Žydų šventės ir valgiai

Kodėl žydai nevalgo juodųjų ikrų ir dar 10 įdomybių apie košerinę virtuvę

Kodėl žydai nevalgo juodųjų ikrų ir dar 10 įdomybių apie košerinę virtuvę

Daugumai žmonių košerinė virtuvė asocijuojasi su griežtais mitybos suvaržymais, pavyzdžiui, su atsisakymu vartoti kiaulieną ir draudimu maišyti mėsą su pieno produktais. Paprastai tuo mūsų žinios apie tai, ką valgo tikintys žydai, ir apsiriboja. Pateiksime keletą įdomių faktų, kurie praplės jūsų supratimą apie košerinę mitybą.

Žydai nevalgo krevečių, austrių, midijų ir kitų jūrų gėrybių. Su žuvimi taip pat nėra paprasta: negalima valgyti tų rūšių, kurios neturi pelekų ir žvynų, pavyzdžiui, šamo, eršketo. Atitinkamai eršketiniai ikrai (juodieji) yra netinkami košerinei mitybai, o lašišiniai (raudonieji ) laikomi košeriniais.

Leidžiama valgyti tų gyvūnų mėsą, kurie yra kramtantys arba atrajojantys ir turi porines kanopas, pavyzdžiui, karvių, avių, ožkų, briedžių. O gyvūnai, kurie turi tik vieną šių požymių (kiaulės ar triušiai), yra draudžiami.

Šolomo Aleichemo ORT gimnazija surengė kasmetinę Barmicvos ceremoniją Choralinėje sinagogoje ir Lietuvos žydų bendruomenėje

Šolomo Aleichemo ORT gimnazija surengė kasmetinę Barmicvos ceremoniją Choralinėje sinagogoje ir Lietuvos žydų bendruomenėje

Kadangi mokslo metai baigiasi ir vasaros atostogos prasideda, Šolomo Aleichemo ORT gimnazija surengė kasmetinę Barmicvos ceremoniją Choralinėje sinagogoje ir Lietuvos žydų bendruomenėje.

Tėvai ir vaikai, gražiai pasipuošę, susirinko į savo reikšmingą žydų paauglių šventės ritualą :Barmicvą ir Batmicvą Vilniaus choralinėje sinagogoje. Ši šventė švenčiama, kai berniukai sulaukia 13, o mergaitės12 metų. Pagal Torą , nuo tada jie tampa atsakingi už savo veiksmus. Su pasididžiavimu tėvai klausėsi kiekvieno rabino Š. Izaksono žodžio ir palaiminimo, skirto berniukams ir mergaitėms, sustojusiems po “hupa“ arba baldakimu. Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius kreipėsi į visus savo auklėtinius su jautriu sveikinimu. Po ritualo visi su tėvais linksminosi ir šventė LŽB buveinėje.   Šeimos su vaikais ir artimaisiais trečiajame  Lietuvos žydų bendruomenės aukšte uždegė žvakes, pagerbdami savo tėvus, mokyklą, Lietuvą ir Izraelį, ir žuvusius Izraelio karius.  Šventė vyko lietuvių ir hebrajų kalbomis. Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon sveikino visus hebrajų kalba, sveikinimą vertė į lietuvių k. Šolomo Aleichemo gimnazijos hebrajų k. mokytoja Ruth Reches. Moksleiviai parengė koncertą su dainomis,  šokiais ir ištraukomis iš rašytojo Šolomo Aleichemo bei kitų žydų rašytojų, kurie rašė idiš kalba. Po to jaunuoliai gavo simbolines dovanas iš Lietuvos žydų bendruomenės, o šventė tęsėsi prie vaišių stalo, kur buvo gausu užkandžių, sulčių, kavos, vyno ir vandens bei geros nuotaikos.

Šavuot šventė

Šavuot šventė

Doc.dr. Aušra Pažėraitė

Šavuot šventė, kuri netrukus (2017 gegužės 30, 31) bus švenčiama, yra lyg Pesachą užbaigianti šventė. Lietuviškai jos pavadinimas reiškia savaitės, arba septynetas, tai  – nuoroda į septynias savaites nuo Pesacho, arba dar kitaip, nuo pjūties pradžios („Atskaitysi septynias savaites, pradėdamas skaičiuoti nuo to laiko, kai pjautuvas pirmąkart paliečia nepjautus javus. Tada tu švęsi Savaičių iškilmes, VIEŠPATIES, savo Dievo, garbei atnašaudamas geros valios atnašą pagal derlių, kuriuo VIEŠPATS, tavo Dievas, bus tave palaiminęs“ (Įst 16,9-10)), kurių metu buvo skaičiuojamos omero dienos (Kun 23,15-21) bei švęsta Lag b‘Omer šventė.

Tačiau ši šventė turi ir kitus pavadinimus, ateinančius iš Toros: „Pjūties šventė“ (Iš 23,16), „Pirmienų šventė“ (jom ha‘bikurim, Sk 28,26). O dar vienas pavadinimas, Aceret, – iš Toros išminčių. Pastarasis terminas tiksliausiai pabrėžia šios šventės kaip Pesacho šventės užbaigimo prasmę.

Nors Toroje ši šventė tiesiogiai nevadinama Toros dovanojimo švente (Matan Tora), t.y. su vienkartiniu istoriniu įvykiu, o pirmiausia siejama su derliumi, būtent ši šventės prasmė šiandien žinoma ir priimta. Žinoma, ir derlius yra priimamas kaip dovana, ir pjūties pradžia, ir pabaiga, kuri švenčiama kartu su Dievu, tam, kad būtų galima dėkoti už jo rūpestį ir Apvaizdą. Tačiau vien jis nesuteiktų šios šventės prasmei išskirtinumo.

„Abi Men Zet Zich“ klubas švenčia Pergalės dieną

„Abi Men Zet Zich“ klubas švenčia Pergalės dieną

2017 m. gegužės 8 d. Lietuvos žydų(litvakų) bendruomenė pakvietė į Socialinių programų departamento klubo „Abi Men Zet Zich“ Pergalės šventę, kuri įvyko Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės buveinėje. Šventės metu buvo pagerbti Antrojo pasaulinio karo didvyriai -veteranai, bendruomenės nariai.

Pergalės dienos šventės proga bendruomenės sale ir foje buvo sausakimšos,susirinko apie 140 žmoniu. Laikas bėga, veteranai iškeliauja anapilin, šiandien Vilniuje gyvena 14 Antrojo pasaulinio karo veteranų – žydų.

Socialinių programų departamento koordinatorė Žana Skudovičienė dėkoja visiems dalyviams, savanoriams, kolegoms padėjusiems surengti šventę. Nuoširdžiai “Ačiū” tariame dainininkams Michailuj Filipovui ( Jablonskiui), Vadimui Volkovui, Ritai Alterman. “Beigelių krautuvėlei” ir restoranui “Natali” dėkojam už skanias vaišes, taip pat Arikui Krupui, kuris jau daug metų dovanoja veteranams ypatingus gėrimus.

Dėkojame programoje dalyvavusiam Vilniaus Santaros gimnazijos-progimnazijos mokinių pučiamųjų instrumentų orkestrui ir jo vadovui Linui Avižieniui.

Daugiau nuotraukų

Lietuvos žydų bendruomenėje pagerbtas žuvusių Izraelio karių ir teroro aukų atminimas

Lietuvos žydų bendruomenėje pagerbtas žuvusių Izraelio karių ir teroro aukų atminimas

Lietuvos žydų bendruomenėje balandžio 30d. kartu su Izraelio valstybės ambasada paminėta Yom Hazikaron –  žuvusiųjų Izraelio valstybės karių ir teroro aukų diena.
Data buvo pasirinkta neatsitiktinai, 4 Ijaro mėnesio dieną, 5708m. pagal žydų kalendorių (gegužės 13, 1948), Guš Etziono, esančio šalia Jeruzalės, gyvenviečių gynėjų žuvo taip ir nespėję sužinoti, kad po dešimties valandų bus paskelbta Izraelio valstybė.

Kasmet skaičiuojami žuvusieji arabų-Izraelio karuose, tarp jų – Izraelio apsaugos armijos, policijos, saugumo tarnybos, užsienio žvalgybos, žydų pogrindžio organizacijų aktyvistai. Skaičiuojama nuo 1860m. Tie metai laikomi žydų kovos dėl savo valstybės Izraelyje pradžia.

Izraelyje nėra bevardžių kareivių, izraeliečiai nežino, ką reiškia nešti gėles prie Nežinomo kareivio kapo. Šalyje labai jautriai reaguojama į kiekvieną žuvusįjį, saugomas  kiekvieno nukentėjusiojo atminimas, čia prisimenami visi. Pastaraisiais metais, šią dieną taip pat pagerbiami ir tie, kas žuvo nuo teroristų išpuolių. Deja, šių nekaltų aukų daugėja kiekvienais metais, jų sąrašuose: moterys, vaikai, seni žmonės ir jaunimas.

Balandžio 30d. su sielvartu ir ilgesiu, 1,5 mln. izraeliečių pagerbė žuvusius karius, kovojusius už Izraelio valstybę. Dvi minutes sirena kaukė 23,544 žuvusiųjų karuose garbei ir primindama šaliai 3,117 teroro aukų.

Minėjimo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje akimirkos  yra nuotraukose:

Schlissel challah

Schlissel challah

Kai kuriose žydų aškenazių bendruomenėse gyvuoja įdomi tradicija: pirmą penktadienį po Pesacho, o tai pirmas Šabas po Pesacho, kepti rakto formos chalą. Ši chala gali būti rakto formos arba su raktu pačioje chaloje, speciali chala yra vadinama “Schlissel Challah”,  schlissel – jidiš kalba – “raktas”. Tradicija  gyvuoja Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje.

Schlissel chala susijusi su Pesacho malda. Raktas primena  dangaus arba rojaus duris. Sakoma, kad per Pesachą viršutiniai dangaus vartai atsiveria, o po Pesacho jie užsidaro. Norėdami juos atidaryti, žydai įdeda raktą į Chalą.

Nuotraukose rakto formos chala kepta Beigelių krautuvėlėje specialiai pirmajam penktadieniui po Pesacho šventės.

Smagi LŽB Pesacho šventė

Smagi LŽB Pesacho šventė

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė linksmai kaip didelė draugiška šeima atšventė Pesachą.

Šventė vyko 2017 m. balandžio 15 d. viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“. Skambėjo širdžiai malonios „Fajerlech“ ansamblio atliekamos žydų dainos,  buvo šilta nuo šypsenų ir geros nuotaikos.

Daugiau nuotraukų: 

F. Nyčė ir Pesachas: kaip Exodus (žydų išėjimas iš Egipto vergijos) viską sugriovė

F. Nyčė ir Pesachas: kaip Exodus (žydų išėjimas iš Egipto vergijos) viską sugriovė

     Andres Spokoiny    

Fridrichas Vilhelmas Nyčė (19 a. garsus vokiečių filosofas ir rašytojas) įsivaizdavo, kad egiptiečiai buvo blondinai. Atsiprašau: mano mintys lenkia viena kitą, bet pradėkime nuo pradžių:

Nepaisant žmonių šnekų, F. Nyčė nebuvo antisemitas. Priešingai, jis stojo prieš antisemitizmą, kuris šėlo Vokietijoje jo gyvenimo metais. Savo privačiuose laiškuose jis rašė, kad antisemitai, net ir jo rasistė sesuo, “turėtų būti nušauti.” (O jūs manėte, kad tik jūsų šeima turėjo problemų…)

Nyčė turėjo savo požiūrį į Pesachą, nors iš tikrųjų tai – jo problema, bet ji yra svarbi.

Akiniuotam filosofijos profesoriui žydai, su savo “vergų sukilimu iškreipė natūralią tvarką” ir sukūrė “vergų moralę”, kuri prieštaravo “valdovo moralei”, pastaroji buvo natūrali ir pageidautina pasaulio tvarka. Žydų išsivadavimas iš vergovės atvedė į “kolektyvinį  žmogaus išsigimimą”. Būtent taip savo laiku suvokė Nyčė. Prancūzijos revoliucija, JAV revoliucija ir demokratija apskritai, Nyčei buvo tiesioginis žydų vergų pradėtos moralės revoliucijos rezultatas. Prigimtis – Nyčei yra galios taisyklė. Todėl šeimininkas – “valdovas” yra natūralus, reikalingas ir kilnus. Nyčė įsivaizdavo istorinius šeimininkus kaip raumeningus Šiaurės blondinus, net jei jie buvo graikai, romėnai, arba šiuo atveju – egiptiečiai. Nyčė – Tacito, Romos imperijos rašytojo, istoriko, politinio veikėjo, – pasekėjas, kuris teigė, kad tinkama pasaulio tvarka yra ta, kurioje “stiprūs daro tai, ką jie gali, o silpni kenčia, nes jiems privalu kentėti.” Žydai buvo kalti, nes apvertė šią logiką, kuri egzistavo iki jėgos nuvainikavimo kaip pagrindinė gėrio ir blogio ištaka, sukurta silpnesniojo moralei įtvirtinti.

Pesacho Sederis

Doc. dr. A.Pažėraitė

Pesachas –  švenčiamas pavasarį, pradedant Nisano 15 diena (7 dienas Izraelyje, 8- diasporose). Pirmiausia šventė susijusi su izraelitų išvedimu iš Egipto, kuris kiekvieną kartą švenčiamas kaip asmeniškas išėjimas iš Egipto ir išsilaisvinimas iš vergovės. Toros autoritetai dažnai šį įvykį aiškina kaip tautos gimimo įvykį, kurį lydėjo „gimdymo skausmai“ – visi sukrečiantys įvykiai Egipte: 10 Egiptą ištikusių ženklų, makot, kurių paskutinis – avinėlio aukojimas, patepant jo krauju izraelitų namų durų staktas, kad pro juos praeitų mirties angelas, nieko namuose nepalietęs, – suteikė šiai šventei vieną iš vardų – pesach (nuo hebr. pasah, kuris reiškia aplenkti, praleisti, žr. Iš 12:23, ir nuo šio žodžio – pesach, būtent šiai šventei skirta avinėlio auka, kuri būdavo aukojama, kol stovėjo šventykla).

Kiti šventės vardai – hag ha-Macot („Macų (neraugintos duonos) šventė“ (Iš 23:15; Kun 23:6; Įst 16:16). R. Josefas Dovas Soloveičikas aiškino, kad žydų švenčių pavadinimai pirmiausia nurodo įsakus, susijusius su ta ar kita švente, o ne kokius nors pasakojimus ar dar nežinia ką.

 Todėl visiškas nesusipratimas, kai krikščionys šią šventę vadina „žydų velykomis“. Dar daugiau, šis žodis ateina iš netgi iki-krikščioniškos lietuviškos pavasario šventės, tai kokia galėtų būti jos sąsaja su šia švente?

Pesacho šventė, kaip matom, susijusi su įsakais aukoti avinėlį ir valgyti macą septynias dienas. Aukojimas turėdavo būti atliekamas išvakarėse, Nisano 14 d., ir valgomas kartu su maca ir maroru (karčiomis žolėmis), dėkojant Dievui už išgelbėjimą nuo dešimtojo Egiptą ištikusio ženklo („makat bechorot“, „pirmagimių ištikimas“). Šventyklą sugriovus avinėliai nebėra aukojami. Macos valgomos, prisimenant išvedimą iš Egipto, kai nebuvo laiko raugti tešlos.

Pesach šventės lėkštė – keara

Pesach šventės lėkštė – keara

Pagrindinis dalykas ant stalo sederio metu – tai „keara“, didelė, graži lėkštė.

Ją modernią galite pamatyti šiomis dienimis Beigelių krautuvėlėje.

>>Pesach Beigelių krautuvėlėje

Tais laikais, kai dar stovėjo Šventykla, pirmąją Pesacho naktį visi privalėjo suvalgyti “kazait, Pesacho aukos, t.y. ėriuko, iškepto ant atviros ugnies, mėsos.

Kartu valgė ir “macot” ir „maror“, tai yra karčias žoles, tuo įvykdydavo tai, kas pasakyta Toroje: „Kartu su neraugintos duonos papločiais ir karčiomis žolėmis valgykite juos“.

Dabar, kai nėra Šventyklos ir nėra galimybės įvykdyti Pesacho aukos priedermės, kad neužmirštume šios priedermės, į „kearą“ yra dedamas זרעה „zroa“ (pažodžiui – petys) – apkeptas vištos sparnelis.

Purimas LŽB klubuose “Gešer” ir “Kaveret”

Purimas LŽB klubuose “Gešer” ir “Kaveret”

Purimas 2017 su ryškiomis kostiumų spalvomis, gera nuotaika ir kaukėmis, 20-ojo amžiaus 60-ųjų, 70-ųjų, 80-ųjų metų stiliumi tapo linksmiausia švente Lietuvos žydų bendruomenės “Gešer” ir “Kaveret” klubams. Purim – hebrajų kalba reiškia “burtus” .Šventės istoriją aprašyta Biblijoje, Esteros knygoje, kurioje pasakojama apie žydus nuo piktadario Hamano kėslų išgelbėjusį stebuklą kėslų.

Gesher 7

Kadangi smagus karnavalas vyko penktadienį, šventė prasidėjo Šabo sveikinimo ceremonija, su malda, kurią skaitė jauna klubo “Kaveret” pora – Viljamas ir Aleksandra.

Gesher 10

Vakaro šeimininkė – LŽB programų koordinatorė Žana Skudovičienė ir šventės vedėjas Michailas Frišmanas pasveikino visus dalyvius su linksmiausias žydų metų švente, surengė viktoriną, kuri buvo skirta Purimo tradicijoms ir istorijai.

Gesher 3

Maca brei su špinatais

Maca brei su špinatais

Beigelių krautuvėlėje prasidėjus prekybai Maca ir Macos miltais norime pristatyti tradicinius žydiškus patiekalus iš šių produktų.

Maca brei – tai paprastas žydų aškenazių patiekalas, kurio pavadinimas jidiš kalba reiškia – kepta maca. Patieklas tiekiamas Pesach šventės pusryčiams.

Jums reikės: 

2 puodeliai verdančio vandens

5 kiaušiniai

6 vnt. Macos palotėliai

Purimo šventė

Purimo šventė

Aušra-Požėraitė-238x300

Doc.dr. A. Pažėraitė (VU RSTC)

Iš šalies žiūrint, viena iš linksmiausių žydų pavasarinių švenčių – Purim, artima įvairių tautų karnavalinėms šventėms – ir persirenginėjama, ir triukšmingai linksminamasi, būna ir vaidinimų (jidiš k. purim špyl)… Tačiau šios šventės prasmės, atrodo, šviesmečiais nutolusios nuo, tarkim, lietuviškų Užgavėnių, varančių „žiemą iš kiemo“, per kurias kaimus ir kiemus užplūsta mitinio pasaulio būtybės, kurias, kaip aiškina garbūs etnologai, ilgainiui pakeitė žydai, čigonai ir vengrai, siaučiantys kartu su raganomis, velniais, ožiais, meškomis ir kitais „svetimaisiais“. Simboliška, kad Purim šventės ištakas pasakojanti istorija, kurią skaitome Esteros ritinyje (knygoje), vyksta Persijos imperijoje (kai persai įsigalėjo buvusioje Babilonijos imperijoje ir ją gerokai išplėtė), ir esminiai įvykiai vyko po tuo pačiu „svetimumo“ ženklu. Pagrindinė siužeto linija pasakoja apie sąmokslą sunaikinti žydus imperijoje, dėl įgyvendinimo datos, metus burtą (pur, nuo čia ir šventės pavadinimas). Pagal bendrą siužetą, aplinkybės buvo tokios, kad sugrįžimas iš „Babilonijos tremties“ dar nebuvo įsisiūbavęs. Šventykla Jeruzalėje dar nebuvo atstatyta, ir kaip aiškinama, persų karalius Ahašverošas ta proga, kad jo paskaičiavimais, pranašų žadėta žydų tremties pabaiga po 70 metų laikotarpio taip ir neįvyko, surengė puotą, į kurią pasityčiojimui pakvietė ir žydus. O nuo tos puotos ir prasidėjo visa įvykių grandinė, atvedusi ir prie sąmokslo, ir prie jo žlugimo. Tas katastrofiškas pasekmes turėjęs nešti sąmokslas, atsisuko prieš pačius sąmokslininkus. Juos ištiko tai, ką jie buvo užsimoję padaryti žydams.

Kviečiam vaikus atsiimti  šventinių Hamantašeno sausainių!

Kviečiam vaikus atsiimti šventinių Hamantašeno sausainių!

Vilniaus ir litvakų bendruomenės vaikai gaus dovanėlių, jei ateis į kavinę su Purimo kaukėmis arba pasakys slaptažodį HAG PURIM SAMEACH – ,,Linksmo Purimo“ hebrajiškai.
Vilniuje, kaip ir visame pasaulyje šią savaitę žydų bendruomenės kepa Hamantašen sausainius, siunčia vieni kitiems maisto ir gėrimų krepšelius dovanų – „Mishloach manot“ bei rengia linksmiausius metų vakarėlius. Purimas – bene vienintelė diena metuose, kuomet žydams leidžiama prisigerti iki žemės graibymo.
Litvakiški Hamantašenai su mielėmis kepami, atkuriant Lietuvos žydų bendruomenės narių šeimos receptus. Vyriausioji kepėja Riva Portnaja pasakoja, kad jos šeimoje Hamantašenai vadinami Omentašenais, o jos mama į tešlą visada dėdavo mielių. Litvakiško Hamantašeno įdaras daromas tik iš aguonų, o sausainio trikampėlis formuojamas beveik uždarai.

Linksmo Purimo linki “Beigelių krautuvėlė” pristatanti tradicinius šventinius patiekalus

Linksmo Purimo linki “Beigelių krautuvėlė” pristatanti tradicinius šventinius patiekalus

Hag Purim sameah!

Beigelių krautuvėlėje šiomis dienomis siūlome vegetarišką Bebelach. Purimo šventės metu taip pat gaminami įvairūs skanėstai, kepami Hamantashen – Hamano ausys arba pirštai, laisvai liejasi vynas. Vegetariški patiekalai gaminami karalienės Esteros garbei, nes ji buvo vegetarė.

Rivos Portnajos  mamos  Saros Berienės pupos- BEBELACH

Šį patiekalą Sara visada ruošdavo Purim šventei  kuomet visi patiekalai karalienės Esteros garbei  būdavo vegetariški .

Per naktį išmirkome litrą  didelių pupų, verdame sūriam vandenyje ilgai, kol suminkštėja. Patiekiamos šaltos, pabarstytos druska. Paprasta ir skanu!

Maca kneidelach ir kultinis žydiškas sultinys Vilniaus Rotušės aikštėje

Maca kneidelach ir kultinis žydiškas sultinys Vilniaus Rotušės aikštėje

Kaziuko mugė

Kaziuko mugės šurmulyje Beigelių krautuvėlė šiemet vilniečius vaišins kultiniu žydišku sultiniu su macos kukuliais – maca kneidelach. Aplankykite mus Rotušės aikštėje, ragaukite ne tik sultinio bet ir beigelių!

Skanaus! Sultinys su macų kukuliais – vilnietės Ninos Sondakaitės-Mandelštam receptas. Šiuo metu Nina su šeima gyvena Izraelyje.
½ stiklinės macų miltų (arba iš macų sugrūstų trupinių), ½ stiklinės virinto vandens, 1 kiaušinis, 1 šaukštas rapsų aliejaus arba vištos taukų, druska, pipirai.Sumaišyti macų miltus ar trupinius su vandeniu. Supilti plaktą kiaušinį, maišyti, įpilti aliejaus ar taukų.

Išvirti vištos sultinį.
Drėgnomis rankomis lipdyti kukulius iki 5 cm skersmens, virti sultinyje, bet jei norite, kad sultinys būtų skaidrus, kukulius išvirkite vandenyje ir po to sudėkite į lėkštę, užpilkite sultiniu.
Jei kukulių lieka, galima kitą dieną juos perpjauti pusiau ir kepti, valgyti su grietine.

Prasidėjo Tu bi-Švat – Naujieji medžių metai

Prasidėjo Tu bi-Švat – Naujieji medžių metai

Tubisva

Dr.doc. Aušra Pažeraitė

Kalendorinių metų bėgyje būna keturi „Naujieji metai“: Nisano mėnesį, Elulo mėnesį, Tišrėjaus mėnesį (Roš ha-Šana) ir Švato mėnesio 15 dieną. Kiekvieni naujieji metai turi savo atskirą prasmę. Nisano mėnuo – kaip mėnesių skaičiavimo pradžia. Atskaitos taškas, istoriškai turintis sąsajų su senovės Tarpupyje (Babilonijoje) egzistavusiais Naujaisiais metais, kurie būdavo švenčiami per pavasario lygiadienį. Kita vertus, kai dar nebuvo priimto jokio chronologiškai nuoseklaus metų skaičiavimo, atsispiriančio nuo kokios nors priimtos datos, metai būdavo nurodomi, atsižvelgiant į karaliaus valdymo metus. Bet pastarieji būdavo skaičiuojami, atspirties tašku kalendoriniuose metuose imant pavasario Naujųjų metų šventę, kuri dar senovės šumerų ir akadų laikais siejosi su karaliaus inauguracijos iškilmėmis ir jos kasmetiniu atnaujinimu. Žydų kalendoriuje, pagal Toros nurodymus, Nisano mėnesio pradžia, pririšta prie mėnulio jaunaties, o ne lygiadienis, tapo atspirties tašku. Tačiau karaliaus karaliavimo metų skaičiavimo tradicijos, susietos su pavasario atėjimu, atrodo, buvo priimtos ir senovės Izraelyje.

Roš ha-Šana, kaip žinoma, Naujieji metai, kurie leidžia skaičiuoti metus, kaip atskaitos tašką paėmus Pasaulio sukūrimą. Tai ir Teismo diena, ir šabo bei jubiliejinių metų, jaunų vaismedžių pirmų trijų metų  periodo (per kurį draudžiama naudoti jo vaisius) bei dešimtinių (maaserot) nuo daržovių ir grūdų skaičiavimo atskaitos taškas.

Elulo 1 ir Tu bi-Švat (Švato 15) – naujieji metai, taip pat susiję su atskaitos tašku, svarbiu dėl maaserot – dešimtinių, kurias reikia atskirti. Elulo mėnesį – nuo naminių galvijų, o Švato mėnesį – vaismedžių. Taigi Tu bi-Švat – tai vaismedžių naujieji metai. Dešimtinės atskiriamos kohenams, levitams, arba tiems, kas šiandien autoritetų nurodoma, gali būti vietoj jų. Šis atskaitos taškas svarbus, siekiant atskirti, kurių metų derlius priklauso kuriems metams. Vaisiai, užsimezgę iki šios dienos, priklauso einamiems metams, o po jos – sekantiems.

Ši diena, jei švenčiama paprastą savaitės dieną, niekuo ypatingesniu neišsiskiria iš kitų dienų, t.y. nėra ypatingų apribojimų ar įpareigojimų, išskyrus tai, kad tą dieną nėra raudama mirusiųjų, o jei per šabą – per rytines maldas nėra skaitoma Av haRahaman, kuriame užsimenami mirusieji.  Yra tradicija valgyti vaisius, kurie susiję su Izraelio žeme, t.y. ten auga, kaip parašyta: „…nes VIEŠPATS, tavo Dievas, veda tave į puikų kraštą – kraštą upelių, šaltinių ir vandens, trykštančio slėniuose ir kalvose; kraštą kviečių ir miežių, vynmedžių, figmedžių ir granatmedžių, kraštą alyvmedžių ir medaus“ (Įst 8,7-8) Labai pasiseka, jei galima paragauti tais metais dar neragauto vaisiaus, ir tokia proga pasakyti palaiminimą Šehechejanu

Jaschą Heifetzą prisimenant

Jasa Heifetz

Šiandien, 2017 m. vasario 2 d., ketvirtadienis, 19.00–21.00 val. Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė

Jascha Heifetzas – pasaulinio garso smuikininkas, virtuozas, vunderkindas, vienas garsiausių Vilniuje gimusių litvakų. Taip pat vienas garsiausių XX a. smuikininkų, dažnai vadinamas smuiko karaliumi arba XX a. Paganiniu.

Valdovų rūmuose vyksiančiame koncerte Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus), IV tarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso nugalėtoja Mayumi Kanagawa (JAV, Japonija) ir Europos jaunimo muzikos konkursų (EMCY) laureatai atliks paties Jaschos Heifetzo repertuarą. Koncerto vaizdo projekcijų autorė Lina Albrikienė.

Chanukos šventė Vilniaus Choralinėje sinagogoje 2016

Chanukos šventė Vilniaus Choralinėje sinagogoje 2016

Lietuvos žydų (litvakų) Chanukos šventė 2016 buvo nuoširdi, iškilminga, linksma su garbingais svečiais ir tikromis litvakų Chanukos vaišėmis: tradicinėmis spurgomis ir latkėmis (bulviniais) blynais.  Vilniaus sinagogoje vyravo šilta ir gera, o klezmerių ansambliui „Rakija Klezmer orkestar“ užgrojus ausiai malonias žydiškas melodijas, šventiška nuotaika, kuri matėsi šypsenose ir plojimuose. Šventę pagerbė joje dalyvavęs Seimo pirmininkas V. Pranckietis, Izraelio ambasadorius A. Maimon, Lietuvos ambasadorius Izraelyje E.Bagdonas, JAV misijos pavaduotojas H.Solomonas. LŽB su įvykusiu didžiuoju Chanukos stebuklu sveikino pirmininkė Faina Kukliansky. Šių dienų stebuklu pirmininkė įvardijo tai, kad sinagogoje kartu su žydais švenčia ir lietuviai, groja žydų melodijas lietuviai ir kitų tautybių žmonės. Palaima švęsti savo tėvynėje kartu su žydų bendruomene.

chanukas3

Daugiau nuotraukų