Eliezeris Zilberis kovo 2d. būtų šventęs 90-metį. Jo anūkas Michael Frishman kreipėsi į Lietuvos žydų bendruomenės tinklapį, prašydamas šia progą prisiminti jo senelį, Kauno geto kalinį, istoriką archyvarą. Anūkas atsiuntė straipsnį, kurį galite skaityti žemiau.
Eliezeris Zilberis gimė Kaune 1925 metu kovo 2 dieną. Tėvas buvo religingas, turėjo baldų apmušimo dirbtuvę. Šeimoje augo 3 broliai. Eliezeris mokėsi Kauno “Šolomo Aleichemo” gimnazijoje Yiddish ir lietuvių kalbomis. Karas sutrukdė baigti gimnaziją. Prasidėjus karui, nuo 1941.06.23 iki 1941.07.02 Kaune per antisemitinius ir pogromus buvo nužudyta apie 10000 žydų. Išlikę gyvi apie 30000 Kauno žydų vėliau buvo suvaryti į Vilijampolėje įkurtą getą. Ten atsidūrė ir Zilberių šeima. Nežiūrint nežmoniškų gyvenimo sąlygų gete, jau 1941 m. pabaigoje gete veikė antifašistinės kovos organizacija, jungianti įvairių politinių pažiūrų žmones: kairiuosius, beitaristus, sionistus ir kt. Jai vadovavo Chaimas Elinas. Aktyviai į šią kovą įsitraukė Eliezeris, dar tarpukario Lietuvoje dalyvavęs pogrindinėje komjaunimo veikloje.
1943m. pabaigoje prasidėjo nelegalus geto kovotojų permetimas į miškus. E.Zilberis 1943.12.24 Augustavo miškuose įsijungė į partizanų būrį “Mirtis okupantams”, o vėliau į būrį “Pirmyn”. Jis dalyvavo kovinėse užduotyse prieš okupantus nacius ir jų kolaborantus.
1944.08.01 buvo išvaduotas Kaunas. Sekančią dieną jo būrys įžengė į miesto gatves. Sutikti draugai ir pažįstami patvirtino kraupią tiesą – tėvai ir broliai žuvo, jis liko vienas iš visos šeimos. Eliezeriui pasiūlė darbą atsikuriančiame miesto archyve. Dirbdamas eksternu, jis baigė gimnaziją, vėliau neakivaizdiniu būdu Maskvos istorijos-archyvų institutą. Valstybinio archyvo Kauno filiale dirbo nuo 1944 iki 1976 metų. Dvidešimt metų buvo filialo direktoriumi.
E.Zilberis parašė ir publikavo apie 300 straipsnių respublikinėje ir Kauno miesto spaudoje. Jis aktyviai dalyvavo ruošiant dokumentus Niurnbergo, Rygos teismo procesams prieš nacius. Daug prisidėjo, sudarant 10 dokumentų rinkinių apie masines žudynes Lietuvoje. Susikūrus Sąjūdžiui ir prasidejus Atgimimui Lietuvoje, E.Zilberis įsijungė į Kauno žydų bendruomenes veiklą. 1990 m. spalį “YIVO” institute Niujorke jis skaitė paskaitas tema: “Das idishe kulture in Kovno getto”(Žydų kultūra Kauno gete).1990 m. pabaigoje su šeima išvyko gyventi į Izraelį. Karo istorijos tema visada išliko jo akiratyje: bendradarbiavo su spauda (“Forwerts-JAV” ,”Jerushalaim de Lita”, “Idishe caitung” – Israelis) Jis būdavo dažnas svečias Yad Vasheme, žydų pasipriešinimo getų muziejuje “Beit Lohamei ha- getaot”.Reali jo veikla karo veteranų draugijoje,žydų-išeivių iš Lietuvos sąjungoje. 2000 m. Izraelyje Yiddish kalba išleista E.Zilberio knyga “Dokumenten zogen edut” (Dokumentai liudija), kurios rašymui jis paskyrė didelę savo gyvenimo dalį. Tai knyga apie Kauno getą, apie pažemintus, paverstus vergais žmones , gyvenusius didelių kapinių atmosferoje. Nežiūrint siaubingų sąlygų, jie gyveno, priešinosi mokė vaikus skaityti ir rašyti, rašė eilėraščius, rūpinosi, kad nebūtų sunaikintos žydiškos knygos. Ypatingu pasipriešinimu galima vadinti mažamečių vaikų gelbėjimą. Autoriaus paskaičiavimu, iš geto išnešta ir išgelbėta apie 200 žydų vaikų. Ypatingai svarbu – skelbti pavardes kilnių bebaimių žmonių, kurie rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, gelbėjo svetimus vaikus. Tegu žino apie juos visi. Didelė knygos dalis skirta aktyviam pasipriešinimui geto viduje, pabėgusių iš geto kalinių-partizanų ginkluotai kovai. Autorius su jam būdingu istoriko-archyvaro kruopštumu stengiasi neužmiršti nei gyvųjų, nei žuvusiųjų. Skaičiai, sąrašai-viskas paremta realiais faktais, dokumentais. Neužmiršti ir tie kas vykdė represijas : policijos batalionai, zonderkomandos, profašistines grupės ir kiti žudikai, kurių rankos suteptos nekaltų aukų krauju.
2006 m. balandžio 5d. po sunkios ligos E.Zilberis mirė. Nors jau praėjo beveik 9 metai, kai jo nebėra, prisiminsime jį, buvusį geto kalinį, partizaną istoriką-archyvarą, paskyrusį save Lietuvos žydų Holokosto tyrimui, prikėlusį iš užmaršties ne vieną faktą apie šį tragišką žydams laikotarpį.
Knyga : “Dokumenten zogen edut” (“Dokumentai liudija”)