Sveikinimai

Sveikiname Jokūbą Bastunskį su 70-uoju gimtadieniu

Sveikiname Jokūbą Bastunskį su 70-uoju gimtadieniu

Šiandien, vasario 19 d.
LŽB Socialinių programų departamento savanoriui Jokūbui Bastunskiui sukanka 70 metų.
Jokūbas padeda sunkiai vaikštantiems Dienos klubo globotiniams atvykti į Žydų bendruomenę.
Sveikiname su Jubiliejiniu gimtadieniu ir linkime stiprios sveikatos, džiaugiamės, kad gebate save dovanoti kitiems su malonia šypsena ir gera nuotaika. Dėkojame, kad esate su mumis!
Mazel Tov!

Lietuvai – Izraelio premjero ir žmonių sveikinimas

Izraelio Ministras Pirmininkas Benjamin Netanyahu atsiuntė laišką premjerui Sauliui Skverneliui, kuriame perduoda Izraelio žmonių ir Vyriausybės sveikinimą Lietuvai.

B. Netanyahu linki Lietuvos žmonėms įsimintinos ir džiaugsmingos šventės. Šiltame laiške jis pabrėžia tamprius Lietuvos ir Izraelio žmonių istorinius ryšius, primena Lietuvos istorinės žydų bendruomenės svarbą visai žydų tautai, jos religinei ir intelektinei plėtrai. Lietuvoje gyveno ypatingos pagarbos susilaukę žydų tautybės žmonės, garsūs filosofai, rašytojai ir mokslininkai.

Izraelio premjeras taip pat akcentuoja, jog dabartinė Lietuvos žydų bendruomenė ir iš Lietuvos kilę Izraelio piliečiai puoselėja solidarumo ir glaudžių kultūrinių ryšių dvasią tarp mūsų tautų. Izraelis labai vertina tvirtą Lietuvos įsipareigojimą puoselėjant švietimą apie Holokausto tragediją ir kovojant su antisemitizmu. Izraelio premjeras pabrėžia, kad Lietuva šiandien yra vienas artimiausių  Izraelio partnerių Europoje, reikšmingai prisidedančių prie konstruktyvaus dialogo tarp Izraelio ir Europos Sąjungos.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį pažymėjo ir Tel Avivo miesto merija, kurios pastatas nušvito Lietuvos vėliavos spalvomis.

Ministro Pirmininko S. Skvernelio puslapis

 

Švęskime Lietuvą!

Mielieji Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai,

Sveikiname su Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiu, su Vasario 16-tos švente! 1918 metų vasario 16-ąją nepriklausomybės aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių. Lietuvos valstybė buvo atkurta, remiantis demokratijos principais ir tai sudarė sąlygas žydų bendruomenei įsitraukti į šalies visuomeninį bei politinį gyvenimą.

Mylėkime ir švęskime savo valstybę Lietuvą!

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo Sergejų Kanovičių

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vardu sveikiname Sergejų Kanovičių su garbingu apdovanojimu.

Vasario 15 dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo poetą, Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas Sergejus Kanovičius. Apdovanojimas jam skirtas už Lietuvos žydų paveldo išsaugojimą ir puoselėjimą. Bernardinai.lt redakcija sveikina savo bendradarbį ir dalijasi jo padėkos kalba.

Dalinuosi, nes gavau. Taip esu išmokytas Tėvų. Taip Tėvai buvo išmokyti jų Tėvų – mano senelių – dalintis tuo, ką gauni, su kitais.  Visada, jei turėtum daug, ir visada, jei turėtum mažai, o kitas dar mažiau. Dalinuosi, nes tai ne vien mano nuopelnas. Tai, greičiausiai, net ne mano nuopelnas. Tai mano Tėvų, mano visos šeimos, be kurios negalėčiau Lietuvai dirbti to darbo, kurį dirbu, tai mano brolio pavyzdys dalintis, remti ir padėti, tai visų jų nuopelnas.

Kaip būčiau galėjęs nusipelnyti Lietuvai vienas? Kaip būčiau galėjęs gauti tokį apdovanojimą, jei ne nuostabūs žmonės, kurie dirba drauge su manimi? Kaip būtume galėję nusipelnyti, jei ne sunkiai dirbantys mecenatai, be kurių paramos negalėtume įgyvendinti mano vizijos ir mūsų misijos.

Nemeluosiu – malonu būti apdovanotam. Bet dar maloniau žinoti, kad tas apdovanojimas priklauso ne man vienam. Jis priklauso mums visiems. Kaip ir Lietuva, kuriai visi turime siekti nusipelnyti – matomais ir nematomais darbais. Meile ir pagarba kaimynui, pagarba istorinei tiesai ir teisingumui, atminties įamžinimui. Įamžinimui – tam, kas liko mums ir turi išlikti po mūsų.

Visi esame nusipelnę Lietuvai, nes esame jos vaikai. Mylėkime ją ir būsime mylimi.

Nuoširdžiai tikiu, kad tas apdovanojimas, nors ir man suteiktas, priklauso Jums visiems.

Mano senelis, amžiną atilsį vyriškų kostiumų siuvėjas iš Jonavos, Šloimė Kanovičius visada pasiteiraudavo pas jį atėjusio užsakovo: „O medžiagos ar turite?“ Medžiagos turime į valias. Svarbu, kad siūtume sąžiningai.

Ačiū Jums visiems. Ir, kaip panašia proga visiškai pagrįstai ir iš visos širdies parašė mano Tėvas, ačiū Lietuvai.

Sveikiname dailininką, scenografą Adomą Jacovskį 70-ojo gimtadienio proga!

Sveikiname dailininką, scenografą Adomą Jacovskį 70-ojo gimtadienio proga!

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Adomas Jacovskis yra ne tik vienas garsiausių teatro scenografų, bet ir vienas ryškiausių menininkų, garsinančių Lietuvos vardą už jos ribų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina žymų Lietuvos dailininką, scenografą, tapytoją Adomą Jacovskį jubiliejinio gimtadienio proga. Linkime stiprios sveikatos, ryškių darbų, įkvėpimo ir ištvermės, kuriant puikius darbus, gerbiame ir didžiuojamės Jūsų pasiekimais ir įvertinimu.

A. Jacovskis sukūrė scenografiją daugiau kaip 80 spektaklių: Jaunimo teatro, Vilniaus mažojo teatro, Kauno dramos teatro ir Kauno muzikinio teatro spektakliams, Lietuvos operos ir baleto teatro operoms, baletams, taip pat Islandijos nacionaliniame teatre Reikjavike, Rygos nacionalinėje operoje, Centriniame operos ir baleto teatre Pekine, Maskvos, Geteborgo ir kituose teatruose. Nutapė portretų („Marius su popierine kepure“ 1981 m., aktoriaus Vlado Bagdono, 1984 m., „Repeticija“ 1987 m.), portretinių kompozicijų („Karaliaus profilis“ 1988 m., „Veidas – kaukė“ 1990 m., „Keliautojas“ I-III 1990-1993 m., „Raudona galva“ 1999 m., „Vandennešys“ 2000 m.). Surengė individualių tapybos, scenografijos parodų, dalyvavo tarptautinėse parodose Baltijos šalyse, Rusijoje, Italijoje, Japonijoje, pelnė apdovanojimų tarptautiniuose teatro festivaliuose. 2000 m. jam skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

A. Jacovskis save vadina individualistu iš prigimties. Jis svajojo būti tapytoju ir juo tapęs, kaip pats prisimena, pasirinko scenografiją, nes jam pasisekė būti garsiojo Augustino Savicko studentu. A. Jacovskis daugiau dirba teatre, visada su gerais, išsilavinusiais, turinčiais fantazijos, intelektualiais režisieriais. Tuo pačiu metu jis dėstė studentams scenografiją Vilniaus Dailės akademijoje.

A. Jacovskis – vienas iš žinomos dailininkų dinastijos atstovų, kuriai priklauso net penki menininkai: sūnus Marijus Jacovskis, brolis Jokūbas Jacovskis, sesuo Aleksandra Jacovskytė ir jos dukra Marija Jure.

 

Sveikiname Ireną Veisaitę su jubiliejiniu gimtadieniu!

Sveikiname Ireną Veisaitę su jubiliejiniu gimtadieniu!

Irenai Veisaitei – 90 metų. Visų gerbiama, dėstytoja, mokslininkė, teatrologė. Legenda ne tik studentų tarpe. Pasitempusi, elegantiška su įgimtu komunikabilumu, plačia erudicija, kalbų mokėjimu ir vidine motyvacija Irena, būdama tarp žmonių visada greitai užmezga šiltą pokalbį.

Irenos Veisaitės biografijoje yra daug skaudžių išgyvenimų, kurie jos nepalaužė. Žydų bendruomenei įsiminė Irenos pasakyti žodžiai: „Kol bus gyvas nors vienas antisemitas, aš būsiu žydė“. Pati daug skausmo vaikystėje patyrusi, Antrojo pasaulinio karo metu metu Kauno gete neteko mamos. Jos antrąja mama tapo Stefanija Ladigienė, kuri išgelbėjo ją, paimdama į savo namus, kur, nepaisydama rizikos, paslėpė ir priglaudė. Iki šiol žydų gelbėtojus Irena vadina šventais žmonėmis, kuriems Lietuva nesugeba pastatyti paminklo.

Viena iš Atviros Lietuvos fondo steigėjų, tolerancijos skatintoja, Irena Veisaitė yra žinoma visuomenės veikėja, asmenybė, pelniusi Sugiharos fondo Metų žmogaus apdovanojimą, Barboros Radvilaitės apdovanojimą už nuopelnus kultūrai ir švietimui, taip pat apdovanota Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu, mokyklinių vadovėlių bendraautorė, keliolikos knygų sudarytoja. Vilniaus pedaagoginiame institute ji dėstė kursus: Vakarų Europos literatūra, Vokiečių literatūra, XX amžiaus teatro istorija, yra įvairių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų (valdybų) narė. 2012 m. Gėtės institutas apdovanojo Gėtės medaliu už viso gyvenimo veiklą, kuri buvo varomoji vokiečių ir lietuvių kultūrinių mainų jėga, už kūrybiškumą ir pilietinę drąsą sakyti tai, kas ne visiems patinka.

Miela Irena Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina Jus gimtadienio proga. Linkime stiprios sveikatos, daug džiaugsmingų ir laimingų dienų! Tegu Jūsų širdis nesensta.

                    Linkime gyventi iki 120!

Sveikiname Borisą Nachumovą sulaukus 70-mečio!

Sveikiname Borisą Nachumovą sulaukus 70-mečio!

Borisas Nachumovas –  ilgametis žydų bendruomenės narys, žinomas inžinierius-architektas, vienas tvariosios, aplinką tausojančios statybos Lietuvoje, pradininkų.

Sveikindami su jubiliejiniu gimtadieniu, linkime Jums, Borisai, stiprios sveikatos, gerų kūrybinių idėjų ir ilgiausių metų!

Mazel Tov!

Nuoširdžiai sveikiname Ilją Bereznicką su 70-uoju gimtadieniu!

Nuoširdžiai sveikiname Ilją Bereznicką su 70-uoju gimtadieniu!

Džiaugiamės ir didžiuojamės turėdami tokį aktyvų, sportišką, kūrybišką ir garbų žmogų savo bendruomenėje. Vilnietį Ilją Bereznicką drąsiai galime vadinti Lietuvos animacijos ir karikatūros pradidinku, puoselėtoju.

Vienas žinomiausių jo filmukų, Lietuvos animacijos klasika – „Baubas”.

I. Bereznickas taip pat visada buvo aktyvus žydų sporto ir kultūros puoselėtojas, Makabiadų dalyvis. 1982-1985 m. jis mokėsi Maskvos Aukštuosiuose režisūros kursuose ir įgijo animacinių filmų režisieriaus specialybę. 1985 m. pradėjo dirbti „Lietuvos kino studijoje“ animacinių filmų režisieriumi ir per savo darbo laikotarpį sukūrė – 10 animacinių filmų. Nuo 1993 m. dirbo animacinių filmų režisieriumi ir animatoriumi Norvegijoje, JAV, Izraelyje. Lietuvos dailės akademijoje įkūrė animacijos specialybę, parengė vadovėlį „Animacijos menas”.

Sveikindami su gimtadieniu linkime gyventi mažiausiai iki 120 – ties ir sukurti dar daugybę nuostabių darbų!

Mazel Tov!

Kauno Rotušėje pirmą kartą Lietuvos žydų istorijoje buvo įžiebtos Chanukijos žvakės

Šventiškai pasipuošusioje Kauno baltąja gulbe ir miesto širdimi vadinamoje Rotušėje pirmą kartą Lietuvos žydų istorijoje buvo įžiebtos Chanukijos žvakės, kurias uždegė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, o malda palydėjo Kauno chasidų sinagogos pirmininkas Iseris Šreibergas. Izraelio ambasados, bendradarbiaujant su Kauno žydų bendruomene ir Kauno miesto savivaldybe, sukviesti Chanuką šventė KŽB nariai ir gausus jaunimo bei garbingų svečių būrys. Malonu buvo matyti ilgamečius bendruomenės bičiulius, miesto valdžios, Katalikų bažnyčios atstovus, žmones, besirūpinančius litvakų paveldo išsaugojimu, istoriniais tyrinėjimais, lietuvių ir žydų santykių puoselėjimu. Izraelio ambasadoriaus pavaduotoja Efrat Hochstetler pasveikino visus susirinkusiuosius ir pasidžiaugė atgimstančia litvakų kultūra, vis stiprėjančia Izraelio ir Lietuvos valstybių draugyste. Vakaro metu širdis šilumos pripildė nuostabios tenoro Rafailo Karpio bei pianisto Dariaus Mažinto atliekamos jausmingos ir linksmos dainos jidiš kalba, o skrandžius pamalonino spurgos – tradicinis Chanukos skanėstas Izraelyje, ten vadinamos “suvganijot”. Todėl Izraelio ambasados iniciatyva Chanukai keptos spurgos Lietuvoje pavadintos “spurganiyot”. Nuo šiol ir Kauno žydai siūlo  vartoti žodį “spurganiyot”.
Nuotraukos iš Izraelio ambasados Facebooko

Premjeras sveikina Lietuvos žydų bendruomenę su Chanukos švente

Premjeras Saulius Skvernelis pasveikino Lietuvos žydų bendruomenę, kuri  šiandien įžiebia pirmąsias Chanukos žvakes ir kviečia visus geros valios  žmones į ilgametes tradicijas turinčią šventę.

„Nuoširdžiai sveikinu visą Lietuvos žydų bendruomenę su prasidedančia šviesos ir tikėjimo švente.  Chanuka suteikia puikias galimybes prisiminti senąsias tradicijas ir puoselėti pamatines vertybes. Sveikintina, kad  ši yra graži Lietuvos žydų bendruomenės šventė susilaukia vis didesnio visuomenės dėmesio“,- teigia Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

  Artėjančių švenčių proga premjeras padėkojo Lietuvos žydų bendruomenei už dalykišką bendradarbiavimą su Vyriausybe, kitomis institucijomis konstruktyviai sprendžiant bendruomenei aktualius klausimus.

„Galime tik pasidžiaugti restauruojamais žydų kultūros paveldo objektais, atgyjančiomis  sinagogomis. Šiandien visoje valstybėje šie pastatai naudojami Lietuvos žmonių kultūriniams ir švietimo poreikiams. Registruojamos ir tvarkomos žydų kapinės, puoselėjama žydų kultūra, atgaivinamos senosios tradicijos. Visa tai leidžia drąsiai  teigti,  jog mūsų bendradarbiavimas ateityje tik intensyvės ir bendromis pastangomis nuveiksime daug svarbių darbų“, –  teigia Vyriausybės vadovas S.Skvernelis.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sveikina visus bendruomenės narius su Chanukos švente!

Kasmet švęsdama Chanuką su anūkais, aš prisimenu savo vaikystės Chanuką pas senelę. Šventė nebūdavo linksma kaip dabar ir  vaišių neturėjome. Mano senelė, slėpdamasi  šventė virtuvėje, kur nebuvo langų, uždegdavo žvakutes ir melsdavosi. Chanukijos neturėjom, nes šeimos relikvijas praradome per Holokaustą. Ji meldėsi, bet malda nebuvo šventiška, nes senelė visada galvodavo apie savo sūnų, jai vaidenosi, kad kažkas ateina, ir perspėdama mane, sakydavo: „slėpkis, nes ateina vaikų akcija”. Po karo linksmybių nebūdavo. Mano senelė turbūt – ne vienintelė tokia, kuri prisimindavo ne tik Jeruzalės šventovę, bet ir savo nužudytus vaikus.

Mes švenčiame gražiau, gyvename geriau, mokėkime džiaugtis  ir švęsdami prisiminkime, kokį stebuklą Chanuka mums visiems reiškia. Daugiau šviesos ir šiltų malonių  jausmų linkiu visiems mūsų žydų bendruomenės nariams. Tegu Chanukos žvakių liepsna skleidžia gerumą namuose ir suteikia laimės akimirkų vaikams, kurie laukia Chanukos „gelt“,  ir suaugusiems, visiems, kas ateis prie šeimyninio vaišių stalo ragauti skanių žydiškų latkių.

Laimingos Chanukos, mielieji žydų bendruomenės nariai!

Šiaulių žydų benduomenės sveikinimas

Šiaulių žydų benduomenės sveikinimas

Hanukos šviesa lai apgaubia šiluma ir jaukumu, išmintis telydi Jūsų sprendimus,

Sėkmė- darbus, tolerantiškumas- santykius, meilė ir gerovė – Jūsų visų namus ir šeimas.

 Nuoširdžiai

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė

LŽB vyko iškilmingas Daumanto Todeso pagerbimas ir apdovanojimas 70 metų jubiliejaus proga. Sveikiname!

Jubiliatą sveikina Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė. Daumantas Todesas  už ilgametę visuomeninę veiklą ir tautinės kultūros bei tapatumo išsaugojimą apdovanotas Tautinių Mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės “Aukso garbės ženklu “Už nuopelnus”.

 Daumantas Levas Todesas_įsakymas ĮV-52

Sveikiname su 50-uoju gimtadieniu rabiną Šolomą Ber Krinsky! Mazal Tov!

Sveikiname su 50-uoju gimtadieniu rabiną Šolomą Ber Krinsky! Mazal Tov!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina rabiną Sholom Ber Krinsky jubiliejaus proga ir dėkoja už ilgametes pastangas  ir nuoširdų darbą mūsų bendruomenės labui.
Lietuvoje užaugo jauna žydų  karta, kuri buvo lydima Jūsų mokymo ir geradarystės.
Rabine, gimtadienio proga žydų bendruomenė Jums ir Jūsų šeimai linki stiprybės ir sveikatos, teapšviečia Jūsų ateities darbus Toros išmintis.

Mazal tov! Bis 120!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina jubiliatą Daumantą Levą-Todesą sulaukus 70-ies!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina jubiliatą Daumantą Levą-Todesą sulaukus 70-ies!

Daumantas Levas Todesas ( gim. 1947 lapkričio 25 d.) –  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Tarybos narys, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo direktorius, LSK „Makabi“ viceprezidentas, Maskvos Vachtangovo teatro direktoriaus visuomeninis konsultantas. Atgimimo laikotarpiu –  Vilniaus Mažojo teatro remėjas.
Daugybę savo gyvenimo metų jis paskyrė Lietuvos žydų paveldo, autentiškų medinių sinagogų išsaugojimui, gyvosios žydų istorijos ir kultūros sklaidai, dėjo pastangas didesnio lietuvių ir žydų tautų tarpusavio supratimo, žydų tradicijų Lietuvos visuomenėje pažinimo skatinimui.
1989 m. buvo vienas LSK „Makabi“ delegacijos siuntimo į Makabiadą organizatorių. Šioje Makabiadoje Izraelyje, tuo metu, kai Lietuvą vis dar  kaustė sovietinis režimas, lietuviškąją trispalvę pirmą kartą iškėlė Lietuvos žydų sportininkai.
Daumantai, linkime Jums sveikatos ir laimės, o Jūsų valiūkiškas šarmas, puikus humoro jausmas bei aštrus protas skleis šviesą mūsų bendruomenėje  dar ne vienus metus!

Biz Hundert un Tsvantsig!