Žiežmarių sinagoga – ne vien vertingas architektūros paminklas, bet ir Holokausto vieta.

Žiežmarių sinagoga – ne vien vertingas architektūros paminklas, bet ir Holokausto vieta.

Kaišiadorių miesto taryba ir meras Vytenis Tomkus drauge su Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininke Faina Kukliansky bei bendruomenės atstovu paveldosaugai Martynu Užpelkiu liepos 30d. renkasi pasitarimui, kaip išsaugoti ir panaudoti Žiežmarių sinagogą.

LŽB, bendradarbaudama su Kultūros paveldo departamentu, jau eilę metų rūpinasi Žiežmarių sinagogos,vienos iš nedaugelio Europoje išlikusių medinių sinagogų, išsaugojimu. Šiemet bus atlikti pastato išsamūs tyrimai (inžineriniai geologiniai, archeologiniai, istoriniai, konstrukcijų, medienos, cheminiai-technologiniai, polichrominiai) bei parengtas tvarkybos darbų projektas. Tačiau tolimesni tvarkybos darbai, o juo labiau – teigiamas socialinis ir ekonominis sinagogos restauravimo poveikis, galimi tik kompleksiškai sprendžiant viso miestelio paveldo išsaugojimo ir panaudojimo klausimus.

Daugiau informacijos >>apie Žiežmarių sinagogą

Paveldosaugininkas M. Užpelkis: ,Dėl Holokausto daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių nesant išlikusių žydų bendruomenių, vienas didžiausių iššūkių yra pasiekti, kad dabartiniai tų vietovių (ne žydų tautybės) gyventojai priimtų juos supantį žydų nekilnojamąjį paveldą kaip vertingą savo gyvenamosios aplinkos dalį, pažintų jį, įžvelgtų jo kultūrinį, socialinį ir ekonominį potencialą bei tikslingai siektų pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis.   Žiežmariai yra vienas Lietuvos miestų, pasižyminčių turtingu tačiau iki šiol vietos gyventojų „neatrastu“ žydų nekilnojamuoju paveldu. Dėl savo lokacijos (šalia pagrindinės Lietuvos automagistralės tarp Vilniaus ir Kauno) ir dėl urbanistinio bei architektūrinio paveldo miestelis jau dabar yra lankomas Lietuvos žydų istorija ir kultūra besidominčių entuziastų. Tuo tarpu tik retas vietos gyventojas domisi ikikarine miesto praeitimi, o savivaldybės valdžios institucijos ir verslas akivaizdžiai stokoja idėjų kaip šį paveldą kūrybingai integruoti į vietos ir regiono kultūros, švietimo bei turizmo strategijas. Sinagogoje naciai buvo įsteigę darbo stovyklą, iš kur vėliau žydus varė sušaudyti. Taigi, Žiežmarių sinagoga ne vien architektūros paminklas, bet ir Holokausto vieta.”

 LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky nuomone, restauravus unikalią senąją medinę sinagogą ir pritaikius ją kultūriniams poreikiams, turistų srautai gerokai padidėtų.Vienas iš Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės veiklos tikslų – visokeriopai skatinti tautinės kultūros tęstinumą ir įvairiapusį jos plėtojimą bei žydų kultūros paveldo išsaugojimą ir puoselėjimą. Lietuvoje jau yra gerų pavyzdžių kaip restauruotos sinagogos tarnauja Kėdainių, Joniškio miestų kultūrinėms reikmėms, dabar rengiamas Kalvarijų sinagogų komplekso prikėlimo naujam gyvenimui projektas.

Šiemet rugsėjo 6 d. Žiežmariuose vyks EUROPOS ŽYDŲ KULTŪROS DIENOS renginiai ,,ŽIEŽMARIŲ ŽYDŲ PAVELDAS – TILTAS IŠ PRAEITIES Į ATEITĮ”

Projekto tikslas – aktualizuoti Žiežmarių miesto žydų nekilnojamąjį paveldą, atskleidžiant jo vertę ir potencialą, tokiu būdu skatinti kompleksinį požiūrį į Lietuvos žydų nekilnojamąjį paveldą ir jo išsaugojimo problemas.

Daugiau informcijos apie renginį: >>PROGRAMA