Autorius yra Londone gimęs žydų rabinas, kuris vadovauja vienai iš Jungtinės Karalystės ortodoksalių žydų bendruomenių.
Frazė „žydiška lyderystė“ yra dviprasmiška. Ji reiškia žydų lyderystę, tačiau taip pat reiškia ir lyderystę žydišku būdu, remiantis judėjiškais principais ir vertybėmis. Pirmasis dalykas yra dažnas, antrasis – retas. Galiu džiaugtis, kad per savo gyvenimą buvau abiejų šių dalykų liudininkas. Taigi atsidėkodamas už praeitį ir laimindamas ateitį, išdėsčiau septynias iš daugelio lyderystės, vykdomos žydišku būdu, aksiomas.
1. Lyderystė prasideda nuo atsakomybės prisiėmimo
Palyginkite Pradžios knygos pirmuosius skyrius su Išėjimo knygos pradžia. Pirmieji Pradžios knygos skyriai yra apie nesugebėjimą prisiimti atsakomybę. Stojęs Dievo akivaizdon dėl padarytos nuodėmės, Adomas kaltina Ievą, o ši savo ruožtu kaltina žaltį. „Argi aš esu savo brolio sargas?“ – klausia Kainas. Net ir Nojus, „teisus ir tobulas savo kartos vyras“, neturi jokio poveikio savo amžininkams.
Visiškai priešingai yra Išėjimo knygoje, kur Mozė prisiima atsakomybę. Kai jis regi egiptietį, kuris muša izraelitą, jis įsikiša. Kai jis regi kovojančius du izraelitus, jis įsikiša. Midjane, kai išgirsta piemenis įžeidinėjant kunigo Jetro dukteris, jis įsikiša. Mozė, izraelitas, užaugintas kaip egiptietis, galėjo išvengti kiekvienos iš šių konfrontacijų, tačiau to nepadarė. Jis yra svarbiausias pavyzdys to, kuris teigia: kai matau blogį ir, kai nė vienas nėra pasirengęs veikti, veiksiu aš.