Regioninės bendruomenės

L. Linkevičius susitiko su Amerikos žydų komiteto vadovu

L. Linkevičius susitiko su Amerikos žydų komiteto vadovu

urm.lt

„Lietuvos valstybės sukūrimas bei įtvirtinimas prieš 100 metų neįsivaizduojamas be žydų indėlio. Gerbiame žydų tradicijas ir puoselėjame žydų paveldą“, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susitikęs su Amerikos žydų komiteto (AJC) vadovu Davidu Harrisu.

2018-01-17 ministerijoje vykusio susitikimo metu, kuriame dalyvavo ir Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky, aptarti transatlantiniai santykiai, Europos Sąjungos politika Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos ir Izraelio valstybės santykiai, planai kartu su tautinėmis bendruomenėmis pasaulyje prasmingai pažymėti atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį. Užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva labai vertina Amerikos žydų komiteto ligšiolinę veiklą ir jos paramą demokratiniam Lietuvos vystymuisi. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir diplomatinės atstovybės palaiko reguliarius kontaktus su JAV ir pasaulio žydų organizacijomis.

AJC aktyviai remia demokratines permainas Rytų ir Vidurio Europoje. Tai – pirmoji žydų organizacija, pasisakiusi už Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą ir NATO plėtrą. Šiemet sausio 13 dieną Amerikos žydų komitetas vėl priminė pasauliui, kad nors Lietuva ir sumokėjo didelę žmonių gyvybės ir sveikatos kainą, ji nutiesė kelią į laisvę ir sugriovė Sovietų Sąjungą.

Siekdama palaikyti intensyvesnius santykius su Baltijos ir Vyšegrado šalių vyriausybėmis bei šių šalių žydų bendruomenėmis AJC Varšuvoje 2017 metais įkūrė Rytų Europos būstinę.

Kviečiame į Kaune vyksiantį Abraomo Mapu 210-ųjų gimimo metinių paminėjimo vakarą

Kauno žydų bendruomenė sausio 18 d. 17 val. kviečia į V. Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje, A. Mapu g. 18, vyksiantį Abraomo Mapu 210-ųjų gimimo metinių paminėjimo vakarą „Abraomas Mapu – rašytojas, mokytojas, kaunietis“. 
 
Renginyje dalyvaus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempert, literatūrologė doktorantė. Goda Volbikaitė, VŠĮ „Ars et mundus“ vadovas, paminklo A. Mapu pastatymo iniciatorius Olegas Darčanovas, žydiškas melodijas atliks Makštučių šeimos muzikantai. 

Kaune tariamasi dėl tolesnių tvarkymo darbų masinėje kapavietėje Žaliakalnio žydų kapinėse

Kaune pradėtas restauruoti paminklas Holokausto aukoms masinėje kapavietėje Žaliakalnio žydų kapinėse. Pasitarti dėl tolesnės darbų eigos rinkosi Kauno žydų bendruomenės, Kauno miesto savivaldybės atstovai ir svečiai iš Vilniaus – LŽB vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, paveldosaugininkas Martynas Užpelkis, architektė, muziejininkė Viktorija Sideraitė Alon. Po konstruktyvaus ir vaisingo pasitarimo vilniečiai aplankė Sugiharos namus, naują ekspoziciją “Šiaurės Kasablanka: Kaunas 1939 – 1940 m.” renovuotame antrajame aukšte, apie kurią jiems papasakojo Sugiharos namų direktorius Simonas Dovidavičius.

Sugiharos namuose taip pat veikia paroda, skirta Pasaulio tautų teisuoliui Švedijos diplomatui Raouliui Wallenbergui, Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusiam apie 20 000 Vengrijos žydų gyvybių bei tęsiasi filmų apie jį peržiūra.
Kada Kaune iškils paminklas žydų gelbėtojams?

Kada Kaune iškils paminklas žydų gelbėtojams?

Miesto valdžia ir Kauno žydų bendruomenė viliasi, kad per kelerius metus mieste pagaliau atsiras paminklas Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėjusiems lietuviams.

Idėja pagerbti Pasaulio tautų teisuolius gimė daugiau nei prieš dešimtmetį – statyti paminklą ir taip atsidėkoti lietuviams, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiems žydus, pasiūlė “Rotary” klubo narys ir žydų bendruomenės atstovas Michailas Duškesas.

Projektu tąsyk buvo susidomėję net pasaulinio garso architektai Masimilianas Fuksas, kurio tėvas kilęs iš Kauno, ir Danielis Libeskindas, sukūręs memorialą Rugsėjo 11-osios aukoms atminti Niujorke. Įvertinęs memorialo svarbą Lietuvai ir visam pasauliui, pastarasis kartu su žmona sutiko nemokamai projektuoti memorialą.

M.Duškeso skaičiavimais, 2008-aisiais tokio paminklo statybos galėjo atsieiti ne mažiau kaip 1 mln. litų. Sumą esą būtų finansavęs “Rotary” klubas, Lietuvos, Izraelio ir Europos šalių žydų organizacijos.

“Viskas judėjo teigiama linkme. Tuometis Kauno krašto judėjų religinės bendruomenės pirmininkas Josifas Kacas jau buvo besirengiąs skristi pas D.Libeskindą suderinti visų detalių, nelaimei, likus kelioms dienoms iki skrydžio, mirė ir viskas tarsi nutrūko”, – apgailestavo Kauno žydų bendruomenė vadovas Gercas Žakas. Praėjus kone dešimčiai metų kartu su “Rotary” klubo nariu Ignu Miniotu jis ir vėl bando gaivinti padėkos Pasaulio tautų teisuoliams idėją.

Kaune viešėjo Japonijos premjeras

Kaune viešėjo Japonijos premjeras

Kauno.diena.lt

Sekmadienio rytą nedidelė Vaižganto gatvės atkarpa nusispalvino Lietuvos trispalvėmis ir Japonijos vėliavomis.

Tekančios saulės simbolius kartu su gimtaisiais rankose spaudė gausus būrys moksleivių, juos lydėjusių pedagogų, Rytų Azijos šalių kultūros sekėjų ir Ch. Sugiharos gerbėjų.

Minučių tikslumu, lydimas apsaugos kortežo, iš automobilio pirmuosius žingsnius žengė Sh. Abe. Paspaudė rankas miesto vadovui Visvaldui Matijošaičiui, vicemerui Simonui Kairiui, Viešosios įstaigos „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ nariui Ramūnui Garbaravičiui, kuris šį vizitą derino kone dvi dešimtis metų, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus valdybos pirmininkei Birutei Garbaravičienei, Lietuvos žydų bendruomenės vadovei Fainai Kukliansky ir stabtelėjo prie eilute išsirikiavusių moksleivių.

Sh. Abe gimtąja kalba pasveikinę svečią, vaikai įteikė jam gėlių puokštę ir Lietuvos trispalvės spalvų popierines gerves, Japonijoje simbolizuojančias valstybės didybę.

Paroda Šiaulių apskrities žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečiui

2018 m. sausio 14 dieną, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (Aušros alėja 62, Šiauliai) III aukšto galerijoje atidaryta Savicko dailės mokyklos parengta paroda, skirta Šiaulių apskrities žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečiui. Paroda eksponuojama iki sausio 28 dienos.

2015 m. vasarą Savicko dailės mokykla pradėjo veiklą Lietuvos žydų bendruomenėje. Pirmiausia buvo organizuotas tapybos pleneras Molėtų rajone, prie Bebrusų ežero. Plenero sėkmė buvo pagrindinis akstinas įkurti dailės mokyklą Lietuvos žydų bendruomenėje.

Tų pačių metų rudenį Vilniuje atidaryta Savicko dailės mokykla. „Mokslus ir pradėjome „Dailės įvadą su Raimondu Savicku“. Šių mokymų tikslas – sukurti tapybos, piešimo, dailės istorijos pagrindus, kad mokiniai galėtų toliau savarankiškai dirbti, tobulėti. Turime programą, kuria remiamės. Teorija susieta su praktika. Šioje mokykloje mokomasi ne tik dailės stiliaus, studijuojame gotiką, renesansą, baroką, klasicizmą, bet ir judaiką: tapome sinagogas, susipažįstame su litvakų dailininkais.

Kiekvieną rudenį ateina labai daug norinčių mokytis, vėliau jų šiek tiek sumažėja. Dabar yra apie dvidešimt. Lietuvos žydų bendruomenės nariai dirba dviejose grupėse: labiau ir mažiau pažengusiųjų. Nors mokykla skirta suaugusiesiems, tačiau kai kurie iš jų anksčiau visai nesimokė dailės.

Jau tapo tradicija, baigus mokslus organizuoti parodas ir vasaros tapybos plenerus. Esame pastebėti ir kviečiami pristatyti savo darbus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose“- sako Raimondas Savickas, Savicko dailės mokyklos vadovas.

Kauno žydų bendruomenės naujienos

Pradėdama Naujuosius, 2018-uosius, metus, Kauno žydų bendruomenė prisimena gruodžio mėnesį ne tik kaip nuspalvintą šventinėmis nuotaikomis ir linksmybėmis, bet ir kaip turtingą renginių, organizuotų tiek pačios bendruomenės, tiek jos bičiulių ir partnerių.
Žaliakalnio žydų kapinėse paminėtos Lietuvos estrados pradininko, deja, labai anksti Anapilin išėjusio, Danieliaus Dolskio gimimo metinės, prisiminta jo gyvenimo istorija ir dainos, skambančios iki šių dienų.
Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje muziejuje pristatytas mokslinių straipsnių rinkinys „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis”, išleistas 2017 m. lietuvių ir anglų kalbomis, bendradarbiaujant Kauno IX forto muziejui, Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir Kauno žydų bendruomenei. Leidinio pagrindu tapo 2016 m. spalio 27–29 d. Kaune įvykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Lokalinė Holokausto raidos analizė nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse“ metu nagrinėti klausimai, jame publikuojami trylikos autorių, tarp kurių yra ir visuotinį pripažinimą pelnę Holokausto istorijos tyrėjai, mokslininkai iš Estijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, straipsniai. Platų probleminį tyrimų lauką apimantis mokslinių straipsnių rinkinys yra aktualus ne tik akademinei, bet ir plačiajai visuomenei: vyresniųjų klasių moksleiviams, studentams, taip pat visiems besidomintiems istorija ir istorinės atminties išsaugojimu.
Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko puikus koncertas “Iš litvakų paveldo”, inicijuotas  keturių jaunų, bet jau gerai žinomų, vienų ryškiausių Lietuvos atlikėjų: smuikininkės Dalios Dėdinskaitės, violončelininko Gleb Pyšniak, pianisto Roberto Lozinskio (kauniečio, J. Naujalio gimnazijos auklėtinio) ir vibrafonininko Mariaus Šinkūno.  Muzikantai pristatė savo bendrą kūrinį – albumą “Aerograma”, kuriame skamba specialiai projektui sukurtas Anatolijaus Šenderovo kūrinys, taip pat Aaron Copland, Joseph Achron, George Gershwin , Benny Goodman, Jascha Heifetz, Viačeslavo Ganelino, Leopold Godowsky kūriniai – Lietuvos žydų muzikos deimantai, apimantys šimtą metų inspiracijos, kūrybinės energijos ir palaimos.

Sugiharos namai pakvietė į parodos Šiaurės Kasablanka: Kaunas 1939 – 1940 m. atidarymą, žymintį Sugiharos namų (Vaižganto g. 30, Kaunas) pastato renovacijos pabaigą. Parodoje pristatomi dramatiški Lietuvai ir pasauliui metai, dramatiškas Lietuvos valstybingumo praradimas, pasakojama apie pastangas rūpintis gausėjančiais karo pabėgėliais, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką bei kontekstą, kuriame Lietuvos diplomatai užsienyje ir užsienio diplomatai Lietuvoje, visų pirma Nyderladų konsulas Janas Zwartendijkas ir Japonijos konsulas Čiunė Sugihara, 1940 m. vasarą iki paskutinio savo rezidavimo Lietuvoje momento išdavinėję “gyvybes vizas”.

Šeduvos žydai tarpukariu: Holivudo filmai, šokiai ir spalvinga kasdienybė

    Donatas Puslys, Gediminas Šulcas

Pradedame dviejų dalių pasakojimą apie Šeduvos žydus. Mūsų pašnekovas – publicistas, poetas Sergejus Kanovičius, kuris vadovauja Šeduvos žydų memorialiniam fondui. Būtent Šeduvoje po kurio laiko atsiras muziejus, pasakojantis dingusio štetlo istoriją. Ir tai nebus tik muziejus apie žydų gyvenimą Šeduvoje. Tai bus muziejus apie Lietuvos štetlus, kuriuose virė turtingas žydų bendruomenės gyvenimas. Pirmojoje pokalbio dalyje su S. Kanovičiumi kalbame apie tarpukario Šeduvą. Kuriant laidą panaudoti kadrai iš kuriamo Sauliaus Beržinio ir Sergejaus Kanovičiaus dokumentinio filmo „Suakmenėjęs laikas“.

Chanuka Klaipėdos žydų bendruomenėje

Chanuka Klaipėdos žydų bendruomenėje

Štai ir baigėsi 8-ni šventiniai vakarai. Paskutinį Chanukos vakarą drauge susirinko  apie 100 Klaipėdos žydų bendruomenės narių.

Susirinkusiuosius pasveikino bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis, kuris uždegė “šameš” žvakę. Po to aštuonias žvakes uždegė “Šalom jeladim” sekmadieninės mokyklos vaikai.

Štai ir baigėsi 8-ni šventiniai vakarai. Paskutinį Chanukos vakarą susirinko visi kartu apie 100 Klaipėdos žydų bendruomenės narių.

 

Maldą skaitė sinagogos seniūnas Jevgenij Sakin. Šventiniame koncerte dalyvavo švečiai iš Rygos ir Kaliningrado. Didelio susidomėjimo sulaukė savamokslis muzikantas – Aleksandr, kuris groja  visais instrumentais. Taip pat pasirodymą paruošė bendruomenės narių vaikai, kurių pasirodymas visus sujaudino, dainas dainavo Karina Stoliarskaja ir Evelina Daichovskaja. Vaišės buvo su spurgom ir “Chanuka gelt”.

Lietuvninkų aikštėje visas dienas bendruomenės nariai su miestiečiais dalinosi Chanukos šviesa ir šiluma.Septintąją šventės dieną žvakių uždegimo ceremonijoje dalyvavo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir rabinas Šolom Ber Krinsky.

Renginio rėmėjas: Geros valios fondas 

 

Kauno žydai švenčia, o miesto centre dega Chanukijos žvakės

Kauno žydai švenčia, o miesto centre dega Chanukijos žvakės

Kaune, miesto centre,  uždegta paskutinė Chanukos žvakė, pabaigusi aštuonias dienas trukusį šviesų šventės maratoną. Šiemet kauniečiai degė žvakes ne tik savo namuose, bet ir turėjo ne vieną progą susiburti kartu, linksmintis, šokti, varžytis tradicinėje viktorinoje, klausytis nuotaikingos ir už širdies griebiančios žydų muzikos, iki soties pasivaišinti gardžiomis spurgomis ir bulviniais blynais, o susitikimo vietos buvo pačios įvairiausios: nuo prabanga tviskančios Kauno Rotušės, jaukios muzikinio klubo erdvės iki šeiminės bendruomenės aplinkos ir lauko palapinės. Savo talentu ir dainomis širdis skaidrino Rafailas Karpis ir Darius Mažintas bei pirmą kartą Kaune viešėjęs buvusių kauniečių ir rygiečių ansamblis su jauna vokaliste, savito balso savininke, kylančia žvaigžde Ania Judelson priešakyje.
Kartu su Kauno žydų bendruomenės nariais Chanuka šiais metais džiaugėsi nemažas būrys bendruomenės bičiulių, garbių visuomenės atstovų, valdžios vyrų ir aktyvių piliečių. Šventė baigėsi, tačiau jos šviesa ir šiluma liko viduje visam tamsiajam žiemos metui.


Chanuka Panevėžio Rožyno progimnazijoje

 

Daugiau nei dešimt metų Panevėžio miesto žydų bendruomenė, praveda edukacinį darbą ir pati dalyvauja Rožyno progimnazijos renginiuose su tolerancijos centro vadove Genutė Žilytė. Šį kartą susitikimas buvo skirtas Chanukos šventei.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman kartu su istorike, tolerancijos centro vadove susirinkusiems mokiniams papasakojo apie judėjų kovą prieš Sirijos graikus ir paaiškino istorinių įvykių esmę. Pastovus edukacinis darbas duoda puikius rezultatus mokinių švietime apie žydų tautos istoriją, kurią svarbu žinoti ir šiandien. Mokiniai uždavė daug ir įvairių klausimų, į kuriuos atsakant buvo būtina paaiškinti kas yra „Makabi“, kokios dar buvo žydų organizacijos iki karo su tokiu pat pavadinimu.

Vyresnių klasių mokiniai kartu su savo mokytojais paruošė alyvų aliejuje keptus patiekalus: bulvinius blynus (latkes), spurgas. Renginio pabaigoje Rožyno progimnazijos direktorė Aida Adiklienė nuoširdžiai padėkojo šventėje dalyvavusiems progimnazijos moksleiviams, tolerancijos centro vadovei Genutei Žilytei ir visiems renginio dalyviams už tolerancinį požiūrį žydams.

Delegacijos iš Izraelio viešnagė Panevėžyje

Delegacijos iš Izraelio viešnagė Panevėžyje

Chanukos šventės šeštą dieną Panevėžio miesto žydų bendruomenę aplankė svečiai iš Izraelio, Netivoto miesto. Kartu su rabinu Pinchu Koenu jie uždegė Chanukos žvakes. Apie 20 žmonių delegacija susitelkė maldai, dievo garbinimui, dainavo Chanukos dainas. Visus juos vienija tikėjimas Aukščiausiuoju ir gilinimasis į Talmudą.

Svečiai susipažino su Panevėžio žydų gyvenimu, ypatingą dėmesį skirdami religinei veiklai bei Panevėžio žydų rabinams: A. A. Grozbuh, N. Kagan, J. Š. Kahaneman, M. N. Mihel, M. Brener, kurie paliko ryškų žydų tautos pėdsaką Lietuvoje.

Chanukos  šventė Panevėžio miesto žydų bendruomenėje

Chanukos šventė Panevėžio miesto žydų bendruomenėje

Panevėžio miesto žydų bendruomenė pirmą kartą Chanukos šventėje suteikė teisę dalyvavusiems šventėje vaikams uždegti žvakes.

Susirinkusius bendruomenės narius pirmininkas Gennady Kofman pasveikino su Chanukos švente, perskaitė sveikinimus, atsiųstus Panevėžio bendruomenei iš viso pasaulio,  taip pat Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimą. Vėliau buvo išklausytas Izraelio prezidento J.E. Reuveno Rivlino sveikinimas visiems Pasaulyje gyvenantiems žydams.

Pagal tradicijas, prieš uždegdami žvakes visi išklausė skaitomą maldą „Šlovinimas ir palaiminimas už stebuklus”. Dalyvavusiems priminta istorija apie Chanukos šventę.  Tai žydų pergalė prieš graikų ir sirų užkariautojus ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimas. Kadaise  priešai sugriovė Jeruzalės šventyklą ir išniekino aliejų, skirtą šventyklos aliejinei lempai uždegti. Nugalėję priešus žydai grįžo į šią šventyklą ir rado tik vieną indą tinkamos naudoti alyvos. Stebuklingai jos užteko ne vienai, o aštuonioms dienoms. Tai ir yra Chanukos stebuklas, atspindintis šviesos pergalę prieš tamsą ir žymintis ne jėgos, o dvasios laimėjimą.

Prezidento rūmuose pirmą kartą įžiebiama Chanukos žvakė

Prezidento rūmuose pirmą kartą įžiebiama Chanukos žvakė

Sekmadienį Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Kolonų salėje pirmą kartą įžiebta 6-oji Chanukos žvakė. Chanukijos uždegimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministrai, politikai, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky ir  regioninių žydų bendruomenių pirmininkais, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininku arkivyskupu Gintaru Grušu, Vilniaus sinagogos rabinu Šolomui Ber Krynskiu.

Šventiniame vakare pristatyta Chanukos istorija, skambėjo  tenoro Rafailo Karpio ir Dariaus Mažinto koncertas  su dainomis jidiš kalba, taip pat atliktas kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo kūrinys „Iš užmirštos knygos…”.

Renginį organizavo Izraelio ambasada.

Kaune veikia paroda „Aš neturėjau kito pasirinkimo“, skirta Švedijos diplomatui Raoliui Wallenbergui

Sugiharos namuose Kaune veikia Švedijos instituto parengta paroda „Aš neturėjau kito pasirinkimo“, skirta architektui, verslininkui, Švedijos diplomatui Raoliui Wallenbergui, kuris 1944 m. Budapešte Vengrijos žydams išdavinėjo Švedijos vyriausybės patvirtintus pasus, liudijančius, kad šio paso turėtojas yra Švedijos gyventojas. 1944 metais būdamas 32-iejų metų Raoulis Wallenbergas atvyko į Budapeštą vykdyti gyvybiškai svarbios misijos. Naudodamas netradicinius ir neįprastus metodus per 6 mėnesius Raoulis Wallenbergas ivykdo savo misiją ir taip tampa žmogumi, išgelbėjusiu daugiausia žydų gyvybių Antrojo pasaulinio karo metais. Karo pabaigoje liko gyvų apie 120 000 Vengrijos žydų, iš kurių apie 20 000 išgelbėjo švedų diplomatas. Deja, 1945 metų sausio 17-ąją R. Wallenbergas tampa Sovietų Sąjungos politiniu kaliniu. 
Raimundo Kaminsko nuotraukose akimirkos iš parodos atidarymo, kuriame dalyvavo diplomatinio korpuso (Švedijos, Vengrijos, Nyderlandų, Japonijos ambasadoriai, Izraelio ambasadoriaus pavaduotoja), miesto valdžios, visuomeninių organizacijų, akademinės bei Kauno žydų bendruomenės atstovai.

Kauno Rotušėje pirmą kartą Lietuvos žydų istorijoje buvo įžiebtos Chanukijos žvakės

Šventiškai pasipuošusioje Kauno baltąja gulbe ir miesto širdimi vadinamoje Rotušėje pirmą kartą Lietuvos žydų istorijoje buvo įžiebtos Chanukijos žvakės, kurias uždegė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, o malda palydėjo Kauno chasidų sinagogos pirmininkas Iseris Šreibergas. Izraelio ambasados, bendradarbiaujant su Kauno žydų bendruomene ir Kauno miesto savivaldybe, sukviesti Chanuką šventė KŽB nariai ir gausus jaunimo bei garbingų svečių būrys. Malonu buvo matyti ilgamečius bendruomenės bičiulius, miesto valdžios, Katalikų bažnyčios atstovus, žmones, besirūpinančius litvakų paveldo išsaugojimu, istoriniais tyrinėjimais, lietuvių ir žydų santykių puoselėjimu. Izraelio ambasadoriaus pavaduotoja Efrat Hochstetler pasveikino visus susirinkusiuosius ir pasidžiaugė atgimstančia litvakų kultūra, vis stiprėjančia Izraelio ir Lietuvos valstybių draugyste. Vakaro metu širdis šilumos pripildė nuostabios tenoro Rafailo Karpio bei pianisto Dariaus Mažinto atliekamos jausmingos ir linksmos dainos jidiš kalba, o skrandžius pamalonino spurgos – tradicinis Chanukos skanėstas Izraelyje, ten vadinamos “suvganijot”. Todėl Izraelio ambasados iniciatyva Chanukai keptos spurgos Lietuvoje pavadintos “spurganiyot”. Nuo šiol ir Kauno žydai siūlo  vartoti žodį “spurganiyot”.
Nuotraukos iš Izraelio ambasados Facebooko

Naujas TV dokumentinių pasakojimų ciklas „Kauno žydų pėdsakais“ kviečia pažinti ir suvokti

 

Nuotraukos iš KAVB Kaunistikos skyriaus archyvo.

Šį savaitgalį INIT EKSTRA TV kanalu kviečiame žiūrėti naują dokumentinį pasakojimą  bendru pavadinimu „Kauno žydų pėdsakais“. Šeštadienį, gruodžio 16 dieną 17:00val.- pasakojimo  apie religiją pirmoji dalis. Drauge su ekspertais – dr. Larisa Lempertiene, dr. Marija Rupeikiene, dr. Aušrele Kristina Pažėraite, gide Asia Gutermanaite, kolekcininku Michailu Duškesu ir kitais , kalbėsime apie Kauno  žydų bendruomenę iki Holokausto.  Ieškodami sąvasties, arba to, kas yra asmens tapatybės sudedamosios dalys ir kaip jos formuojasi ar transformuojasi laiko ir erdvės mikrokosmose, mūsų  atveju Kaune, pabandysime keliauti tais pėdsakais, kurie išliko mieste, puoselėjant  atmintį  ir prisimenant  tradicijas.   Sekmadienį, gruodžio 17 dieną, 17:00 pakviesime pirmąjam pokalbiui apie švietimą. Vilniaus Universiteto docentas  dr. Saulius Kaubrys,  LNB Judaikos tyrimų centro vadovė   Larisa Lempertienė,  LSIM rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėja, muziejininkė Gabija Mackevičiūtė ir lektorė, žydų kultūros tyrinėtoja, gidė  Asia Gutermanaitė  pasakos apie švietimą, kone  labiausiai išplėtota žydų kultūros sritį tarpukario Lietuvoje.  Ciklo scenarijaus autorius ir režisierius Sigitas Valadka sako, kad pirmieji du pusvalandiniai filmai – tik pradžia, autoriai planuoja ateityje tyrinėjimus tęsti ir jais dalintis su visuomene.

Ciklo kūrybinė grupė: Eglė Bendikaitė, Vaida Girčė, Sigitas Valadka, Rytis Meškauskas, Paulius Šlamiškis, Kęstutis Druškevičius.

Projektą  iš dalies finansavo Geros valios fondas. 

———————————————