Liepos mėnesį Darbėnuose, Kretingos rajone 10 dienų buvo tvarkomos žydų kapinės. Vyko tarptautinis projektas „Darbėnų žydų kapinių sutvarkymas – 2014“. Projektą rėmė Vokietijos krikščionys – Lipės krašto evangelikų -reformatų bažnyčia; Kun. Miroslavas Danys, Įgaliotinis Rytų Europos klausimams.
Tvarkyti žydų kapinių į Darbėnus atvyko 44 asmenys. Darbams buvo rimtai pasiruošta, tuo įsitikini, susipažinus su dalyvių atstovaujamom draugijom ar bendruomenėm: Lipės žemės Krikščionių ir žydų bendradarbiavimo draugija, Marianos-Weber-Gimnazija atsiunė mokytoją ir 9 mokinius,Bergkircheno evangelikų liuteronų parapiją atstovavo 9 jaunuoliai ir kunigė, Detmoldo ev. reformatų parapija atsiuntė 4 žmones.
Drauge su vokiečiais kapines tvarkė lietuviai: NVO „Nojaus Arką“ iš Biržų atstovavo 7 jaunuoliai ir 2 mokytojai.Vilniaus Yiddish instituto dėstytojos skaitė paskaitas apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą, jų miestelius, vaikų auklėjimą ir virtuvę. Projektui vadovavo Klaipėdos universitetas, BRIAI Evangeliškosios teologijos centras ir PF Pedagoginių inovacijų centras. Šiam dideliam būriui talkino Darbėnų istorijos mokytoja su moksleiviais ir Darbėnų seniūnas E.Stalmokas.Projekto sąmata pateikiama neatsitiktinai.
Iš viso . 30.000,- €,tame tarpe € 10.000,- Lipės žemės Bažnyčia;
ca. 10.000,- € Vokietijos Užsienio reikalų ministerija, Berlynas
ca. 10.000,- € Dalyvių įnašai
Vienas projekto iniciatorių dr.Arūnas Baublys – Klaipėdos universiteto Teologijos katedros vedėjas, mokslų daktaras,Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas Klaipėdoje sako, kad žydų kapinių tvarkymas turi kur kas platesnę reikšmę, tai – Europos XX amž. milžiniškos netekties priminimas. Keičiasi kartos, todėl svarbu, kad istorija tautų atminty išliktų nepaviršutiniškai. Juk tai, kas įvyko su žydais – Holokaustas – nuo Elbės į Rytus buvo ilagai nutylimas. Atgaila, kuri prasidėjo nuo Vokietijos, gilina suvokimą. Ji padeda išlaikyti istorinę atmintį. Šį kartą Darbėnų kapines tvarkė trečioji ir ketvirtoji karta po Holokausto, kuri jau kitaip suvokia tragediją. Kol vyko darbai, ateidavo vietos žmonės pasikalbėti. Jiems rūpėjo, kaip tvarkomos kapinės. Darbai vyko sklandžiai, dabar manoma, kad tai bus ilgalaikis projektas.
Kai žiūri į plušančius talkininkus ir pasiklausai , kiek vokiečių krikščionių bažnyčių remia įvairius žydų atminimo, kapinių tvarkymo projektus, kyla klausimas, kodėl Lietuvos katalikų bažnyčiai visa tai, kas susiję su Lietuvoje gyvenusių žydų ir Holokausto atminimu beveik nerūpi ?
p. Baublys
