Religija

Ką daryti, kai žmona pyksta ant manęs?

Ką daryti, kai žmona pyksta ant manęs?

Kiekvienas žmogus skirtingai žiūri į jį supantį pasaulį. Kitaip sakant, kiekvienas žiūri pagal savo asmeninę „prizmę“. Iš tikro, jei sutiksime su tuo, kad kiekvieno „prizmė“ yra skirtinga ir unikali, lengvai galėsime gerbti kiekvieną žmogų. Taip pat galėsime suprasti, kad pasaulis yra ne tai, ką aš matau „automatiškai“, o tai – kokį paaiškinimą aš jam duodu.

Tai reiškia, kad du žmonės žiūrėdami į tą patį dalyką, mato visai kitą „vaizdą“. Tai yra todėl, kad mes matome per savo norų, savo jausmų prizmę. Iš tikro mes matome ne tiesą, o tai, ką mes norime pamatyti.

Todėl vienas iš žymių ravo Barucho Ašlago mokinių ravas Hilelis Gelbšteinas sakydavo: „Stabtelk, prieš darydamas išvadas, pirmiausiai pasistenk suprasti, kas parašyta ir tada pamatysi visai kitus dalykus“.

Mokėmės iš pamokų apie „šeimos santykius“, jei žmona sako: „Aš ant tavęs labai pykstu“. Ką reikia išgirsti? Teisingiausia išgirsti tiesą ir atsakyti: „Aš taip pat tave labai myliu“. Iš tikro, kai žmona šaukia ant tavęs, nes taip gali būti, nes ji nori didesnio tavo dėmesio ir meilės  žodžių. Juk ji nešaukia ant kažko iš gatvės, ji kreipiasi į tą, kuris yra iš tikro jai brangus ir mylimas.

Jei jau tai suprantame, tada galime į gyvenimą pažvelgti visai iš kitos pusės.

Baal Sulamas str. „Pratarmė knygai Zohar“ moko, kad realybė yra labai „lanksti“, ir iš tikro mes viską matome savo „viduje“. Sakoma, kad poetas, žiūrėdamas į arfą, mato gražią moterį ir panašiai…

Todėl pagal mūsų pavyzdį, visai nesvarbu, kokiu tonu žmona kalba su manimi, jei mano uždavinys yra mylėti žmoną, tai galiausiai ir apsprendžia visą realybės „paveikslą“.

Iš tikro tai jau visai kitas „žvilgsnis“ į mus supantį pasaulį. Tai „meilės žvilgsnis“ į visus žmones, tai „meilės žvilgsnis“ į Kūrėją. Tai tikras ir teisingas žvilgsnis!

                                              Ravas Adamas Sinajus

              Šabat Šalom!

Šavuot šventė jau greitai

Šavuot šventė jau greitai

Šavuot šventė su visu savo grožiu jau stovi ant mūsų slenksčio. Ši šventė prašo iš mūsų pačio brangiausio dalyko. Žmogus turi atnešti pirmąjį derlių, taip kaip įsako mūsų šventoji Tora šią išaukštintą, Toros dovanojimo dieną, Mes stengiamės tai „pamatyti“ ir pajusti savo sieloje. Iš tikro šią dieną mes galime nusipelnyti ne tik „Dovanos“, bet ir patys dovanoti.

Parašyta: „Kai ateisi į žemę, kurią Kūrėjas duoda tau kaip palikimą, kad paveldėtum ją ir apsigyventum joje. Paimsi iš žemės pirmąjį derlių, kurį atneši iš savo žemės ir sudėsi į pintinę, nueisi į vietą, kurią išrinks Kūrėjas, kurioje bus Jo vardas“.

 „Pirmasis derlius simbolizuoja „šventumo vaisius“, kuriuos žmogui skiria pats Kūrėjas. Tai lyg padėkos Kūrėjui suvokimas, lyg pasakymas: „Pirmasis derlius yra Tavo nuopelnas“. Pirmasis derlius reiškia nuostabius dalykus:

Mano tėvas buvo „pražuvęs“ aramėjas, nusileido į Egiptą ir apsigyveno ten su negausiu būriu, kol tapo ten didele ir labai stipria tauta. Egiptiečiai elgėsi su mumis blogai, kankino,  vertė sunkai dirbti. Tada kreipėmės į mūsų Kūrėją ir Kūrėjas išgirdo mūsų balsus, pamatė mūsų vargus, sunkų darbą ir priespaudą. Kūrėjas išvedė mus iš Egipto stipria ranka, ištiesta dešine, su didele baime ir ženklais. Ir atvedė į šią vietą, davė šią žemę, kur teka pienas ir medus. Todėl dabar aš atnešiau žemės pirmuosius vaisius, kuriuos man davė Kūrėjas“.

Kas gi tas aramėjas? Tai „Lavano“ aspektas žmoguje.Tačiau labai keista, kodėl šis „juodas“ (neigiamas) aspektas Toroje yra vadinamas „baltu“ (lavan – baltas)?

Lag Ba Omer šventė tvirtovėje prie Didžiulio ežero

Lag Ba Omer šventė tvirtovėje prie Didžiulio ežero

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Vilniaus žydų religinė bendruomenė pakvietė gegužės 3d. švęsti Lag Ba Omer prie Didžiulio ežero. Šventėje dalyvavo Izraelio ambasadorius Amir Maimon, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, rabinas Šalomas Ber Krinskis.

Lag Ba Omer – žydų vienybės šventė pažymima linksmybėmis, šokiais ir dainomis bei maldomis Kūrėjui. Lag Ba Omer naktis – laužų naktis. Svarbiausias laužas uždegamas ant statinio stogo virš rabi Šimono bar Jochajaus kapo Meirono vietovėje, Aukštutinėje Galilėjoje. Pagrindinė priežastis, kodėl rabi Šimono bar Jochajaus mirties metinės pažymimos tokia forma –jam priskiriama knygos „Zohar“ autorystė.

Ši knyga ryškia šviesa apšviečia Toros išmintį, kuri, karaliaus Šlomo žodžiais, pati yra šviesos šaltinis: „Priedermė – žvakė, o Tora – šviesa“. O pranašo Jeremijo lūpomis pats Kūrėjas sako: „Nes tokie mano žodžiai – jie kaip ugnis!“

LŽB pranešimas dėl Kalev Krelin pareigų

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei iš visuomenės informavimo priemonių tapo žinoma, jog Maskvoje gimęs Kalev (Calev) Krelin vykdo veiklą Lietuvoje, prisistatydamas Vyriausiuoju Lietuvos rabinu arba yra taip pristatomas.

Informuojame, kad Vyriausiojo rabino pareigybės atsisakyta prieš kelerius metus keičiantis rabinams  ir Kalev Krelin niekada nebuvo paskirtas eiti šių pareigų. Šiuo metu tarp Kalev Krelin ir LŽB  nėra susiklosčiusių jokių sutartinių santykių, todėl pareiškiame, jog Kalev Krelin neturi teisinio pagrindo veikti LŽB vardu. Atitinkamai LŽB nėra atsakinga už su Kalev Krelin sudarytus sandorius bei iš to kylančias teisines pasekmes.

PESACH šventė ir jos gili prasmė plačiau

Aut. Jonatanas Vitkauskas

Pirmoji dalis

2018m. pavasarį Žinijos draugijos GAUBLIO klubo nariai susitiko su Ruth Reches*, kuri baigusi Izraelio Bar Ilano universitetą, sugrįžo į Lietuvą mokyti hebrajų kalbos.

Prelegentė klubo nariams ir dalyviams papasakojo apie svarbiausią žydų šventę – Pesach**, kuri skirta įvykiams, susijusiems su žydų išsilaisvinimu iš vergijos.

Pesacho šventės ritualą sudaro 15 punktų. Kiekvienas šių punktų iš esmės atitinka kodą po kuriuo slypi gili metafizinė prasmė. Todėl ritualas atliekamas pagal griežtą tvarką, vakarienė vadinama Sederiu.

Vienas svarbiausių Sederio dalykų yra penktasis, kurio pavadinimas –  Magid. Tai yra pasakojimas, sukurtas, vykdant Dievo nurodymą, kuris skamba taip: ,,Papasakok savo sūnui.“

  

Nepailstantis GAUBLIO klubo prezidentas LEOPOLDAS TARAKEVIČIUS klubo Sederį pradeda žodžiais: ,,Pagaliau mūsų tarpe yra tikra žydė, kuri ,manau, sugebės atsakyti į visus mus dominančius klausimus. Kviečiu visus pasinaudoti šia išskirtine proga.“

Žydai visur ir visada ypatingą dėmesį skiria vaikams. Matyt todėl, Ruth Reches pasakojimą, skirtą žydų išėjimui iš Egipto ir žydų tautos atsiradimui, pristato vaikų pasaulėjautai pritaikyta forma. Be kita ko, ši forma nesutrukdė po jos pranešimo įsiplieksti karštoms diskusijoms.

Magid prasideda taip:

Pesacho Sėderis Vilniaus choralinėje sinagogoje

Nuotraukoje Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas S.Levinas ir Chorainės sinagogos rabinas Š.B.Krynskis. Kadangi šventinės apeigos vyko per Šabą, kai negalima fotografuoti, todėl nuotraukos darytos iki žmonėms susirenkant į sinagogą.

Vilniaus choralinė sinagoga atjaunėjusi,  svetingai pasitiko svečius, atėjusius švęsti Pesachą.  Šiais metais pažymėsime šios sinagogos 115 metų jubiliejų!

Daugiau nei 170 žmonių autentiškai atšventė ir tuo pačiu pratęsė šią svarbią judėjams tradiciją. Pesacho šventė turi ypatingą apeigų eigos tvarką. Prisiminėme ir išjautėme tai, ką patyrė judėjai, išeidami iš vergijos į laisvę, į pažadėtąją žemę.                                                                                    Vilniaus sinagoga laukia svečių. 

Smagu, kad nemaža grupė izraeliečių atėjo į Vilniaus sinagogą ir entuziastingai įsijungė į šventę. Atsisveikindami dėkojo ir sakė, kad jautėsi kaip namuose.

Džiugu, kad  apie 40 jaunuolių patys papuošė sinagogos valgyklą ir šauniai šventė. Ši Amit ir Viktorijos iniciatyva – puikus rezultatas. Tikimės, kad tai taps tradicija.

Nuotraukoje jaunimo Sėderio stalas.

Visur suspėjantis rabinas Krinskis ir rebecen Dina sukūrė ir palaikė ypatingą šventinę atmosferą, vedė šventę, aiškino jos prasmę, pasirūpino, kad Pesachas būtų estetiškas ir prasmingas.

Ačiū ir mūsų bičiuliams ne žydams, kurie atėjo ir parodė nuoširdų susidomėjimą.

 

Vilniaus Choralinė sinagoga ruošiasi Pesacho Sederiui ir laukia visų

Vilniaus choralinė sinagoga ruošiasi Pesacho Sederiui.
Šį kartą švęsime kartu su jaunimu. Nuotraukose bendra salė ir salė skirta jaunimui, ji antroje nuotraukoje. Pesachas, skirtas jaunimui prasideda 21:00 ir jį organizuoja Lietuvos žydų studentų sąjunga kartu su LŽB, VRŽB bei Rabinu Sholom Ber Krinskiu i r rebecen Dina .
Bilietų dar yra. Juos galima bus įsigyti prie įėjimo.
Malda 19 v., Sederio pradžia – 19:30 v.
Sederį ruošia ravas Krinsky ir rebecen Dina.
Pesach kasher v’sameach !
               VŽRB pirmininkas Sh. Levin                   

                 

Laukiam Pesacho šventės ir macos

Gerbiami LŽB Socialinių programų departamento klientai!

Nuo 2018 m. kovo 15 d. – iki kovo 29 d.

LŽB Socialinių programų departamento klientai MACĄ gali atsiimti  nuo

nuo 11.00 iki 15.00 val.

kompiuterinėje klasėje  (I – ame aukšte)

Darbo dienomis!

       

LRT TV KULTŪRA filme – restauruotos senosios Lietuvos sinagogos

„Atspindžiai. Pakruojo sinagoga“

Lietuvoje pamažu atgimsta vertingas žydų sinagogų paveldas. Nors miesteliuose, buvusiuose štetluose nebeliko nei vieno žydo, jų sinagogos kai kur dar tebestovi. Drąsesni ir protingi merai bei miestelių bendruomenė, skatinami Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos žydų bendruomenės imasi restauruoti šiandien jau tapusį neįkainojamą, per Holokaustą sunaikintų žydų paveldą. Sinagogos atgimsta ir tarnauja miestelių kultūros reikmėms.

LRT TV KULTŪRA rengia filmų ciklą „Atspindžiai“, skirtą paveldui. Šiame puslapyje rasite nuorodą ir galėsite žiūrėti filmą apie restauruotas sinagogas. Filmo pradžioje matysite seniausią iki šių dienų išlikusią 2017m. restauruotą medinę sinagogą Lietuvoje. Sinagoga veikė pagal paskirtį iki Antrojo pasaulinio karo, kai Holokaustas sunaikino Pakruojo žydų bendruomenę. Pakruojo žydų sinagogos pastato tvarkybą ir pritaikymą kultūros ir viešosioms reikmėms įgyvendino Pakruojo rajono savivaldybės administracija. Projektą finansavo Islandija, Lichenšteinas ir Norvegija. Restauratorų darbai atlikti puikiai, sinagogos interjere dominuoja žydų menui būdingi dekoro elementai ir žydų etniniai simboliai, tapyboje – floros ir faunos motyvai. Itin puošnus ir įspūdingas buvęs šios sinagogos aron kodešas.

Po Pakruojo sinagogos filme taip pat matysite restauruotas Kauno ir Joniškio sinagogas.

Rabino pamoka

Šią savaitę perskaičiau straipsnį apie neseniai atliktą mokslinį tyrimą, kuriame teigiama, kad žmogaus laimėjimai labiau priklauso nuo jo sėkmės, o ne nuo talentų ir protinių sugebėjimų.

O kas Toroje apie tai rašoma?

“Šešių dienų darbas turėtų būti atliktas, o septintąją dieną – šeštadienį – Šabatas  Visagaliui”.

Kyla klausimas, kodėl sakoma, kad “reikia dirbti”, o ne “šešias dienas dirbti”? Atsakymas suteikia mums labai stiprų impulsą, kuris iš esmės gali pakeisti mūsų gyvenimą, jei mes tikrai apie tai galvojame.

Tora tvirtina, kad mūsų darbų sėkmė priklauso tik nuo Visagalio palaiminimo.

Jis nori , kad mes dirbtume  natūraliai, bet tuo pačiu metu, realus galutinis rezultatas priklauso nuo to, ar mes prisimename ir suvokiame, kad tik Jis mums garantuoja sėkmę, o juk dažnai remiamės savo talentais, pastangomis, kitais dalykais.

Štai kodėl Tora mums praneša: šešias dienas darbas turi būti dirbamas. Tai reiškia, kad prireiks pastangų ir laiko, tačiau pagrindinis mūsų dėmesys ir rūpestis turėtų būti sutelktas į mūsų misiją gyvenime, ar mes gyvename kaip žydai.

Purimas Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Vasario 28d. Vilniaus Choralinėje sinagogoje Vilniaus, Kauno ir bendruomenių žydai pasitiko vieną iš linksmiausių švenčių – Purimą.

Purimas yra šventė, skirta atminti stebuklingą žydų išgelbėjimą, vykusį Persijos karalystėje daugiau nei prieš 2400 metų, karaliaus Ahašverošo laikais.

Pagrindinis šventės įsakymas – “Magilat Esteros” ritinio skaitymas. Kiekvienas privalo du kartus išklausyti pasakojimo apie Esteros žygdarbį: vakare ir kitą dieną. Geriau klausytis Esteros pasakojimo skaitymo sinagogoje su daugybe žmonių, nes tai taip pat yra “stebuklo šlovinimas”.

Šį įsakymą įvykdė visi, kurie atėjo į Vilniaus sinagogą. Skaitydamas ritinį, rabinas Šolomas Ber Kryńskis sakė, kad Hamanas yra piktadarys, kuris norėjo išnaikinti žydų tautą, tai girdėdami susirinkusieji į sinagogą, trypė kojomis , švilpė ir triukšmavo, demonstruodami panieką Hamanui.


Purimas visada linksma šventė, nes pagal Esteros ritinį ši šventė yra simbolis, kaip “viskas pasisuko aukštyn kojomis”: džiaugsmas pakeitė grėsmę ir žūtį.

Purimas yra karnavalo šventė, todėl vaikams ji labai patinka. Po Esteros istorijos pristatymo  tikras iluzionistas rodė savo stebuklus, po to vyko karnavalo kostiumų konkursas.

Natalja Cheifec kviečia į paskaitą rusų kalba

Natalja Cheifec kviečia į paskaitą rusų kalba

“Vilna  ir  Mežrič –  dvi   Toros  studijavimo  mokyklos”

Jūs sužinosite apie: 
-Ką vadiname litvakais?
-Lietuvos žydų tradicijas ir papročius
-Kas yra chasidizmas – atsiradimo priežastys ir istorija
-Mitnagdim ir chasidim: ar yra tikra visuomeninio konflikto priežastis?
Mitnagdim* – Vilniaus Gaono palikuonys

*Misnagdai (literatūrine hebrajų kalba mitnagdai), t.y. chasidų judėjimo priešininkai.
Laukiame Jūsų Pylimo g. 4, II aukšto posėdžių salėje, kovo 4 d. nuo 15.00 val.

Registruokitės, dalyvavimas nemokakas >>goo.gl/JbypwU
Iliustracija “Besimeldžiantys Rabinai” Anthony Falbo

Purimo šventė ir skirtumas tarp jom kadoš ir jom tov (pagal Ravą J.D. Soloveičiką)

Purimo šventė ir skirtumas tarp jom kadoš ir jom tov (pagal Ravą J.D. Soloveičiką)

Dr. doc. Aušra Pažėraitė

Purimo šventę šiemet pradedame švęsti trečiadienio vakare, vasario 28-tą.

Ravas Josefas Dovas Soloveičikas yra aiškinęs Purimo (bei Chanukos) skirtumą nuo kitų švenčių, tame tarpe ir Šabo. Šventės hebrajiškai (halakhiniu požiūriu) vadinamos dvejopai (t.y., liaudyje gali pasitaikyti visaip). Yra dvi sąvokos:  jom kadoš (pažodžiui, šventa diena, kartais sakoma kdušat hajom, dienos pašventinimas) ir jom tov, jomim tovim (pažodžiui gera diena, geros dienos).  Pirmuoju atveju yra švenčių, kurios turi kdušat hajom, t.y. šventumą savyje. Ir yra kita grupė švenčių, kurias klasifikuojame kaip jomim tovim. Abu terminai yra biblinės kilmės. Kai žmonės kalba apie dienas apskritai, jos yra tiesiog laiko skaičiavimo matas, nieko daugiau. Prasmės požiūriu jos tokios pat tuščios, kaip ir erdvė. O judaizme jos yra lyg gyvos būtybės, turi savo pobūdį, savybes, individualumą, ar netgi galima sakyti, asmeniškumą: geros dienos, blogos dienos. Tačiau ne ta prasme, kad kažkas žmogui tomis dienomis atsitiko – geri ar blogi dalykai, bet todėl, kad pačios dienos yra geros arba blogos. Tą dieną (per vieną Roš hašana), kai kunigas Ezra perskaitė Jeruzalėje susirinkusiems žmonėms Įstatymo knygą, verkiantiems žmonėms jis pasakė: „Eikite, valgykite rinktinius valgius ir gerkite saldžius gėrimus(…), nes ši diena šventa mūsų Viešpačiui [ki-kadoš hajom laadoneinu]“ (Neh 8,10).

O jom tov matome Esteros knygoje tą dieną, kurią žydai apsigynė nuo savo priešų (t.y. Purimas), ir jiems „skausmas pavirto džiaugsmu, o gedulas – gera diena [jom tov], „jie buvo įpareigoti jas švęsti kaip puotų ir linksmybės dienas, kaip progą siųsti skanėstus vieni kitiems ir dovanas vargšams“ (Est 9,23). Ir nors kitos visos šventės gali būti pavadinamos jom tov, bet Šabas niekada negali būti taip vadinamas. Tačiau daugelis švenčių, kaip ir Šabas, turi kdušat hajom, pašventinimą. Tik Chanuka ir Purimas neturi. Jos yra tik jomim tovim. Geros dienos. Ką reiškia šis skirtumas?

Ravas aiškina, kad dienos pašventinimas yra jos išskyrimas. Tokių dienų kaip ir Šabo laikymosi esmė – ne socializacija, ne bendravimas, ne dalinimasis su kitais, bet atsiskyrimas. Pirmiausia – atsiskyrimas nuo visuomenės. Kūrėjas per Šabą nori žmogaus vien tik sau, nenori juo su niekuo dalintis. Tai „išlaisvinimo nuo visuomenės“ diena. Visas kitas savaitės dienas žmogus dirba, per darbą kurdamas ir plėtodamas įvairius saitus ir ryšius su kitais žmonėmis. Per Šabą visa tai turi liautis, būti sustabdyta. Tada žmogus lieka vienišas Kūrėjo akivaizdoje. Tai lyg egocentrizmas, kuris yra būtinas, kad žmogus išsilaisvintų, kad, galiausiai jo kūrybingumas rastų resursų. Kai tik žmogaus individualumas kokioje nors visuomenėje (pvz., Ravas pateikia „komunistinės Rusijos“ pavyzdį) būna pajungiamas sociumui, visuomeniškumui, užsiblokuoja ir nuskursta jo kūrybingumas. Tačiau yra ir kitas pavojus – individualizmas, visiškai iškritus iš visuomenės, kaip kad Robinzono Kruzo atveju. Žmogus, būdamas vien tik sau ir dėl savęs, atsiduria Jobo situacijoje: visiško praradimo. Kada Jobas viską atgauna? Kai meldėsi už savo bičiulius (prieš tai jis buvo susirūpinęs tik savimi ir savo šeima).

Judaizme,- teigia Ravas, per halakhinę švenčių sampratą, per tuos du skirtingus terminus, yra išlaikyta dialektinė pusiausvyra, nes jomim tovim, priešingai, nei jomim kdošim, yra dalinimosi dienos. Dienos, per kurias dovanojamos dovanos, vaišinamasi, socializuojamasi, ir per kurias darbas nėra uždraustas.

Dvasinis Švat mėnesio darbas

Dvasinis Švat mėnesio darbas

tora.lt

Trečiadienį prasidėjo Švato mėnuo. „Roš chodeš” (mėnesio pradžia) pažymi pradžią žmogaus dvasiniame darbe. Tai reiškia „kryptį“, į kurią žmogus turėtų nukreipti savo sielą. Žinome, kad metuose yra 12 mėnesių, todėl kiekvieną mėnesį mes pradedame ir užbaigiame savitą dvasinio darbo ciklą.

Po to, kai (Izraelyje) gerai palijo, laikas pradėti megzti vaisius. Žmogaus „vaisiai“ – tai žmogaus darbai, teisuolio „vaisiai“ – geri darbai. Taip pat reikia žinoti, kad savo „vaisius“ žmogus turi megzti ant tvirto tikėjimo pagrindo, nes savo pasaulėžiūrą reikia statyti ant tvirtų pamatų –  postulatų. Pats tvirčiausias pamatas –postulatas skelbiantis, kad yra  Kūrėjas, kuris yra geras, mylintis mus ir norintis, kad mes Jį pamiltume. „Vaisiai“, kuriuos žmogus turi „užmegzti“ Švato mėnesį, turi būti ne „išoriniai“, bet  „vidiniai“. Iš tikro „vaisiai“ mezgami iš gilesnio supratimo. Tik vidinės Toros mokymosi būdu galima atverti, pamatyti, t.y. „užmegzti“  tikrą „vaisių“.

Vilniaus Choralinėje sinagogoje prasidėjo 7 paskaitų ciklo seminaras

Vilniaus Choralinėje sinagogoje prasidėjo 7 paskaitų ciklo seminaras

 Vilniaus choralinėje sinagogoje sekmadienį įvyko pirmas seminaro „O, D-ve mano“ (tikėjimas ar žinojimas) užsiėmimas. Jame dalyvavo 40 klausytojų. Jie aktyviai diskutavo tema „Iš kur mes galime sužinoti – ar yra D-vas.“ Seminaro organizatorius ir moderatorius rabinas Sh. B. Krinsky temperamentingai ir jam būdingu humoru į diskusiją įtraukė daugumą seminaro dalyvių.

Pagrindiniai diskusijos klausimai buvo:
– Tikėjimas grindžiamas logika ar aklu tikėjimu?
– Kokio pobūdžio įrodymai patvirtina, kad D-vas yra?
– Kokie ateistų argumentai?
– Ar ateizmas logiškesnis nei tikėjimas?
Po užsiėmimo, dalyviai neskubėjo eiti į namus, diskutavo, bendravo, vaišinosi rebecen Dinos atneštais pyragais ir vaisiais.
Šiame seminare vyks 7 užsiėmimai. Sekančio (antrojo) užsiėmimo „Ar yra logiški įrodymai, kad D-vas egzistuoja?“ temos:
– Iš kur atsirado tikėjimas D-vu?
– Ar yra racionalūs liudijimai (įrodymai), kad D-vas egzistuoja?
– Ar logiškiau tikėti D-ieviškuoju Kūrėju ar kuo kitu?


Ateinantį sekmadienį (sausio 21 d. 16:30 v.) lauksime visų dalyvavusių ir naujų klausytojų. Tiek moterų, tiek vyrų. Visų, kas smalsūs ir nori pažinti supančio pasaulio esmę. Užsiėmimo trukmė – apie 1 v.