Religija

Pasakojimas apie dvi žydų sinagogas Vilniuje: abi sugebėjo išlikti istorinių įvykių mėsmalėje

geliu-kaireje-ir-vilniaus-choraline-sinagogos-589c865b874a9

15min.lt

Jei Vilniaus choralinę sinagogą galima būtų vadinti laiminga dukra, tai netoli autobusų ir geležinkelio stočių esanti dar viena sinagoga kol kas tiek savo išvaizda, tiek lankomumu atitiktų podukrą. Gėlių gatvė 6 stovintis pastatas kol kas vargiai primena maldos namus: apleistas statinys tik 2015 m. pradėtas restauruoti. Iš kelių finansavimo šaltinių gavus lėšų jau porą metų iš lėto ši sinagoga atgimsta ir virsta į tai, kuo buvo kažkada – maldos namus. Į juos, sakoma, pirmiausia ir traukdavo į sostinę iš įvairiausių Lietuvos kampelių traukiniais atvykę žydai. Nieko keisto, juk sinagoga stovėjo prie pat geležinkelio bėgių!
Iki 2014 m. šios sinagogos būklė buvo avarinė, tad jos atgimimas prasidėjo nuo „Stop“ juostos, o taip pat – sienų ir kupolinės perdangos virš buvusios maldos salės sutvirtinimo. Per trejetą metų darbai stipriai pajudėjo į priekį. Tačiau per 2017-uosius greičiausiai vis tiek nebus užbaigti – tam prireiks dar metų. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šią sinagogą perėmė 2013 m. pabaigoje. Prieš pat Kūčias mus pasiekė žinia, kad ji griūna. Atvažiavęs čia pamačiau, kad dalis sienos iš tiesų nugriuvo. Gerai, kad niekas nenukentėjo, – pradžią, nuo kurios prasidėjo naujas Gėlių sinagogos etapas, pasakojo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės paveldosaugininkas Martynas Užpelkis

Žydų kalendoriaus ypatumai

Jewish-calendar-plate

Mėnesio pavadinimas hebrajiškai reiškia atsinaujinimą, ir tai yra giliai simboliška. Tokiu būdu kiekvienas jaunas mėnuo yra nauja pradžia, kuri liturgiškai palydima Hallel malda, kurioje šlovinamas dangaus kūnų Kūrėjas. Kita vertus, pagal Torą – tai pats pirmas įsakas, kurį gavo visa toji bendrija. Roš Chodeš yra paties kalendoriaus egzistavimo pamatas, kurio dėka įmanomas egzistavimas tiek kalendoriaus, tiek ir švenčių.

Aušra Požėraitė

Doc.dr. Aušra Pažeraitė

Midrašų rinkinyje Mekhilta de Rabbi Išmael skaitome Talmudo išminčių diskusiją, liečiančią eilutę iš praėjusio šabo skaitinių dalies Bo (Iš 12:2): „Šis Jaunas Mėnulis bus jums…  Rabis Išmaelis pasakė: „Mozė parodė Izraeliui jauną mėnulį ir pasakė: „Šitaip jis atrodys ir turėsite prisilaikyti jauno mėnulio per kartas“. Rabis Akiva pasakė: „Tai vienas iš trijų dalykų, kurie Mozei kėlė klausimų, ir į visus juos ha-Makom [vienas iš būdų Talmudo išminčiams nurodyti Kūrėją] – A.P.] rodė savo pirštu. Kaip antai: „Ir šitie jums bus nešvarūs… “ (Kun 11:29), ir kaip antai: „Ir šitaip veikia žvakidė [maase menora]“ (Sk 8:4). Kai kas sako, kad Mozei taip pat sunku buvo suprasti ir ritualinį skerdimą,  nes yra pasakyta: „Šitai yra, ką darysi ant altoriaus“ (Iš 29:38).

Vienas iš šiuolaikinių žydų minties istorikų, Danielius Boyarinas nurodo šį midrašą kaip vieną iš gausių pavyzdžių, kuris prikišamai, vos ne pirštu parodo, kokiu būdu šv. Augustinas buvo teisus, teigdamas, kad žydai Šventą Raštą skaito „kūniškai“. Tačiau kūniškumas šiuo atveju nereiškia prisirišimo prie materialumo ir kūniškumo dėl jo paties. Tai tam tikras metodas, būdas realizuoti dvasinį gyvenimą, religinį gyvenimą, atsiremiant į tai, kas yra čia pat, konkretu. Ravas Moše Rozenšteinas iš Kelmės, aiškindamas, kuo skiriasi pasaulio išminčiai nuo Toros išminčių, pateikė pavyzdį paukštelio, kuris kartą įskrido pro langą į vienus namus, nerado kelio išskristi atgal, nes pagal prigimtį, natūraliai, ieškojo kelio aukštai, kai tuo tarpu tereikėjo nusileisti žemyn. Taip ir pasaulio išminčiai, gali taip aukštai pakilti savo išmintimi, kad nuo jų tampa paslėpta tai, kas „žemai“, paprastos tiesos, kurios gali padėti rasti atsakymus. (Žinojimo pagrindai, I, 24).

books 1

Rabinas Šimšonas Danielis Isaksonas kviečia į pamoką “Įstatymų studijavimas iš knygos “Kitsur Shulchan Aruch” Pamoka vyks sausio 23 d, pirmadienį nuo 18.35 Vilniaus choralinėje sinagogoje, Pylimo g. 39

Užuojauta, mirus dvasiniam lyderiui rabinui Moše Šapiro

Užuojauta, mirus dvasiniam lyderiui rabinui Moše Šapiro

Lietuvos Žydų (litvakų) bendruomenė su liūdesiu praneša apie rabino Moše Šapiro, judėjų litvakų ultra ortodoksų bendruomenės dvasinio lyderio Izraelyje mirtį.

Jo tėvas, rabinas Meir Šapiro, kartu su savo broliu, rabinu Simcha Ziselom iš Lietuvos ir išvyko į Izraelį, į Hebrono ješivą mokytis Toros. Pats rabinas Moše Šapiro mokėsi Panevėžio ir Hebrono ješivoje. Jo mentoriai buvo garsūs išminčiai – rabinas Eliyahu Dessleris ir rabinas Yitzchakas Gutner.

Išskirtiniai būsimo rabino Moše sugebėjimai atsirado iki 18 metų, jis jau žinojo visą Babilono Talmudą. Tuomet rabinas Yishai Abraomas Karelitzas patarė jam giliau studijuoti Talmudą.

Rabinas Moše Šapiro vadinamas pirmuoju mūsų laikų didžiuoju rabinu, mokiusiu žydus, kurie sugrįžo į savo tėvų tikėjimą ir mokėsi judaizmo.
Pernai rabinas Moše Šapiro lankėsi Lietuvoje, pabuvojo miestuose, kurie susiję su jo šeimos istorija. Susitikime su LŽB vadove Faina Kuklyansky rabinas pažymėjo, kad Lietuvos žydų bendruomenė turi didelę ateitį.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia gilią ir nuoširdžią užuojautą rabino Moše Šapiro šeimai, draugams ir mokiniams.
Baruch Dayan cha Emet!

Istoriniai iššūkiai po Chanukos stebuklo

Istoriniai iššūkiai po Chanukos stebuklo

lzb.ltausra-pozeraite Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja 

Socialiniuose tinkluose nerimstant diskusijoms, valia ar nevalia ne žydų miestų aikštėse degti chanukijos žvakes ar lempeles, sakyti ar nesakyti brochos (palaiminimo), kiek dar likę kažko žydiško „chrismukos“ šventėse, dalijantis paveikslėliais, su stačiomis ir apverstomis eglėmis, primenančiomis menoras, galima vėl grįžti prie istorijos apie graikų ir žydų priešpriešą ir pergales. Bet labiausiai, kas šiandien galėtų būti aktualu, turint omenyje įvairias bet kokios religinės ar etninės mažumos interakcijos su dominuojančiomis kultūromis galimybes, tai istorija „Po Chanukos“. Ironiška tai, kad, kaip pastebi tyrinėtojas Erichas Gruenas, po to, kai Hasmonėjai, iškovojus Judėjos valstybinę nepriklausomybę, įsteigė karališką dinastiją, Tora dabar jau žydų karalystėje buvo įvesta kaip pagrindinis Įstatymas (kaip Konstitucija), krašto helenizacija tik išaugo, ir augo per visą karalystės laikotarpį. Taip pat ir Martinas Hengelis laikėsi minties kad net ir Judėjos judaizmas per tą laiką buvo gerokai helenizuotas, nors jis ir bandė kalbėti apie „konfliktą tarp Palestinos Judaizmo ir Helenistinio amžiaus dvasios“, ir buvo priverstas paaiškinti, kad Makabiejų epochos krizė vis dėlto vedė prie reakcijos Judėjoje, kuri sustabdė sinkretizmą, nukreipė intelektualinę veiklą į Toros studijas ir užkirto kelią bet kokiam kulto ir įstatymų kriticizmui. Kaip pastebi daugelis autorių, helenizmo įtaka Judėjoje buvo akivaizdi, tačiau literatūra, rašyta Izraelio žemėje, skyrėsi nuo Diasporoje rašytos literatūros. Helenistinė kultūra čia nebuvo nei visiškai absorbuota, nei atmesta. (Kaip analogija galėtų būti šiuolaikinis modernus ir progresyvus Izraelis, talpinantis ir visišką šiuolaikinį sekuliarizmą, niekuo iš principo nesiskiriantį nuo vakarietiško, ir kraštutinai segregacines religines bendruomenes).

Chanuka ir Toros šviesa

Chanuka ir Toros šviesa

ausra-pozeraite

lzb.lt,  Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja 

Talmudas (Šabbat 21b) šios šventės ištakas pasakoja gana lakoniškai:

 „Kislevo 25 – Chanukos dienos, kurių yra aštuonios, nėra raudų, per jas ir nepasninkaujama. Kada graikai įsiveržė į Šventyklą, jie suteršė visą alyvą Šventykloje, ir kai Hašmonėjų dinastija juos įveikė ir nugalėjo, patikrino [Šventyklą] ir rado tik vieną ąsotį alyvos, kuris buvo savo vietoje, ir buvo užantspauduotas Vyriausiojo kunigo antspaudu. Bet jame buvo alyvos [tiek, kad būtų gana] uždegti tik vieną dieną. Įvyko stebuklas su ja – nuo jos buvo uždegama aštuonias dienas. Kitais metais nustatė jas [tas dienas], kad būtų šventinės dienos šlovinimui (hallel) ir dėkojimui.“

Pasakojimas ne toks išplėtotas, kaip kad krikščioniškoje Biblijoje, kurioje galima rasti graikiškai rašytas dvi Makabiejų knygas. Jose plačiai pasakojama istorija žydų persekiojimo helenistinės Sirijos karaliaus Antiocho Epifano laikais, žydų sukilimas, vadovaujant broliams Makabiejams, ir jų pergalė.

Gerbiame ir puoselėjame savo Chanukos tradicijas

Gerbiame ir puoselėjame savo Chanukos tradicijas

Lietuva yra litvakų (mitnagdų, žydų ortodoksų) tradicijų šaknis turinti valstybė. Mūsų bendruomenė yra tiesioginė daugiau nei 600 m. skaičiuojančios žydų istorijos paveldėtoja ir Vilniaus Gaono tradicijų tęsėja.

Jei Lietuvos žydų muziejus pasirinko Gaono vardą, tai suprantame kaip mitnagdų tradicijų gerbimą. O gal kam nors parūpo pavadinimą pakeisti? Gerbkime savo tradicijas ir Chanukos metu. Menorą degti miesto aikštėje yra Chabado tradicija, litvakai tokio Chanukos šventimo nepropaguoja, jie kviečia visus į vienintelę Vilniaus sinagogą.

“Elektros lemputės dažniausiai naudojamos Chabado chasidų statomose  didžiulėse Chanukos žvakidėse centrinėse ar kitose svarbiose miestų aikštėse. Šią tradiciją, kaip teigia Chabado šaltiniai, pradėjo septintasis Chabado rebė, rabis Menahemas Mendelis Šnejersonas, kuris 1974 metais išleido nurodymą statyti Chanukos menoras viešose erdvėse, ir pirmoji tokia buvo pastatyta Filadelfijoje (JAV). Po to Chabado chasidai visame pasaulyje ėmėsi tokių akcijų” -, rašo gerai į judaizmo istoriją įsigilinusi, Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja, docentė dr. Aušra Pažėraitė.

Religinės ir pasaulietinės Chanukos šventės prasmės bei litvakų tradicijos

Religinės ir pasaulietinės Chanukos šventės prasmės bei litvakų tradicijos

lzb.lt,  Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja

Chanukos šventė, švenčiama aštuonias dienas, pradedant Kislevo mėnesio 25 diena, yra iš tų švenčių, kurią švęsti nebuvo tiesiogiai nurodyta Toroje. Suprantama, nes šventė ateina iš vėlesnių laikų, nei Toros dovanojimas. Šventės pavadinimas aiškinamas, atsižvelgiant į žodžio pirminę reikšmę, nurodančią inauguraciją, pašventimą, įsikūrimą, ir šie vyksmai susiję su Jeruzalės Šventyklos atšventinimu. Šventė pradedama, uždegant vaško ar alyvos žvakę ar žibintą, aštuonias dienas iš eilės uždegant papildomai po dar vieną žvakę. Talmude (traktate Šabbat 21b-22a), rašoma, kad viena iš I amžiaus išminčių mokyklų, „Šamajaus namai“ prisilaikė nuomonės, kad reikia pradžioje uždegti visas aštuonias, ir po to po vieną mažinti. Bet kitos mokyklos, „Hillelio namų“ (Beit Hillel) nuomone, kuri tapo taisykle, kurios prisilaikoma iki šiol, pirmą dieną turi būti uždegamas vienas žibintas (ar žvakė), antrą – du, ir t.t., iki aštuonių, nes, kaip paaiškino Rabis Bar Hana, prisimindamas, ką sakė Rabis Johananas šiuo klausimu: „Hillelio namų samprotavimas yra toks, kad mes turime augti šventume, o ne mažėti“ (B.T. Šabbat 22a). Šviesos kasdien turi daugėti. Daugelio autoritetų nuomone, uždegama turi būti tai, kas dega savaime ribotą laiką, ir turi „degalų užtaiso“ tiek, kad jis baigtųsi praėjus bent 30 minučių po „nakties pradžios“. Todėl tam netinka elektros lemputės. Ir nors kai kas leidžia jomis naudotis, jei nėra kitos galimybės, tačiau jas uždegant nėra sakomas specialus palaiminimas.

Rabino Kalevo Krelino paskaita Vilniaus Choralinėje sinagogoje

jokubas-su-angelu

Gerbiamieji bendruomenės nariai,
Informuojame, jog tęsiasi paskaitų ciklas apie Jokūbą, Izraelio tautos patriarchą.
Gruodžio 15 d. (ketvirtadienį) 18:30 val.  Vilniaus choralinėje sinagogoje (Pylimo g. 39) kviečiame į rabino Kalevo Krelino paskaitą „Jokūbo metamorfozės“, sužinosime, kas pasikeitė po Jokūbo „kovos su angelu“.

Dėl vielos sinagogoje

Dėl vielos sinagogoje

Simas Levinas, Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas 

Gauname  pasipiktinimo žinučių dėl atsiradusios spygliuotos vielos  prie sinagogos tvoros. Pagrindinis argumentas – neestetiška.Tikrai negražu.  Ir tikrai netinka mūsų unikaliai, 1903 m. pastatytai ir architektūriniu autentiškumu pasižyminčiai sinagogai.

Mūsų sinagogą aplanko daugelio Vilniaus ir Lietuvos mokyklų mokiniai ir mokytojai. Į svečius ateina ir miesto turistai. Iš viso šiais metais sinagogoje pabuvojo virš 5000 svečių.

LŽB visas tradicines judėjų šventes  sutinka sinagogoje. Su mumis drauge švenčia ir svečiai: užsienio šalių ambasadoriai ir LR vyriausybės bei Seimo nariai. Mes aktyviai bendradarbiaujame su Europos Sąjungos visuomeninėmis organizacijomis, kurios rūpinasi pasaulio žydų bendruomenių saugumu. Vilniaus Choralinėje sinagogoje pagal jų rekomendacijas sukurta saugumo sistema ir toliau tobulinama. Sinagogas Europoje saugo ginkluoti  profesionalūs saugos tarnybos darbuotojai.

Saugumo sumetimais Vilniaus Choralinėje sinagogoje prašome visų laikytis sinagogos lankymo taisyklių, kurias skelbiame trimis kalbomis ir jos bus pakabintos matomoje vietoje, taip pat galima jas rasti LŽB tinklapyje lzb.lt.

LJD globėja Šv. Edita Štein: Dievo liudininkė pasaulyje, kuriame Jo nėra

LJD globėja Šv. Edita Štein: Dievo liudininkė pasaulyje, kuriame Jo nėra

Lietuvos jaunimo dienų, vyksiančių Vilniuje kitų metų birželio 23–25 dieną, globėja bus šv. Edita Štein. Kas ji buvo? Ko galime iš jos pasimokyti?

1998 m. spalio 11 d. popiežius Jonas Paulius II paskelbė ją šventąja. Edita gimė 1891 m. spalio 12 dieną Vroclave, vienuoliktas (septintas likęs gyvas) kūdikis pasiturinčių žydų Zygrido ir Augustės šeimoje. Tą dieną žydai švenčia Yom Kippur – Atpirkimo dieną. Daugelis šį faktą įvardija kaip pranašingą Editos gyvenime. Kai jai sukako dveji, mirė jos tėvas. Motinai į savo rankas teko perimti šeimos verslą, pasirūpinti savimi ir gausiu būriu atžalų. Augustė buvo labai pamaldi, darbšti, stiprios valios moteris, iš kurios Edita ėmė pavyzdį ir ja visą gyvenimą žavėjosi. Tiesa, tikėjimo savo vaikams jai nepavyko įskiepyti. Keturiolikos sulaukusi Edita sąmoningai nustojo melstis.

 

Laiškas rabinui Krinsky

Laiškas rabinui Krinsky

Gerbiamas rabinai Krinsky,

Kaip Jums žinoma, Vilniaus choralinė sinagoga buvo uždaryta remontui. Dabar mes turime patvirtinti keletą  pagrindinių taisyklių, kurių Jums reikės laikytis po sinagogos remonto ir atnaujinimo. Mes pageidautume, kad Jūs žinotumėt, jog Jūsų atsisakymas laikytis šių taisyklių, privers mus neįleisti Jūsų arba kitų asmenų įeiti į pastatą ir dalyvauti apeigose, kaip nepaklususių šioms taisyklėms.

Minimos taisyklės yra čia:

  1. Vilniaus Choralinėje sinagogoje dirba oficialiai Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) paskirti rabinai.
  2. Bet kokiai religinei veiklai, kuri vykdoma sinagogoje, turi pritarti oficialiai dirbantys LŽB rabinai, o bet kokiai kitai veiklai turi pritarti Vilniaus Religinės žydų bendruomenės pirmininkas.
  3. Kiekvienas norintis surengti pobūvį, vestuvių ceremoniją, brit milah, paskaitą, mokymus, maitinimą, pasakyti kalbą, bar/bat mitzvah arba kokį kitą renginį, turi jį suderinti su oficialiai paskirtu bendruomenės rabinu ir gauti jo leidimą, patvirtintą iš anksto.
  4. Bet kokius maisto produktus turi apžiūrėti ir patikrinti oficialiai patvirtintas žydų bendruomenės rabinas, prieš juos įnešant į sinagogą.
  5. Visos maldaknygės ar mokymo medžiaga / knygos, vadovėliai turi būti apžiūrėtos ir joms įnešti gautas leidimas iš oficialaus bendruomenės rabino.

Kviečiame ateiti ir dalyvauti mūsų sinagogos apeigose visus judėjus, bet niekas negali atlikti jokių patarnavimų ar apeigų dalies, negavęs  leidimo iš oficialių bendruomenės rabinų. Tik LŽB rabinai turi teisę spręsti dėl Aliyos, Hazakos, Yorzeit ir visus su Tefillah susijusius klausimus pagal Lietuvos paprotinę teisę.

Bet kuris asmuo, kuris nesilaikys šių pagrindinių taisyklių, negali būti Vilniaus sinagogos (kaip ir bet kurios kitos sinagogos) maldininku.

Maloniai prašome patvirtinti, kad esate pasiruošęs laikytis minėtų taisyklių sinagogoje. Deja, kol esate neapsisprendęs to patvirtinti, mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik neleisti jums patekti į sinagogą.

Dėkojame už Jūsų supratimą ir lauksime Jūsų atsakymo.

Pasirašyta,

Rabinas Krelin

Rabinas Izakson

Nacionaliniai maldos pusryčiai kvietė nugalėti abejingumą

maldos-pusr-1

Nuotraukos j. Stacevičiaus, lrytas.lt

Maldos pusryčių metu invokaciją tarė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, kalbas sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, Vilniaus Šv. kankinės Paraskevos cerkvės kunigas Vitalijus Mockus, Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijaus pavaduotojas Romualdas Krinickis.

maldos-pusr3

Savo asmenine patirtimi Nacionaliniuose maldos pusryčiuose pasidalino Holokaustą išgyvenęs Lietuvos žydų bendruomenės narys Tobijas Jafetas. Tradicija tapusiuose maldos pusryčiuose, kurių šiemetinė tema yra „Nugalint abejingumą“, dalyvaujantys religinių bendruomenių atstovai, politikai, verslininkai, visuomenės veikėjai, jaunimas dalinosi mintimis apie tai, kaip skirtingų religijų ir konfesijų puoselėjamos bendros vertybės ir rodomas solidarumas gali prisidėti prie taikesnio ir saugesnio pasaulio kūrimo.

Kodėl rabinui Krinskiui parūpo skaldyti Lietuvos žydų bendruomenę ir jos tikinčiuosius?

Kodėl rabinui Krinskiui parūpo skaldyti Lietuvos žydų bendruomenę ir jos tikinčiuosius?

 LŽB primininkė Faina Kukliansky

Kaip skelbta, Vilniaus Choralinė sinagoga uždaryta remontui, o Lietuvos bendruomenės tikintiesiems sudarytos sąlygos laikinai melstis (mitnagdams nereikia ypatingų sąlygų) Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (LŽB). Bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky stebina, kad eilinis Vilniaus sinagogos remontas sukelia furorą pasaulio žydų spaudoje ir socialiniuose tinkluose. Įėjimas į bet kokią pasaulio bendruomenę yra ribojamas, nieko nuostabaus, kad nuolatos triukšmaujantis ir trukdantis žmogus neįleidžiamas, nes dirbtinai sudaroma konfliktinė situacija. Bendruomenės rabinai patys prašo neįleisti žmonių, kurie trukdo melstis. Pastarųjų dienų įtampa, kurią LŽB buveinėje savo neadekvačiu elgesiu inicijuoja Chabad Liubavič rabinas Sholom Ber Krinsky, yra neatsitiktinė. Šis rabinas turi savo patalpas Vilniuje, Bokšto g., jis gauna paramą iš žydų organizacijų. Nėra jokių abejonių, kad Chabad Liubavič palaiko ir išlaiko įvairių šalių žydų bendruomenės, būtų nenuostabu, jei jį remtų tik Chabad Liubavič organizacijos. Mums jos yra žinomos ir jų tikslai  skaldyti LŽB taip pat žinomi. Suprantu, kad gali būti palaikoma kitos pakraipos bendruomenė, bet turime žinių, kad dabar ji palaikoma kitu tikslu. Mūsų reikalas ir mūsų sprendimas, kada remontuoti sinagogą. Kreipiuosi į pasaulio žydų bendruomenes leisti LŽB ramiai gyventi, remontuoti sinagogą, kada reikia, o ne kaip nori rabinas Krinsky, jei mums reikės pagalbos, paprašysim. LŽB dirba du rabinai, tarp tikinčiųjų vyrauja ramybė, Lietuvoje jaučiamas judaizmo atgimimas.

Litvakų pasipriešinimas chasidizmui istorinėje perspektyvoje

Litvakų pasipriešinimas chasidizmui istorinėje perspektyvoje

Nuotraukoje senoji Švėkšnos sinagoga

Aušra Pažėraitė

Pasipriešinimas chasidizmui

Chasidizmas, plitęs alternatyviais būdais, lyg kokie klubai, nepriklausomi nuo bendruomenių, nepaisydami vietinių rabinų autoriteto, o tik savo Cadikų ir rebių, buvo tikras iššūkis ir galvos skausmas. Buvo labai panašu į maištą, gal net anarchiją. Dar daugiau, buvo įtariama, kad tai viena iš užsislaptinusių Šabtajaus Cvi mesianistinio judėjimo modifikacijų, prieš kurias Europoje buvo kovota dar nuo XVII amžiaus pabaigos. Net Vilniaus Gaonas buvo išreiškęs įtarimą, kad jie turi sąsajų su Abiejų tautų respublikoje (toliau ATR) tada egzistavusia frankistų „sekta“. Didelį pasipiktinimą kėlė ir Chasidiška pasaulėžiūra, kylanti iš tokių kabalistinių interpretacijų, kad atrodė, trinasi ribos tarp gėrio ir blogio, tarp košer ir trefa, tarp to, kas šventa, ir kas profaniška. Ir panteistinės idėjos, Cadiko tarpininkavimas tarp Kūrėjo ir žmogaus, ir vos ne stabmeldiškas jo garbinimas. Viskas buvo įvardinta tiesiog erezija. Jau nekalbant apie šventvagišku laikomą santykį su Toros studijavimu, net jei ir patys chasidai buvo, kad kaltino pačius Torą studijuojančius mokslinčius, kad studijuoja ne visai nesavanaudiškai – kas siekia šlovės, kas praturtėjimo, kas gal dar ko nors. Užkliuvo ir pernelyg triukšmingos ir ekspresyvios maldos praktikos, piktnaudžiavimas alkoholiu, ir visa eilė kitų dalykų.

Tvarkoma XIX a. siekianti Alytaus sinagoga

Tvarkoma XIX a. siekianti Alytaus sinagoga

Šiuo metu yra vykdomi Alytaus sinagogos (Kauno g. 9) stogo keitimo, perdangos ir stogą laikančio karkaso stiprinimo darbai. Pabaigus stogo tvarkybos darbus, šiemet taip pat planuojama įrengti žaibosaugą.

„Džiaugiamės atsiradusia galimybe sutvarkyti XIX a. pabaigoje iškilusią mūrinę sinagogą,  liudijančią tuometinės Alytaus bendruomenės aukštą kultūrinį ir ekonominį lygį. Atkreipkime dėmesį, kad po XX a. pradžios gaisrų atstatyta sinagoga tapo viena iš svarbiausių atkuriamo Alytaus centro dominančių. Joje išlikę ir turtingi interjero elementai ─ autentiškas polichrominis dekoras pagrindinėje sinagogos maldų salėje. Šiuo metu svarbiausia yra stabilizuoti Alytaus sinagogos būklę, sutvarkyti stogą, kuris buvo kiauras. Atlikus šiuos avarijos grėsmės pašalinimo darbus, vanduo nebeardys sienų mūro ir sinagoga bus apsaugota, vėliau darbai bus tęsiami“, ─ sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Apie Chasidizmą ir chasidus

Apie Chasidizmą ir chasidus

specialiai lzb.lt

Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja

Chasidizmo ištakos

Kaip naujas religinis žydų judėjimas chasidizmas kilo Vakarų Ukrainoje XVIII amžiaus viduryje, ir per kelis dešimtmečius apėmė didžiąją dalį buvusių LDK žemių ir Lenkijos. Žiūrint plačiau į nuotaikas ir judėjimus, apėmusius žydus visoje Europoje šiame amžiuje, akivaizdi buvo didelė tradicinių rabinų autoriteto krizė, kurią iš vienos pusės lydėjo Vakarų ir Centrinės Europos žydų emancipacijos siekiai, traukant ryšius su bendruomenėmis ir siekiant integruotis dominuojančiose visuomenėse, dažnai netgi asimiliuojantis bei krikštijantis, iš kitos pusės – įvairūs žydų dvasiniai-mistiniai sąjūdžiai, kurie labiau vertino kabalistinius mokymus ir religines patirtis, nei tradicines Toros studijas ir rabinų autoritetą. Religinis entuziazmas, kaip to meto dvasinius bruzdėjimus įvardijo vienas žydų kultūros istorikas, siejo tiek žydus „Vakaruose“, kurie vis dažniau vietoj tradicinės religinės praktikos, kuriai gaires teikė rabinai, rinkdavosi praktikas, labiau atitinkančias pakitusias ekonomines ir socialines sąlygas, tiek ir žydus „Rytuose“, kurie rinkosi naujoviškas chasidų praktikas.

Chasidai ir litvakai

specialiai lzb.lt

Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja

Litvakai pasaulyje šiandien kartais žinomi ne vien tik kaip žydai, kilę iš Lietuvos ar žemių, kadaise sudariusių Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę, bet (ir) kaip misnagdai (literatūrine hebrajų kalba mitnagdai), t.y. chasidų judėjimo priešininkai. Kartais net šiaip, kalbant apie kokį nors ješivoje sėdintį vyruką, jei norima pabrėžti, kad jis ne chasidas, pasakoma, kad jis yra litvakas („litviše bochur“). Tai yra, šiandien yra žinoma aškenaziškų hareidim (skrupulingai praktikuojančių) kaip litvakų (kurie taip pat dar vadinami „ješiviniais“) ir chasidų. Šios sąsajos turi istorinį pagrindą, kuris siekia Vilniaus Gaoną ir jo palikimo plėtojimą Lietuvoje XIX ir XX a. pradžioje, pirmiausia Chaimo iš Valažino įsteigtos pirmosios didžiosios ješivos pavidalu (1803 m.), ir rabio Izraelio Salanterio pradėto „musar“ judėjimo įtakoje įsteigtų ješivų Lietuvoje ir kaimyninėse žemėse, kurių filialai XX a. pradžioje įsikūrė Izraelio žemėje, kur buvo perkeltos lietuviškosios Toros studijų tradicijos. Nuotraukoje Vilniaus Gaonas.

gaonas