Svečiai iš Izraelio domisi Panevėžio krašto žydų istorijos keliais

Svečiai iš Izraelio domisi Panevėžio krašto žydų istorijos keliais

Panevėžio m. žydų bendruomenėje apsilankė grupė žmonių iš Izraelio, kurie jau ketverius metus nagrinėja žydų paveldą, gilinasi į jų praeitį.  Šioje grupėje susirinkę žydai  iš Izraelio, Tel Avivo ir kitų miestų. Ištisus metus jie studijuoja žydų  istorijos tarpsnius, o vasaromis stengiasi aplankyti kuo daugiau žymių vietų, susijusių su jų protėvių, kurie gyveno Lietuvoje ir Lenkijoje, istorija. Šį kartą 2017 m. rugpjūčio 7 dieną apie 40 žmonių grupė su vadove ir mokytoja Edit Perry apsilankė Panevėžio mieste. Žydų bendruomenėje jie apžiūrėjo foto ekspoziciją, Gennady Kofman pristatė Panevėžio krašto žydų istoriją iki Antrojo  pasaulinio karo, pademonstravo istorinį filmą, sukurtą 1932 m. Brauero pastangomis, kuriame užfiksuotos Panevėžio m. žydų kapinės ir jo senelio kapai. Svečiai susipažino su nuotraukomis iš PŽB archyvo ir atrado ten savo giminaičių. Išaiškėjo, kad svečiai, apžiūrėję foto ekspoziciją ir archyvinius dokumentus, rado savo ir artimųjų šaknų.

Goldos Vainberg – Tatz koncertas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje rugpjūčio 10 d. 18 val.

Golda Vainberg-Tatz vardas puikiai žinomas muzikos mylėtojams visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. G. Vainberg-Tatz nacionalinės M. K. Čiurlionio menų gimnazijos absolventė, ne kartą pasirodžiusi su Lietuvos orkestrais bei dirigentais, kameriniais ansambliais.

Pianistė mokėsi Tel Avivo muzikos akademijoje, prestižinėse pasaulinio garso menų mokyklose: The Juilliard School bei Manhattan (Manhattan Music Academy) New Yorke (JAV), nuolat koncertuoja prestižinėse pasaulio salėse, tarptautiniuose muzikos festivaliuose Europoje, Japonijoje, Kinijoje, JAV.
Golda Vainberg Tatz yra Manhattan muzikos mokyklos profesorė, dėsto Juilliard muzikos akademijoje, yra daugelio konkursų žiuri komisijos narė, veda meistriškumo kursus, jos mokiniai sėkmingai pasirodo tarptautiniuose konkursuose.

”Tai – labai gili, išraiškinga interpretatorė”,- teigia ” The New York times” (JAV), ”Nepaprasta virtuozė, stulbinanti savo aiškiu, tiksliu prisilietimu”, – teigia dienraštis “Tagblatt”, (Vokietija). Tokie pagarbūs užsienio spaudos atsiliepimai lydi pianistės koncertus Izraelyje, Vokietijoje, Italijoje Jungtinėse Valstijose.

Jašos Heifeco salėje, Pylimo g. 4 turėsime unikalią progą išgirsti Goldos Vainberg – Tatz atliekamus J.Bacho-Busoni, L.van Beethoven, J.M.Ravel, C.Debussy, F.Chopin kūrinius.

Rabinas, išgyvenęs gete

Alvidas JANCEVIČIUS | žurnalistas, istorikas

Prieš pradėdamas šį pasakojimą apie dar vieną iš Tauragės kilusią garsenybę – rabiną, manau, turiu priminti šiandieniniam jaunam žmogui, kas gi tie rabinai yra. Rabinas – tai judaizmo religijos mokytojas, privalantis gerai išmanyti Torą, 613 įsakymų bei Halakha įstatymus. Rabinui ir jo šeimai keliami ypač aukšti gyvenimo ir moralės reikalavimai. O dabar – Holokaustą išgyvenusio žydų rabino Ephraim Oshry, parašiusio įspūdingą knygą apie Holokaustą Lietuvoje „Lietuvos žydų naikinimas“, žodžiai: „Didžiulis eruditas, savo visų sričių pažinimu ir etika rabinas Pogramanskis yra vienas genialiausių Toros aiškintojų pasaulyje, sulaukęs pagarbos bei susižavėjimo visuose kraštuose“. Tai pasakyta apie legendomis apipintą Mordechajų Pogramanskį, kurio jau vien pavardė, vertinant su šypsena, sakyte sako, kad jis bei jo giminė tikrai turėjo gyventi Tauragės krašte.

Vilniaus žydų gyvenimą įamžinusio rašytojo kūryba bus pristatyta skambant muzikai

Rugpjūčio 10 – spalio 5 d. Vilniuje, Klaipėdoje, Kaišiadoryse, Joniškyje, Merkinėje ir kituose miestuose jau šeštąjį kartą bus rengiamas Klezmerių muzikos festivalis, kuriame bus pristatytas devynių koncertų ciklas „Muzika neįvykusiems spektakliams“ pagal Abraomo Karpinovičiaus apsakymų knygą „Paskutinis Vilniaus pranašas“, rašoma organizatorių pranešime.
Arkadijus Gotesmanas. Pranešimo spaudai savininkų nuotr.

Arkadijus Gotesmanas. Pranešimo spaudai savininkų nuotr.

Festivalio sumanytojas, vienas kūrybingiausių Lietuvos perkusininkų, avangardinio džiazo ir šiuolaikinės muzikos atlikėjas Arkadijus Gotesmanas  nori supažindinti lietuvių publiką su originaliu, jidiš kalba kūrusiu rašytoju Abraomu Karpinovičiumi (1918 -2004).

Jo kūryba įamžino buvusį Vilniaus žydų gyvenimą, buvusį žydų teatrą, žmones.  Tai savitos, dažnai keistos asmenybės: Gedalkė Kantorius, kuris manė, kad melodijas galima užšaldyti arbatinuke ir jas išlaikyti iki Velykų, Halės turgaus tautosakininkas, renkantis prakeiksmus, Rochelė, skelbdavusi esanti karaliaus rūmų dama, žmogus, kuris ant balto popieriaus piešė šekelius ir vadino juos žydų valstybės pinigais.

Koncertų metu skambės Rolando Rastausko, Adolfo Večerskio, Jevgenijos Karpikovos, Donato Katkaus ir Lauryno Katkaus skaitomos ištraukos iš A. Karpinovičiaus knygos „Paskutinis Vilniaus Pranašas“, Petro Vyšniausko (saksofonas ir fortepijonas), Vyčio Nivinskio (kontrabosas), Jan Maksimovič (saksfonas), Vytauto Labučio (saksofonas) muzika, Arkadijaus Gotesmano perkusija,  aranžuotus lietuvių ir žydų  klezmerių liaudies kūrinius atliks Borisas Kirzneris (smuikas) ir Andrius Balachovičius (akordeonas).

Festivalio organizatoriai: VšĮ „Meninių projektų ciklai“. Pagrindiniai partneriai: Lietuvos kultūros taryba, Geros valios fondas, Lietuvos žydų bendruomenė, LRT RADIJAS.

Festivalio programa ir informacija: www.facebook.lt/Klezmer music festival in Lithuania.

VI-asis Klezmerių muzikos festivalis 2017

PROGRAMA

Rugpjūčio 10 d., ketvirtadienį, 20.00, Palangos klube RAMYBĖ.  Festivalio atidarymo vakaras. Karpinovičiaus  knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika („Paskutinis Vilniaus pranašas“ ir  „Žydiški pinigai“ ištraukos)

Dalyvauja: skaitys nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas Rolandas Rastauskas, Arkadijus Gotesmanas (perkusija).

Rugpjūčio 24 d., ketvirtadienį, 19.00, Žydų kultūros ir informacijos centre (Vilnius).

Karpinovičiaus  knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika (ištraukos iš apsakymų: „ Tamara Ilgšė“ ir „Tautosakininkas“) Dalyvauja: skaitys aktorė Jevgenija Karpikova, Andrius Balahovičius (akordeonas).

Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 18.30,  Šeduvos kultūros ir amatų centre.

Karpinovičiaus  knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika (ištrauka iš apsakymo „Tamara Ilgšė“, renginio metu rodoma ištrauka iš Akvilės Žilionytės projekto „Knygų ekranai“). Dalyvauja: aktorė Jevgenija Karpikova, Arkadijus Gotesmanas (perkusija).

 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje surengė Padėkos vakarą Makabiados sportininkams

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje surengė Padėkos vakarą Makabiados sportininkams

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje rugpjūčio 4 d. surengė Padėkos vakarą su Lietuvos „Makabi“ sportininkais, sėkmingai atstovavusiais savo šalį liepos 4 -18 dienomis Izraelyje vykusioje Makabiadoje.

Lietuvos “Makabi” 28 sportininkų delegacija dalyvavo  20-oje pasaulinėje Makabiadoje, 7 sporto šakų varžybose ir  iškovojo šešis  žaidynių medalius. Šešiolikmetė stalo tenisininkė Neta Alon iškovojo aukso medalius jaunių grupėje vienetų varžybose, ir kartu su Izraelio stalo tenisininku Janin Karmazin – dvejetų varžybose, bei kartu su Vanesa Ražinskytė moterų dvejetų varžybose iškovojo bronzos medalius.

Dar du Makabiados medalius jaunių grupėje laimėjo badmintonininkai. Sidabro medalį vienetų varžybose iškovojo Mark Šames, bronzos Daniel Tarachovskij kartu su ukrainiete Natalija Ruzgaizer.

Dar vieną bronzos medalį Lietuvos makabiečiams iškovojo garsus didmeistris – šachmatininkas Eduardas Rozentalis. 

Kaune savanoriai tęs Žaliakalnio žydų kapinių identifikavimo ir dokumentacijos tvarkymo darbus

Kaune savanoriai tęs Žaliakalnio žydų kapinių identifikavimo ir dokumentacijos tvarkymo darbus

Rugpjūčio 7 d. Kaune prasideda tarptautinė, dvi savaites truksianti, vasaros stovykla. 25 savanoriai iš Vokietijos, Austrijos, Ukrainos ir Lietuvos užbaigs bei tikslins dar praeitais metą pradėtą Žaliakalnio senųjų žydų kapinių dokumentaciją ir fotofiksaciją, padėsiančią tiksliai identifikuoti, kas, kada ir kur buvo palaidotas kapinėse.

Tai  – trečioji viešosios įstaigos „Maceva“ (www.litvak-cemetery.info) organizuojama tarptautinė vasaros stovykla Lietuvoje.

Pagrindinis stovyklos partneris yra vokiečių organizacija „Action Reconciliation Service for Peace“, pakvietusi jungtis prie jos koordinuojamo projekto, pavadinimu  „Oppression and Opposition – Opportunities of civic movements in Europe‘s past and present“. Stovyklos organizuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir Graikijoje, Italijoje ir Vengrijoje. Šalių nuveikti darbai bus pristatyti Vokietijoje lapkričio mėn. 

Patariamoji paveldo klausimų grupė prie Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės

Patariamoji paveldo klausimų grupė prie Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė  informuoja, jog siekdama objektyviai įvertinti dabartinę situaciją, susijusią su materialiuoju litvakų kultūriniu paveldu, norėdama numatyti prioritetines, su žydų kultūros objektais susijusias paveldosaugos kryptis bei profesionaliai ir efektyviai spręsti aktualiausius Lietuvos žydų paveldo klausimus, sudarė  prie LŽB dirbsiančią tarptautinę paveldo ekspertų grupę. Grupėje dirbti sutikimą davė:

Barbara Kirshenblatt-Gimblett, Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN direktoriaus patarėja, vyriausioji pagrindinių parodų kuratorė.

Assumpció Hosta – Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir paramos asociacijos (AEPJ) Generalinė sekretorė 

Sergejus Kanovičius, poetas ir eseistas, nevyriausybinės organizacijos “Maceva” bei Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas

James E. Young, Nusipelnęs Masačusetso universiteto profesorius, emeritas, anglų k. ir judaizmo bei Artimųjų Rytų studijų ir vadovaujantis paminklų ekspertas.

Samuel Kassow, Filosofijos mokslų daktaras, POLIN muziejaus vyresnysis mokslininkas,tyrinėjantis 19-ojo amžiaus ir tarpukario istorijos laikotarpį. Jo knyga: Kas parašys mūsų istoriją? : Emanuelis Ringelblumas, Varšuvos getas ir Oyneg Šabo archyvas išversta į 14 kalbų.

Cilly Kugelman, Berlyno žydų muziejaus Direktoriaus pavaduotoja ir Programų direktorė.

Lyudmila Sholokhova, Mokslų daktarė, YIVO archyvų ir bibliotekos direktorė

Sergey Kravtsov, Jeruzalės Hebrajų universiteto Žydų meno centro vyresnysis mokslinis bendradarbis

Martynas Užpelkis – LŽB paveldosaugininkas.

Grupės sudėtis nėra baigtinė, prie jos prisijungti bus kviečiama ir daugiau Lietuvos bei užsienio ekspertų.

Renaldas Vaisbrodas paskirtas LŽB vykdančiuoju direktoriumi

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky rugpjūčio 3 d. LŽB Tarybos posėdyje paskyrė Renaldą Vaisbrodą bendruomenės vykdančiuoju direktoriumi. Taryba šiam sprendimui pritarė.

R.Vaisbrodas (gim.1981m.) Vilniaus universitete apgynė Tarptautinės komunikacijos magistro laipsnį. Jis yra dirbęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju užsienio politikai, taip pat Liberalų sąjūdžio atsakinguoju sekretoriumi. Politinę karjerą  R. Vaisbrodas pradėjo Europos Parlamente, kur dirbo Europos liberalų ir demokratų aljanso frakcijos vadovo Guy Verhofstadto patarėju užsienio politikos klausimais.

Savo motyvaciniame laiške LŽB R. Vaisbrodas rašo: „Galimybė dirbti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdančiuoju direktoriumi – tai šansas geriau pažinti savo tapatybę ir prisidėti prie bendruomenės stiprėjimo ir darnos.

Esu žydo ir lietuvės vaikas, kuris užaugo dvikalbėje aplinkoje, kur mažai buvo kalbama apie žydų kultūrą, papročius ar religiją. Man tai nepažinta, neatrasta tapatybės dalis. Mano tautos istorijos skausmingiausi etapai glaudžiai persipynę su žydų tautos tragedija Lietuvoje. Santykis su Holokaustu ir žydų bendruomenės palikimu Lietuvoje yra neišspręstas, dažnai skausmingas ir gyvas. Darnaus santykio palaikymas, istorinės atminties puoselėjimas ir bendros ateities kūrimas yra mano indėlio į bendruomenę vizija.

Savo esminėmis vertybėmis laikau pagarbą kitam bei pagalba silpnesniam. Tikiu, kad šios vertybės tinkamai atspindi bendruomenės dvasią. Vadovaudamas eilei organizacijų, ir patarinėdamas aukščiausiems mūsų šalies ar užsienio politikams visada buvau sąžiningas, lojalus ir iniciatyvus. Matau galimybę pritaikyti savo patirtį ir prisidėti prie bendruomenės gyvybingumo, atvirumo ir ilgaamžiškumo.

Bendruomenės gyvybingumas priklauso nuo trijų esminių aspektų – tai kultūra, atsinaujinimas ir savitarpio saitai. Rūpindamiesi bendruomenės senjorais, ugdydami ir puoselėdami žydų kultūrą bei tradicijas, siūlydami patrauklias veiklas jaunajai kartai kuriame ryšį tarp žmonių, kuris padaro bendruomenę namais kiekvienam.  Šiuos namus noriu atrasti pats ir padėti juos atrasti kitiems.”

Romų ir žydų paveikslas: šviesiau ar tamsiau?

Romų ir žydų paveikslas: šviesiau ar tamsiau?

Autorius: Ieva Elenbergienė

Nedaug Lietuvos žmonių artimiau pažįsta tikrus žydus ar romus, todėl jų paveikslą mums piešia patys prieinamiausi informacijos šaltiniai. Apie žiniasklaidos galią paspalvinti šviesiau arba tamsiau – interviu su socialinių mokslų daktare Monika Frėjute-Rakauskiene, tyrusia, kaip didžiuosiuose dienraščiuose ir populiariausiuose internetiniuose portaluose vaizduojamos tautinės bendrijos.

   

Straipsnis paruoštas įgyvendinant projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje paruošimas ir viešinimas“. Projektą remia EVZ fondas ir Geros valios fondas.

9-oji Avo mėnesio diena žydams yra liūdniausia

9-oji Avo mėnesio diena žydams yra liūdniausia

Devintoji Avo mėnesio diena (šių metų rugpjūčio 1 d.) yra liūdniausia žydų metų data, žyminti Pirmosios ir Antrosios Šventyklų sunaikinimą. Šią dieną niekas nevalgo ir negeria, nedėvi odinių batų. Pasninkas prasidėjo liepos 31d. 8-tą vakaro prieš saulėlydį ir baigiasi, kai kitą dieną pasirodo pirmoji vakaro žvaigždė. 9-oji Avo yra taip pat viena diena metuose, kai žydai ne tik neprivalo studijuoti Toros, bet tai draudžiama (mokymasis laikomas džiaugsmo šaltiniu).

Rugpjūčio 2-ąją dieną visame pasaulyje minima romų Holokausto aukų atminimo diena

Rugpjūčio 2-ąją dieną visame pasaulyje minima romų Holokausto aukų atminimo diena

Tradiciškai tądien prisimename vieną tragiškiausių įvykių šios etninės grupės istorijoje. Prieš 73 metus, 1944-aisiais metais, naktį iš rugpjūčio antrosios į trečiąją, vadinamojoje čigonų šeimų stovykloje Auschwitz-Birkenau dujų kamerose nužudyti visi ten buvę romai – beveik trys tūkstančiai vaikų, moterų ir vyrų. Ši naktis žmonių atminty išliko kaip „Juodoji čigonų naktis“.

Apie vokiečių okupacijos metu žudytus romus duomenų išlikę mažai, tačiau istorikų teigimu, romų tautybės žmonės, kaip ir žydai, buvo žudomi dėl rasinių priežasčių. Nacių okupacijos laikais mėginta romus priskirti prie nenaudingų žmonių ir juos atskirti nuo visuomenės, vėliau – sunaikinti. Daug jų sušaudyta, nunuodyta dujų kamerose. Romus vertė „savanoriškai“ sterilizuotis, juos naudojo fiziniams darbams ir medicininiams eksperimentams.  Skaičiuojama, kad okupacijos metu žuvo maždaug kas trečias Lietuvos romas. Iš viso pasaulyje per Holokaustą sunaikinta pusė milijono romų.

Tarptautinė mokslininkų komanda tyrinėja Kaune masinių žydų žudynių ir kapaviečių vietas

Tarptautinė mokslininkų komanda tyrinėja Kaune masinių žydų žudynių ir kapaviečių vietas

Tarptautinės mokslininkų komandos, vadovaujamos Hatrfordo universiteto (JAV) profesoriaus archeologo Richardo Freundo, tiriamieji darbai masinėse žydų žudynių ir kapaviečių vietose sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio. Kaune jie atliko tyrimus IV, VII bei IX fortuose bei Žaliakalnio žydų kapinėse, kur jų darbu domėjosi JAV ambasados atstovai, glaudžiai bendradarbiavo Kauno m. savivaldybės įvairių padalinių darbuotojai bei Kauno žydų bendruomenė. Išsamius tyrimų rezultatus ketinama pateikti rudenį, tuomet juos išanalizuos ir ataskaitą pateiks grupę lydintis Klaipėdos universiteto archeologas dr. Gintautas Zabiela (tik pateikus sertifikuoto Lietuvos archeologo ataskaitą, tokių ir panašių tyrimų rezultatai yra pripažįstami mūsų šalyje), dr. G. Zabiela  tyrimų rezultatus ir savo ataskaitą pažadėjo pristatyti Kauno žydų bendruomenei. KŽB pirmininkas Gercas Žakas Žaliakalnio žydų kapinėse svečiams parodė plotą, kuriame prieš 5-6 metus Izraelio tyrėjas, neoficialiai Kauno žydų bendruomenės pakviestas į Kauną, nustatė esant duobę. Manoma, kad šiose kapinėse gali būti palaidotos Lietūkio garažo žudynių aukos. Šią versiją patvirtina kaimyninių namų gyventojų, mačiusių, kaip 1941 m. birželio pabaigoje į kapines sunkvežimiais buvo atvežami ir užkasami lavonai, liudijimai. Įdomu, kad daugumą atvykusių tyrėjų grupės sudaro žydų tautybės asmenys, nemažai jų turi litvakiškų šaknų, o grupės vadovas prof. R. Freund bei iš Kauno kilęs Avraham Gol puikiai bendrauja jidiš kalba. A. Tol, šiuo metu gyvenantis Floridos valstijoje JAV, papasakojo, kad jo tėvas Šlioma Gol buvo vienas iš 11 asmenų, sėkmingai pabėgusiu iš Panerių duobės rankomis bei šaukštais iškastu tuneliu, apie savo siaubingą patirtį jis liudijo Niurnbergo procese

Prašoma atsiliepti Kaune gyvenusį Piotr Šoichet Haimovič

LŽB gavo laišką iš Kauno, kuriame teiraujamasi informacijos apie buvusį Kauno gyventoją Piotr Šoichet Haimovič. Informacijos prašo kauniečiai, įsigiję butą, kuriame gyveno Piotr Šoichet Haimovič.

“Įsigijome patalpas Kaune, Gedimino g. 48-5, iki 1989 m. šiame bute gyveno Piotr Šoichet Haimovič, pasak buvusių savininkų, kurie iš jo įsigijo butą tuo metu, kai jis su šeima išvyko gyventi į Izraelį. Specialybė: gydytojas, karininikas.

Pastatas ir butas yra paveldinis, tai reiškia, kad jame saugomas fasadas ir interjero detalės. Viliamės, kad Piotr Šoichet Haimovič ar jo šeimos nariai turėtų pastato ar buto interjero nuotraukų ir galėtų daugiau papasakoti, tuo jie labai padėtų mums atkurti autentišką interjerą ir pastatui įkvėptų istorijos. Siekiame, kad pastatas būtų įtrauktas į Europos kultūros paveldo sąrašą, todėl visos pastato gyventojų istorijos yra be galo reikšmingos.”

Laišką parašė Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Jų telefonas: +370 640 23 677

banys.karolis@gmail.com    gaidamavicius.petras@gmail.com

“Žydiškas kalendorius” 2016 /17 Lauryno Ivinskio kalendorių konkurse pripažintas geriausiu Lietuvoje!

Lietuvos žydų bendruomenės  “Žydiškas kalendorius”  buvo pateiktas Šiaulių rajono savivaldybės respublikinio Lauryno Ivinskio kalendorių konkursui, kurio komisija pripažino jį geriausiu Lietuvoje. Piniginės premijos įteikimas ir Lietuviško kalendoriaus šventė vyks spalio mėnesį (tikslią datą pranešime vėliau).

Džiaugiamės įvertinimu!

Kalendorius skirtas Lietuvos piliečiams – Pasaulio tautų teisuoliams, žydų gelbėtojams. Kalendoriaus nuotraukų paroda buvo demonstruota Seime ir LRT. Pasaulio Teisuolio garbės vardą suteikia Izraelio valstybės Jad Vašemo muziejus kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems Holokausto aukas. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės išleisto kalendoriaus viršelyje – žydus gelbėjusio, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus ir Kristinos Griniuvienės nuotrauka. K.Grinius ir jo žmona Kristina nacistinės Vokietijos okupacijos metais buvo priglaudę bičiulį Kauno geto kalinį Dmitrijų Gelperną. 

Šviesios atminties rašytojas Icchokas Meras, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kurį Holokausto metu išgelbėjo lietuvių šeima, apie gelbėtojus rašė: ,,Jie buvo tautos dorovės žiedas, tautos dvasios didikai, nesvarbu, išsimokslinę žmonės, ar paprastuoliai, rašto nepažinę, ar dvasininkai, nešę tikrąją artimo meilę, ar paprasti valstiečiai, sudiržusiom rankom beriantys žemėn sėklą. Jie sąmoningai ar nesąmoningai priešinosi naikinančiai nacių jėgai ir jos įrankiui – tiems, kurie žudė. Mes turime atminti ir garbinti jų didvyriškumą, grįstą sąžine, dora, artimo meile ir paprastu žmogišku gailesčiu“.

Garsios litvakų Joselio Levino šeimos anūkai ir proanūkiai lankosi Panevėžyje

Garsios litvakų Joselio Levino šeimos anūkai ir proanūkiai lankosi Panevėžyje

Prieš II pasaulinį karą Panevėžyje gyveno daug žydų amatininkų ir verslininkų. Vienos tokių šeimų atstovus š. m.  liepos 25 dieną priėmė Panevėžio miesto žydų bendruomenė. Šeimos palikuonys dabar gyvena Izraelyje. Atvyko Joselis Levinas kartu su savo vaikais. Juos visus domina Meyer Levin gyvenimas Panevėžyje tarpukario metais. Vizito tikslas – surasti kuo daugiau informacijos, archyvinių dokumentų apie savo šeimos – tėvo, motinos ir senelių gyvenimus. Panevėžyje Joselis Levinas gimė ir užaugo, o Holokausto metu prarado visą savo šeimą, todėl atvyko  pagerbti savo senelį Meyer Levin ir močiutę Sare Mere Feigel Levin. Gausi Levinų šeima iki karo gyveno Birutės g. 6, vėliau dalis šeimos liko gyventi čia, o kita dalis persikėlė į Respublikos g. 8.

Čia jie turėjo didelį 500 kv. m. plytinį namą. Jame veikė tuo metu viena populiariausių siuvimo ateljė Panevėžyje, kurioje buvo siuvama iš kailio ir odos. Siuvyklos pagrindiniu siuvėju dirbo Joselio Levino senelis  Meyeras Levinas. Šiandien tame name veikia turistinis biuras, o Birutės g. buvusio namo nebeliko.  Daugiau Levinų šeimos giminaičių gyveno Panevėžyje, Jurgio g. 17. Svečius po miestą lydėjo Panevėžio m. žydų bendruomenės narys Jefimas Grafmanas.

Amerikiečiai Kaune tikslina žydų kapavietes

Mokslininkų grupė Kaune skenuodama teritorijas tikslina masinių žydų kapaviečių vietas. Jų tikslas – liudininkų ir istorinių šaltinių nurodytose erdvėse nustatyti aiškias kapaviečių ribas.

Tyrėjų grupei vadovaujantis JAV Hartfordo universiteto profesorius archeologas Richardas Freundas Lietuvoje žinomas po pernai vykusių tyrimų Paneriuose. Mokslininkų teiginiai, kad skenuodami teritoriją jie aptiko tunelį, kurį Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus pašonėje esančiuose Paneriuose iškasė čia kalėję ir myriop pasmerkti žydai, sulaukė net tarptautinio dėmesio.

Šių metų amerikiečių mokslininkų vizito metu tyrimams pasirinktas Kaunas: IV, VII, IX fortai, žydų kapinės Radvilėnų plente. Profesoriaus delegacijoje įvairių sričių mokslininkai iš įvairių Amerikos universitetų.

Druskininkuose kuriamas Ž. Lipšico memorialinis muziejus

Romas Sadauskas – Kvietkevičius, DELFI 2017 m.

Antradienį Druskininkų „SPA Vilnius“ surengto parodos „Nuo Druskininkų iki Jeruzalės: Žako Lipšico gyvenimo ir kūrybos akimirkos“ atidarymo metu Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus muziejininkė Aušra Rožankevičiūtė pranešė, kad per porą metų kurorte bus įrengtas ir atidarytas Ž. Lipšico memorialinis muziejus.
Tikisi Druskininkuose eksponuoti Ž. Lipšico darbus Parodos kuratorė A. Rožankevičiūtė priminė, kad prieš metus, minint 125-ąsias pasaulinio garso skulptoriaus Ž. Lipšico gimimo metines, Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui pavyko įgyvendinti ambicingą sumanymą – atvežti į Lietuvą parodyti jo darbus. „Žinoma, milijoninės vertės darbai į gimtuosius Ž. Lipšico Druskininkus nebuvo atvežti, nes čia nėra kur jų eksponuoti. Mūsų dabar svajonė – per du metus, nes juridiniai klausimai sprendžiami ne taip jau greitai, atidaryti Druskininkų Šv. Jokūbo gatvėje Ž. Lipšico memorialinį muziejų“, – sakė A. Rožankevičiūtė.