Naujienos

„Amerikos virtuozai“ Panevėžyje

Jau trečią kartą ansamblis „Amerikos virtuozai“ kartu  su vadovu Čarlzu Borowsky aplankė Lietuvą su koncertų ciklu Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Alytuje. Muzika – sujungianti pasaulius, skirta parodyti paprastų amerikiečių geros valios gestą įvairių tautybių ir požiūrių žmonėms. Šį projektą paruošė smuikininkas iš Vilniaus Borisas Traubas kartu su Panevėžio žydų bendruomenės pirmininku Gennady Kofman kaip dovaną Panevėžio gyventojams, Panevėžio miesto gimtadienio proga, 100 metų Lietuvos atkūrimo proga, žydų Naujųjų Metų šventės Roš Hašana proga, o taip pat rugsėjo 23 dieną ateinančios žydų genocido minėjimo dienos progai. Šeimos vizitas Panevėžyje prasidėjo nuo masinių žydų žudynių vietos aplankymo Kurganavoje, susipažinimo su Panevėžio Dailės galerijos darbais ir ekspozicijomis ir Panevėžio miesto istorinėmis vietomis.

„Muzika yra geriausias tiltas jungiantis viso pasaulio žmones. Toks yra  šio ansamblio požiūris nuo pat jo veiklos pradžios. „Amerikos virtuozai“ gastroliavo Kinijoje, Kuboje, Vietname, Vokietijoje ir kitose pasaulio šalyse, aplankė  daugiau, negu aštuoniasdešimt pasaulio šalių ir visur sulaukė pripažinimo. Profesorė Cecilija Borowsky (violončelė),  kaip ir jos vyras profesorius Čarlzas sukūrė šį ansamblį, kad parodytų visam pasauliui, jog šeima turi didelį potencialą,  ugdydama savo vaikuose teigiamą požiūrį į gyvenimą: sūnui dr. Emanueliui (smuikas) ir dukrai Elizabet (fortepijonas). Šeima nuosekliai įrodo, kad muzika gali paskatinti mąstymą ir kūrybiškumą, gali tapti žmogiškų santykių katalizatoriumi. Borowsky šeimos koncertai ir meistriškumo kursai yra pažymėti solo ir kamerine muzika, kiekvieno šeimos nario asmenybės išraiška“,-  kalbėjo Panevėžio m. savivaldybės administracijos pavaduotoja Sandra Jakštienė.

Lietuvos sporto klubas MAKABI  organizuoja “FUN RUN” bėgimą

Lietuvos sporto klubas MAKABI organizuoja “FUN RUN” bėgimą

“FUN RUN” BĖGIMAS

N U O S T A T A I

VARŽYBŲ  TIKSLAI  IR  UŽDAVINIAI

Populiarinti bėgimo  sportą   Lietuvos  žydų  bendruomenės (LŽB) ir  LSK Makabi  narių  “FUN RUN” bėgimas jau kelerius metus organizuojamas ne tik Europoje, bet  ir visame  pasaulyje. Pastaraisiais metais bėgimas įvyko Los Andžele, Londone, Paryžiuje, Romoje ir t.t. Šis  bėgimas yra organizuojamas Lietuvoje antrą kartą. Makabi „Fun Run“ bėgimui surinkti dalyvio mokesčio pinigai skiriami labdarai, Makabi  veiklos vystymui. Tačiau tai nėra pagrindinė bėgimo esmė, nes  FUN RUN renginyje svarbu atrinkti geriausius  bėgikus  dalyvauti Makabiadose,  Lietuvos  žydai  susiburia kartu, klausosi žydiškos muzikos, sportuoja  ir bendrauja. Tai yra ypač svarbu, vienijant  nedidelę  Lietuvos žydų bendruomenę.

VARŽYBŲ  VIETA  IR  LAIKAS

Varžybos  vykdomos  2018 m. rugsėjo  16 d. 11:00 val.Vingio  parke Vilniuje,  šalia  estrados.

VARŽYBŲ  DALYVIAI

Varžybose gali  dalyvauti    Lietuvos  žydų  bendruomenės  ir  palaikantys  Makabi judėjimą,    bėgikai.

Kiekvienas  dalyvis  gali  dalyvauti  vienoje  distancijoje: 1,5km ar 3km.

Roš Hašana šventė Panevėžio žydų bendruomenėje

Rugsėjo 9 dieną Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai atšventė  Roš Hašana kavinėje Parko gatvės kavinėje. Ši šventė – Dievo suteikta galimybė apmąstyti ir pakeisti savo gyvenimą taip, kad jis atitiktų dieviškuosius priesakus.

Šventė prasidėjo žvakių uždegimu, buvo skaitomas palaiminimas, linkėjimai artimiesiems ir draugams. Michailas Grafmanas pūtė ragą (Šofar) ir paskelbė Naujųjų metų pradžią.  Gennady Kofman perskaitė maldą, susijusią su atgaila ir viltimi, o bendruomenės nariai sveikino vieni kitus linkėdami, kad Dievas parašytų jiems gerus ateinančius metus.

Svečiai – miesto tarybos narys A. Petrauskas palinkėjo bendruomenei, kad kiti metai būtų turtingi ir prasmingi, o svečias iš Biržų miesto, istorijos mokytojas V. Jakonis padėkojo Panevėžio m. žydų bendruomenei už šiltus santykius ir bendradarbiavimą.

Ant šventinio stalo: vynas ir chala, buvo medaus, granatų ir obuolių, kurie yra saldaus ir lengvo gyvenimo simboliai. Dar vienas patiekalas ant šventinio stalo – žuvis, nes švenčiant Roš Hašana labai svarbi yra žuvies galva. Taip išreiškiamas noras naujaisiais metais būti galva, o ne uodega, būti sėkmingais įvairiose gyvenimo sferose.

Bendruomenės nariai ir svečiai vaišinosi šventiškomis vaišėmis, tradiciniais žydų patiekalais, vaikai deklamavo eiles, dainavo dainas, už kurias jiems buvo įteiktos dovanėlės. Buvo šokama, žaidžiami įvairūs žaidimai.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus renginiai, skirti paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną

Rugsėjo 17–23 d. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia nemokamai aplankyti Holokausto ekspoziciją, įsikūrusią Pamėnkalnio g. 12, Vilniuje. Ekspozicijoje taip pat vyks nemokamos ekskursijos: rugsėjo 17 d. 12 val., rugsėjo 18 d. 16 val., rugsėjo 19 d. 12 val., rugsėjo 20 d. 12 val., rugsėjo 21 d. 15 val. Reikalinga registracija el. paštu jewishmuseum@jmuseum.lt.

Rugsėjo 21 d. 12.30 val. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia bendrojo ugdymo mokyklas, tolerancijos ugdymo centrus ir visas Lietuvos švietimo institucijas paminėti 75-ąsias Vilniaus geto likvidavimo metines sudalyvaujant pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“. Dalyviai kartu eis nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, kur paliks atsineštus akmenėlius čia nužudytų žydų atminimui. Daugiau informacijos ir registracija el. paštu ingrida.vilkiene@lrv.lt arba telefonu (8~706) 63 818.

Žydų atminties vakaras Plungėje

Žydų atminties vakaras Plungėje

Daugiau kaip dvidešimtyje Lietuvos miestų ir miestelių rugsėjo 2-9 dienomis ekskursijomis, paskaitomis, koncertais, parodomis, konferencijomis bei kitais renginiais buvo paminėtos Europos žydų kultūros dienos. Šių metų tema – „Pasakojimai“.  

Rugsėjo 7 dieną Plungės miesto gyventojai bei svečiai rinkosi į Plungės viešojoje bibliotekoje vykusį renginį, kurio metu taip pat paminėtos Europos žydų kultūros dienos. Renginį smuiko garsais pradėjo „Saulės“ gimnazijos Tolerancijos centro vaikai, kurie taip pat dainavo bei skaitė ištrauką iš Plungėje gimusios ir Holokaustą išgyvenusios Mašos Rolnikaitės knygos. Plungės turizmo informacijos centro darbuotoja pristatė projektą bei leidinį „Plungės žydų takais“, kurio leidybą iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas. Leidinyje lietuvių ir anglų kalbomis trumpai aprašoma Plungės žydų istorija bei pristatomas 3 km maršrutas po Plungės miestą, kuriame sužymėti žydų bendruomenei priklausę pastatai, paminklai ir t. t.

Eugenijus Bunka susirinkusiuosius visų pirma pasveikino su artėjančiais Naujaisiais 5779-siais metais, kuriuos kaip tik šiomis dienomis minėjo žydų bendruomenės visame pasaulyje. Jis taip pat pristatė pasaulyje garsius žydus, kurių giminės šaknys susijusios su Plunge.

VARDAI. Žmogus nėra skaičius

 Minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, rugsėjo 23 d. įvairiose Lietuvos vietovėse bus skaitomi Holokausto aukų vardai. Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta virš 90 proc. mūsų šalyje gyvenusių žydų. Pilietinė  iniciatyva VARDAI kviečia prisiminti žiauriai nužudytus Lietuvos žmones balsu ištariant jų vardus ir pavardes.

VARDŲ skaitymai viešose Lietuvos miestų ir miestelių vietose vyksta jau aštuonerius  metus. Dalyvavusieji renginiuose, sako, kad būtent toks Holokausto aukų prisiminimas padeda labai asmeniškai pajusti tragedijos mastą.

„Kai savo balsu skaitai vardus, pavardes ir profesijas tų žmonių, kurie čia gyveno, nebegali apsimesti, kad jų nebuvo, nebegali apsimesti, kad tas žmogus negyveno, ir statistika pradeda reikšti ne tik skaičius. Taip atsiranda drąsos atviriau žiūrėti į istoriją“, –  sako Milda Jakulytė-Vasil

Lietuvos gyventojai  taip pat kviečiami aplankyti arčiausiai esančias žydų žudynių vietas.

Lietuvos žydų genocido diena minima rugsėjo 23 d. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus getas.

Kauno geto kalinys: gimęs Efraimu, užaugo kaip Kazimieras

Kauno geto kalinys: gimęs Efraimu, užaugo kaip Kazimieras

Efraimas sutiko būti fotografuojamas tik iš šono. Karolinos Savickytės nuotr.

Bernardinai.lt

Šiandien Paneriuose tvyro sakrali ramybė – vėjas švelniai įsiūbuoja pušų viršūnes, retkarčiais atnešdamas bėgiais riedančių traukinių gausmą. Bevaikštinėdamos vingiuotais memorialo teritorijos takais išgirstame guvius amerikiečių turistų balsus. Susidūrus su jais akis į akį, vienas vyrukas mums mosteli ranka rodydamas garbaus amžiaus vyro pusėn ir sušnabžda: „This man is the survivor of Kaunas ghetto“ (liet. Šis žmogus išsigelbėjo iš Kauno geto).

Šviesi traškančios medžiagos sportinė striukytė, melsvai žalsvos spalvos marškiniai, tamsios džinsinės kelnės ir juodi odiniai batai – sakyčiau, įprastas šiuolaikinio inteligento įvaizdis. Senolis šypteli, mes jam atsakome tuo pačiu. Staiga dirsteli į jų grupei ekskursiją vedančią bei apie Panerių tragediją pasakojančią gidę ir švaria lietuvių kalba mums sako: „Ji labai įdomiai kalba, teisingai viską pasakoja. Pasiklausykit.“

„O mes norėtume jūsų pasiklausyti“, – atsakau ir sugaunu kiaurai veriantį jo rudų akių žvilgsnį.

 

VII Klezmerių muzikos festivalis. „Dvi šimtmečio legendos” 2018

VII Klezmerių muzikos festivalis. „Dvi šimtmečio legendos” 2018

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejusNaugarduko g.10 /2 Vilnius 09-17 18:30

Apie

Daugiau informacijos:
festivalio prodiuseris Arkadijus Gotesmanas,
gotesmanas@yahoo.com
tel.:863466675
Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio proga – galimybė pažvelgti į mūsų istoriją, praeitį ir dabartį
Rugsėjo 17 d., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras, 18.30.
„DVI ŠIMTMEČIO LEGENDOS“ – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, iškilūs kompozitoriai
ANATOLIJUS ŠENDEROVAS ir VIAČESLAVAS GANELINAS susitiks kaip kamerinės muzikos kūrėjai ir bendraus su klausytojais.
Koncerte dalyvaus Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas fortepijoninis trio „FortVio“ ir kvartetas „RELA(X)“.

Programa:

Panevėžio “Minties” progimnazijos moksleivių viešnagė žydų bendruomenėje

Pagal sutartį su Panevėžio “Vilties” progimnazija, biologijos mokytoja Žana Narevič kartu su auklėtiniais apsilankė Panevėžio žydų bendruomenėje. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman moksleiviams papasakojo apie Panevėžio krašto žydų istoriją prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu, žydų  tradicijas, šventes, apie Holokaustą, kurio tema bendruomenėje ypatingai svarbi, nes bendruomenės  narius jis palietė asmeniškai. Holokausto pažinimas yra aktualus ne tik moksline, bet ir edukacine prasme.Turime kuo geriau pažinti šį reiškinį, kad ateityje to išvengtume ir jis nepasikartotų, – pasakė Gennady Kofman.

Reikia pažymėti, kad progimnazijos moksleiviai atsakė į visus klausimus, kurių klausė Gennady Kofman. Bendruomenės pirmininkas pasiūlė mokytojai  Žanai Narevič puikias moksleivių žinias įvertinti dešimtukais.

Šeima. Žydų tikėjimas ir gyvenimas

Šeima. Žydų tikėjimas ir gyvenimas

Ruth Reches

Jonatanas Vitkauskas

Antroji dalis

Kodėl ramus ir romantiškas Ruth  Reches pranešimas apie žydų išsivadavimą iš Egipto vergijos sukėlė chaosą susitikimo Žinijos draugijos GAUBLIO klubo dalyvių jausmuose, mintyse ir kalbose?

Trys klasteriai[1], kuriuos autoriui pavyko sudaryti iš vienas kitą paneigiančių susitikimo dalyvių nuomonių skatina galvoti, jog prelegentė netyčia užgavo slepiamus post  komunistinės visuomenės skaudulius.

„Raktiniais“ įėjimų į kiekvieną klasterių žodžiai pasirinkti šie: „šeima“, „tauta“ ir  „Mesijas“.

  1. Šeima

1.1. Senasis Testamentas (1300 pr. m. e.–324 m.e.)

  Pareigą permesti gyvybės estafetę iš praeities į ateitį Pasaulių Kūrėjas uždėjo ant šeimos pečių.

Knygų knyga[2] prasideda Dievo įsakymu šeimai, kuris skamba taip: „…veiskitės ir dauginkitės…užvaldykite žemę…“ (Pirmoji knyga – Būtis, 28 pastraipa).

Kaip svarbiausią įsakymą Žmonijai realizavo žydų tauta, Dievo pasirinkta pavyzdžiu visoms kitoms tautoms?     Patogiausia šeimos  evoliucijos peržiūrą pradėti nuo laikmečio po „Pasaulio sukūrimo“[3], kada Dievas davė Mozei Įstatymą, mūsų laikais vadinamą Senuoju Testamentu.

Tai įvyko prieš 3312 metus (1300pr.m.e.+2018).   Rašytiniai šaltiniai[4] rodo, kad Senasis Testamentas (Įstatymas) leido vyrams  turėti kelias žmonas.

Be kita ko, žmonų skaičius buvo savotišku vyro prestižo rodikliu. Tarkim, Izraelio ir Judėjos karalius Saliamonas (965-928 pr. m. e.) turėjo 700 žmonų, o eilinis žemdirbys džiaugdavosi turėdamas nors vieną.

Kadangi kilmingieji jaunikiai dažniausiai būdavo žymiai vyresni už savo nuotakas,  jie ir numirdavo pirmieji.

Paprastai vedybinė sutartis–Ketuba buvo sudaroma iki vestuvių. Sudarant vedybinę sutartį, mergaitės amžius neturėjo reikšmės, nes sutartį sudarydavo jos tėvai. Seksualinis gyvenimas tarp vyro ir jo būsimosios žmonos prasidėdavo ne anksčiau, negu mergaitėms prasidėdavo mėnesinės. Iki mėnesinių nuotaka gyvendavo tėvo šeimoje. Tėvas ir  broliai šventai saugojo merginos skaistybę, nes nuo jos priklausė „nuotakos  kaina“*. Be tėvo leidimo arba giminaičių palydos neištekėjusi moteris neturėjo teisės išeiti į gatvę.

Prasidėjus mėnesinėms (13-14 metų), būdavo pradedama ruoštis vestuvėms.

Vestuvės įvykdavo tada, kai abi šeimos įsitikindavo, kad visi Ketuba punktai yra įvykdyti arba nėra kliūčių jiems įvykdyti.

Svarbiausias Ketuba punktas būdavo susijęs su kraičiu. Kraitis vaidino rolę kompensacijos už tai, kad po vestuvių  jaunikio šeima privalės naująją žmoną  išlaikyti. Jeigu vyras nuspręsdavo išsiskirti arba numirdavo anksčiau už žmoną, atgavusi dalį kraičio,  moteris neretai ištekėdavo antrą kartą. Pastaruoju atveju jaunikį pasirinkdavo ji pati.

Graikų ir romėnų (iki Kristaus) pasaulyje, žmonės gyveno sunkiau ir trumpiau. Ypač sunkus buvo moters likimas  nes, palyginus su vyriškiu moteris buvo tiek fiziškai, tiek ir teisiškai silpnesnė. Todėl moterims 40 metų pabaigoje prasidėdavo menopauzė, o 50 metų tada reiškė tą patį, ką dabar  mums  reiškia 90.

Ant moters pečių buvo uždėta pareiga pamaitinti, aprengti, apskalbti šeimą, pašerti gyvulius, jau nekalbant apie pagalbą vyrui sodo ir lauko darbuose. Moterys, nežiūrint į jų statusą šeimoje, privalėjo visada būti pasiruošusiomis bet kuriuo momentu viską mesti ir daryti tai, ką liepia „šeimininkas“.

Mergaitės nuo  6-7 metukų privalėjo padėti motinoms ne tik namų ruošoje, bet ir buvo ruošiamos būsimoms žmonos pareigoms. Tuo tikslu jos buvo mokinamos  austi  ir verpti.

Berniukai nuo mažens buvo ruošiami būsimoms „šeimos galvos“ pareigoms. Tuo tikslu  jie nuo šešerių metų buvo pradedami mokinti rašto.

Šeimos buvo  patriarchalinės. Iki šiol šeimos galva hebrajiškai vaidinamas „baal“, kas reiškią  „poną“ arba „šeimininką“.

Galime savęs paklausti, pas kurį iš dviejų „ponų“- tėvą ar vyrą – moteriai buvo gyventi lengviau?

Panašiau, kad  pas  tėvą, nes, išėjus gyventi pas vyrą, prie visų darbų, kuriuos  tekdavo dirbti pas  tėvą,  prisidėdavo nėštumai ir vaikų gimdymas.

Visur ir visada žemdirbių veiksmus rikiavo  „gamtos laikrodis“. Tačiau,     kai kuriais atžvilgiais, panašumas tarp moters gyvenimo prieškariniame Lietuvos kaime ir Palestinoje prieš Kristaus gimimą  yra tiesiog pritrenkiantis.      O juk šiuos laikotarpius   skiria daugiau negu 2000 metų arba 60 žmonių kartų!

Prieškario Lietuvos kaime gyvavo posakis: „moteris laiko keturis namo kampus, o vyras –tik vieną“.

…Tyliai Nemunėlis teka, o dar tyliau mūsų seselė verkia – dainuodavo kaime mūsų žemdirbėliai.

LŽB sinagogoje švenčiama Rosh Hashana – Naujieji metai

Rugsėjo 9d. Lietuvos žydų bendruomenė rinkosi į sinagogą pasitikti Naujųjų 5779 metų šventės -“Rosh Hashana” – vienos iš svarbiausių Judėjų švenčių, kurios tradiciškai išvakarėse pasitinkamos sinagogoje.

 

Rosh Hashana simbolizuoja šeštąją pasaulio kūrimo dieną, – Aukščiausiasis šią dieną sukūrė pirmąjį žmogų – Adomą, davusį pradžią žmonijai. Vėliau Adomas atmetė draudimą, už kurį buvo išmestas iš Rojaus.

Nuo labai senų laikų Aukščiausiasis tą dieną reiškia nuosprendį ir nustato visai žmonijai ateitį  ateinantiems 12 mėnesių.

Pivonijos šile pagerbtas nužudytų žydų atminimas

Pivonijos šile esančioje Holokausto vietoje tradiciškai paminėtas čia nukankintų ir palaidotų žydų atminimas. Šiame renginyje nemažai dėmesio skirta ir atminties ženklams, kurie įamžina bei įamžins šios tautos atstovus.

Į iškilmes trečioje pagal dydį Lietuvos Holokausto vietoje susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai, atvyko jų tautiečių iš Kauno, Vilniaus, kitų miestų bei šalių. Renginyje dalyvavo rajono mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, kaip ir kasmet, sulaukta Dukstynos pagrindinės mokyklos bendruomenės atstovų, būrelio ukmergiškių.

Bėgantys metai retina 1941-iais vykusios tragedijos amžininkų gretas. Nusilenkti savo tautos atstovams skuba jau kitos kartos žydai. Daugelis jų į tėvų ir senelių žemę atsiveža savo vaikus ir tarsi perduoda tradiciją pirmą rugsėjo sekmadienį susirinkti Pivonijos šile ir kartu prisiminti čia palaidotus šeimų narius, kitus artimuosius.

1941-ųjų rugpjūtį-rugsėjį į paskubomis iškastas duobes dešimtimis gulė vyrai ir moterys, vaikai ir seneliai. Pivonijos šile nekaltai žuvo beveik visa Ukmergės žydų bendruomenė. Po šimtametėmis pušimis kartu su nužudytaisiais palaidota didelė dalis šios tautos tradicijų, kultūros… Ukmergės žydų bendruomenės duomenimis, 1941 m. rugpjūčio 18–19 ir rugsėjo 5 d. nužudyta 6 354 žydų tautybės asmenys, gyvenę Ukmergėje. Pivonijos šile iš viso ilsisi beveik dvylikos tūkstančių žydų palaikai.

“Po Dovydo žvaigžde” pasaulinė premjera jau rugsėjo 23 d.

Giedriaus Kuprevičiaus kamerinės simfonijos pasaulinė premjera


12 dalių kamerinė simfonija tenorui, klarnetui in B, 2 smuikams, altui, 2 violončelėms ir fortepijonui.

Jau rugsėjo 23 d. „Vaidilos klasikos“ naujojo sezono atidarymą nušvies holokausto laikotarpiui pagerbti skirtas moderniosios klasikos koncertas „Po Dovydo žvaigžde“. Tai įspūdinga ir sukrečianti 12 dalių kamerinė simfonija, kurios kompozitorius Maestro Giedrius Kuprevičius. Žavesio prideda kūrinyje skambanti Haik Vantoura iššifruota antikinė hebrajų melodija bei specialiai šiai simfonijai poetės Violetos Palčinskaitės parašytos eilės. Maestro ir koncerte dalyvausiantys atlikėjai – ansambliai „Lietuvos Jeruzalė“ ir „Amerikos virtuozai“ bei tenoras Rafailas Karpis – siekia pagerbti skaudų visai Lietuvos valstybei istorinį laikotarpį, jautriai ir su pagarba prisiminti kiekvieną holokausto auką, visuomet išlikti socialiai atsakingais, globaliai mąstančiais ir pasaulietiškais žmonėmis.

Atlikėjai:
Rafailas Karpis (tenoras, Lietuva)
Ansamblio „Lietuvos Jeruzalė“ nariai:
Romualdas Taločka (klarnetas, Lietuva)
Borisas Traubas (smuikas, Lietuva)
Vitalija Raškevičiūtė-Gelgotė (altas, Lietuva)
Ansamblis „Amerikos virtuozai“:
Emmanuel Borowsky (smuikas, JAV)
Cecylia Barczyk-Borowsky (violončelė, JAV)
Frances Grace Borowsky (violončelė, JAV)
Elizabeth Borowsky-LeBlanc (fortepijonas, JAV)

Shana Tovah u’metukah – Gerų ir saldžių metų!

Sveikiname su  Rosh Hashana švente !
Su Naujaisiais 5779 žydų metais, mieli bendruomenės nariai. Gerų metų linkime, sveikų, saldžių kaip obuolys meduje per Roš Hašana. Likime, kad metai būtų taikūs ir laimingi!
Shana Tovah u’metukah !
Šis Naujųjų metų atvirukas – ypatingas, rastas Vilniaus senamiesčio namo kamine.
Kiek jis ten išbuvo ir kas jį padėjo kartu su šeimyninėmis nuotraukomis, – niekas nežino, nudilo net datos ant nuotraukų ir atvirukų. Viso radinyje buvo 15. Dvi pažymėtos datos liudija, jog tai galėjo būti 1915 – 1925m.
Nuotraukas bendruomenei įteikė, jas radęs 1998m. Vladas Grybas. Radinys pastebėtas remontuojant apleistas patalpas Etmonų g. 4. Nuotraukos išgulėjo kamine labai nešvarios ir apdegusios. Vladas Grybas prie radinio pridėjo namo, prieš remontą ir po jo bei kamino fotografijas.
Suremontuotas patalpas galima pamatyti iš kiemo pusės Aušros Vartų 3.
Dėkojame už LŽB padovanotą radinį.

Šiaulių krašto žydų bendruomenės išvyka į Žiemgalą

Šiaulių krašto žydų bendruomenės išvyka į Žiemgalą

2018-08-25 Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai kartu su projekto „ŽYDMIESČIAI ŽIEMGALOJE“ vadove, VšĮ MTD „ARASAI“ direktore Izolda Žagrakaliene visą dieną keliavo po šiaurės Lietuvos miestus ir miestelius, aplankė vietas, kur gyveno didžiulės žydų bendruomenės ir kūrė bendras urbanistines erdves, sociokultūrinius santykius su kitų konfesijų bendruomenėmis. Kelionė, prasidėjusi Šiauliuose, tęsėsi Joniškyje, kur buvo apžiūrėtos iš išorės ir vidaus dvi sutvarkytos sinagogos, aptarta buvusi šulhof – sinagogos kiemas – erdvė.

Nuotrauka išlikusių žydų namų fone.

Pasukus nuo Joniškio keliu į rytinę pusę, buvo aplankyti trys Pakruojo rajono miesteliai, kuriuose gausu kultūros, architektūros ir gamtos paveldo objektų. Tai – Žeimelis, Linkuva ir Lygumai.