Ypatingos šventės Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje

Praėjęs savaitgalis Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje buvo ypatingas.Penktadienį daugelis bendruomenės narių rinkosi švęsti Šabes, kurį pagal visus Toros kanonus vedė rabinas Kalev Krelin. Vyrai ėjo maldai į sinagogą, moterys uždegė žvakes su kidušu, chala.Sulaukėme ypatingo svečio, su neoficialiu vizitu atvyko Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir  Maimon. Vakaro kulminacija – bendruomenė vaišinosi košeriniu “floimencimes”.
Šestadienį nuo pat ryto vyrai vėl rinkosi maldai sinagogoje su rabinu.
Vakare visi bendruomenės nariai, pasipuoše karnavaliniais kostiumais ir kaukėmis, rinkosi švęsti Purimo. Rabinas Kalev Krelin skaitė Esteros knygą “Megilat Ester” ir visi draugiškai, su triukšmu “trynėme Amano vardą iš istorijos”.

Kadangi šventė sutapo su Lietuvos nepriklausomybės 27-siomis metinėmis, bendruomenė nepamiršo to, ir sugiedojo Lietuvos himną bei Hatikvą.
Ir žinoma, pasivaišinę ir pasilinksminę mes smagiai atšventėme Purimą pagal visas žydų tradicijas.

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės siunčia Jums kvietimą į renginį, skirtą multimedija plokštelės, reprezentuojančios lenkų ir žydų bendruomenių paveldą Lietuvoje, pristatymą.

Maloniai kviečiame dalyvauti. Registracija el. paštu informacija@tmde.lt

Taut mažum

 

Kauno žydų bendruomenės Purimo šventė

Kauno žydų bendruomenės Purimo šventė

Kauno žydų bendruomenės nariai nuotaikingai ir linksmai, linkėdami vienas kitam laimės, džiaugsmo, sėkmės ir taikos viduje ir pasaulyje, atšventė Purimą. Kaip ir kiekvienais metais visus pradžiugino specialiai šiai šventei iškepti šviežutėliai Homentashenai.
Šventę sukurti padėjo LŽB socializacijos programų ir GVF Inline image finansavimas.
Purimas Panevėžio žydų bendruomenėje

Purimas Panevėžio žydų bendruomenėje

PURIMAS –  pavasario šventė, kurios metu švenčiamas žydų išgelbėjimas nuo mirties Babilone. Kovo 12 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenėje šventė prasidėjo bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pranešimu. Jis perskaitė PURIMO šventės istoriją,  kuri yra užfiksuota Biblijoje, Esteros knygoje, kurioje pasakojama apie grėsusį išnaikinimą Persijoje gyvenusiems žydams bei juos išgelbėjusį stebuklą, kuris įvyko žydaitės Esteros, Persijos karaliaus mylimosios, pastangų dėka.

Užuojauta

Su skausmu ir nuoširdžiais užuojautos žodžiais artimiesiems, pranešame, kad kovo 11d. mirė Anna Vasiljeva, Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento narė (1931 02 17 – 2017 03 11)

Užuojauta

Su liūdesiu pranešame, kad kovo 11d. mirė Margarita Intriligator, Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento narė (1950 05 18 – 2017 03 11). Nuoširdžiai užjaučiame šeimos narius ir artimuosius.

Purimo plakatas

Gerbiamieji bendruomenės nariai!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Vilniaus religinė žydų bendruomenė

Sveikina su artėjančia Purimo švente ir kviečia į šventinius renginius kovo 12 d.

LŽB VAIKŲ KLUBAI „ILAN“, „DUBI“ IR „DUBI MISHPAHA“

KVIEČIA Į LINKSMIAUSIĄ METŲ ŠVENTĘ – PURIMĄ!

Renginys vyks 2017 kovo 12 d. 13.00 VAL.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės J.Heifetzo salėje (III aukštas) Renginys nemokamas!

Įėjimas į šventę tik su karnavaliniais kostiumais ir kaukėmis! J

Daugiau informacij: Jelizaveta Šapiro +370 65527411, Pavel Guliakov

 +370 68542463

Purimo šventė Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Purimo šventė Vilniaus Choralinėje sinagogoje

VILNIAUS ŽYDŲ RELIGINĖ BENDRUOMENĖ KVIEČIA Į PURIMO ŠVENTĘ,

Kuri vyks 2017 kovo 12 d. Vilniaus Choralinėje sinagogoje (Pylimo39)

Šventės pradžia 15.30 val.

 Jūsų laukia rabino S.D.Izaksono pasakojimas apie Purimo šventę,

Tradicinės vaišės,

Pačių mažiausių laukia dovanėlės!

Maloniai kviečiame.

Purimas: gėda, galia ir keista sėkmė

Purimas: gėda, galia ir keista sėkmė

Andrés Spokoiny, President and CEO of Jewish Funders Network.

Andres-Spokoiny-medium

Mieli draugai,

Ką daryti, jei pasakodami apie Purimą, klystame? O jei Purimas nėra džiaugsminga šventė, kaip kad manome, – tik sarkastiška savikritika, skausmingas žvilgsnis į veidrodį, kandus nusižeminimas, greičiau įkvepiantis gėdą, o ne džiūgavimą?

Grįžkime prie šventės istorijos ištakų: Persijos karalius Ahašverošas  bando viešai pažeminti savo karalienę Vašti. Karalienė nesutinka ir Ahasueras siunčia ją šalin. Jis pakeičia Vašti į Esterą, gražuolę žydę, moterį, kurios pusbrolis yra garsus žydas Mordechajus. Vėliau Mordechajus atskleidžia nužudymo sąmokslą prieš karalių, bet atlygio už tai negauna jokio.

Veiksmas vyksta tarp Mordechajaus ir karaliaus vietininko Hamano, kuris reikalauja kad visi jį garbintų. Mordechajus atsisako ir Hamanas įtikina karalių išnaikinti visus žydus, nes jie yra kitokie žmonės, „išsibarstę po visą imperiją,  jų įstatymai skiriasi nuo visų kitų žmonių, ir jie  nepaklūsta karaliaus įstatymams”(Ester knyga 3: 8). Hamanas daro viską, kad Adaro mėnesio 14d. įvyktų žudynės. (Purim reiškia “laimę” arba “daug”). Estera planuoja sudėtingą siužetą, žudynių dieną ji rengiasi atskleisti  Hamano neištikimybę karaliui, papasakodama apie  jo tikruosius siekius ir tuo pačiu atskleisti savo pačios žydišką tapatybę.

Hamanas pakariamas ant to paties medžio, kuris buvo numatytas pagal nuosprendį Mordechajui, o žydai ima siautėti, žudo tuos, kurie siekė juos išnaikinti. Nuo tada, jau  2500 metų mes švenčiame tą dieną, linksmindamiesi ir prisigerdami. Garsusis posakis: jie bandė mus nužudyti, jiems nepavyko, tad valgykime  ir gerkime.

Turiu pripažinti, kad ši istorija  mane neramina, net liūdina. Pirmiausia, kaip mes galim didžiuotis ir švęsti žydų moters tarnavimą karaliaus hareme? Juk Mordechajus atskleidė sąmokslą prieš karalių ne savo drąsiu poelgiu, bet nugirdęs kalbas, vaikštinėdamas po rūmų menes. Nelabai orus įvaizdis. Ar nebūtų buvę protingiau Mordechajui tiesiog nuryti savo išdidumą ir nusilenkti Hamanui, ir nekelti pavojaus visai savo tautai? Ir dar tie vardai: Estera skamba labai panašiai kaip persų deivės Ishtar, o Mordechaj kaip dievas Marduk. Šiek tiek supanašėjom, ar ne? Galiausiai pats išsigelbėjimas yra graudus, tiesą pasakius.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky sveikina visus žydų bendruomenės narius su Kovo 11-Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky sveikina visus žydų bendruomenės narius su Kovo 11-Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

Su švente, mielieji bendruomenės nariai!

Lietuvos žydams Lietuva yra protėvių žemė, todėl Kovo 11-ąją, prieš 27-erius metus atkurta Lietuvos valstybės Nepriklausomybė mums yra svarbi šventė, su kuria prasidėjo išlikusios gyvos žydų bendruomenės atgimimas. Kovo 11-oji kiekvienam iš mūsų turėtų būti išskirtinė ir brangi diena, tad neleiskim to sau užmiršti, jei mums svarbi valstybė, kurioje gyvename bei auga mūsų vaikai. 1918 metais, kuriant Lietuvos valstybę, jos piliečiai žydai išėjo savanoriais ginti Lietuvos laisvės, o po to kūrė šios valstybės ekonominę, socialinę gerovę.

Jau artėjant Kovo 11-ai  nuo 1988 metų vyko reikšminga Lietuvos žydų iniciatyvinės grupės veikla, skyrusi daug dėmesio žydų kultūros atgimimui. Susikūrus Sąjūdžiui, Lietuvos žydams kilo dilema, kaip klostysis žydų santykiai su lietuvų nacionaliniu judėjimu, nes dar labai skaudžios buvo Holokausto žaizdos, menančios šioje valstybėje įvykusią tragediją.

 Su atgimusia Lietuvos Nepriklausomybe pirmiausia atgimė žydų kultūrinė veikla, nes pirmiausia įvyko žydų kultūros draugijos suvažiavimas, 1989 pradėta kalbėti apie žydų bendruomenės sunaikinimą per Holokaustą, pirmąjį kartą po sovietmečio. Turiu pasakyti, kad žydų ir lietuvių santykiai istoriniame kontekste, jų vertinimas ir studijos prasidėjo būtent su atgimusia Nepriklausomybe, nes reikėjo įvertinti Holokaustą ir pripažinti aktyvų lietuvių dalyvavimą jame. Taip pat buvo stengiamasi padėti atkurti žydams savo tautinę tapatybę.

 Žydų bendruomenės miesteliuose buvo sunaikintos per Holokaustą, štetlų nebeliko- jidiš Lietuvoje nustojo skambėti. Dabar žydų bendruomenės yra atkurtos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Švenčionyse. Vis dar svajojame apie jidiš kalbos atgaivinimą.

Pastaruoju metu jaučiame, kad išaugo nauja Lietuvos visuomenės karta, besidominti žydų istorija ir jų gyvenimu Lietuvoje, pamažu blėsta stereotipinis mąstymas.

Kai mes kalbame apie Kovo 11-tosios vertybes, pabrėžiame žmogaus teises ir laisves, būtiną jų įtvirtinimą ir vystymą. Linkime, kad augtų karta, suprantanti jų svarbą, pasiruošusi jas puoselėti, meilę Tėvynei siejanti pagarba sau ir visiems jos piliečiams.

Purimo šventė

Purimo šventė

Aušra-Požėraitė-238x300

Doc.dr. A. Pažėraitė (VU RSTC)

Iš šalies žiūrint, viena iš linksmiausių žydų pavasarinių švenčių – Purim, artima įvairių tautų karnavalinėms šventėms – ir persirenginėjama, ir triukšmingai linksminamasi, būna ir vaidinimų (jidiš k. purim špyl)… Tačiau šios šventės prasmės, atrodo, šviesmečiais nutolusios nuo, tarkim, lietuviškų Užgavėnių, varančių „žiemą iš kiemo“, per kurias kaimus ir kiemus užplūsta mitinio pasaulio būtybės, kurias, kaip aiškina garbūs etnologai, ilgainiui pakeitė žydai, čigonai ir vengrai, siaučiantys kartu su raganomis, velniais, ožiais, meškomis ir kitais „svetimaisiais“. Simboliška, kad Purim šventės ištakas pasakojanti istorija, kurią skaitome Esteros ritinyje (knygoje), vyksta Persijos imperijoje (kai persai įsigalėjo buvusioje Babilonijos imperijoje ir ją gerokai išplėtė), ir esminiai įvykiai vyko po tuo pačiu „svetimumo“ ženklu. Pagrindinė siužeto linija pasakoja apie sąmokslą sunaikinti žydus imperijoje, dėl įgyvendinimo datos, metus burtą (pur, nuo čia ir šventės pavadinimas). Pagal bendrą siužetą, aplinkybės buvo tokios, kad sugrįžimas iš „Babilonijos tremties“ dar nebuvo įsisiūbavęs. Šventykla Jeruzalėje dar nebuvo atstatyta, ir kaip aiškinama, persų karalius Ahašverošas ta proga, kad jo paskaičiavimais, pranašų žadėta žydų tremties pabaiga po 70 metų laikotarpio taip ir neįvyko, surengė puotą, į kurią pasityčiojimui pakvietė ir žydus. O nuo tos puotos ir prasidėjo visa įvykių grandinė, atvedusi ir prie sąmokslo, ir prie jo žlugimo. Tas katastrofiškas pasekmes turėjęs nešti sąmokslas, atsisuko prieš pačius sąmokslininkus. Juos ištiko tai, ką jie buvo užsimoję padaryti žydams.

Kviečiam vaikus atsiimti  šventinių Hamantašeno sausainių!

Kviečiam vaikus atsiimti šventinių Hamantašeno sausainių!

Vilniaus ir litvakų bendruomenės vaikai gaus dovanėlių, jei ateis į kavinę su Purimo kaukėmis arba pasakys slaptažodį HAG PURIM SAMEACH – ,,Linksmo Purimo“ hebrajiškai.
Vilniuje, kaip ir visame pasaulyje šią savaitę žydų bendruomenės kepa Hamantašen sausainius, siunčia vieni kitiems maisto ir gėrimų krepšelius dovanų – „Mishloach manot“ bei rengia linksmiausius metų vakarėlius. Purimas – bene vienintelė diena metuose, kuomet žydams leidžiama prisigerti iki žemės graibymo.
Litvakiški Hamantašenai su mielėmis kepami, atkuriant Lietuvos žydų bendruomenės narių šeimos receptus. Vyriausioji kepėja Riva Portnaja pasakoja, kad jos šeimoje Hamantašenai vadinami Omentašenais, o jos mama į tešlą visada dėdavo mielių. Litvakiško Hamantašeno įdaras daromas tik iš aguonų, o sausainio trikampėlis formuojamas beveik uždarai.

Panevėžio žydų bendruomenė sveikina su Purimo švente

Panevėžio žydų bendruomenė sveikina su Purimo švente

Sveikiname Panevėžio miesto žydų bendruomenės narius su artėjančia PURIMO švente. Tai pati linksmiausia žydų metų šventė. Vaikai žais žaidimus, supažindinančius su tautos istorija.
Šventė vyks kovo 12 d., 14.00 val. Panevėžio miesto žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g.18.
Nepamirškite geros nuotaikos ir kaukių. Kviečiame visus dalyvauti.
Vagis apšvarino Klaipėdos žydų bendruomenę – išnešė dalį suaukotų pinigų

Vagis apšvarino Klaipėdos žydų bendruomenę – išnešė dalį suaukotų pinigų

Vagis Klaipėdos žydų bendruomenės namus aplankė vakar pavakarę apie pusę penkių. Tuomet dauguma bendruomenės narių jau buvo išėję. Liko tik keli vyrai, kurie studijavo svarbiausią judaizmo knygą Torą.

Staiga jie pasakoja išgirdę dūžtant stiklus. Išbėgę į koridorių tepamatė, kad akmeniu išdaužta stiklinė aukų dėžutė. O ją apšvarinęs vagišius taip greit išbėgo laukan , kad jo pasivyti nepavyko. Visų suaukotų pinigų vagis nesugebėjo paimti. Spėjama, kad čiupo tiek, kiek telpa į rankas. Gal kažkiek įsibruko į kišenes. Kiek- nežinia, mat aukų niekas nebuvo spėjęs suskaičiuoti.

Žydų bendruomenės pirmininkas sako, kad daugiau pinigų žmonės aukojo ne šiaip. Mat bendruomenė laukia itin svarbios pavasario šventės – Purimo ir nori, kad ji būtų soti.

 

Linksmo Purimo linki “Beigelių krautuvėlė” pristatanti tradicinius šventinius patiekalus

Linksmo Purimo linki “Beigelių krautuvėlė” pristatanti tradicinius šventinius patiekalus

Hag Purim sameah!

Beigelių krautuvėlėje šiomis dienomis siūlome vegetarišką Bebelach. Purimo šventės metu taip pat gaminami įvairūs skanėstai, kepami Hamantashen – Hamano ausys arba pirštai, laisvai liejasi vynas. Vegetariški patiekalai gaminami karalienės Esteros garbei, nes ji buvo vegetarė.

Rivos Portnajos  mamos  Saros Berienės pupos- BEBELACH

Šį patiekalą Sara visada ruošdavo Purim šventei  kuomet visi patiekalai karalienės Esteros garbei  būdavo vegetariški .

Per naktį išmirkome litrą  didelių pupų, verdame sūriam vandenyje ilgai, kol suminkštėja. Patiekiamos šaltos, pabarstytos druska. Paprasta ir skanu!