Holokausto aukų pagerbimo iniciatyva VARDAI primins – žmogus nėra skaičius

Holokausto aukų pagerbimo iniciatyva VARDAI primins – žmogus nėra skaičius

Rebeka Ošerovič, pagal tėvą – Neiman, matematikos mokytoja, gyveno Švėkšnoje, buvo kilusi iš Skuodo, prieš ištekėdama dėstė matematiką Rygos universitete. Žuvo kartu su dukromis, Rachele, gimusia 1926 m., ir Dvora, gimusia 1922 m. Vyras ir sūnus Samuelis Holokaustą išgyveno. Šmuilevičių šeima: Josefas, g. 1906 m., turėjo gamyklą, nužudytas 1944 m. Aušvice,  žmona Heda, g. 1910 m., ir visi šeši jų vaikai – Feiga, g. 1928 m., Pera, g. 1930 m., Chaja, g. 1932 m., Eta, g. 1934 m., Raicha, g. 1936 m., Aba, g. 1933 m – nužudyti 1941 m. netoli Švėkšnos. Ladon Khatza (Yekhezkel) buvo agronomas, gimė ir gyveno Švėkšnoje. 1945 m. nužudytas Vokietijoje, buvo 28-erių.

Gausią Švėkšnos miestelio žydų bendruomenę Holokaustas visiškai sunaikino – keturi šimtai žmonių sušaudyti už kelių kilometrų nuo miestelio, du šimtai vyrų išvežti į Aušvico koncentracijos stovyklą. Rugsėjo 23 d., antradienį, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, žuvusiųjų vardų skaityti susirinks šiandieninė Švėkšnos bendruomenė.

Holokausto aukų atminimas Švėkšnoje minimas kasmet, vardai bus skaitomi pirmą kartą. „Ne tik vardai. Apie kai kuriuos žmones žinome daugiau. Kada gimęs, kur gyveno, kokia buvo profesija, kiek turėjo vaikų, ar žuvo visa šeima“, – sako Švėkšnos muziejaus muziejininkė Monika Žąsytienė, daugiau nei šimtą vardų suradusi Izraelio Jad Vašemo muziejaus archyvuose internete.

2011 m. nuo ryto iki išnaktų trukusiu Vilniaus geto kalinių vardų skaitymu prasidėjusi vilniečių  iniciatyva VARDAI virto tradicija, kasmet įtraukiančia vis daugiau Lietuvos vietų. „Tūkstančiai ištariamų vardų yra ilga mūsų miestų ir miestelių malda, garso skulptūra, kolektyvinės atminties ritualas, bendrystės paieška, bandymas iš nebūties sugrąžinti vardus, kuriuos turėjome žinoti kaip vardus savo artimųjų, draugų, mylimųjų, kaimynų, bendradarbių”, – teigia organizatoriai.

Rugsėjo 21 d.. sekmadienį, 14-15 val. atminties renginių ciklą pradeda VARDŲ skaitymai Kauno geležinkelio stotyje – bus prisiminti į Kauną mirti vežti Prancūzijos, Austrijos, Lenkijos, Vokietijos ir Čekijos žydai. Nuo 16 val. iki 18 val. Rotušės aikštėje bus skaitomi prieškario Kauno žydų bendruomenės, kuri beveik visa buvo Holokausto sunaikinta, vardai. Sekmadienį Holokausto aukų vardai pirmą kartą bus skaitomi Palangoje.

Pirmadienį, rugsėjo 22 d., VARDŲ skaitymai vyks Molėtuose, Savivaldybės aikštėje, antradienį – Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje, Rokiškio krašto muziejuje, Viekšniuose. Atminties renginiai vyks Joniškyje, Vilkaviškyje, Kelmėje ir mažesniuose Lietuvos miesteliuose.

Vieši getuose kalintų žmonių vardų skaitymai Lietuvoje rengiami ketvirtą kartą. 2011 m. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje tūkstančiai vardų buvo skaitomi penkiolika valandų nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro. 2012 m. vardai skaityti Vilniuje ir Kaune. Pernai prie Vilniaus, kur skaitymai vyko prie buvusios geto bibliotekos, ir Kauno, kur VARDAI skaityti kraupias kauniečių žudynes menančiame VII forte, prisijungė keletas kitų Lietuvos miestų.

Atvira iniciatyva siekiama pagerbti žuvusiuosius, gaivinti visuomenės atmintį, apie Katastrofą kalbėti ne anonimine statistika. Skatyti kviečiami visi norintys, daugiau informacijos rasti galima VARDŲ tinklaraštyje vardu.wordpress.com bei feisbuko grupėje VARDAI. Organizatoriai kviečia šią savaitę surengti skaitymus ir kituose miestuose, miesteliuose ir kaimuose, taip pat uždegti žvakutes žudynių vietose, kurių Lietuvoje yra apie 200.

„Per ketverius metus nuo pirmųjų skaitymų situacija pasikeitė“, – sako Holokausto Lietuvoje tyrinėtoja Neringa Latvytė-Gustaitienė, vadovaujanti Istorijos tyrimų skyriui Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejuje (VVGŽM). Istorikės požiūriu, atsirado didesnis visuomenės susidomėjimas, gimė naujų iniciatyvų ir tyrimų, iš didžiulės dokumentų masės išskiriami dokumentai, susiję su Holokaustu, o iš jų – tie, kuriuose minimi žuvusiųjų vardai. Pradėta sudarinėti internetinė  Holokausto aukų Lietuvoje duomenų bazėn http://holocaustnames.lt/, VVGŽM istorikai kviečia visus, turinčius informacijos, prisidėti prie jos pildymo. Tačiau valstybinės Holokausto vardų rinkimo programos vis dar nėra.

Holokausto bevardiškumas slegia. Pavyzdžiui, nėra nustatyti tūkstančių VII forte 1941 m. vasarą kankintų ir nužudytų kauniečių vardai, jau nekalbant apie tai, kad lietingu metu jų palaikai vis dar mirksta vandenyje. VARDŲ iniciatyva remia Holokausto aukų Lietuvoje sąrašo parengimą ir drąsina Vyriausybę, savivaldybes bei Lietuvos atminties institucijas šiai visai visuomenei svarbiai programai skirti dėmesio bei lėšų.

DRAUDIMAI

Vakarų Europoje 95 proc. Holokausto aukų vardų yra žinomi. Holokausto aukų sąrašo sudarymas keletą metų sėkmingai vyksta Latvijoje, iniciatyvą remiant aukščiausiems šalies pareigūnams.

Holokausto minėjimo renginių ciklas vyksta savanorių pastangomis bendradarbiaujant su istorikais, kraštotyrininkais, mokytojais, archyvų tyrinėtojais, visuomeninėmis organizacijomis. Renginiai neturi vieno organizatoriaus, tai gausaus būrio iniciatyva, koordinuojama Facebook socialiniame tinkle. Prie šio renginio idėjos įgyvendinimo prisideda ir ją remia VšĮ „Meno avilys“ ir Mediateka, Kauno Tvirtovės VII fortas  Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus istorikai, Šiaulių Aušros muziejus, Rokiškio krašto muziejus, Švėkšnos muziejus, Viekšnių vaistinės muziejus, vilniečiai, kauniečiai, šiauliečiai, studentai iš įvairių Lietuvos universitetų, bibliotekos, mokyklos, Vilniaus savivaldybės Žydų kultūros ir informacijos centras, Lietuvos geležinkeliai.  Apie VARDŲ iniciatyvą neseniai rašė JAV internetinis laikraštis „The Huffington Post“http://www.huffingtonpost.com/ellen-cassedy/out-of-the-vilna-ghetto-d_b_5826502.html.

VARDŲ organizatoriai kviečia atminties renginiuose pagerbiant žuvusiuosius prisisegti geltoną žvaigždę. Naciams okupavus Olandiją, kai kurie ne žydų kilmės piliečiai, vienas jų – pagyvenęs laikrodininkas Casper ten Boom – savanoriškai nešiojo geltoną žvaigždę, teigdami, kad jeigu kiekvienas nešiotų pažeminimo simbolį, į žmonių bendrystę atsimušusi diskriminacinė Reicho politika būtų bejėgė. Organizatorių teigimu, prieš septynis dešimtmečius atskirties žyme buvusi žvaigždė galėtų tapti žmonių solidarumo ir atjautos ženklu. Tai ženklas, rodantis jog kiekvienas mūsų supranta Holokausto nusikaltimus žmogiškumui ir tyliu buvimu solidarizuojasi su aukų artimaisiais, supranta kančios ir šių žmonių reikšmingumą. 2011 m. šią iniciatyvą palaikė dalis Seimo narių, prisisegdami geltoną žvaigždę Holokausto aukų atminimui skirto iškilmingo posėdžio metu.

2014-ieji Lietuvoje paskelbti Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 70-mečio atminimo metais.  1944 m. liepos mėn., prieš 70 metų, buvo likviduoti Kauno ir Šiaulių getai – dalis šių getų kalinių buvo nužudyti pačiuose getuose akcijų metų, kita dalis pateko į koncentracijos stovyklas, nacių įkurtas okupuotose teritorijose.

Daugiau informacijos gali suteikti:
Milda Jakulytė-Vasil (ValstybinisVilniaus Gaono žydų muziejus) +370 612 37573
Monika Žąsytienė (Švėkšnoje) +370 657 57152
Jonas Dagys (Palangoje) +370 682 93675
Adomas Minkevičius (Kaune) +370 679 78583

>>Daugiau informacijos