Jochanano Faino knyga „Berniukas su smuiku“ pristatyta Kaune

“Nebūti panašiam į juos: blogiu, žiaurumu ir netgi nė lašeliu rasizmo – štai esmė antrojo priesako, pagal kurį gyvenu, mąstau ir elgiuosi.” – sako  Holokaustą išgyvenęs Jochananas Fainas. 
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka nuotrauka.
Johanano Faino knyga „Berniukas su smuiku“ Kaune pristatyta net dvejose vietose: jaukiame, namais kvepiančiame V. Kudirkos bibliotekos Panemunės padalinyje bei labiau akademinėje, bet ne mažiau šiltoje Prezidento Valdo Adamkaus biblioteko
s – muziejaus aplinkoje. Abiejų susitikimų su iš Kauno geto išgelbėtu smuikininku dalyvius sužavėjo autoriaus humoro jausmas, pozityvumas, humanistinės nuostatos ir puiki lietuvių kalba, o jo pasakojimas ir spaudė ašaras, ir vertė šypsotis.
Kaune atidaryta Mikva

Kaune atidaryta Mikva

Kauno žydų centro iniciatyva Kauno senamiestyje po daugiau negu 75-ių metų pertraukos buvo įrengta ir neseniai atidaryta Mikva. Mikva statyba buvo vykdoma, prižiūrint Rabbi Gedalia Olshtein, kuris yra vienas geriausių šios srities ekspertų visame pasaulyje. Prabangiai atrodanti Mikva – viena gražiausių Europoje – pirmiausia skirta Kauno besimokančių Izraelio studentų bendruomenei, bet ja galės naudoti ir visos Lietuvos žydų moterys. Mikvos atidarymo ceremoniją pritvirtindamas Mezuzą prie įėjimo į Mikvą pradėjo Kauno žydų centro įkūrėjas ir globėjas p. Viljamas Šternas, o į ją atvyko rabinai ir garbingi svečiai iš viso pasaulio, buvo pakviesti ir Kauno žydų bendruomenės, kurią su Kauno žydų centru sieja seni bičiuliški ryšiai, atstovai. Iškilmingam renginiui vadovavo šeštus metus Kaune gyvenentis rabinas Moshe Sheinfeldas su žmona Racheli, ant jų pečių gulė ir visi Mikvos įrengimo rūpesčiai. Rabinas pasakojo, kad ieškodamas vietos Mikvai jis rinkosi tarp kelių namų, kai ant vieno apleisto namo durų pastebėjo mezuzą. Abejonių dėl pasirinkimo nebeliko. Tiesa, namas pirktas jau iš lietuvių, senųjų jo šeimininkų likimas nežinomas.

Linksma Sukkot šventė Panevėžyje

Linksma Sukkot šventė Panevėžyje

Panevėžio miesto žydų bendruomenė pagal žydų tradicijas pastatė palapinę (sukka), kurioje švenčiamas Sukkotas – derliaus nuėmimo šventė bei prisimenama žydų kelionė, kuomet prieš 3,5 tūkstančio metų jie klajojo po Sinajaus dykumą, glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. Kiekviena bendruomenė ar šeima palapinę (sukką) stato pagal savo galimybes. Šį kartą Panevėžio miesto žydų bendruomenė paaiškino bendruomenės vaikams Sukkot šventės reikšmę ir prasmę. Vaikai žaidė, linksminosi, vaišinosi. Palapinėse buvo surengta šventės dalyvių fotosesija, kuri išliks Panevėžio miesto žydų bendruomenės archyve ir kiekvienoje šeimoje. Visi bendruomenės nariai atnešė savo šiais metais užaugintų rudens gėrybių: obuolių, arbūzų, moliūgų, vynuogių. 

Pasižymėkite datą – konferencija minint tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą

Pasižymėkite datą – konferencija minint tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą

Įžanginis žodis

Dovilė Budrytė

Politologijos mokslų profesorė Georgia Gwinnett College JAV, projekto vertintoja.  

Rašydamas apie atmintį Rytų Europoje, Alexander Etkind knygoje Warped Mourning argumentavo, kad šiame regione įvairios grupės kultivuoja savo atskiras atmintis, taip nubrėždamos ribas tarp savęs ir kitų bei kurdamos atskiras atminties bendruomenes, kurios veliasi į konfliktus, susijusius su atmintimi.  Etkindo mintys skatina kelti keletą svarbių klausimų, tokių kaip:  Ar gali didelė istorinė trauminė patirtis sujungti grupes kovai prieš neapykantą ir smurtą? Kaip reikia minėti svarbias istorines traumines patirtis norint išvengti konfliktų, susijusių su atmintimi? Ar istorinių įvykių paminėjimas gali padėti išvengti baisių istorinių ivykių pasikartojimo?

Žinoma, kad nėra vienareikšmiškų, lengvų atsakymų į šiuos klausimus.  Tiesą sakant, kai kurie mokslininkai netgi yra linkę abejoti, ar iš tikrųjų galima pasimokyti iš praeities ir ar skausmingų istorinių patirčių minėjimas gali padėti susivokti šiandienos politikoje.  Tačiau net ir tokie pesimistiški požiūriai negali nuneigti vadinamosios įvariakryptės atminties galios.  Kaip įsivaizdavo Michael Rothberg, tokia atmintis nėra konkurencinga.  Tai nėra politinis žaidimas su vienu laimėtoju.  Tokia atmintis dinamiška ir paslanki; apie ją galima kalbėti įvairiose grupėse; ją galima skolintis. Ji produktyvi, o ne paralyžiuojanti. Ji atvira. Rothbergo manymu, įmanoma, kad daug kam priimtina Holokausto atmintis gali tapti tokia atmintimi bei būdu priemonių kovai su rasizmu artikuliavimui. Taigi, Holokausto atmintis, priimtina daugeliui grupių ir individų, gali skatinti produktyvų bendravimą ir netgi padėti kovoti su įvairiomis rasizmo formomis.

Prisimindami Kristallnacht, vieną iš geriausiai žinomų vaizdinių susijusių su antisemitizmu ir po to įvykusiu Holokaustu, konferencija #AmintisAtsakomybeAteitis pamėgins padaryti būtent tai.  Pagrindinis konferencijos tikslas—sukurti veiksmingas rekomendacijas kovai su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje.  Ši konferencija išryškins sankirtas tarp istorinės atminties ir dabartinių neapykantos formų Lietuvoje; mėgins peržengti atminties bendruomenių ribas.  Bus atskleistos romų Holokausto istorijos.  Šios skausmingos patirtys vis dar nėra gerai žinomos Lietuvoje ir už jos ribų; apie jas mažai kalbama.  Dar žinomos kaip “Samudaripen” (romų kalba “masinės žudynės”) ir “Pharrajimos” (romų kalba “suplėšymas,” “supjaustymas”, “išniekinimas”), šios patirtys dar netapo integralia Holokausto atminties dalimi Lietuvoje.  Šių patirčių atskleidimas gali būti pirmas žingsnis neapykantos susijusios su romafobija išryškinimui Lietuvoje.  Kaip ir praeityje, šiandien Lietuvos romų bendruomenė vis dar marginalizuojama ir siejama su nusikalstamumu.  Mokymasis apie Holokaustą ir ypač apie įvairių bendruomenių kriminalizavimą gali padėti suprasti pragaištingą stereotipų galią šiandieniniame pasaulyje.

Taip pat žvilgsnis į įvairias sankirtas tarp istorinės atminties apie Holokaustą ir šiandieninės politikos gali padėti geriau suprasti įvairių neapykantos formų sudėtingumą.  Tai gali būti pritaikoma ir antisemitizmui, ir ksenofobijai.  Nors ir pastaruoju metu Lietuvoje galima pastebėti pozityvių pasikeitimų (vis daugiau žmonių žino apie Holokaustą ir jį pripažįsta), dar reikia padaryti daug darbo.  Dar vis yra daug pasipriešinimo atviram kalbėjimui apie “nepatogias” istorines tiesas apie Holokaustą, tokias kaip lietuvių dalyvavimas Holokauste.  Dar vis yra stiprūs gynybiniai instinktai gražinti skausmingą praeitį.  Kova su šiais instinktais ir mėginimas sąžiningai elgtis su praeitimi—tai neatsiejamos sėkmingo tolerancijos ugdymo dalys, būtina sąlyga dabartinei kovai su antisemitizmu, romafobija ir ksenofobija.  Tai nelengvas, bet būtinas pirmas žingsnis žmogaus teisių puoselėjimui ir tam, kad nebūtų nieko panašaus į Kristallnacht ateityje.  Aš tikiu, kad #AtmintisAtsakomybeAteitis konferencija bus svarbus žingsnis teisinga kryptimi.

Programą skelbsime netrukus

Lietuvos sporto klubas “Makabi” “FUN RUN” bėgimo nuostatai

VARŽYBŲ  TIKSLAI  IR  UŽDAVINIAI

Populiarinti bėgimo  sportą   Lietuvos  žydų  bendruomenės (LŽB) ir  LSK „Makabi“  narių   tarpe.Makabi “FUN RUN” bėgimas jau kelis metus organizuojamas ne tik Europoje, bet  ir visame  pasaulyje. Pastaraisiais metais bėgimas įvyko Los Andžele, Londone, Paryžiuje, Romoje ir t.t. Šis  bėgimas pirmą kartą  yra organizuojamas Lietuvoje. Makabi „Fun Run“ bėgimas yra vadinamas labdaros bėgimu, kadangi sumokėtas dalyvio mokęstis yra skiriamas Makabi  veiklos vystymui. Tačiau, tai nėra pagrindinė bėgimo esmė, nes  FUN RUN renginyje valstybės  žydai  susiburia kartu, klausosi žydiškos muzikos, sportuoja  ir bendrauja. Tai yra ypač svarbu, vienijant  nedidelę  Lietuvos žydų bendruomenę.

Atrinkti geriausius  bėgikus  dalyvavimui Makabiadose.

VARŽYBŲ  VIETA  IR  LAIKAS

Varžybos  vykdomos  2017 m. spalio  15 d. 10-14 val.Vingio  parke Vilniuje,  šalia  estrados.

VARŽYBŲ  DALYVIAI

Varžybose gali  dalyvauti    Lietuvos  žydų  bendruomenės  ir  palaikantys  „Makabi“ judėjimą    bėgikai, kurie  po  paraiškų pristatymo  bus suskirstyti  pagal  amžiaus  grupes: jaunučiai, jauniai, suaugusieji  ir veteranai. Kiekvienas  dalyvis  gali  dalyvauti  vienoje  distancijoje: 1,5km ar 3km.

*Iš  kiekvieno  bėgiko  imamas dalyvio mokęstis – 3 EUR. Pinigai bus skirti  „Makabi“  veiklos  vystymui.

Paraiškos  pateikiamos, nurodant  dalyvio  vardą, pavardę, gimimo metus, e-mail  ir telefono numerį,  liovixasas@gmail.com  iki 2017 m. spalio 9 d. 22 val. arba googleform registracija internetu su išankstiniu  mokejimu. Rekvizitus  pinigų siuntimui dalyvis  gaus pateikęs  paraišką.

Varžybų  koordinatorius  Artiomas  Perepelica: 8  672 51702, artiom.perp@gmail.com.

VARŽYBŲ  PROGRAMA  IR  APDOVANOJIMAS

  1. Varžybų atidarymas        10 00
  2. 1,5km bėgimas                10.30
  3. 3 km bėgimas                  11.15
  4. Dalyvių apdovanojimas  12 00

Visi  varžybų  dalyviai  apdovanojami  atminimo  medaliais ir marškinėliais. Amžiaus grupių nugalėtojai apdovanojami specialiais prizais.

LSK “Makabi” prezidentas

Semionas  Finkelšteinas

Aba Kovneriui – žydų kariui ir poetui – 100 metų

Aba Kovneriui – žydų kariui ir poetui – 100 metų

Nuotraukoje: Aba Kovneris tarp žydų partizanų ir geto pogrindininkų 1944 liepos 14 d. (stovi centre, Iljos Erenburgo nuotrauka)

Aut. Prof. Pinchos Fridberg, Vilnius, specialiai laikraščio „Obzor“ interneto puslapiui

Rašau iš anksto: iki garsaus žmogaus jubiliejaus liko pusmetis. Tačiau apsispręsti reikia jau šiandien.

Neieškokite lietuviškoje Vikipedijoje  legendinio litvako Abos Kovnerio – žydų pasipriešinimo hitlerinei okupacijai Lietuvoje didvyrio, kovotojo už Izraelio Nepriklausomybę, žinomo poeto ir rašytojo puslapio – jo ten nėra. Hebrajų ir anglų kalbomis apie jį Wikipedijoje rašoma, yra ir rusų, ir lenkų yra, o lietuvių – nėra.

Nenusipelnė. Kiekviena tauta turi savo didvyrius.2018 kovo 14 d. Aba Kovneriui Z“L* sukanka 100 metų.

Tikiuosi, jog Lietuvos žydų bendruomenė šį reikšmingą įvykį prisimins.

Aba mokėsi „Tarbut“ gimnazijoje, kuri buvo Vilniuje, Pylimo 4, būtent tame pastate, kuriame dabar yra Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Todėl, manau, pakabinti memorialinę lentą (lietuvių, jidiš ir anglų kalbomis) šio pastato fojė „pats Dievas“ liepia.  Numanau, kad kils klausimas: kodėl fojė, o ne ant pastato fasado? Mano atsakymas: nenoriu, kad memorialinės lentos problema nugrimztų į „derinimo“ bedugnę.

2017 rugsėjo 23 d. Izraelio valstybinis radijas „Rešet bet“ skyrė valandos trukmės laidą Abo Kovnerio mirties 30-mečiui.  Ji prasidėjo ir užsibaigė Žydų partizanų himnu «zog nit keyn mol, az du geyst dem letstn veg» (Niekada nesakyk, kad eini paskutiniu keliu“). Laidą vedė žinomas Izraelio žurnalistas ir istorikas Icchakas Nojus. Joje dalyvavo taip pat istorikė prof. Dina Porat, rašytojas Miki Cur, karo už Izraellio Nepriklausomybę dalyvis, buvęs teisėjas Avraamas ben Doras. 

Kviečiame į filmo peržiūrą šį sekmadienį!

Kviečiame į filmo peržiūrą šį sekmadienį!


Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė jungiasi prie Tarptautinio vaikų ir jaunimo kino festivalio!

Kviečiame žiūrėti filmo Viladsas iš Valbiu (Villads fra Valby), rež. Frederik Meldal Nørgaard, 2015, Danija, 78 min. Nuo 6 m., lietuviškas įgarsinimas.

Spalio 8 d. 15 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Pylimo g. 4, Vilnius,

J.Heifetzo salė (3 a.) įėjimas nemokamas. Išankstinė registracija renginiai@lzb.lt

Apie filmą:
Šešerių metų Viladsas nuolat patenka į bėdą dėl to, kad paprasčiausiai mėgsta žaisti, o žaidimų taisyklės dažniausiai nesutampa su tomis, kurias nustato suaugusieji.

Šis filmas – tai moderni legendinio „Emilio iš Lionebergos“ versija. Šiandieniniame pasaulyje vaikai suauga pernelyg anksti. Laisvę žaisti ir teisę būti vaiku varžo ilgos dienos mokykloje ir varginantis rezultatų siekimas. Išmanieji telefonai, komercializuoti filmai, isteriški socialiniai kanalai neišvengiamai daro poveikį vaikų supratimui apie pasaulį ir apie save pačius. Šis filmas – tai kritika tokios tikrovės, kuri verčia vaikus užaugti pernelyg anksti. Nors Viladsui filme tenka susiduria su savo žaidimų pasekmėmis, suaugusiesiems taip pat turi šį tą suprasti. Laisvę vaikiškai vaizduotei ir žaidimams!

Filmo anonsas https://www.youtube.com/watch?v=X_0AJlEwuMg

 

Pasakojimas apie žmogų, turintį du vardus, dvi pavardes ir vieną gyvenimą

Algis JAKŠTAS

Prieš keletą metų pirmą kartą rašiau apie neeilinio likimo žmogų, turintį du vardus, dvi pavardes – Romuald Jakub Veksler-Vaškinel, per karą gimusį Švenčionyse ir per stebuklą išlikusį iš visos čia gyvenusios giminės. O tą stebuklą sukūrė Piotras ir Emilija Vaškineliai. Jiems prieš Švenčionių geto likvidaciją Jakubas ir Batia Veksleriai perdavė 1943 m. vasario 28 d. gimusį sūnų, kurį Piotras ir Emilija Vaškineliai pakrikštijo bažnyčioje.

 

Dabar Izraelyje gyvenantis Romuald Jakub Veksler-Vaškinel (Romuald Jakub Weksler-Waszkinel), atvykęs į Lietuvą Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu, rado laiko aplankyti ir gimtuosius Švenčionis. Parymojo prie buvusį getą primenančios Menoros, aplankė kitas vietas, kurios svarbios žydų tautai vienaip ar kitaip susijusios ir su jo gimtine. Kaip jau minėjau, nė vienas iš jo artimųjų, gyvenusių Švenčionyse, neišgyveno. Vieni mirė arba buvo nužudyti koncentracijos stovyklose, kiti – sušaudyti miške netoli Švenčionėlių. Gerb. Romuald Jakub Veksler-Vaškinel tėvai mirė ar buvo nužudyti irgi koncentracijos stovyklose.

Į Švenčionis Romuald Jakub Veksler-Vaškinel atvyko lydimas jo atvykimą į Lietuvą organizavusio Lenkijos instituto Vilniuje projektų koordinatorės Barbaros Orševskos (Barbara Orszewska), kuri mielai ir vertėjavo, bei Lietuvos žydų bendrijos Švenčionių skyriaus pirmininko Moisej Šapiro. Su gerbiamu svečiu kalbėjausi prie Švenčionių m. parke stovinčios Menoros. Mano pirmasis klausimas, tiksliau labiau prašymas, buvo papasakoti apie savo likimą, kuris vertas scenarijaus ar knygos puslapių.

Lietuvos žydų bendrijos Švenčionių skyriaus pirmininkas Moisej Šapiro ir Romuald Jakub Veksler-Vaškinel prie Menoros

– Mano istorija tokia, kad iki 35 metų nežinojau, kad esu žydas. Man visada kildavo abejonių dėl tautybės, kai bandžiau savo veido bruožus, išvaizdą lyginti su aplinkiniais. Aš nebuvau panašus į lenkus, kurie gyveno aplinkui, į savo tėvus lenkus. Kai man suėjo 35, mama pasakė, kad aš turėjau kitus tėvus – žydus, kurie buvo nužudyti karo metais. Ji nežinojo mano senojo, pirmojo vardo. 14 metų aš ieškojau savo tikrųjų šaknų, kol suradau savo žydišką pavardę – Veksler (Weksler). Dabar turiu du vardus, dvi pavardes. Ir tai mano didžiausias turtas. Žydai Jakubas ir Batia Veksleriai davė man gyvybę, o be lenkų Piotro ir Emilijos Vaškinel aš nebūčiau išgyvenęs. 2009 m. aš išvykau gyventi į Izraelį. Ten radau motinos ir tėvo giminių, ten pasijutau lyg į savo namus būčiau sugrįžęs. Esu labai dėkingas žmonėms ir Dievui, – glaustai savo gyvenimo istoriją pasakoja gerb. Romuald Jakub Veksler-Vaškinel.  

Renginiai Žydų kultūros ir informacijos centre

 

Spalio 6 d. 19 val.

Bus pristatoma Baltarusijos menininko Jurijaus Krupenkovo tapybos paroda “Tyli mūsų miestelių melodija”

Daugiau informacijos: Čia

Parodos metu galima bus pažiūrėti Zojos KOTOVICH-TUNIS (Minskas) autorinį filmą apie Šragą Carfiną “Klajojanti žvaigždė iš Smilavičių”

Spalio 9 d., pirmadienį 18.15 val.
bus rodamas Murielle Levy ir Valérie Firla filmas „Chaïm Soutine“.
Filmas anglų ir prancūzų kalbomis
Filmo trukmė 52 min.
daugiau apie filmą Čia

 

 

 

 

Pirmasis spalio sekmadienis: Švenčionyse kiekvienais metais panašus, bet visada naujas ir svarbus

Pirmasis spalio sekmadienis: Švenčionyse kiekvienais metais panašus, bet visada naujas ir svarbus

Žydų susitikimą buvusio geto vietoje – prie Menoros Švenčionių parke – atidarė Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisej Šapiro.

Galina Romanova

Atrodytų, lyg ir nieko naujo jau neįmanoma pasakyti apie ilgametę žydų tradiciją – kasmet pirmąjį spalio sekmadienį susirinkti Švenčionių rajone prie Menoros Švenčionių parke ir prie obelisko-memorialo taip vadiname poligone (miške tarp Platumų kaimo ir Šalnaičio ežero), kur amžinam poilsiui atgulė 8 tūkst. žiauriai nužudytų visos Vilniaus apskrities žydų. Bet šie susitikimai kiekvieną sykį būna saviti. Šių metų spalio 1 d. susitikime vyravo nuoširdus susirinkusiųjų bendravimas, matomai per visus šiuos metus, kiekvienais metais šia suvažiuojantys žmonės spėjo artimai susipažinti, o daugelis ir susibičiuliauti. Atvykusieji dalinosi su savimi atsivežtomis įvairių laikotarpių nuotraukomis ir brangiais atsiminimais.

Pati susitikimo eiga buvo tradiciška. Renginį prie Menoros atidarė Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisej Šapiro. Trumpą buvusios gausios žydų bendruomenės istoriją Švenčionių krašte pristatė Nalšios muziejaus istorikė Nadežda Spiridovienė. Prie Menoros buvo padėti vainikai, pirmą iš jų pagal nusistovėjusią tradiciją padėti buvo pavesta paskutiniam Švenčionių rajono žydų „mohikanui“, buvusiam dviejų koncentracijų lagerių kaliniui Moisejui Preisui. Maldą paskaitė atvykęs Vilniaus sinagogos kantorius Šmuel Jatom, žvakes uždegė aukštas, bet Švenčionių rajone neretas svečias – Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Žydų rudens šventės – kviečiame į paskaitą!

Žydų rudens šventės – kviečiame į paskaitą!

Sukkot – palapinių šventė
Simchat Tora – Toros džiaugsmo šventė.

Aprašas:
Lietuvos Žydų bendruomenė su edukatore Natalja Cheifec kviečia į paskaitą, kurioje Jūs sužinosite:

-Kodėl per Sukkot per šventę žydai privalo gyventi tik šiai šventei suręstose palapinėse?
– Kada nuodėmės pavirsta nuopelnais?
– Kodėl vykdoma 4-iu rūšių augalų prievolė?
– Kodėl Simchat Tora pavadinta Toros Džiaugsmo švente?
– Kodėl per Simchat Tora žydams ne tik leidžiama, bet ir būtina prisigerti?

Paskaitos metu bus atsakyta ir į kitus Jus dominančius klausimus ir gausite dovanėlių.

Registruokitės >> https://docs.google.com/forms/d/1oN-Nj3-EYpdg2xFAl82GJPeWLxqhzyomQ6e6JdEZ9OQ/edit

Susitinkame spalio 8 d. 14.00 val. kūčkoje prie Beigelių krautuvėlės, Pylimo g. 4, Vilnius

SUKKOT šventės  Vilniaus Choralinėje sinagogoje

SUKKOT šventės Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Spalio 4 d. – malda 18:30 v., po maldos vaišės Sukkot palapinėje, Bokšto g. 19

Spalio 5 d. – malda 9:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje

Spalio 6 d. – malda 9:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje

Spalio 7 d. – malda 9:00 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje

Spalio 8 d. – malda 8:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje

Spalio 9 d. – malda 8:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje

Spalio 10 d. – malda 8:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje

Spalio 11 d. – malda 8:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje

SHMINI ATZERES

Spalio 12 d. – malda 9:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje

SIMCHAT TORA

Spalio 12 v. – malda 19:21 šokiai su Tora, po maldos – Sushi sinagogoje

Spalio 13 d. – malda 9:30 v., – po maldos vaišės sinagogoje

 Spalio 12 – 13 – ne darbo dienos

 Vilniaus žydų religinė bendruomenė

Hebrajų kursai pradedantiesiems! Kviečiame prisijungti!

Hebrajų kursai pradedantiesiems! Kviečiame prisijungti!

ŠALOM!

Gauti naujų žinių ar jas atnaujinti niekada nevėlu,
todėl kviečiame pradėti spalį mokantis hebrajų kalbos!
Sekmadieniais nuo  13 val. susitiksime hebrajų kalbos pamokoje PRADEDANTIESIEMS.
Pamoka vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, Konferencijų salėje (II a.)

Kviečiame prisijungti, laukiame visų!

Papildoma informacija el. paštu: ruthreches@gmail.com   (dėstytoja Ruth Reches)

Frau Finkelštein

 

ŠIAURĖS ATĖNAI 2017 m. rugsėjo 15 d.

Sergejus Kanovičius – Užrašas ant antkapio: Frau Finkelstein gest. 1928 X 17.

Laba diena, frau Finkelštein. Jūs nepyksite, jei aš Jus taip ir vadinsiu toliau – taip, kaip čia ir parašyta – frau Finkelštein?

Ačiū Jums. Jūs nepykite, frau Finkelštein, kad taip nutiko. Tiesiog taip susiklostė. Beje, o kodėl čia, Kauno žydų kapinėse, Jus užrašė ne hebrajiškai, o lotyniškai ir, negana to, pridė- jo „frau“? Ar Jūsų vyras buvo vokietis, frau Finkelštein? Na, gerai, gerai, suprantu, kad lendu ne į savo reikalus. Tiesiog, žinote, įdomu – ne visur Lietuvoje žydų kapinėse sutiksi kokią frau. Gaila, kad Jūsų nuotraukos nėra. Greičiausiai buvo. Iš Jūsų, frau Finkelštein, tik postamento dalis ir teliko, viršus turbūt dabar jau kokio nors namo laiptas, o gal kortų stalas – juodas marmuras, žvakių liepsna, raudonojo vyno taurė, kortų kaladė ir pikų dama, kaip tik Jūsų nuotraukos vietoje, ten pokerį žaidžia, intelektualus žaidimas vis dėlto, ne koks nors „Durnius“. …Ką? Sakote, tai ciniška? Jūs iš tiesų taip manote, frau Finkelštein? Gink Dieve, frau Finkelštein, čia jokio cinizmo. Kiek čia ant Jūsų likučio parašyta – 1928 metų spalio 17 diena. Minutėlę, frau Finkelštein, aš noriu mobiliajame pažiūrėti, kokia tai buvo savaitės diena. Štai, radau – Jūs mirėte trečiadienį po vidurnakčio nuo širdies ligos. . Vadinasi, Jus palaidojo ketvirtadienį. Laidotuvėse turbūt buvo daug giminių, frau Finkelštein. Kiek, sakote? Oho. Tiek žydų šiandien ir visam mieste nebėra, o Jūs sakote, aš čia ciniškai dėl paminklo viršūnės-kortų stalo-namo laipto. Užvakar antikvariate mačiau pakabutį su hebrajišku užrašu, sidabrinį – ne Jūsų?

Nusišneku – jei būtų Jūsų, tai gulėtumėte ne čia, frau Finkelštein, o kurioje nors pakelės duobėje. Tada gal būtų Jūsų. Ką sakote? A, kiek prašė? Nedaug – šimto dvidešimt eurų, sakė, kad dažniau užeičiau, – prieš dvi savaites pardavė, anot jų, kočėlus su Tora, tiesa, sakė, kiek apdegusi buvo. Sakė, daug užmuštų žmonių daiktų pas juos būna, reikia tik dažniau užeiti.

Jums pasisekė, frau Finkelštein. Jums net labai pasisekė. Gal Jums dabar jau ir nelabai įdomu tokiai visai sudaužytai, bet geriausiu atveju praėjus trylikai metų nuo Jūsų mirties, Jus vis viena būtų nušovę IV, VII ar IX forte. Ar tiesiog Jūsų kieme – pykšt, ir viskas. Gal Jums, frau Finkelštein, atrodo, kad taip nepadoru – vidury miesto, jau kiek aptvarkytose kapinėse, nudaužtai be viršūnės stovėti. Taip tik atrodo. Iš Jūsų kažkas dar liko, frau Finkelštein. Be to, nereikėjo po rusų perkalti užrašo kaip tiems – „tarybinių žmonių aukoms“, – Jūs bent jau kaip numirėte, būdama frau, taip ir stovite ligi šiolei – kaip tikra išdidi frau Finkelštein. O anuos teko perkalti iš naujo. Kaip nauji vėjai leido.

Tiesa, sovietinis betonas dar daug kur laiko – nauji vėjai kažkaip greit nusilpo. Kas darė Jūsų paminklą, frau Finkelštein? Matau, kad geri meistrai, – viršūnę su kūju dar kažkaip įgalėjo nuversti, o štai postamentas liko. Ir raidės gerai išsilaikė. Čia Jums ne sovietinis tiap liap i gotovo. Galite didžiuotis, frau Finkelštein. Jūs juk nepykstate, kad aš čia pastovėsiu, Jus dar truputį pakalbinsiu ir eisiu savais keliais, o Jūs taip ir liksite čia – nudaužta, bet nenugalėta frau Finkelštein. Jawohl? Jūs jau inventorizuota, suskaičiuota, į katalogą įrašyta ir iš įvairių pusių nufotografuota. Šiukšles aplink Jus aprinkom, frau Finkelštein, – švirkštus, bambalius, šukes, skudurus – švaru dabar, švyti, ordnungas akivaizdus. Aš tik norėjau pasakyti, frau Finkelštein, kad man vis dėlto nepatogu prieš Jus. Aš dėl to čia su Jumis ir kalbuosi – man norėtųsi, kad kažkaip kitaip ir čia, pas Jus, ir Kauno VII forte. Ten tik pavardžių nėra. Nėra kaip susipažinti, prisistatyti. Kažkaip nuasmeninta. O su Jumis kažkaip net šilčiau, frau Finkelštein. Ką sakote? Ak, žinoma, – Jūs turite giminių. Izraelyje ir Kauno IX forte. Ką darysi, kad mūsų giminės, frau Finkelštein, arba čia, arba ten. Čia, Lietuvoje, jų, sakyčiau, net daugiau nei Izraelyje. Taip, aš būtinai perduosiu nuo Jūsų, frau Finkelštein, kai tik ten būsiu. Ne Jūs viena prašote.

Atleiskite, frau Finkelštein, man laikas. Aš dėkingas Jums. Už ką? Keista, tiesiog dabar žinau, kad tūkstantis devyni šimtai dvidešimt aštuntų metų spalio septyniolikta buvo trečiadienis. Tą spalio trečiadienį Kauno žydų kapinės dar buvo gyvos. Sudie, frau Finkelštein, auf Wiedersehen.

Oi, palaukite. Gal galėčiau Jus nufotografuoti? Atminimui, kaip sakoma? Na, ką Jūs, nepaisant amžiaus, nepaisant mūsų… Jūs puikiai atrodote, frau Finkelštein. Sudie.

 Sergejus Kanovičius – Užrašas ant antkapio: Frau Finkelstein gest. 1928 X 17.

LSK „MAKABI“ 2017m. KULKINIO ŠAUDYMO PISTOLETAIS (REVOLVERIAIS) VARŽYBŲ NUOSTATAI

VARŽYBŲ TIKSLAS  IR  UŽDAVINIAI:

  • Populiarinti šaudymo sportą ir aktyvų laisvalaikį, plėtoti sportinius ryšius Lietuvos žydų bendruomenėje (LŽB) , ugdyti dėmesingumą, atsakingumą, kruopštumą, bei išaiškinti  taikliausius šiaulius.

VARŽYBŲ ORGANIZATORIAI

  • LSK „Makabi“
  • VšĮ „Šaudymo sporto klubas  GSKA“ 
  1. VARŽYBŲ SĄLYGOS:
    • Varžybų dalyviai ir jų grupės:

Varžybų  dalyviai yra   suskirstyti  pagal  amžiaus  grupes:

  1. Jaunių grupė nuo 13 iki 18 metų
  2. Suaugusiųjų vyrų  grupė nuo 19 m.
  3. Suaugusiųjų moterų  grupė nuo 19 m.
    • Varžybų vieta

Varžybos vyks VšĮ „Šaudymo sporto  klubo GSKA“  šaudykloje (www.saudymoklubas.lt), esančioje Mindaugo  42 (įvažiavimas iš Punsko g.), Vilniuje.

3.3    Varžybų data, laikas ir trukmė:

2017-10- 08 (sekmadienį) nuo 10:00 iki 15:00