Ukrainos) aukštuosius medicinos mokslus,  ji tarpukario  Lietuvoje neturėjo teisės praktikuoti. Mano, sūnaus, akimis žiūrint, ji buvo graži.

Mano bėda yra ta, kad aš motinos išvaizdą pamiršau, prisimenu tik iš likusių (o jų labai mažai) nuotraukų. Ir ne tik dabar negaliu motinos išvaizdos mintyse atgaminti, negalėjau ir anksčiau, jaunystėje.

Motinos veido išnykimas iš atminties mane slegia visą gyvenimą. Per anksti,  man tada buvo vienuolika metų, buvau žiauriai nuskriaustas, iš manęs atėmė motiną, bet užgriuvusios to meto nelaimės ištrynė iš vaikiškos mano galvos motinos vaizdą. Nacių okupacijos ir jų lietuviškųjų ,,bičiulių“ laikais buvo išžudyta daugiau kaip keturiasdešimt žmonių iš Kuklianskių šeimos, daug mano bendraamžių, kurių kaltė buvo viena – jie buvo žydai.

Mano tėvas – Saulius Kuklianskis, pavadinkime jį  Veisiejų vaistininku, nors dirbo vaistininku ir Panevėžyje, ir Alytuje. Tačiau Veisiejuose jis gimė, augo, ten gyveno visa jo šeima. Veisiejuose tėvas Antrojo pasaulinio karo metais pagrįstai, matydamas, kad tarp artimų ir pažįstamų žmonių (ir ne tik žydų) jam ir jo šeimai bus lengviau pergyventi karo sunkumus. Bet ir čia, viename gražiausių Lietuvos kampelių, jis neteko gal net brangiausio turto – mylimos žmonos, daug savo giminių, brolio ir jo vaikų. Pačiuose Veisiejuose žydų nešaudė. Tas mus Kuklianskius guodė, turbūt Veisiejuose neatsirado nei norinčių žydus šaudyti, nei padėti žudikams šaudyti beginklius senius, moteris ir vaikus – savo kaimynus. Nors ir čia, Veisiejuose, kiek mums teko patirti, užtektinai buvo karingai nusiteikusių antisemitų.

Knygą SAMUELIS KUKLIANSKIS — TEISININKAS galėsite nusipirkti Vilniaus knygų mugėje, leidyklos ANDRENA stende, 5 salėje, stendo Nr. 5.D01

Vėl svastika Vilniuje

Vėl svastika Vilniuje

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky svastikos atsiradimą Vilniuje komentuoja Facebooke:

,,Aš tai nesuprantu, kodėl kai kam juokinga. Dar nei vieno nusikaltimo neatidengė, o mums juokinga. Grafiti ar ne grafiti, šito būti negali. Ne juoktis, bet verkti reikia. Nespėliokime, grafiti ar ne grafiti, – šito būti negali. Kodėl to dar nėra Naujienose? Kur miesto vadovų reakcija?

 

LŽB apsilankė JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas

LŽB apsilankė JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas

Vasario 19d. Lietuvos  žydų (litvakų) bendruomenėje lankėsi naujas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorius Robertas S. Gilchristas (Robertas Gilkristas).

Jis susitiko su bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, drauge su ja apžiūrėjo bendruomenės namus, bendravo su LŽB senjorais, domėjosi, ką jie veikia bendruomenės pagyvenusiųjų  klube, aplankė ir kalbėjosi su Holokaustą išgyvenusiais, bendravo su Fania Brancovska.

Ambasadoriui patiko svečiuotis ,,Beigelių krautuvėlėje“. Tą dieną jis matė ir žydų bendruomenės vaikus, kurie specialiai moksleivių atostogų metu organizuotoje veikloje, dalyvauja įdomioje programoje.

Prie LŽB demonstruojamos parodos apie gelbėtojus, Holokausto metu gelbėjusius žydus.

JAV ambasadorių Robertą S. Gilchristą (Robertas Gilkristas) ambasadoriaus pareigoms praėjusių metų liepą nominavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), gruodį nominacija buvo patvirtinta Senate. Duodamas priesaiką paskirtasis ambasadorius gyrė Lietuvą kaip vieną ištikimiausių Jungtinių Valstijų sąjungininkių, kartu pabrėždamas, kad eiti ambasadoriaus pareigas jam yra „viso gyvenimo garbė“.

30 metų diplomatinio darbo patirtį turintis R. S. Gilchristas yra buvęs JAV Valstybės sekretoriato Šiaurės ir Baltijos šalių reikalų departamento vadovas, dirbo diplomatinėse misijose Estijoje ir Švedijoje.

„Džiaugiuosi galimybe Lietuvoje būti šaliai minint istorinio įvykio trisdešimtmetį. Kartu džiaugiamės, kad šie metai žymi ir 80-ąsias Welleso deklaracijos metines – šiuo dokumentu Jungtinės Valstijos pažymėjo niekuomet nepripažinsiančios jėga įvykdytos Lietuvos ir kitų Baltijos šalių prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungos sudėtį“, – sakė nayjasis JAV ambasadorius.

 

Išvyka į Akmenės krašto muziejų

Išvyka į Akmenės krašto muziejų

2020 m. vasario 1 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai vyko į ekskursiją į Akmenę, aplankyti tautodailininko, meno kūrėjo, tradicinių amatų meistro Klaido Navicko žydiškų karpinių parodą Akmenės krašto muziejuje. Ši paroda labai įdomi ir išskirtinė, popieriaus karpiniai nepaprasto sudėtingumo ir kiekvienas jų atvaizduoja atskirą įvykį, šventę, istoriją ar pan. Darbų autorius apie kiekvieną karpinį yra parengęs aprašymą, kuris leidžia kiekvienam parodos lankytojui iš arčiau pažinti žydų tradicijas, papročius bei kultūrą.

Apžiūrėję K.Navicko žydiškų karpinių parodą, bendruomenės nariai turėjo galimybę apžiūrėti  Akmenės krašto muziejuje saugomą ir eksponuojamą žydų tautybės, vieno žinomiausių Lietuvoje dieninių drugių kolekcionieriaus, Boriso Izenbeko (1910-2006) kolekciją.

Lietuvos zoologas, biomedicinos mokslų daktaras Povilas Ivinskis teigė, kad saugoma kolekcija yra didžiausia dieninių drugių kolekcija Lietuvoje.

B.Izenbeko kolekcijoje yra apie 5 000 dieninių drugių iš viso pasaulio (ekspozicijoje šiuo metu – arti 2 000). Keliolika kolekcijoje esančių eksponatų rūšių yra ant išnykimo ribos ir dabar pasaulyje griežtai saugomi.

B.Izenbekas drugiais susidomėjo 1955 m. Gaudė juos ten, kur gyveno – Ukmergės, Akmenės apylinkėse, kelionėse Kazachstane, Kirgizijoje, Tadžikijoje, Armėnijoje, Buriatijoje, Altajuje. Kolekcionierius aktyviai bendravo su Prancūzijos, Čekijos, Anglijos, Vokietijos, Ispanijos, Kanados, Japonijos, JAV ir Rusijos kolekcionieriais bei drugių specialistais. Didžioji dalis drugių atsisiųsti sovietmečiu, naudojantis pašto paslaugomis.