Kviečiame į muzikinį vakarą „Muzikos garsai ir Janušas Korčakas“

Kviečiame į muzikinį vakarą „Muzikos garsai ir Janušas Korčakas“

Gegužės 15

Muzikinis vakaras „Muzikos garsai ir Janušas Korčakas“

Rytoj 17:30 · Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka

Daktaro Janušo Korčako centras kartu su Vilniaus miesto savivaldybės centrine biblioteka maloniai Jus kviečia į muzikinį vakarą „Muzikos garsai ir Janušas Korčakas“.
Vakaro metu skambės žydų (idiš) dainos, kurias atliks Markas Volynskij ir Marija Duškina. Vakaro vedėja – Daktaro Janušo Korčako centro vadovė I. Belienė.
Januš Korčak, iš tikrųjų Henrikas Goldšmitas, taip pat žinomas kaip Stary Doktor arba Pan Doktor (g. 1878 m. liepos 22 d. Varšuvoje, mirė 1942 m. rugpjūčio mėn. Treblinkoje). Gydytojas, pedagogas, rašytojas, publicistas, žydų kilmės visuomeninis veikėjas. Veiklos vaiko teisių bei visiško vaiko lygiateisiškumo labui pradininkas.
Renginys vyks gegužės 15 d., trečiadienį, 17.30 val. Vilniaus centrinėje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6)

Šiuolaikinės “Ropės“ pasakos animacijos scenarijaus kūrimas

Šiuolaikinės “Ropės“ pasakos animacijos scenarijaus kūrimas

Išaugus didžiulei ropei, atėjo laikas ją išrauti. Bando rauti senelis, bet neišrauna. Į pagalbą atskuba močiutė, bet ir jai nepavyksta išrauti. Anūkė bando rauti,  vis vien neišrauna. Šuo atbėga padėti, bet ropės neišrauna. Katinas bando padėti traukti ir jam nepasiseka. Net pelė atbėga, nesiseka ir jai.

Ateina vaikai iš „Ilano“ vaikų klubo ir ištraukia ropę kartu su pasakos herojais. Paaiškėja, kad ropė yra ne paprasta daržovė, o tikrų tikriausias požeminio pasaulio laivas, kurį ištraukus iš po žemės, išlenda robotai, monstrai ir kitos keistos būtybės, kurios traukia ropę atgal į savo požeminį tunelį. Vaikai nepasiduoda ir norėdami atgauti ropę, šoka paskui ją į tą požeminį pasaulį. Jie skrenda tamsiu juodu tuneliu ir atsiduria keistame pasaulyje, kur ore skraido sveikuolių saldainiai iš vaisių ir daržovių.

Vaikai prisirenka skraidančių saldainių ir grįžta atgal į žemės paviršių. Visi sodina saldainius į žemę. Netrukus išauga saldainių medžiai bei krūmai, pilni sveikuolių saldainių – jie visi iš tikrų vaisių bei daržovių. Vaikai džiaugiasi, valgo ir kviečia robotus bei monstrus iš požeminio pasaulio pasivaišinti sveikuolių saldainiais.

Animacinio filmo scenarijų kūrė  “Ilano” klubo vaikai su dizainere Milana ir Jurijum Rozovskiu.

Nuotraukoje Milana su 6-erių mėnesių dukrele.

LŽB Šabo sutikimas, minint Augustino Savicko 100-metį su dailininko šeima

LŽB Šabo sutikimas, minint Augustino Savicko 100-metį su dailininko šeima

Gegužės 10d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pakvietė paminėti žinomo tapytojo, talentingos asmenybės Augustino Savicko 100-mečio. Vakaras vyko, pasitinkant Šabą su dailininko šeima,– sūnumi Raimondu su žmona Birute ir dukra dailininke Ramune. Jašos Heifetzo salėje –ant sienų tapytojo paveikslai – neįprastai daug spalvų, Augustino Savicko paveikslų.

Susitikimą pradėjo LŽB vykdantysis direktorius  Renaldas Vaisbrodas kartu su A. Savicko sūnumi Raimondu. Abu sėdėjo prie stalo su sidabrinėmis šeimos relikvijomis ir knygomis, albumais su dailininko prisiminimais ir paveikslais.

Susirinkusieji gavo progą pažiūrėti Irenos Navickienės sukurtą filmą „Nerami kelionė po Augustino Savicko minčių ir spalvų sodus“. Šiltas dokumentinis filmas apie tapybos patriarchą, kaip jį vadina menotyrininkai, leido pajusti tikrąją kūrėjo koloristo dvasią, jo kūrybos individualumą ir emocijas. Jam patiko dažyta liaudies skulptūra, todėl ją modernizavo savo paveiksluose.

Pasak sūnaus Raimondo Savicko, tėvas niekada nepavargdavo tapyti sodo, kuriame praleisdavo vasaras su žmona, nepaprastai mylėjusią gėles. Akį traukia raiškūs žiedai, gyva žaluma ir filosofinė potekstė, nes jo kūryboje persipina gamta ir kultūra. Darbai jausmingi, būdas optimistinis, žavus humoras, laisvas požiūris į dogmas. Augustinas Savickas rašė dienoraščius, rašymą paveldėjęs iš savo tėvo diplomato ir rašytojo Jurgio Savickio, pats rašyti pradėjo kelionėje po Angliją.

LŽB vykusiame susitikime Raimondas Savickas citavo savo tėvo dienoraščius, pasakojo, kaip parėjęs iš mokyklos, leisdavo laiką su tėvu jo kūrybinėje dirbtuvėje, stebėdamas kaip jis tapo. Kadangi mama buvo griežta, liepdavo ruošti pamokas, Raimondui tėvo studijoje buvo daugiau laisvės.

Dailininko A. Savicko biografija, kaip ir jo kūryba, – įdomi, turtinga, spalvinga ir prieštaringa. Savickas gimė 1919 metais gegužės 12 dieną Danijoje, Kopenhagoje, diplomato, rašytojo, lietuvių prozos modernintojo Jurgio Savickio ir gražios gydytojos stomatologės Idos Trakiner šeimoje. Ida buvo kilusi iš Sankt Peterburgo žydų fabrikantų, turėjusių stiklo, vitražų, veidrodžio  ir maitinimo verslą. Sėkmingas verslas tęsėsi iki 1917m.  Mamos Idos mama iš Kretingos, protėviai kilę iš Upytės, proseneliai guli Paneriuose, – pasakojo Raimondas Savickas, parodęs didelį lapą su šeimos geneologiniu medžiu, kuris vis dar pildomas.

Pirmasis Jurgio ir Idos Savickių sūnus Algirdas gimė 1917-aisiais Kopenhagoje, po to gimė Augustinas. 1923–1927 m. šeima gyveno Helsinkyje. Antrasis pasaulinis karas, tėvų skyrybos, antroji Jurgio Savickio santuoka su sekretore Inge Geisler išsklaidė šeimą. J.Savickis liko gyventi Prancūzijoje, Žydrojoje pakrantėje. I. Trakiner-Savickienė jau prasidėjus karo veiksmams, su Augustinu iš Prancūzijos grįžo į Lietuvą. Kaune baigęs gimnaziją, būsimasis tapytojas įstojo į Kauno meno mokyklą. Po studijų 1940–1941 m. pasitraukė į SSRS gilumą. Karo metais buvo pašauktas į Raudonosios armijos lietuviškąją diviziją.

Brolių Algirdo ir Augustino likimai skirtingi. Algirdas po studijų Vokietijoje ir Šveicarijoje mokėsi tapybos pas prof. Justiną Vienožinskį, dėsčiusį Kauno meno mokykloje. 1943-iaisiais, būdamas 25-erių, savanoriškai pasitraukė į Kauno getą paskui mylimą žydaitę Juliką ir įdukrą Reginutę. Ten peršautas geto sargybinio, Algirdas mirė.

Po karo grįžęs į Lietuvą  Augustinas Savickas Vilniaus dailės institute studijavo tapybos specialybę pas Justiną Vienožinskį, Vytautą Mackevičių. Po to pats dėstė tuometiniame Dailės institute, buvo Tapybos katedros profesorius, menotyros daktaras, Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Patyręs skaudžių likimo smūgių, išgyvenęs karo prievartą ir žiaurią tragediją, kai mama ir brolis tapo Holokausto aukomis, tapytojo paveiksluose atsiranda tragiškos temos ir kančia, dievukai iš liaudies kūrybos, kurių sovietmečiu valdžia netoleravo. Mamos tamsias gražias akis galima pamatyti ne viename garsaus dailininko paveiksle.

Augustino Savicko 100-mečiui parodą surengė Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras. Jame veikia nuolatinė ekspozicija „Kartos ir likimai“, sudaryta iš Savickų šeimos dovanojamų kūrinių, dokumentų.

LŽB J. Heifetzo salėje susitikimas, skirtas A.Savicko 100-mečiui paminėti, tęsėsi prie Šabo vakarienės stalo, tradiciškai uždegtų žvakių, raudonojo vyno ir Šabo chalų.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kodėl tarptautinės kompanijos įkūrėjas pasakodavo apie Dzūkijos miestelį?

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kodėl tarptautinės kompanijos įkūrėjas pasakodavo apie Dzūkijos miestelį?

DELFI.lt

„Kiekvieną kartą, kai naujas kompanijos užsakovas klausia, ką reiškia jos pavadinimas, aš jam pasakoju apie savo močiutę ir tragišką Veisiejų žydų likimą“, – kalbėjo amerikiečių mokslininkas, garsios puslaidininkių gamybos įmonės „Vishay Intertechnology“ įkūrėjas Feliksas Zandmanas, gyvenęs ten (1928 – 2011m.)

Vishay – žydiškas Veisiejų pavadinimas, naudotas XVIII a. – XX a. pradžioje. Pasklidę po pasaulį gausios Veisiejų žydų bendruomenės nariai išsivežė prisiminimus ir gimtinės vietovardžius, o po Holokausto, kai Veisiejų žydai buvo sušaudyti Katkiškės kaime kartu su kitais anuometinės Lazdijų apskrities žydais, istorija nutrūko. Nors XIX a. pabaigoje Veisiejuose iš 1540 gyventojų net 974 buvo žydai, dažniausiai prisimenamas bene vienintelis esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Zamenhofas, gyvenęs ten 1886–1887 m.

2011 m., kai F. Zandmanas mirė, jo įkurtos kompanijos „Vishay Intertechnology“ apyvarta pasiekė 2,594 mlrd. JAV dolerių, joje dirbo per 20 tūkst. žmonių – dešimtį kartų daugiau, negu gyvena Veisiejuose.

Šiaulių krašto žydų bendruomenė pagerbė žuvusius karius

Šiaulių krašto žydų bendruomenė pagerbė žuvusius karius

Gegužės 9 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenė, kaip ir kiekvienais metais, tradiciškai pagerbė karius, žuvusius 2-jame pasauliniame kare, padėjo krepšelį ir nusilenkė jiems Šiaulių m. karių kapinėse.

Kartu su kitais minėjimo dalyviais tylos minute pagerbė visus žuvusius karius, kurie negrįžo namo iš šio baisaus karo.Po minėjimo bendruomenės nariai susirinko pabendrauti, pasidalinti prisiminimais apie tuos žiaurius laikus.

Visus susirinkusius su Pergalės diena pasveikino ŠKŽB pirmininkas Naum Gleizer. Bendruomenės nariams, kurie pergyveno tų sudėtingų laikų sunkumus, įteiktos kuklios dovanėlės.

Kaune – dėmesys žydų gelbėtojams

Kaune – dėmesys žydų gelbėtojams

Kiekvieną pavasarį, besiskleidžiant gražiausiems žiedams ir šventinei Pesach bei Šv. Velykų nuotaikai, Kauno žydų bendruomenė tęsia daugiau nei prieš du dešimtmečius užgimusią iniciatyvą.
Bendruomenė susirenka pagerbti žydų gelbėtojų, išreikšti begalinę padėką, parodyti dėmesį ir šilumą žmonėms, rizikavusiems savo ir brangiausių jiems artimųjų gyvybėmis, kad pačiame sužvėrėjusio pasaulio sūkuryje ištrauktų iš mirties ir siaubo nagų dažnai jiems visai nepažįstamus asmenis.
Išgelbėtieji Kauno žydų bendruomenės nariai ir jų gelbėtojai kiekvienais metais nekantraudami laukia  visada šilto, jaukaus bičiuliško susitikimo. Kaip sakė vienas iš renginio dalyvių prof. Saulius Kaušinis, šie susitikimai ir už jų slypinti istorija galėtų būti humanizmo ir taikaus, draugiško bendrabūvio pavyzdžiu šiame konfliktų, neapykantos, teroristinių išpuolių vis dar krečiamame pasaulyje.
Šiais metais tradicinio renginio data sutapo su Holokausto atminimo diena, prisimenant 6 milijonus nužudytų žydų, uždegtos 6 žvakutės, o Dailės gimnazijos 10 klasės moksleivė  Patricija Pugžlytė violončele pagriežė abejingų nepaliekančią temą iš kino filmo “Šindlerio sąrašas”.
Šiltą, jaudinančią, kartais verčiančią susimąstyti, bet daugiausia džiaugsmingą (juk susirinkome pasidžiaugti, kad esame!) vakaro nuotaiką padėjo kurti aktorė Kristina Kazakevičiūtė, kuri pati taip pat yra gelbėtojo dukra, bei saksofonininkas Michail Javič.
Nors liūdna matyti, kaip mažėja pačių gelbėtojų ir išgelbėtųjų gretos, tačiau džiugu, kad estafetę perima mūsų bendrai istorijai neabejingi jų vaikai ir vaikaičiai, kurie noriai dalyvauja ir dalinasi savo prisiminimais ir patirtimis.
Renginys iš dalies finansuotas Geros valios fondo lėšomis
Panevėžio žydai  švenčia Pergales dieną

Panevėžio žydai  švenčia Pergales dieną

Pergalės  prieš   nacių Vokietiją dienos minėjimas  prasidėjo  Ramygalos kapinėse prie paminklo Nežinomam kareiviui. Vėliau šventė  vyko Panevėžio Krekenavos g.  prie memorialo, kur susirinko  miesto veteranai  ir visuomenė.  Tarp tūkstančių žuvusiųjų – daug žydų pavardžių – karių, seržantų ir karininkų, kurie prarado savo gyvybę  Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje.

Visuose  renginiuose  dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai, padėję  gėles ir vainikus. Po to žydų bendruomenės nariai persikėlė prie  paminklo Geto vartai, kur buvo surengtas mitingas, skirtas Panevėžio Holokausto aukoms paminėti.

Mitingo  metu prie  paminklo Geto vartai prisijungė religinė,  rabino Mošė Saltzmano vadovaujama žydų grupė iš Pietų Afrikos (žydai, gyvenantys Johanesburge ir Keiptaune),  XX a. pradžioje jų giminės iš Lietuvos (Obelių, Rokiškio, Kupiškio, Biržų, Panevėžio, Šiaulių) emigravo į Pietų Afriką. Dauguma jų giminaičių, likę Lietuvoje, žuvo Holokausto metu.  Pirmaisiais karo metais Panevėžio mieste žuvo apie 13 tūkstančiu žydų – vaikų, moterų ir senelių. Religinė PAR žydų grupė lankėsi įvairiuose Lietuvos miestuose, kad ten paminėtų Holokausto aukas. Minėjimo  metu buvo skaitomos maldos Kadišas ir Izkoras.

Šventinė ceremonija baigėsi žydų bendruomenėje, kur Rusijos ambasados ​​patarėjas Lietuvos Respublikoje Nikolay Lyaschenko įteikė  Leningrado blokadą išgyvenusiam Efimui  Grafmanui  garbės ženklą, skirtą  75–osioms Leningrado blokados pabaigos metinėms ir pasveikino visus miesto žydus  su Pergalės diena.

Pergalės diena Lietuvos žydų bendruomenėje

Pergalės diena Lietuvos žydų bendruomenėje

Gegužės 8 ir 9 dienomis visas civilizuotas pasaulis mini Pergalės dieną Antrajame pasauliniame kare. Šiomis dienomis nebuvo žydų bendruomenės, kur karo veteranai nebūtų pagerbti ir  neprisimintų visų žuvusiųjų. Šiais metais Pergalės dienos šventė sutapo su Izraelio nepriklausomybės ir terorizmo aukų (Yom Ha-Zikaron) bei Izraelio Valstybės nepriklausomybės dienų minėjimu. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šventę karo veteranams surengė  Jašos Heifetzo salėje, dalyvavo ir  Izraelio karų veteranai.

Pagal tradiciją  buvo pasveikinti į salę atėję veteranai – Fania Brancovska, Riva Špiz, Tatjana Archipova Efros, Borisas Berinas ir Aleksandras Asovsky. Juos pasveikino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kuklansky, LŽB vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas ir Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, dalyvavęs Izraelio nepriklausomybės karo veiksmuose. Šventinį vakarą vedė LŽB programų koordinatorė Žana Skudovičienė.

,,Pergalės diena yra brangi kiekvienam iš mūsų. Ši šventė apjungia praradimo kartumą ir didelį pergalės džiaugsmą. Mes gedime savo artimųjų, giminaičių, žuvusių žydų. Mes taip pat gedime šešių milijonų žydų, kurių netekome per Antrąjį pasaulinį karą. Visada prisiminsime šios pergalės kainą “, – sakė F. Kukliansky.

Ansamblis „Fajerlach“ (vadovė Larisa Vyšniauskienė) parengė karo metų dainų šventinį koncertą. Veteranai ir susirinkę žmonės su jauduliu įsijungė į bendrą dainavimą kartu su muzikantais. Po oficialios dalies vyko šventinis banketas.  Karo veteranams buvo padengti stalai su dosniomis vaišėmis.

Veteranus, kurie negalėjo dalyvauti šventėje dėl sveikatos būklės, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai aplankė ir pasveikino namuose.

,,Heritas” – ypatingas dėmesys skirtas Lietuvos žydų paveldui (papildyta)

,,Heritas” – ypatingas dėmesys skirtas Lietuvos žydų paveldui (papildyta)

2019 m. gegužės 3-4 d. vykusioje antrojoje Tarptautinėje kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų parodoje ,,Heritas” ypatingas dėmesys buvo skirtas Lietuvos žydų paveldui.

Bendradarbiaujant su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene buvo sudaryta unikali galimybė apsilankyti restauruojamoje Zavelio Germaizės ir Dovydo Levinsono sinagogoje (Gėlių g. 6, Vilnius).

Parodos seminarų programoje buvo diskutuojama LŽB paveldosaugininko Martyno Užpelkio pasiūlyta tema „Lietuvos žydų paveldas – žydų bendruomenės ar/ir vietos bendruomenių reikalas?“

Seminare dikusijas ir pranešimus apie paveldą moderavo prof. Marija Drėmaitė.

Profesorei I. Veisaitei – garbingas Lenkijos apdovanojimas

Profesorei I. Veisaitei – garbingas Lenkijos apdovanojimas

Kauno diena

Seinuose, Lenkijoje, įsikūręs Tautų, kultūrų ir menų fondas „Paribiai“ ketvirtadienį skyrė vieną garbingiausių šalies apdovanojimų lietuvei profesorei Irenai Veisaitei. „Jos intelektualinė drąsa bei aktyvi visuomeninė veikla lėmė, kad Lietuvoje ir Europoje I. Veisaitė tapo tikru moraliniu autoritetu. Kelias, kuriame ji atrado veiklos prasmę ir tikslą – tai kelias Mokytojos, patį gyvenimą suvokiančios kaip meną“, – Kultūros ministerijos pranešime cituojamas fondo vadovas Krzysztof Czyżewski (Kšyštofas Čyzevskis). Kaip teigiama, apdovanojimas I. Veisaitei suteiktas už paribio etoso praktikavimą, kūrybą ir gyvenimo poziciją, kuri visiems ją apdovanojantiems yra įkvėpimo šaltinis, atrama dvejonių akimirkomis ir svarbus gyvenimo bei veiklos atskaitos taškas.

Kaip teigiama, apdovanojimas I. Veisaitei suteiktas už paribio etoso praktikavimą, kūrybą ir gyvenimo poziciją, kuri visiems ją apdovanojantiems yra įkvėpimo šaltinis, atrama dvejonių akimirkomis ir svarbus gyvenimo bei veiklos atskaitos taškas.

Kviečiame į savižudybių prevencijos mokymus „safeTALK“

Kviečiame į savižudybių prevencijos mokymus „safeTALK“

safeTALK skelbimas
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia į savižudybių prevencijos mokymus „safeTALK“, skirtus visiems, norintiems išmokti atpažinti išgyvenančiuosius krizę ir tinkamai reaguoti į savižudišką elgesį.
Mokymai vyks 2019 m. gegužės 23 d., 14–18 val., Lietuvos žydų bendruomenėje, Pylimo g.4, Vilnius. Lektorės – Vaiva Juškevičiūtė ir Giedrė Putelytė. Trukmė – keturios valandos su pertrauka.
Lietuvai adaptavome „safeTALK“ savižudybių prevencijos programą, kurią sukūrė tarptautinė organizacija „LivingWorks Education“, ji nuolat atnaujinama remiantis naujausiais pasauliniais moksliniais tyrimais ir praktiniais įgūdžiais savižudybių prevencijos srityje. Mokymus veda „LivingWorks Education“ paruoštų ir sertifikuotų specialistų komanda. 
Daugiau informacijos apie mokymus rasite čia: http://www.vvsb.lt/mokymai-ir-renginiai/ ir čia: https://www.livingworks.net/programs/safetalk/ (anglų k.).
 
Mokymai yra akredituoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir finansuojami Vilniaus miesto savivaldybės. Išklausiusiems visą mokymų programą bus išduodamas tarptautinis sertifikatas, todėl būtina išankstinė registracija. Vietų skaičius ribotas.