Religija

LŽB sinagogoje švenčiama Rosh Hashana – Naujieji metai

Rugsėjo 9d. Lietuvos žydų bendruomenė rinkosi į sinagogą pasitikti Naujųjų 5779 metų šventės -“Rosh Hashana” – vienos iš svarbiausių Judėjų švenčių, kurios tradiciškai išvakarėse pasitinkamos sinagogoje.

 

Rosh Hashana simbolizuoja šeštąją pasaulio kūrimo dieną, – Aukščiausiasis šią dieną sukūrė pirmąjį žmogų – Adomą, davusį pradžią žmonijai. Vėliau Adomas atmetė draudimą, už kurį buvo išmestas iš Rojaus.

Nuo labai senų laikų Aukščiausiasis tą dieną reiškia nuosprendį ir nustato visai žmonijai ateitį  ateinantiems 12 mėnesių.

Rugsėjo 4 d.  Vilniaus choralinėje sinagogoje įvyko naujojo Toros ritinio  rašymo ceremonija

Rugsėjo 4 d. Vilniaus choralinėje sinagogoje įvyko naujojo Toros ritinio rašymo ceremonija

Rugsėjo 4 d.  Vilniaus choralinėje sinagogoje įvyko naujojo Toros ritinio rašymo ceremonija, kurią inicijavo sinagogos rabinas Sholom Ber Krinsky. Tai istorinis įvykis. Pirmą kartą pokario Lietuvoje judėjai rašė savo „litvakiškos kilmės“ Toros ritinį.

Specialūs kaligrafijos specialistai (soferiai) ant specialaus  pergamento ranka su specialiomis plunksnomis bei rašalu kartu su Lietuvos žydų bendruomenių nariais rašė naująją Torą. Tai šimtus metų judėjų nekintančios tradicijos tąsa.

Absoliuti dauguma tai matys ir darys pirmą kartą, nes po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Tora rašoma pirmą kartą .

Visi žydai – vyrai, moterys ir vaikai galėjo dalyvauti šioje istorinėje šventėje .

Vilniaus choralinė sinagoga, kuriai šiais metais sueina 115 metų – gauną unikalią sakralinę dovaną.

Šmuel Levin, Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas

Klausimai ir atsakymai dėl istorinės ceremonijos, rašant naują TORĄ

 

Ką reikia žinoti apie rytdienos, rugsėjo 4d.  istorinę ceremoniją, rašant naujos Toros ritinį.

1.Ką mes rytoj švęsime?

Unikalią naujos Toros ritinio rašymo pradžią ! Pirmą kartą pokario Lietuvoje !

Naują Tora rašo specialius, kaligrafijos mokslus baigęs Soferis (rašantis Torą) – ant specialaus pergamento, ypatinga plunksna ir ypatingu rašalu. Visos Toros rašymas užtrunka apie metus.

2. Kas gali dalyvauti šioje istorinėje šventėje?

Visi žydai – vyrai, moterys ir vaikai.

3. Kaip galima dalyvauti šioje šventėje?

Atvažiuokite į Vilniaus choralinę sinagogą RYTOJ (antradienis, rugsėjo 4 d. 18:30 v.)

4. Kiek kainuoja dalyvavimas ceremonijoje?

Dalyvavimas nemokamas.

5. Kaip vyks ceremonija?

Kiekvienas gali individualiai arba su šeima prisijungti prie Soferio ir parašyti raidę ant naujos Toros ritinio.

Unikalus atminimo dokumentas apie šį įvykį: Soferis parašys Jūsų vardą ant Jums skirto pergamento. Pasiimkite jį į namus ir išsaugokite !

6, Kas bus su Tora, kai ji bus parašyta?

Ją naudosimės Vilniaus choralinėje sinagogoje, kaip pirma litvakiška Tora!

Pirmoji atkuriamoji Lietuvos žydų skautų stovykla „Šabas miške“

Praėjusį savaitgalį įvyko pirmoji atkuriamoji Lietuvos žydų skautų stovykla, subūrusi bendrai veiklai Lietuvos žydų bendruomenės organizacijų vaikus iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Molėtų. Žydų skautų tradicija Lietuvoje yra sena ir iki Holokausto žydų skautų judėjimas skaičiavo virš tūkstančio narių. Po Holokausto žydų skautų organizacijos Lietuvoje buvo sunaikintos. Todėl pirmasis žydų skautų Šabas miške buvo ypatingas. Atsikuriančios organizacijos siekis būti atviru judėjimu visiems nuo religingų iki visai netikinčių, žydams ir ne žydams norintiems dalyvauti žydų skautų veiklose. Svarbiausias tikslas išlaikyti minimalų reikalingą standartą, kad stovyklose galėtų dalyvauti religingi žydų vaikai. Todėl stovykloje didelis dėmesys buvo skiriamas žydų religinei tradicijai, maldai, veikė košerinė virtuvė, Šabo metu buvo laikomasi visų reikalavimų.

Vaikai daugeliu atvejų pirmą kartą patyrė gyvenimo gamtoje iššūkius – statė ir miegojo palapinėse, rentė iš medienos stalus, kepė skautišką duoną ant laužo, kepė chalą lauko pečiuje, ėjo į naktinį žygį.

Šabo uždarymo ceremonijoje dalyvavo Fania Brancovska, kuri dar prieš 85 metus tapo skautiškos organizacijos „Bin“ veikusios Vilniuje nare. „Sesė Fania“, kaip ją vadino susirinkę skautai, dalinosi savo skautavimo patirtimi ir istorijomis apie tai, kuo užsiėmė žydų skautai prieš karą ir nacių okupacijos metais. Faniai Brancovskai buvo įteiktas Lietuvos skautijos reprezentacinis kaklaraištis.

Lietuvos žydų bendruomenės Pirmininkė Faina Kukliansky dalyvavusi skautų stovykloje pasveikino visus dalyvius, pasidžiaugė jų aktyvumu ir palinkėjo skautų organizacijai ilgų metų drauge, stiprinant bendruomenę.

Pirmoji „Šabas miške“ stovykla įvyko bendradarbiaujant Lietuvos žydų bendruomenei, Tarptautiniam žydų skautų forumui, Lietuvos skautijai, Lietuvos Lenkų Harcerių Skautų Sąjunga. Esame dėkingi visiems regioninių bendruomenių pirmininkams už malonų bendradarbiavimą sudarant galimybę vaikams dalyvauti šioje stovykloje.

Vaikai daugeliu atvejų pirmą kartą patyrė gyvenimo gamtoje iššūkius – statė ir miegojo palapinėse, rentė iš medienos stalus, kepė skautišką duoną ant laužo, kepė chalą lauko krosnyje, ėjo į naktinį žygį.

Šabo uždarymo ceremonijoje dalyvavo Fania Brancovska, kuri dar prieš 85 metus tapo skautiškos organizacijos „Bin“ veikusios Vilniuje nare. „Sesė Fania“, kaip ją vadino susirinkę skautai, dalinosi savo skautavimo patirtimi ir istorijomis apie tai kuo užsiėmė žydų skautai prieš karą ir nacių okupacijos metais. Faniai Brancovskai buvo įteiktas Lietuvos skautijos reprezentacinis kaklaraištis.

Atrasta centrinė Vilniaus didžiosios sinagogos dalis – bima

Atrasta centrinė Vilniaus didžiosios sinagogos dalis – bima

Izraelio senienų tarnyba, Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos, VšĮ Geros valios fondas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė praneša apie puikius trečiojo sezono Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijos archeologinių tyrimų rezultatus.

Šių metų archeologiniai tyrimai, kuriuos veda Dr. Jon Seligman (Izraelio kultūros vertybių tarnybos) ir Justinas Račas (Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos), susitelkė ties išorinių sinagogos mikvos (pirties) sienų nustatymu ir Didžiosios sinagogos galinės sienos atvėrimu.

2018 m. liepos 26 d. (ketvirtadienį) 14 val. kviečiame žiniasklaidos atstovus į Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeologinių tyrimų vietą (Vokiečių g. 13 A) iš arčiau susipažinti su unikalaus didžiojo judėjų religinio centro paveldo išlikimą liudijančiais radiniais.

Vilniaus choralinėje sinagogoje Šabatas su svečiais

Neeilinis Šabatas įvyko Vilniaus choralinėje sinagogoje penktadienį vakare. Apie 150 svečių ir mūsų bendruomenės narių po maldos susėdo prie bendro Kidušo stalo.

Izraelio valstybės kariai ir karininkai su pulkininku Avi Motola, VU Jidiš instituto vasaros kursų dalyviai su ilgamečiu kursų vadovu prof. Abraham Lichtenbaum (Argentina) kartu autentiškoje sinagogos aplinkoje šventė Šabatą. Buvo pasakytos kalbos, sinagogos valdybos narys Jakovas Mendelevskis ir kantorius Shmuel Yatom atliko dainas jidiš ir hebrajų kalbomis. Kidušo metu vyravo žydų kalbos.

Nors Šabato dalyviai atvyko iš įvairių valstybių – Šabatas ir geranoriškumas  suartino visus.

Pulkininkas Avi Motola padovanojo sinagogos bendruomenei Izraelio armijos – Cva Hagana le‘Israel  (Cahal) garbės atminimo ženklą.

 

 

Savaitės Toros straipsnis apie  9-ąją Avo mėnesio dieną

Savaitės Toros straipsnis apie 9-ąją Avo mėnesio dieną

Rabino pamoka

Šį Šabatą baigiasi trijų savaičių negandų  laikotarpis, kurį vainikuoja 9 – tos Avo dienos pasninkas. Per Šabatą draudžiama pasninkauti, todėl pasninkas perkeliamas į sekmadienį.

                     Kokia yra gilioji 9 Avo dienos prasmė?

Ši diena labai liūdna Izraelio ir apskritai visos žmonijos istorijoje. Šią dieną (su nedidelėmis išlygomis) prasidėjo abu pasauliniai karai. Didžiausia nelaimė – 9 Avo dieną buvo sugriautos abi Jeruzalės šventyklos…

Šį šeštadienio vakarą ir sekmadienį paminėsime Tiš-Beavą, 9-tą Avo mėnesio dieną, Pirmosios ir Antrosios Jeruzalės šventyklos sunaikinimo dieną.

Tinkamas laikas galvoti apie visų žydų suvienijimą, nes Antroji šventykla buvo sunaikinta būtent dėl nepagrįstos neapykantos tarp žydų. Kaip mes galėtume  suvienyti žmones?

Tačiau klausimas, ar mūsų šiuolaikinė karta gali su meile ir liūdesiu galvoti apie kažkada buvusią Šventyklą? Juk yra žmonių visai nežinančių, jog kažkada egzistavo Šventykla?!

                                Džiaugtis ir liūdėti?

Šventyklos sugriauta, Kūrėjas „išliejo savo pyktį tik ant akmenų“, o ne ant Izraelio tautos „sielų“.

Kaip bebūtų turime liūdėti ir gedėti dėl Šventyklos sugriovimo. Avo mėnuo yra „sunkaus teismo“ mėnuo, šis mėnuo atitinka hod sfirą. Ši sfira gali būti ir „sunkių teismų“ ir „didelės meilės“ metas.

                          „Neapykanta be priežasties“

Avo mėnesį reiktų vadinti „meilės mėnesiu“. Paprastai „meile“ mes vadiname savo „egoistinį“ jausmą. Būtent tokia meilė ilgai nesitęsia“.

Kodėl ji „nutrūksta“? Išminčiai sako, kad  dėl „neapykantos be priežasties“. Kai meilė yra „iš reikalo“ t. y. „egoistinė“, ji galiausiai sąlygoja „neapykantą be priežasties“. Kaip ištaisyti  šį „procesą“?

Atsakymas: „Meilė be priežasties“.

Toros mokymas

Šventykla – tai šventa vieta, ji tikros meilės tarp Kūrėjo ir kūrinijos vieta. Kyla klausimas, kodėl mes turime džiaugtis, jei „Kūrėjas išliejo savo pyktį tik ant akmenų“? Turime suprasti, kad Aukščiausiasis mums sako:  „Žmogau, žinok, kad „išoriniame pasaulyje“ įvyko tik „perspėjimas“, visa esmė glūdi giliau –  Izraelio Toroje.

Ten yra meilė, tikri santykiai tarp Kūrėjo ir žmogaus. Ir tik šį dvasinį mūsų pasaulį reikia saugoti labiausiai. Taip sako mums išminčiai: kai buvo sugriauta Šventykla, visas Kūrėjo pažinimas, visi tarp Kūrėjo ir žmogaus „meilės“  santykiai  „persikėlė“ į Toros mokymo namus.

„Meilės šventės“ prieaušris

Todėl iškart po 9 Avo eina 15 Avo „meilės dienos”. Talmude parašyta, kad 9 Avo turi gimti Mašijachas, kitaip sakant, bus išsigelbėjimo „aušra“.

 Knygoje Zohar rašoma, kad prieš „aušrą“ būna pati didžiausia tamsa

Matome, kad 9 – tos Avo dienos „tamsa“-„meilės“ pranašas. Jau 15 Avo dieną Izraelio  istorijoje atsitiko daug džiaugsmingų įvykių: „dykumų kartos“ mirčių sekos pabaiga, ir kitų …

Visa tai skelbia apie Mašijacho atėjimą ir Trečios Šventyklos pastatymą, kuo greičiau, jau mūsų dienomis.

Amen.      

Šabat Šalom ir lengvo bei naudingo pasninko!          

Apie šventes Vilniaus choralinėje sinagogoje

Pastaruoju metu Vilniaus choralinėje sinagogoje pastebima daugiau įvairių įvykių. Šalia kasdieninių maldų ir “Kolel Tora” užsiėmimų, seminarų, tradicinių judėjų švenčių, Šabatų ir kidušų su gausiais svečiais iš įvairiausių pasaulio šalių, moterų klubo veiklos – auga poreikis tradiciniams judėjų ritualams.

Galime pasidžiaugti, kad šais metais sinagogoje buvo atliktos 2 Brit milia, 3 berniukamas surengtas Bar micvos  ritualas, nauja šeima sutvirtino santuoką  jautria  Chupos ceremonija.

Džiugu, kad praėjusią savaitę 2 Bar micvas šventė šeimos iš JAV. Nors berniukai gimė JAV, bet šeimų šaknys yra Lietuvoje. Šia iškilminga proga atvyko net 17 šeimos narių ir artimųjų grupė.

Berniukai buvo labai gerai parengti Toros skaitymui. Jų padėkos tėvams ir tėvų pasakojimai apie meilę savo vaikams, jų brendimo istorijas sujaudino visus sukviestus į šventę šeimos svečius.

“Lietuvos žydai džiaugiasi, kad šios judėjų ilgametės tradicijos atgimsta ir tęsiasi,- sako Vilniaus religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas, pripažindamas, jog tai didelis rabino Krinskio ir rebecen Dinos nuopelnai, kurie dirba atsakingai, su meile.

Jau kelerius metus tęsiasi sinagogos remontas. Svarbiausias darbams keliamas reikalavimas– autentiškumo išsaugojimas,  ypač patrauklus užsienio ir Lietuvos žydams. Jie džiaugiasi, kad sinagoga atrodo “vi amol” (kaip anksčiau)…

Čia publikuojamos kelios nuotraukos iš Eitano ir Natano (JAV) Bar micvos.

Savaitinis Toros skyriaus komentaras apie pasiruošimą Tamūzo mėnesiui

Savaitinis Toros skyriaus komentaras apie pasiruošimą Tamūzo mėnesiui

 Atėjo Tamūzo mėnuo ir su juo nauji „iššūkiai“ mūsų sieloms. Tamūzo mėnesį prasideda “apsupties – suspaudimo“ laikotarpis, kuris baigėsi Šventyklos sugriovimu.

Kaip jau ne kartą sakėme, mes neužsiimame vien tik istoriniais įvykiais. Iš tikrųjų mums rūpi pokyčiai, vykstantys mūsų sielose. Judėjų kalendorius – kiekvieno  mūsų „vidinio darbo“ kalendorius. Kiekvieną Roš Chodeš (Mėnesio pradžią) yra ypatingas „švytėjimas“.

Mes esame ypatingų, nelengvų mėnesių pradžioje. Apie Tamūzo ir Avo mėnesius pasakyta: „Iš akių, iš akių teka vanduo“. Rašoma apie dvi akis: Tamūzo mėnuo priešais „dešinę akį“ ir Avo mėnuo priešais „kairę akį“. Kaip sako šventasis Ari, tai reiškia, kad Avo mėnesį, po „apsupties“, prasidėjus 17 Tamūzo, sugriautos abi Šventyklos.

Ką daryti, kai žmona pyksta ant manęs?

Ką daryti, kai žmona pyksta ant manęs?

Kiekvienas žmogus skirtingai žiūri į jį supantį pasaulį. Kitaip sakant, kiekvienas žiūri pagal savo asmeninę „prizmę“. Iš tikro, jei sutiksime su tuo, kad kiekvieno „prizmė“ yra skirtinga ir unikali, lengvai galėsime gerbti kiekvieną žmogų. Taip pat galėsime suprasti, kad pasaulis yra ne tai, ką aš matau „automatiškai“, o tai – kokį paaiškinimą aš jam duodu.

Tai reiškia, kad du žmonės žiūrėdami į tą patį dalyką, mato visai kitą „vaizdą“. Tai yra todėl, kad mes matome per savo norų, savo jausmų prizmę. Iš tikro mes matome ne tiesą, o tai, ką mes norime pamatyti.

Todėl vienas iš žymių ravo Barucho Ašlago mokinių ravas Hilelis Gelbšteinas sakydavo: „Stabtelk, prieš darydamas išvadas, pirmiausiai pasistenk suprasti, kas parašyta ir tada pamatysi visai kitus dalykus“.

Mokėmės iš pamokų apie „šeimos santykius“, jei žmona sako: „Aš ant tavęs labai pykstu“. Ką reikia išgirsti? Teisingiausia išgirsti tiesą ir atsakyti: „Aš taip pat tave labai myliu“. Iš tikro, kai žmona šaukia ant tavęs, nes taip gali būti, nes ji nori didesnio tavo dėmesio ir meilės  žodžių. Juk ji nešaukia ant kažko iš gatvės, ji kreipiasi į tą, kuris yra iš tikro jai brangus ir mylimas.

Jei jau tai suprantame, tada galime į gyvenimą pažvelgti visai iš kitos pusės.

Baal Sulamas str. „Pratarmė knygai Zohar“ moko, kad realybė yra labai „lanksti“, ir iš tikro mes viską matome savo „viduje“. Sakoma, kad poetas, žiūrėdamas į arfą, mato gražią moterį ir panašiai…

Todėl pagal mūsų pavyzdį, visai nesvarbu, kokiu tonu žmona kalba su manimi, jei mano uždavinys yra mylėti žmoną, tai galiausiai ir apsprendžia visą realybės „paveikslą“.

Iš tikro tai jau visai kitas „žvilgsnis“ į mus supantį pasaulį. Tai „meilės žvilgsnis“ į visus žmones, tai „meilės žvilgsnis“ į Kūrėją. Tai tikras ir teisingas žvilgsnis!

                                              Ravas Adamas Sinajus

              Šabat Šalom!

Šavuot šventė jau greitai

Šavuot šventė jau greitai

Šavuot šventė su visu savo grožiu jau stovi ant mūsų slenksčio. Ši šventė prašo iš mūsų pačio brangiausio dalyko. Žmogus turi atnešti pirmąjį derlių, taip kaip įsako mūsų šventoji Tora šią išaukštintą, Toros dovanojimo dieną, Mes stengiamės tai „pamatyti“ ir pajusti savo sieloje. Iš tikro šią dieną mes galime nusipelnyti ne tik „Dovanos“, bet ir patys dovanoti.

Parašyta: „Kai ateisi į žemę, kurią Kūrėjas duoda tau kaip palikimą, kad paveldėtum ją ir apsigyventum joje. Paimsi iš žemės pirmąjį derlių, kurį atneši iš savo žemės ir sudėsi į pintinę, nueisi į vietą, kurią išrinks Kūrėjas, kurioje bus Jo vardas“.

 „Pirmasis derlius simbolizuoja „šventumo vaisius“, kuriuos žmogui skiria pats Kūrėjas. Tai lyg padėkos Kūrėjui suvokimas, lyg pasakymas: „Pirmasis derlius yra Tavo nuopelnas“. Pirmasis derlius reiškia nuostabius dalykus:

Mano tėvas buvo „pražuvęs“ aramėjas, nusileido į Egiptą ir apsigyveno ten su negausiu būriu, kol tapo ten didele ir labai stipria tauta. Egiptiečiai elgėsi su mumis blogai, kankino,  vertė sunkai dirbti. Tada kreipėmės į mūsų Kūrėją ir Kūrėjas išgirdo mūsų balsus, pamatė mūsų vargus, sunkų darbą ir priespaudą. Kūrėjas išvedė mus iš Egipto stipria ranka, ištiesta dešine, su didele baime ir ženklais. Ir atvedė į šią vietą, davė šią žemę, kur teka pienas ir medus. Todėl dabar aš atnešiau žemės pirmuosius vaisius, kuriuos man davė Kūrėjas“.

Kas gi tas aramėjas? Tai „Lavano“ aspektas žmoguje.Tačiau labai keista, kodėl šis „juodas“ (neigiamas) aspektas Toroje yra vadinamas „baltu“ (lavan – baltas)?

Lag Ba Omer šventė tvirtovėje prie Didžiulio ežero

Lag Ba Omer šventė tvirtovėje prie Didžiulio ežero

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Vilniaus žydų religinė bendruomenė pakvietė gegužės 3d. švęsti Lag Ba Omer prie Didžiulio ežero. Šventėje dalyvavo Izraelio ambasadorius Amir Maimon, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, rabinas Šalomas Ber Krinskis.

Lag Ba Omer – žydų vienybės šventė pažymima linksmybėmis, šokiais ir dainomis bei maldomis Kūrėjui. Lag Ba Omer naktis – laužų naktis. Svarbiausias laužas uždegamas ant statinio stogo virš rabi Šimono bar Jochajaus kapo Meirono vietovėje, Aukštutinėje Galilėjoje. Pagrindinė priežastis, kodėl rabi Šimono bar Jochajaus mirties metinės pažymimos tokia forma –jam priskiriama knygos „Zohar“ autorystė.

Ši knyga ryškia šviesa apšviečia Toros išmintį, kuri, karaliaus Šlomo žodžiais, pati yra šviesos šaltinis: „Priedermė – žvakė, o Tora – šviesa“. O pranašo Jeremijo lūpomis pats Kūrėjas sako: „Nes tokie mano žodžiai – jie kaip ugnis!“

LŽB pranešimas dėl Kalev Krelin pareigų

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei iš visuomenės informavimo priemonių tapo žinoma, jog Maskvoje gimęs Kalev (Calev) Krelin vykdo veiklą Lietuvoje, prisistatydamas Vyriausiuoju Lietuvos rabinu arba yra taip pristatomas.

Informuojame, kad Vyriausiojo rabino pareigybės atsisakyta prieš kelerius metus keičiantis rabinams  ir Kalev Krelin niekada nebuvo paskirtas eiti šių pareigų. Šiuo metu tarp Kalev Krelin ir LŽB  nėra susiklosčiusių jokių sutartinių santykių, todėl pareiškiame, jog Kalev Krelin neturi teisinio pagrindo veikti LŽB vardu. Atitinkamai LŽB nėra atsakinga už su Kalev Krelin sudarytus sandorius bei iš to kylančias teisines pasekmes.

PESACH šventė ir jos gili prasmė plačiau

Aut. Jonatanas Vitkauskas

Pirmoji dalis

2018m. pavasarį Žinijos draugijos GAUBLIO klubo nariai susitiko su Ruth Reches*, kuri baigusi Izraelio Bar Ilano universitetą, sugrįžo į Lietuvą mokyti hebrajų kalbos.

Prelegentė klubo nariams ir dalyviams papasakojo apie svarbiausią žydų šventę – Pesach**, kuri skirta įvykiams, susijusiems su žydų išsilaisvinimu iš vergijos.

Pesacho šventės ritualą sudaro 15 punktų. Kiekvienas šių punktų iš esmės atitinka kodą po kuriuo slypi gili metafizinė prasmė. Todėl ritualas atliekamas pagal griežtą tvarką, vakarienė vadinama Sederiu.

Vienas svarbiausių Sederio dalykų yra penktasis, kurio pavadinimas –  Magid. Tai yra pasakojimas, sukurtas, vykdant Dievo nurodymą, kuris skamba taip: ,,Papasakok savo sūnui.“

  

Nepailstantis GAUBLIO klubo prezidentas LEOPOLDAS TARAKEVIČIUS klubo Sederį pradeda žodžiais: ,,Pagaliau mūsų tarpe yra tikra žydė, kuri ,manau, sugebės atsakyti į visus mus dominančius klausimus. Kviečiu visus pasinaudoti šia išskirtine proga.“

Žydai visur ir visada ypatingą dėmesį skiria vaikams. Matyt todėl, Ruth Reches pasakojimą, skirtą žydų išėjimui iš Egipto ir žydų tautos atsiradimui, pristato vaikų pasaulėjautai pritaikyta forma. Be kita ko, ši forma nesutrukdė po jos pranešimo įsiplieksti karštoms diskusijoms.

Magid prasideda taip:

Pesacho Sėderis Vilniaus choralinėje sinagogoje

Nuotraukoje Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas S.Levinas ir Chorainės sinagogos rabinas Š.B.Krynskis. Kadangi šventinės apeigos vyko per Šabą, kai negalima fotografuoti, todėl nuotraukos darytos iki žmonėms susirenkant į sinagogą.

Vilniaus choralinė sinagoga atjaunėjusi,  svetingai pasitiko svečius, atėjusius švęsti Pesachą.  Šiais metais pažymėsime šios sinagogos 115 metų jubiliejų!

Daugiau nei 170 žmonių autentiškai atšventė ir tuo pačiu pratęsė šią svarbią judėjams tradiciją. Pesacho šventė turi ypatingą apeigų eigos tvarką. Prisiminėme ir išjautėme tai, ką patyrė judėjai, išeidami iš vergijos į laisvę, į pažadėtąją žemę.                                                                                    Vilniaus sinagoga laukia svečių. 

Smagu, kad nemaža grupė izraeliečių atėjo į Vilniaus sinagogą ir entuziastingai įsijungė į šventę. Atsisveikindami dėkojo ir sakė, kad jautėsi kaip namuose.

Džiugu, kad  apie 40 jaunuolių patys papuošė sinagogos valgyklą ir šauniai šventė. Ši Amit ir Viktorijos iniciatyva – puikus rezultatas. Tikimės, kad tai taps tradicija.

Nuotraukoje jaunimo Sėderio stalas.

Visur suspėjantis rabinas Krinskis ir rebecen Dina sukūrė ir palaikė ypatingą šventinę atmosferą, vedė šventę, aiškino jos prasmę, pasirūpino, kad Pesachas būtų estetiškas ir prasmingas.

Ačiū ir mūsų bičiuliams ne žydams, kurie atėjo ir parodė nuoširdų susidomėjimą.