Skelbimai

Kviečiame į įdomų renginį: Anna Halberstadt: Vilnius – mano jaunystės miestas

Ketvirtadienį, rugpjūčio 17 d., Salionas“, K. Sirvydo 6, Vilnius
18.00 Anna Halberstadt: Vilnius – mano jaunystės miestas. Poetę iš Niujorko pristato literatūros tyrinėtoja Eglė Kačkutė. Dalyvauja poetas Marius Burokas (pokalbis anglų kalba).
Šiemet forumas „Šiaurės vasara. Rašytojas svetur, tekstai su mumis“ pakvies jau ketvirtadienį, rugpjūčio 17 dieną Vilniuje. 
Forumą pradėsime susitikimu su poete Anna Halberstadt, kurios knygą „Vilniaus dienoraštis“ ką tik išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Susitikime su poete taip pat dalyvaus knygos vertėjas Marius Burokas, poetės Vilniaus prisiminimų gatvėmis ves literatūros tyrinėtoja dr. Eglė Kačkutė. 
Anna Halberstadt gimė ir užaugo Vilniuje, Holokaustą išgyvenusių žydų šeimoje. Studijavo psichologiją Maskvos universitete, sulaukusi 30-ies apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, dirbo gydytoja, taip pat – administracinį darbą psichikos sveikatos klinikose. Yra paskelbusi nemažai psichologijos straipsnių. Anna Halberstadt – dviejų poezijos knygų, „Vilnius Diary“ (2014) ir „transit“ (2016), autorė. 
Dalia Staponkutė sako: „Annos Halberstadt eilėraščiai yra tai, ko mes, lietuviškai kalbantieji, o tai reiškia – lietuviškų žodžių junginiais mąstantys žmonės – nedrįstame vienas kitam pasakyti. Tai poetiškas pasakojimas apie Vilnių, miestą, kuris niekada nebuvo toks lietuviškas kaip šiandien.“

Pokalbis su poete vyks anglų kalba.

Zarasų krašto muziejuje veikia paroda iš Vitebsko

 

savo darbų neparduodavo, visi jie buvo saugomi jo namuose, anot jo, ,,nenorėjo prekiauti savo įkvėpimu”. Deja, kaip įtariama, būtent dėl turtingos darbų kolekcijos 83 metų Y. Penas nužudytas namuose naktį. Vėliau buvo apkaltinti giminaičiai, siekę pasipelnyti iš jo kūrybos. Dailininkas Zarasų krašto muziejus vykdo projektą ,,Penas ir jo mokiniai”, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Vitebsko srities kraštotyros muziejus parengė parodą ,,Penas ir jo mokiniai”, kuri Zarasų krašto muziejuje veiks iki spalio 13 dienos.

Parodoje  eksponuojami Zarasuose (tuometiniame Novoaleksandrovske) gimusio ir augusio žymaus dailininko ir pedagogo Yjegudos Peno bei jo mokinių, garsių pasaulyje dailininkų, 22 dailės paveikslai. Zarasiškiai ir miesto svečiai turi puikią progą susipažinti su  kraštiečio ir jo išugdytų dailininkų Isaako Borovskio, Piotro Zankevičiaus, Isaako Zeldino, Jelenos Kabiščer-Jakerson, Piotro Javičiaus ir Michailo Kuznecovo kūryba.

Damos portretas. Y. Penas. 1910 m. pab. Drobė, aliejus, 64,5х45,0

Vėliau iš Zarasų ši paroda keliaus į Vilnių ir bus eksponuojama Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje.

Žydas dailininkas Yjeguda Penas (1854 – 1937) gimė neturtingoje daugiavaikėje žydų amatininko šeimoje 1854 m. birželio 5 d., anksti liko našlaitis – tėvas mirė, kai berniukas buvo vos ketverių. Religinėje mokykloje prie sinagogos jis ypač susidomėjo priešimu. Jau vaikystėje jis mėgo piešti humoristinius draugų portretus už ką neretai gaudavo lupt per rankas. Nuo trylikos metų Y. Penas priverstas uždarbiauti dažytojo pagalbininku Daugpilio mieste (Latvijoje). Jau tuomet jis pradėjo piešti reklamines iškabas, iliustracijas iš knygų, buitines sceneles. 1879 m. Y. Penas įstoja į Sankt Peterburgo dailės akademiją, o baigęs ją grįžta į Daugpilį (Latvija), vėliau barono N. N. Korfo kvietimu persikelia gyventi ir kurti į barono dvarą netoli Kreicburgo (vietovė pusiaukelėje tarp Daugpilio ir Vitebsko), po to ir vėl persikelia gyventi į Sankt Peterburgą ir gauna leidimą gyventi ten nuolat.

BIZzz sugrįžta. Kviečiame dalyvauti socialinių inovacijų festivalyje

Kviečiame dalyvauti ir pasidalinti informacija apie socialinių inovacijų festivalį – BiZzZ 2017, kurio tema šiais metais yra kultūrų įvairovė ir integracija. Festivalis, buriantis socialinius inovatorius iš visos Lietuvos grįžta su trenksmu, nes šiemet programa kaip niekada įspūdinga, tačiau viena svarbiausių programos dalių yra šio renginio dalyviai – žmonės, iš visos Lietuvos, norintys spręsti socialines problemas ar tai jau darantys. Susitikime, susipažinkime ir bendradarbiaukime! Daugiau informacijos ir detali renginio programa:

 

BiZzz.2017

 

Vilniaus žydų gyvenimą įamžinusio rašytojo kūryba bus pristatyta skambant muzikai

Rugpjūčio 10 – spalio 5 d. Vilniuje, Klaipėdoje, Kaišiadoryse, Joniškyje, Merkinėje ir kituose miestuose jau šeštąjį kartą bus rengiamas Klezmerių muzikos festivalis, kuriame bus pristatytas devynių koncertų ciklas „Muzika neįvykusiems spektakliams“ pagal Abraomo Karpinovičiaus apsakymų knygą „Paskutinis Vilniaus pranašas“, rašoma organizatorių pranešime.
Arkadijus Gotesmanas. Pranešimo spaudai savininkų nuotr.

Arkadijus Gotesmanas. Pranešimo spaudai savininkų nuotr.

Festivalio sumanytojas, vienas kūrybingiausių Lietuvos perkusininkų, avangardinio džiazo ir šiuolaikinės muzikos atlikėjas Arkadijus Gotesmanas  nori supažindinti lietuvių publiką su originaliu, jidiš kalba kūrusiu rašytoju Abraomu Karpinovičiumi (1918 -2004).

Jo kūryba įamžino buvusį Vilniaus žydų gyvenimą, buvusį žydų teatrą, žmones.  Tai savitos, dažnai keistos asmenybės: Gedalkė Kantorius, kuris manė, kad melodijas galima užšaldyti arbatinuke ir jas išlaikyti iki Velykų, Halės turgaus tautosakininkas, renkantis prakeiksmus, Rochelė, skelbdavusi esanti karaliaus rūmų dama, žmogus, kuris ant balto popieriaus piešė šekelius ir vadino juos žydų valstybės pinigais.

Koncertų metu skambės Rolando Rastausko, Adolfo Večerskio, Jevgenijos Karpikovos, Donato Katkaus ir Lauryno Katkaus skaitomos ištraukos iš A. Karpinovičiaus knygos „Paskutinis Vilniaus Pranašas“, Petro Vyšniausko (saksofonas ir fortepijonas), Vyčio Nivinskio (kontrabosas), Jan Maksimovič (saksfonas), Vytauto Labučio (saksofonas) muzika, Arkadijaus Gotesmano perkusija,  aranžuotus lietuvių ir žydų  klezmerių liaudies kūrinius atliks Borisas Kirzneris (smuikas) ir Andrius Balachovičius (akordeonas).

Festivalio organizatoriai: VšĮ „Meninių projektų ciklai“. Pagrindiniai partneriai: Lietuvos kultūros taryba, Geros valios fondas, Lietuvos žydų bendruomenė, LRT RADIJAS.

Festivalio programa ir informacija: www.facebook.lt/Klezmer music festival in Lithuania.

VI-asis Klezmerių muzikos festivalis 2017

PROGRAMA

Rugpjūčio 10 d., ketvirtadienį, 20.00, Palangos klube RAMYBĖ.  Festivalio atidarymo vakaras. Karpinovičiaus  knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika („Paskutinis Vilniaus pranašas“ ir  „Žydiški pinigai“ ištraukos)

Dalyvauja: skaitys nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas Rolandas Rastauskas, Arkadijus Gotesmanas (perkusija).

Rugpjūčio 24 d., ketvirtadienį, 19.00, Žydų kultūros ir informacijos centre (Vilnius).

Karpinovičiaus  knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika (ištraukos iš apsakymų: „ Tamara Ilgšė“ ir „Tautosakininkas“) Dalyvauja: skaitys aktorė Jevgenija Karpikova, Andrius Balahovičius (akordeonas).

Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 18.30,  Šeduvos kultūros ir amatų centre.

Karpinovičiaus  knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika (ištrauka iš apsakymo „Tamara Ilgšė“, renginio metu rodoma ištrauka iš Akvilės Žilionytės projekto „Knygų ekranai“). Dalyvauja: aktorė Jevgenija Karpikova, Arkadijus Gotesmanas (perkusija).

 

Rugpjūčio 2-ąją dieną visame pasaulyje minima romų Holokausto aukų atminimo diena

Rugpjūčio 2-ąją dieną visame pasaulyje minima romų Holokausto aukų atminimo diena

Tradiciškai tądien prisimename vieną tragiškiausių įvykių šios etninės grupės istorijoje. Prieš 73 metus, 1944-aisiais metais, naktį iš rugpjūčio antrosios į trečiąją, vadinamojoje čigonų šeimų stovykloje Auschwitz-Birkenau dujų kamerose nužudyti visi ten buvę romai – beveik trys tūkstančiai vaikų, moterų ir vyrų. Ši naktis žmonių atminty išliko kaip „Juodoji čigonų naktis“.

Apie vokiečių okupacijos metu žudytus romus duomenų išlikę mažai, tačiau istorikų teigimu, romų tautybės žmonės, kaip ir žydai, buvo žudomi dėl rasinių priežasčių. Nacių okupacijos laikais mėginta romus priskirti prie nenaudingų žmonių ir juos atskirti nuo visuomenės, vėliau – sunaikinti. Daug jų sušaudyta, nunuodyta dujų kamerose. Romus vertė „savanoriškai“ sterilizuotis, juos naudojo fiziniams darbams ir medicininiams eksperimentams.  Skaičiuojama, kad okupacijos metu žuvo maždaug kas trečias Lietuvos romas. Iš viso pasaulyje per Holokaustą sunaikinta pusė milijono romų.

Prašoma atsiliepti Kaune gyvenusį Piotr Šoichet Haimovič

LŽB gavo laišką iš Kauno, kuriame teiraujamasi informacijos apie buvusį Kauno gyventoją Piotr Šoichet Haimovič. Informacijos prašo kauniečiai, įsigiję butą, kuriame gyveno Piotr Šoichet Haimovič.

“Įsigijome patalpas Kaune, Gedimino g. 48-5, iki 1989 m. šiame bute gyveno Piotr Šoichet Haimovič, pasak buvusių savininkų, kurie iš jo įsigijo butą tuo metu, kai jis su šeima išvyko gyventi į Izraelį. Specialybė: gydytojas, karininikas.

Pastatas ir butas yra paveldinis, tai reiškia, kad jame saugomas fasadas ir interjero detalės. Viliamės, kad Piotr Šoichet Haimovič ar jo šeimos nariai turėtų pastato ar buto interjero nuotraukų ir galėtų daugiau papasakoti, tuo jie labai padėtų mums atkurti autentišką interjerą ir pastatui įkvėptų istorijos. Siekiame, kad pastatas būtų įtrauktas į Europos kultūros paveldo sąrašą, todėl visos pastato gyventojų istorijos yra be galo reikšmingos.”

Laišką parašė Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Jų telefonas: +370 640 23 677

banys.karolis@gmail.com    gaidamavicius.petras@gmail.com

Izraelio ambasados Lietuvoje kvietimas

Mieli draugai,

Rugpjūčio 27 d., sekmadienį, 11 val., jau trečius metus iš eilės Izraelio Ambasada švęs paskutinį vasaros savaitgalį

ir pasitiks artėjančius Žydų Naujuosius metus (Rosh – Hashana)

kartu su draugais minant dviračius Vilniaus gatvėmis, skambant šventinėms dainoms ir muzikai.

Kviečiame važiuoti kartu su mumis, pasikvieskite ir Jūsų šeimą, bendradarbius ir draugus!

Šiais metais važiuosime 10 km ir maršrutas tikrai nesudėtingas!

Visus, kurie negali važiuoti, tačiau nori prisijungti, kviečiame pasitikti dviratininkus prie Baltojo tilto 12 val.

Komandoms, kurios užsiregistruos  iki rugpjūčio 1 d., bus rezervuoti  šiai progai pagaminti marškinėliai – praneškite mums, kiek narių bus Jūsų komandoje ir kokių dydžių marškinėlių reikės. Paskubėkite, nes marškinėlių kiekis yra ribotas!

Iki pasimatymo Rotušės aikštėje!

Nuoširdžiai, Amir Maimon, Izraelio ambasadorius

 ir Izraelio Ambasada Konstitucijos pr. 7, LT-09308,Vilnius, Lithuania,

Tel.: +370-5-2502500

E-mail:  info@vilnius.mfa.gov.il

 *Prašome atvykti į Rotušės aikštę anksčiau, atsiimti dviračių lenteles ir pasiruošti – startuosime lygiai 11 val.  Ambasados komanda bus aikštėje nuo 10 val.

*Rekomenduojame devėti šalmus! 

Rugpjūčio 1 d.: moksleiviai pristatys patyčių prevencijai skirtą parodą

Rugpjūčio 1-ąją Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente vyks tarptautinio edukacinio projekto „Leiskite man būti savimi – Annes Frank gyvenimo istorija“ Lietuvoje pristatymas ir to paties pavadinimo parodos turas kartu su projekte dalyvaujančiais moksleiviais-gidais.

Liepos mėnesį bibliotekoje eksponuojamą dviejų dalių kilnojamąją parodą „Leiskite man būti savimi…“ sukūrė A. Frank namuose Amsterdame (Nyderlandai) veikianti jos atminimą puoselėjanti organizacija. Paroda skirta patyčių prevencijai, ji skatina susimąstyti apie pirmines ir pačias svarbiausias priežastis, kurios lėmė ir tebelemia nacizmo, kitų režimų neapykantos ideologijų sėkmę XX a. ir XXI a.

Pirmoji parodos dalis skirta A. Frank gyvenimo istorijai (nuo gimimo 1929 m. iki mirties Bergen-Belzeno koncentracijos stovykloje 1945 m.). Čia pateikiamos nuotraukos ir tekstai, pasakojantys apie mergaitę supusį pasaulį: Hitlerio iškilimą, Antrąjį pasaulinį karą, žydų persekiojimą ir kt. Lankytojams informacija apie Holokaustą ir Antrąjį pasaulinį karą pateikiama per A. Frank, rašiusios dienoraštį, gyvenimo istoriją. Antroji parodos dalis A. Frank istoriją susieja su šiandienos aktualijomis: pasakojamos šiuolaikinių jaunuolių istorijos, atskleidžiama, kaip paaugliai suvokia save, kaip juos mato ir vertina kiti. Parodoje aiškiai atskleidžiama, ką reiškia išankstinės nuostatos, kaip tai gali lemti socialinę atskirtį ar net diskriminaciją.

Kviečiame apsilankyti parodos uždaryme ir pasiklausyti moksleivių lūpomis pasakojamų istorijų.

Paroda „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“ veiks iki liepos 28

Paroda „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“ veiks iki liepos 28

Paskutinės dienos, kai galima aplankyti parodą „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“, ji veiks iki liepos 28 dienos!

Tuo tarpu visus norinčius pamatyti unikalius dokumentus ar išgirsti įdomių faktų, istorijų, pavyzdžiui, kodėl Strašuno biblioteka – lyg didžiuliai suakmenėję smegenys, kviečiame į turą, kurį ves Centro vadovė Lara Lempertienė. Turo metu jūsų lauks diskusija.

Susitikime liepos 28 d. 15 val. Nacionalinėje bibliotekoje, parodų salėje, 3 a.

See More

Tautinių mažumų departamentas skelbia konkursą žurnalistams

Tautinių mažumų departamentas skelbia konkursą žurnalistams

„Žiniasklaida yra labai svarbi visuomenės nuomonės formavimo priemonė, todėl atsakingas žurnalistų požiūris į savo darbą, supratimas apie atliekamą svarbią socialinę misiją ir noras tobulinti mūsų šalies visuomenę mažinant priešiškumą ir skatinant dialogą tarp žmonių turi būti pastebėtas ir įvertinas. Kviečiame Lietuvos žurnalistus domėtis visų mūsų šalyje gyvenančių tautybių gyvenimu, rašyti apie tai ir siųsti savo publikacijas Tautinių mažumų departamentui“, – sako Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė.
Į premiją gali pretenduoti straipsnio, radijo arba televizijos laidos, skatinančios tarpkultūrinį dialogą autorius arba autorių kolektyvas, savo darbą publikavęs spaudoje arba elektroninėje žiniasklaidoje, skelbęs per radiją arba televiziją nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki spalio 30 d.

EDUKACINIS PLENERAS 2017 m. liepos 31 rugp 4 dienomis

Mielieji bendruomenės nariai,

visi turintys polinkį tapyti, mėgstantys meną, gamtą ir puikią draugiją tikrai nenusivilsite
dalyvaudami edukaciniame tapybos plenere,
kuris organizuojamas jau trečius metus iš eilės.

Edukacinis pleneras 2017 – 5 dienos ir 4 naktys praleistos meno pasaulyje įkvepiančios gamtos apsuptyje kartu su žinomais dailininkais –
Raimondu Savicku (Lietuva), Alexander Ganelin (Izraelis) bei Anna Khodorkovski (Izraelis).

Plenero dalyvių laukia:
4 naktys dviviečiuose arba triviečiuose kambariuose „Įlankos“ sodyboje prie Bebruso ežero Molėtų rajone;
maitinimas tris kartus per dieną (pasirūpinsime ir vegetarais!)
praktiniai užsiėmimai ir asmeninės dėstytojų konsultacijos
dažų ir priemonių rinkinys praktiniams užsiėmimas
edukacinė ir laisvalaikio programa: kruizas pramoginiu keltu „Švyturys“ po Bebrusų ežerą, pirtis ir sauna, įvairi kultūrinė programa, Šabato sutikimas.

Dalyvio mokesčio kaina bendruomenės nariams – 150 EUR.  |
Kviečiame registruotis iki liepos 18  12 val.

Sumokėjus prašome atsiųsti mokėjimo nurodymo kopiją el. paštu: zanas@sc.lzb.lt

Registracija ir papildoma informacija:|
Žana Skudovičienė e-paštu: zanas@sc.lzb.lt arba tel. + 370 67881514.

Rekvizitai apmokėjimui:
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
įm. k. 190722117
PVM kodas: LT100010504214
Sąskaitos nr.  LT09 7044 0600 0090 7953
AB SEB bankas

Mokėjimo paskirtis : Edukacinis pleneras 2017 (nurodykite vardą bei  pavardę asmens už kurį daromas pavedimas)

Edukacinio plenero rėmėjai: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Geros valios fondas, JDC.

Kvietimas į filmo „Holokaustas, pabėgimo tunelis“ premjerą

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ir JAV ambasados Vilniuje vardu norime Jus pakviesti į dokumentinio filmo „Holokaustas, pabėgimo tunelis“ premjerą muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) liepos 18 d., antradienį, 17.30 val. Po filmo peržiūros vyks diskusija su Panerių masinių žudynių vietą bei Didžiosios sinagogos teritoriją tyrusiais JAV, Izraelio ir Lietuvos archeologais. Renginys vyks anglų kalba, o daugiau informacijos rasite prisegtame kvietime. 

Šiauliuose atidaryta paroda, skirta Rauliui Wallenbergui

Raulis Valenbergas gimė 1912 m. rugpjūčio 4 d. Stokholme, Švedijoje, vienoje turtingiausių Švedijos šeimų – dažnai vadinamų Švedijos Rokfeleriais. Tarp jos narių buvo daug bankininkų, pramoninkų, diplomatų ir dvasininkų. Nors Raulis studijavo Mičigano universitete architektūrą, jam jau buvo numatyta vieta šeimos banke, ir 1936 m., jis išvyko mokytis verslo į Haifą (tuometę Palestiną). Raulio proprosenelis buvo į krikščionybę atsivertęs žydas. Haifoje Raulis gyveno žydų pensione ir greitai pajuto nacistų grėsmę Europos žydams, nes dėl pabėgėlių mieste žydų padidėjo iki 50 000.
1939 m. Raulis grįžo į Švediją ir tapo vieno Vengrijos žydo verslo partneriu. Tačiau Valenbergas pradėjo bodėtis savo darbu ir gyvenimu ir užsimojo padaryti ką nors tikrai vertinga.
Trisdešimt vienerių metų Raulis Valenbergas buvo įtrauktas į amerikiečių planą užkirsti kelią žydų naikinimui. Slapta remiamas amerikiečių, bet keliaudamas kaip Švedijos diplomatas, Valenbergas atvyko į Vengrijos sostinę Budapeštą ir tapo atsidavusiu Budapešto žydų gynėju nuo nacistų. Jis žinojo, kad jo misija pavojinga ir kad jis turi veikti greitai. Valenbergo užduotis buvo išgelbėti kiek galima daugiau pasmerktųjų mirti.
Norėdamas išgelbėti kuo daugiau žydų, Valenbergas pradėjo išdavinėti jiems „apsauginius pasus“. Tokį pasą turintis asmuo galėjo repatrijuoti į Švediją ir jį globojo Švedijos karališkoji diplomatinė misija Budapešte. Iš pradžių pasus gaudavo tik asmenys, turėję Švedijoje giminių arba verslo reikalų. Vėliau, išduodamas pasus, Valenbergas šių apribojimų nepaisė.
Tačiau Valenbergas neapsiribojo vien pasų išdavimu. Netrukus jis sukūrė 335 paprastų žmonių ir 40 gydytojų organizaciją, kuri įsteigė ir prižiūrėjo dvi ligonines, vargšų valgyklas ir vaikų lopšelius. Pralaimintiems karą vokiečiams ir juos palaikantiems vengrams jis pareiškė, kad visi žydų persekiotojai vėliau ar anksčiau bus teisiami kaip karo nusikaltėliai. Grasinimų Valenbergas nebijojo: „Mano gyvenimas yra tik vieno žmogaus gyvenimas, o čia yra daugelio gyvybių išgelbėjimo klausimas“.
Karo pabaigoje liko gyvų apie 120 000 Vengrijos žydų, iš kurių apie 20 000 išgelbėjo Valenbergas.
1945 m. sausio mėn. Valenbergas buvo suimtas sovietų slaptosios milicijos NKVD ir išvežtas į NKVD būstinę Lubiankoje, vėliau į Lefortovo kalėjimą.

Vilniuje vyks Lietuvą išgarsinusio filmo „Pasipriešinimas“ peržiūra

Birželio 21 d. 17.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) vyks Lietuvoje sukurto, istoriniais įvykiais paremto filmo „Pasipriešinimas“ peržiūra ir susitikimas su jame nusifilmavusiais lietuvių aktoriais bei knygos „Pasipriešinimas: Bielskių partizanai“ autorės Nechamos Tec dukra Leora Tec.

„Pasipriešinimas“ (angl. Defiance, 2008 m., 131 min.) pasakoja apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gyvenusius brolius Bielskius, kurie miškuose slapstėsi nuo nacių persekiojimo. Bielskių kova už gyvybę galiausiai virto žygdarbiu – jų dėka karo pabaigos Lipišanskos miškuose sulaukė 1200 žydų, pabėgusių iš Baltarusijos ir Vilniaus getų.

„Pasipriešinimas“ – vienas brangiausių ir sėkmingiausių Lietuvoje sukurtų meninių filmų. Be pagrindinį vaidmenį atlikusio britų aktoriaus Danieliaus Craigo, geriausiai žinomo dėl slaptojo agento Jameso Bondo vaidmens, „Pasipriešinime“ nusifilmavo visa plejada Lietuvos aktorių ir muzikos pasaulio atstovų, tarp kurių – Leonardas Pobedonoscevas, Antanas Šurna, Rimatė Valiukaitė, Dalius Mertinas, Edita Užaitė, Dalia Michelevičiūtė, Vidas Petkevičius ir kiti.