Žydų šventės ir valgiai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė švenčia Chanuką

Antradienio pavakarę skirtingose Lietuvos vietose sužibo pirmosios Chanukijų žvakės ir iškilmingai prasidėjo vieną svarbiausių žydų metų švenčių Chanuka. Šiemet šviesos ir stebuklo švente vadinama Chanuka –  prasidėjo antradienį (gruodžio 12 d.) nusileidus saulei ir tęsis aštuonias dienas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę pasiekė sveikinimai iš Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Vilniaus miesto savivaldybės ir mero Remigijaus Šimašiaus. 

Kauno, Ukmergės, Šiaulių, Panevėžio žydų bendruomenės taip pat atsiuntė šiltus ir jaukius sveikinimus –  vieni kitiems linkėdami šviesos, sėkmės ir šilumos Chanukos proga. 

Mokėkime džiaugtis  ir švęsdami prisiminkime, kokį stebuklą Chanuka mums visiems reiškia. ” – sveikinimu dalijosi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirminininkė Faina Kukliansky.

Vilniaus sinagogoje – bendruomenės nariai ir garbūs svečiai kartu pasitiko Chanuką

Vienos didžiausių Chanukijos įžiebimo ceremonijų tradiciškai vyko Vilniaus Choralinėje sinagogoje, kurioje paminėti šios judėjams svarbios šventės – rinkosi bendruomenės nariai ir garbūs svečiai: Airijos ambasadorius Lietuvoje David Noonan, JAV ambasadorė Anne Hall, Lenkijos ambasadorė Uršulė Doroževska, Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, Vilniaus  vyskupas Arūnas Poniškaitis, Nepriklausomybės akto signataras profesorius Vytautas Landsbergis.

Koncertuoja grupė – Rakija Klezmer Orkestar

„Aš labai džiaugiuosi, kad kasmet vis daugiau ir daugiau žmonių ateina švęsti Chanukos į sinagogą. Šiemet susirinko pilna salė – gerų žmonių ir šviesių svečių, kurie atėjo čia sutikti mums labai svarbios šventės kartu ” – gyvuojančiomis tradicijomis džiaugėsi Vilniaus religinės žydų bendruomenės vadovas Simas Levinas.

Pirmoji Chanukos žvakė sinagogoje 

Susikaupę maldai ir įžiebę pirmąją žvakę – šventės švečiai klausėsi išraiškingos žydiškos muzikos, kurią atliko jaunuolių grupė Rakija Klezmer Orkestar.

Chanukija įžiebta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Chanukija taip pat buvo įžiebta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pastato balkone, todėl visą šventės laikotarpį bus gerai matoma ir savo šviesa šildys miesto gyventojus ir jo svečius.

Chanukijos įžiebimas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Chanuka švenčiama visoje Lietuvoje

Kauno žydų bendruomenė taip pat ruošiasi visą savaitę truksiančiam Chanukos renginių maratonui.
Sveikinimas iš Kauno žydų bendruomenės


„Kaip ir kasmet – šiemet numatytą daugybė šventinių renginių ir minėjimų. Nuostabu, kad mūsų bendruomenė kiekvienais metais aktyviai tęsia tradicijas ir švenčia šventes kartu” – sakė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

„Sveikinu visus pasaulio žydus ir jų draugus su švente, kuri žymi dvasios stiprybės pergalę prieš jėgos kultą.” – šventinį sveikinimą siuntė Kauno chasidų sinagogos religinė bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas.

Chanukos šventė neaplenkia ir kitų Lietuvos miestų – Chanukijos sužimba ir Ukmergėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Švenčionyse.

Chanukijos uždegimas Ukmergėje

Žvakių uždegimo simbolis – pati svarbiausia šventės dalis

Chanukijos įžiebimo simbolis yra pati svarbiausia  šventės dalis. Chanukos istorija pasakoja, kad atkovotoje šventykloje buvo likęs tik vienas šventinto aliejaus indas ir jo galėjo užtekti tik vienai dienai menoros šviesos. Bet įvyko stebuklas ir menora degė visas aštuonias dienas, kol buvo pagamintas naujas aliejus. Tai ir yra Chanukos stebuklas,  atspindintis šviesos pergalę prieš tamsą ir žymintis būtent ne jėgos, o dvasios pergalę prieš kultūrinę, etninę ar religinę priespaudą.

Šventė žymi II a. pr. m. e. vykusį judėjų sukilimą ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimą iš Seleukidų imperijos priespaudos. Judėjai sukilo neapsikentę religinio, kultūrinio, ekonominio persekiojimo ir vedami didvyrių Makabiejų išlaisvino išniekintą šventyklą ir uždegė specialią žvakidę-menorą.

Chanukija tradiciškai įžiebta ir V. Kudirkos aikštėje

Vinco Kudirkos aikštėje susirinkusi žydų bendruomenė kartu su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi  uždegė Didžiąją Chanukiją. Šventinėje ceremonijoje dalyvavo žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch“ Rabinas Sholomas Ber Krinsky, Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas Shmuelis Levinas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir kt.

Renginio metu Vilniaus merui taip pat buvo įteiktas simbolinis žydų bendruomenės apdovanojimas „Jeruzalės ranka“.

Daugiau nuotraukų iš šventinių renginių:

Profesorius Vytautas Landsbergis ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Pirmininkė Faina Kukliansky

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sveikina visus bendruomenės narius su Chanukos švente!

Kasmet švęsdama Chanuką su anūkais, aš prisimenu savo vaikystės Chanuką pas senelę. Šventė nebūdavo linksma kaip dabar ir  vaišių neturėjome. Mano senelė, slėpdamasi  šventė virtuvėje, kur nebuvo langų, uždegdavo žvakutes ir melsdavosi. Chanukijos neturėjom, nes šeimos relikvijas praradome per Holokaustą. Ji meldėsi, bet malda nebuvo šventiška, nes senelė visada galvodavo apie savo sūnų, jai vaidenosi, kad kažkas ateina, ir perspėdama mane, sakydavo: „slėpkis, nes ateina vaikų akcija”. Po karo linksmybių nebūdavo. Mano senelė turbūt – ne vienintelė tokia, kuri prisimindavo ne tik Jeruzalės šventovę, bet ir savo nužudytus vaikus.

Mes švenčiame gražiau, gyvename geriau, mokėkime džiaugtis  ir švęsdami prisiminkime, kokį stebuklą Chanuka mums visiems reiškia. Daugiau šviesos ir šiltų malonių  jausmų linkiu visiems mūsų žydų bendruomenės nariams. Tegu Chanukos žvakių liepsna skleidžia gerumą namuose ir suteikia laimės akimirkų vaikams, kurie laukia Chanukos „gelt“,  ir suaugusiems, visiems, kas ateis prie šeimyninio vaišių stalo ragauti skanių žydiškų latkių.

Laimingos Chanukos, mielieji žydų bendruomenės nariai!

Chanuka ir žydų istorijos paradigmos pagal Ravą Josefą B. Soloveičiką

Chanuka ir žydų istorijos paradigmos pagal Ravą Josefą B. Soloveičiką

Doc.dr. Aušra Pažėraitė

Savo gausiose Toros pamokose, skirtose Chanukai, litvakiškos rabiniškos dinastijos tęsėjas JAV, ilgus dešimtmečius vadovavęs Icchako Elchanano vardo Teologinei seminarijai prie Ješivos universiteto,  vienas iš įtakingiausių XX amžiaus rabinų, analizavo daugelį su šia švente susijusių halachinių (religinės teisės) ir prasmės klausimų. Tarp tokių klausimų buvo ir Maimonido formuluotos nuostatos.  Maimonidas (dar vadinamas Rambamu), žymus XII a. gyvenęs žydų filosofas ir halakhistas vienas pirmųjų suteikė šiai šventei  ypatingą reikšmę, jai skyręs atskirą veikalą, pavadinimu Hilkhot Chanuka. Talmudo išminčiai, ypač ankstyviausios jų kartos (vadinami tanajais, kurie mokė I-II m.e.a., ir jų mokymai tapo Talmudo dalies, vadinamos Mišna, pagrindu), buvo skyrę jai labai mažai dėmesio, palikę be platesnio aptarimo ir komentarų, dėl ko ji palaipsniui galėjo būti visiškai užmiršta. Todėl Rambamas suformulavo ir išryškino nuostatas, kad ši šventė neišnyktų. Tarp tų nuostatų buvo ir ta, kad esminis šios šventės akcentas yra Pirsumei nissa, t.y. „Stebuklo viešinimas“. Jis vyksta žvakę ar žibintą, kuris paprastai per šabą uždegamas namuose, uždegant lauke, viešoje erdvėje, prie namų ar namuose ant palangės, kad būtų matoma lauke. Tai Ner Chanuka (Chanukos žvakės uždegimo) micva (įsakas).

Koks tas stebuklas? Kokia jo prasmė? Ravas Soloveičikas plėtojo savo viziją metai po metų, atsiremdamas į savaitinius Toros skaitinius, kurie kasmet skaitomi šios šventės kontekste, nors tiesiogiai ir nėra susiję su Chanuka. Kaip žinia, yra metinis Toros skaitymo ciklas, kiekvieną savaitę skaitant Torą dalimis, skyriais. Pradžios knyga, teigia Ravas, remdamasis Maimonido mintimi, yra knyga, pripildyta simonim, t.y. ženklų, kurių reikšmės susietos ne tik su praeitimi, bet ir su ateitimi. Tai lyg formavimosi knyga (Sefer Jecira), knyga apie formavimąsi, atskleidžianti ne tik Toros viziją, liečiančią visos Kūrinijos kūrimą, bet ir Izraelio formavimosi procesą. Pats šis procesas, kurio reikšmingiausi dalyviai buvo patriarchai Abraomas, Izaokas, Jokūbas ir jo sūnūs (bei matriarchės Sara, Rebeka, Lėja, Rachelė) atskleidė svarbias visos būsimos žydų istorijos paradigmas. Per šias istorijas atsiskleidžia santykių ir konfrontacijų paradigmos: tarp žydų ir kitų žmonių, ir tarp pačių žydų – brolių, tėvų ir vaikų, ir tiesiog kitų.

Šiaulių žydų benduomenės sveikinimas

Šiaulių žydų benduomenės sveikinimas

Hanukos šviesa lai apgaubia šiluma ir jaukumu, išmintis telydi Jūsų sprendimus,

Sėkmė- darbus, tolerantiškumas- santykius, meilė ir gerovė – Jūsų visų namus ir šeimas.

 Nuoširdžiai

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė

Chanukos šventė prieš Antrąjį Pasaulinį karą miestelyje netoli Druskininkų

Shmarya Levin

Šaltinis: „ The Festival of the Maccabees in Svislovitz“ //  The Hanukkah Anthology. Ed. Philip Goodman. Jewish Publication Society: Philadelphia. 1992, p. 168. Dabar šis miestas vadinasi Svisloč, jis yra Baltarusijoje netoli Druskininkų.

Svisloč Turgaus aikštė 1939m. Viena sinagoga ir 2-eji maldos namai ,1420 žydų  ,71% gyventojų

Pirmoji Makabiejų šventė, kurią aš prisimenu, buvo vidury aršios žiemos, kuri tyliai ir piktai “sukaustė” upes ir uždėjo ant miesto nematomą savo ranką. Speigas intensyviai degino, namų langai visus žiemos mėnesius buvo apledėję. Svarbiausias pasirengimas Makabiejų šventei – bent jau iš jauniausiųjų pusės – nedidelių švininių suktukų gaminimas, keturkampių, su išsikišusia rankena viršuje – tradiciniam žaidimui per šią šventę (jidiš jie vadinami „dreideliais“, lietuviškai – „vilkeliais“). Švininių suktukų gamyba nebuvo lengvas užsiėmimas, kurio svarbiausi dalyviai – vyresnieji berniukai. Mano brolis Mejeris buvo vienas pagrindinių gamintojų. Formos buvo daromos iš keturių medinių dalių, po vieną kiekvienai pusei, o svarbiausia – turėjo būti išpjautas – keturių hebrajiškų raidžių negatyvas, raidės rodomos viršutinėje pusėje: nun, gimel, he, šin, – Nes gadol haja šam:  (vert, Stebuklas didysis įvyko ten) – aliuzija į aliejaus ąsotėlį, kuriame buvo likęs tik šlakelis aliejaus vienai dienai. O stebukle! Jis degė aštuonias dienas Amžinajame šventyklos Šviestuve, kol Makabiejai varė priešą.

“Beigelių krautuvėlė” su Izraelio ambasada Lietuvoje dalyvauja tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje Vilniaus rotušėje

“Beigelių krautuvėlė” su Izraelio ambasada Lietuvoje dalyvauja tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje Vilniaus rotušėje

Nuotraukoje: iš dešinės: Premjeras S,Skvernelis, LŽB pirmininkė F.Kuliansky, Izraelio misijos vadovo pavaduotoja E.Hochstetler, S. Skvernelė, premjero žmona

Vilniaus rotušėje vyko jau tradicine tapusi Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė, kurioje buvo galima pamatyti bei įsigyti Lietuvoje reziduojančių užsienio šalių ambasadorių žmonų, ambasadų darbuotojų, visuomeninių organizacijų atstovų pagamintų rankdarbių, Kalėdinių dekoracijų, papuošalų, saldumynų ir įvairių suvenyrų.

Prezidentas V.Adamkus, F. Kukliansky,  A. Adamkienė

Tarptautinę Kalėdų labdaros mugę organizuoja Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija, vienijanti Lietuvos ir užsienio moteris, laikinai gyvenančias ir dirbančias Lietuvoje.
Renginio metu buvo renkamos lėšos labdarai.

Iš dešinės: Apaštališkasis nuncijus – arkivyskupas P. L. Quintana

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir “Beigelių krautuvėlės” savanoriai padarė daug gerų darbų, dalyvaudami tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje. Izraelio ambasados stende prekiauta litvakiškais ir izraelietiškais produktais ir surinkta beveik keturis su puse tūkstančių eurų labdarai – tris kart daugiau nei pernai! Gražių švenčių!
Izraelis Lietuvoje Beigelių krautuvėlė Lietuvos žydų bendruomenė

Daugiau nuotraukų 

LŽB nuotaikinga chalos kepimo šventė

LŽB nuotaikinga chalos kepimo šventė

Nuotraukoje: spalio 26-osios vakare Lietuvos žydų (litvakų bendruomenėje chalas kepė net 4 moterų kartos!

Linksmas, su klezmerių muzika, šokiais, gera nuotaika, „Beigelių krautuvėlės” skanumynais – taip vyko chalos kepimo šventė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. Moterys, kas su vaikais, kas su draugėm, su šeimom minkė tešlą, pynė chalas, o po to iškeptas nešėsi namo.

Ar ne laikas Lietuvos duonos kepėjams sugrąžinti buvusį tikrąjį pavadinimą pynutei? Juk Chala – ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijomis ir religija. Pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai, pirmosios tešlos gabalėlio. Tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

   

Viso pasaulio žydai šiemet, jau ketvirtus metus iš eilės rengė chalos kepimo ir Šabato sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Tarptautinio projekto tikslas – bent kartą metuose visiems po pasaulį išsibarsčiusiems žydams susivienyti ir kartu susėsti prie šventinio Šabo stalo.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pakvietė visus prisijungti prie užburiančio chalų kepimo veiksmo spalio 26-os, ketvirtadienio vakarą. Programoje tešlos kildinimas, gražiausios chalos pynimas, žydės moters pareigų, ruošiantis Šabatui, pristatymas, dainos ir šokiai su Rakija Klezmer Orkestar. Salės, kurioje buvo pinamos chalos, ekrane buvo matyti tiesioginės transliacijos per Facebooką iš įvairių pasaulio kampelių, kaip kepa ir linksminasi įvairaus amžiaus žydai.

Daugiau nuotraukų:

Šis savaitgalis – vienas Šabatas, vienas pasaulis!

Ši savaitė – pasaulio žydų vienybės savaitė. Nesvarbu, kur žydai begyventų, kokia kalba bekalbėtų, mus vienija mūsų tradicijos ir mūsų identitetas,- sako LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.

Ketvirtadienį Vilniuje  per šimtas Lietuvos žydų bendruomenės narių ir žydų kultūros entuziastų kepė šventines chalas, penktadienį  sinagogoje laukia ypatingas Šabatas. Jau antrus metus iš eilės prisidedame prie pasaulinio Šabato iniciatyvos. Kartu tai proga Lietuvai ir pasauliui išreikšti žydiškąjį solidarumą, pasidžiaugti sustiprėjusia ir visuomenei atsivėrusia Lietuvos žydų bendruomene, prisiminti mūsų Tolerancijos kampanijos „Beigelių krautuvėlė“ sėkmę. Dabar Vilniuje gyvuoja to paties pavadinimo kone vienintelė košerinė kavinė Lietuvoje, o Lietuvos žydų bendruomenė aktyviai veikia ne tik kultūros, paveldo, socialinėje bet ir Žmogaus teisių srityje – didžiuojasi būdama stiprėjančios Žmogaus teisių organizacijų koalicijos nare.

Faina Kukliansky: “Linkiu, kad kad smagus chalų kepimas nuteiktų Jus šventiškai ir taikiai, o šilta Šabato laukimo nuotaika aplankytų kiekvieno namus. Linkiu, kad  diena, kai kepama chala, kuri veikiausiai ir įkvėpė lietuviškosios pynutės idėją, simbolizuotų ne tik pasaulio žydų vienybę, bet taptu švente visai Lietuvai”.

Vieną dieną. Vienas Šabatas. Vienas pasaulis!

Pranešimas spaudai

Vilnius, 2017-10-26

Viso pasaulio žydai jau ketvirtus metus iš eilės šiemet rengia chalos kepimo ir Šabato sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Tarptautinio projekto tikslas  –  bent kartą metuose visiems po pasaulį išsibarsčiusiems žydams susivienyti ir kartu, laikantis visų taisyklių, susėsti prie šventinio Šabo stalo. Spalio 26-28 d. 1 milijonas žydų  susiburs 1 357 miestuose net 96 šalyse. Bus kepamos chalos, švenčiamas ypatingas Šabatas.

Globalus žydų socialinis fenomenas, nereali patirtis – tai tik keli raktiniai žodžiai, apibūdinantys The Shabbos Project. Pernai tokį Šabatą kartu organizavo 6000 savanorių iš 95 šalių ir 1152 miestų, kalbančių 10 kalbų.  8000 moterų chalas kepė Buenos Airese, 5 kvartalai Los Andžele buvo uždaryti chalų kepimo stalams statyti, 10000 susirinko į Havdalos koncertą Melburne, šventė sugeneravo 61 884 223 skaitmeninius atvaizdus Interneto erdvėje.

Dalyvaukite chalų kepimo šventėje 2017

Dalyvaukite chalų kepimo šventėje 2017

Žydų pavasaris, globalus socialinis fenomenas, nereali patirtis – tai tik keli raktiniai žodžiai apibūdinantys The Shabbos Project.

Pernai vieną šabatą kartu organizavo 6000 savanorių, 95 šalyse, 1152 miestuose, kalbėjo 10 kalbų, 8000 moterų chalas kepė Buenos Aires, 5 kvartalai Los Andžele buvo uždaryti chalų kepimo stalams išstatyti, 10000 susirinko į Havdalą koncertą Melburne, šventė sugeneravo 61884223 skaitmeninius atvaizdus Interneto erdvėje.
Tapkite šio stebuklo dalimi, organizuokite Šabato vakarienę savo namuose, džiaukitės Havdala muzika.

Kviečiame kartu kepti chalas ir kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene ruoštis šiam nuostabiam vakarui. Spalio 26 d. nuo 18.00 val. Registracija:>> goo.gl/Pi5X7k

Dalinamės Beigelių krautuvėlės penktadienio chalos receptais:

Klasikinė chala 

Išeina: 2 chalos po 300 gr ir 1 mini arba viena šeimyninė

Vanduo – 150-200 ml

Linksma Sukkot šventė Panevėžyje

Linksma Sukkot šventė Panevėžyje

Panevėžio miesto žydų bendruomenė pagal žydų tradicijas pastatė palapinę (sukka), kurioje švenčiamas Sukkotas – derliaus nuėmimo šventė bei prisimenama žydų kelionė, kuomet prieš 3,5 tūkstančio metų jie klajojo po Sinajaus dykumą, glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. Kiekviena bendruomenė ar šeima palapinę (sukką) stato pagal savo galimybes. Šį kartą Panevėžio miesto žydų bendruomenė paaiškino bendruomenės vaikams Sukkot šventės reikšmę ir prasmę. Vaikai žaidė, linksminosi, vaišinosi. Palapinėse buvo surengta šventės dalyvių fotosesija, kuri išliks Panevėžio miesto žydų bendruomenės archyve ir kiekvienoje šeimoje. Visi bendruomenės nariai atnešė savo šiais metais užaugintų rudens gėrybių: obuolių, arbūzų, moliūgų, vynuogių. 

Per Jom Kipur kiekvienam reikėtų susimąstyti: ar iš tiesų paprašėme atleidimo visų, kuriuos įžeidėme?
Ar išsprendėme visus nesusipratimus? Užglaistėme visas padarytas nuoskaudas?
Svarbu atminti: per Jom-Kipurą verta sutvarkyti savo santykius ir su kitais žmonėmis,
ir su savo bendruomene.
Jom-Kipur – švenčiausia diena metuose,  geros valios ir nuodėmių atpirkimo prieš Kūrėją diena.

Jom Kipur Vilniaus choralinėje sinagogoje:

Rugsėjo 28 d. 19 val. (ketvirtadienis) – pasiruošimas Jom Kipurui:

–       Kaparot
–       Pokalbis apie Jom Kipur

Rugsėjo 29 d. (penktadienis):
Nuo 14 v. sinagogos gabė (seniūnas) surašinės vardus, kurie bus perskaityti per Izkor maldą,  aukų rinkimas labdarai (savanoriškumo pagrindu).
–       17:00 val. – Mincha

–       17:30  val. – paskutinė „dienos trapeza“ (seuda amafseket) prieš Jom Kipurą
–       18:30 val. – maldos pradžia – Kol Nidrei

Jom Kipuras – rugsėjo 30 pasninkas

Jom Kipuras – rugsėjo 30 pasninkas

Aut. Dr. doc. Aušra Pažėraitė

Išskirtinė diena kalendoriniuose metuose – Jom Kipuras, užbaigia dešimties dienų jamim noraim laikotarpį, kuris buvo prasidėjęs per Roš Ha šana, Naujuosius metus. Tos dienos yra ypatingos rimties ir atgailos (tšuva) dienos, laukiant Jom Kipuro, per kurį Kūrėjas, kaip sakoma, užtvirtina galutinį savo sprendimą kiekvienam individui ateinantiems metams, atsižvelgiant į praėjusius metus ir į pastangas, kad ir per paskutiniąsias dienas taisytų savo kelius. Bet svarbiausia – tai Atpirkimo diena. Dėl to tai pati iškilmingiausia diena, kuri kartu yra ir visiško pasninko, ir džiaugsmo diena. Vilkima baltai, nes balta spalva reiškia tyrumą. Pasninkas (nevalgoma ir negeriama nuo vakaro iki vakaro, 25 valandas, taip pat nesitepama tepalais, kvepalais, nesimaudoma ir neavima odinė avalynė) turi atitolinti nuo visų malonumų, ir pataikavimų sau, ir visiškai atsidėti maldai ir tšuvai. O džiaugsmas aiškinamas tuo, kad šią dieną veikia dieviško gailestingumo (Rahamim) savybė. Šio žodžio šaknis reiškia įsčias ir, kaip interpretuoja rabinas Kalevas Krelinas, kaip įsčios nešioja būsimą kūdikį, teikdamos jam visa, ko jam reikia, „avansu“, dar iki tam kūdikiui gimstant, prieš jam ėmus veikti gerai ar blogai, taip ir dieviškas Rahamim tą dieną uždengia (kaper) nuodėmes ir prasižengimus lyg avansu, atsižvelgdamas į ateitį. Tikintis palankaus sprendimo užtvirtinimo, įrašymo į gyvenimo knygą, linkima gmar chatima tova (pažodžiui, gero galutinio užantspaudavimo). Taip pat yra aiškinama, kad džiaugsmas turėtų būti suprantamas kaip priėmimas be kokio sprendimo, nes bet kuris sprendimas yra į gera, suteikiantis galimybę žmogui tobulėti ir taisyti gyvenimo kelius.

Šiemet Jom Kipuras sutaps su šabu. Gerai žinomas litvakiškos rabiniškos Soloveičikų dinastijos palikuonis Josefas Dov-Ber ha-Levi Soloveitchikas analizavo įvairių Jom Kipuro pavadinimų reikšmes. Vienas iš jų yra šabbat šabbaton, t.y. šabų šabas. Jis rašo:

„Yra trys pagrindiniai Šabo laikymosi aspektai:

1) draudžiantys įsakai dėl darbų  nutraukimo,

2) įpareigojantys įsakai, patvirtinantys dienos šventumą,

3) šešių dienų kūrimo ir septintos dienos dieviškojo poilsio liudijimas.“

Roš ha Šana šventės išvakarės LŽB su svečiais ir bendruomene

Daugiau nuotraukų po teksto.

Roš ha Šana išvakarėse LŽB buvo surengtas gražus vakarėlis su tradicinėmis žydų litvakų vaišėmis Jašos Heiftzo salės centre. Šventiška nuotaika, garbūs susirinkę svečiai ir bendruomenės nariai, žydiški skanumynai, kuriuos pagamino „Beigelių krautuvėlės‘‘ kulinarės bei gerų  saldžių Naujųjų metų likėjimai su ypatinga dovana – LŽB išleistu 5778 m. kalendoriumi, skirtu senosioms Lietuvos medinėms sinagogoms, šiam vakarui suteikė malonią ir jaukią atmosferą.