Žydų šventės ir valgiai

Purimas LŽB klubuose “Gešer” ir “Kaveret”

Purimas LŽB klubuose “Gešer” ir “Kaveret”

Purimas 2017 su ryškiomis kostiumų spalvomis, gera nuotaika ir kaukėmis, 20-ojo amžiaus 60-ųjų, 70-ųjų, 80-ųjų metų stiliumi tapo linksmiausia švente Lietuvos žydų bendruomenės “Gešer” ir “Kaveret” klubams. Purim – hebrajų kalba reiškia “burtus” .Šventės istoriją aprašyta Biblijoje, Esteros knygoje, kurioje pasakojama apie žydus nuo piktadario Hamano kėslų išgelbėjusį stebuklą kėslų.

Gesher 7

Kadangi smagus karnavalas vyko penktadienį, šventė prasidėjo Šabo sveikinimo ceremonija, su malda, kurią skaitė jauna klubo “Kaveret” pora – Viljamas ir Aleksandra.

Gesher 10

Vakaro šeimininkė – LŽB programų koordinatorė Žana Skudovičienė ir šventės vedėjas Michailas Frišmanas pasveikino visus dalyvius su linksmiausias žydų metų švente, surengė viktoriną, kuri buvo skirta Purimo tradicijoms ir istorijai.

Gesher 3

Maca brei su špinatais

Maca brei su špinatais

Beigelių krautuvėlėje prasidėjus prekybai Maca ir Macos miltais norime pristatyti tradicinius žydiškus patiekalus iš šių produktų.

Maca brei – tai paprastas žydų aškenazių patiekalas, kurio pavadinimas jidiš kalba reiškia – kepta maca. Patieklas tiekiamas Pesach šventės pusryčiams.

Jums reikės: 

2 puodeliai verdančio vandens

5 kiaušiniai

6 vnt. Macos palotėliai

Purimo šventė

Purimo šventė

Aušra-Požėraitė-238x300

Doc.dr. A. Pažėraitė (VU RSTC)

Iš šalies žiūrint, viena iš linksmiausių žydų pavasarinių švenčių – Purim, artima įvairių tautų karnavalinėms šventėms – ir persirenginėjama, ir triukšmingai linksminamasi, būna ir vaidinimų (jidiš k. purim špyl)… Tačiau šios šventės prasmės, atrodo, šviesmečiais nutolusios nuo, tarkim, lietuviškų Užgavėnių, varančių „žiemą iš kiemo“, per kurias kaimus ir kiemus užplūsta mitinio pasaulio būtybės, kurias, kaip aiškina garbūs etnologai, ilgainiui pakeitė žydai, čigonai ir vengrai, siaučiantys kartu su raganomis, velniais, ožiais, meškomis ir kitais „svetimaisiais“. Simboliška, kad Purim šventės ištakas pasakojanti istorija, kurią skaitome Esteros ritinyje (knygoje), vyksta Persijos imperijoje (kai persai įsigalėjo buvusioje Babilonijos imperijoje ir ją gerokai išplėtė), ir esminiai įvykiai vyko po tuo pačiu „svetimumo“ ženklu. Pagrindinė siužeto linija pasakoja apie sąmokslą sunaikinti žydus imperijoje, dėl įgyvendinimo datos, metus burtą (pur, nuo čia ir šventės pavadinimas). Pagal bendrą siužetą, aplinkybės buvo tokios, kad sugrįžimas iš „Babilonijos tremties“ dar nebuvo įsisiūbavęs. Šventykla Jeruzalėje dar nebuvo atstatyta, ir kaip aiškinama, persų karalius Ahašverošas ta proga, kad jo paskaičiavimais, pranašų žadėta žydų tremties pabaiga po 70 metų laikotarpio taip ir neįvyko, surengė puotą, į kurią pasityčiojimui pakvietė ir žydus. O nuo tos puotos ir prasidėjo visa įvykių grandinė, atvedusi ir prie sąmokslo, ir prie jo žlugimo. Tas katastrofiškas pasekmes turėjęs nešti sąmokslas, atsisuko prieš pačius sąmokslininkus. Juos ištiko tai, ką jie buvo užsimoję padaryti žydams.

Kviečiam vaikus atsiimti  šventinių Hamantašeno sausainių!

Kviečiam vaikus atsiimti šventinių Hamantašeno sausainių!

Vilniaus ir litvakų bendruomenės vaikai gaus dovanėlių, jei ateis į kavinę su Purimo kaukėmis arba pasakys slaptažodį HAG PURIM SAMEACH – ,,Linksmo Purimo“ hebrajiškai.
Vilniuje, kaip ir visame pasaulyje šią savaitę žydų bendruomenės kepa Hamantašen sausainius, siunčia vieni kitiems maisto ir gėrimų krepšelius dovanų – „Mishloach manot“ bei rengia linksmiausius metų vakarėlius. Purimas – bene vienintelė diena metuose, kuomet žydams leidžiama prisigerti iki žemės graibymo.
Litvakiški Hamantašenai su mielėmis kepami, atkuriant Lietuvos žydų bendruomenės narių šeimos receptus. Vyriausioji kepėja Riva Portnaja pasakoja, kad jos šeimoje Hamantašenai vadinami Omentašenais, o jos mama į tešlą visada dėdavo mielių. Litvakiško Hamantašeno įdaras daromas tik iš aguonų, o sausainio trikampėlis formuojamas beveik uždarai.

Linksmo Purimo linki “Beigelių krautuvėlė” pristatanti tradicinius šventinius patiekalus

Linksmo Purimo linki “Beigelių krautuvėlė” pristatanti tradicinius šventinius patiekalus

Hag Purim sameah!

Beigelių krautuvėlėje šiomis dienomis siūlome vegetarišką Bebelach. Purimo šventės metu taip pat gaminami įvairūs skanėstai, kepami Hamantashen – Hamano ausys arba pirštai, laisvai liejasi vynas. Vegetariški patiekalai gaminami karalienės Esteros garbei, nes ji buvo vegetarė.

Rivos Portnajos  mamos  Saros Berienės pupos- BEBELACH

Šį patiekalą Sara visada ruošdavo Purim šventei  kuomet visi patiekalai karalienės Esteros garbei  būdavo vegetariški .

Per naktį išmirkome litrą  didelių pupų, verdame sūriam vandenyje ilgai, kol suminkštėja. Patiekiamos šaltos, pabarstytos druska. Paprasta ir skanu!

Maca kneidelach ir kultinis žydiškas sultinys Vilniaus Rotušės aikštėje

Maca kneidelach ir kultinis žydiškas sultinys Vilniaus Rotušės aikštėje

Kaziuko mugė

Kaziuko mugės šurmulyje Beigelių krautuvėlė šiemet vilniečius vaišins kultiniu žydišku sultiniu su macos kukuliais – maca kneidelach. Aplankykite mus Rotušės aikštėje, ragaukite ne tik sultinio bet ir beigelių!

Skanaus! Sultinys su macų kukuliais – vilnietės Ninos Sondakaitės-Mandelštam receptas. Šiuo metu Nina su šeima gyvena Izraelyje.
½ stiklinės macų miltų (arba iš macų sugrūstų trupinių), ½ stiklinės virinto vandens, 1 kiaušinis, 1 šaukštas rapsų aliejaus arba vištos taukų, druska, pipirai.Sumaišyti macų miltus ar trupinius su vandeniu. Supilti plaktą kiaušinį, maišyti, įpilti aliejaus ar taukų.

Išvirti vištos sultinį.
Drėgnomis rankomis lipdyti kukulius iki 5 cm skersmens, virti sultinyje, bet jei norite, kad sultinys būtų skaidrus, kukulius išvirkite vandenyje ir po to sudėkite į lėkštę, užpilkite sultiniu.
Jei kukulių lieka, galima kitą dieną juos perpjauti pusiau ir kepti, valgyti su grietine.

Prasidėjo Tu bi-Švat – Naujieji medžių metai

Prasidėjo Tu bi-Švat – Naujieji medžių metai

Tubisva

Dr.doc. Aušra Pažeraitė

Kalendorinių metų bėgyje būna keturi „Naujieji metai“: Nisano mėnesį, Elulo mėnesį, Tišrėjaus mėnesį (Roš ha-Šana) ir Švato mėnesio 15 dieną. Kiekvieni naujieji metai turi savo atskirą prasmę. Nisano mėnuo – kaip mėnesių skaičiavimo pradžia. Atskaitos taškas, istoriškai turintis sąsajų su senovės Tarpupyje (Babilonijoje) egzistavusiais Naujaisiais metais, kurie būdavo švenčiami per pavasario lygiadienį. Kita vertus, kai dar nebuvo priimto jokio chronologiškai nuoseklaus metų skaičiavimo, atsispiriančio nuo kokios nors priimtos datos, metai būdavo nurodomi, atsižvelgiant į karaliaus valdymo metus. Bet pastarieji būdavo skaičiuojami, atspirties tašku kalendoriniuose metuose imant pavasario Naujųjų metų šventę, kuri dar senovės šumerų ir akadų laikais siejosi su karaliaus inauguracijos iškilmėmis ir jos kasmetiniu atnaujinimu. Žydų kalendoriuje, pagal Toros nurodymus, Nisano mėnesio pradžia, pririšta prie mėnulio jaunaties, o ne lygiadienis, tapo atspirties tašku. Tačiau karaliaus karaliavimo metų skaičiavimo tradicijos, susietos su pavasario atėjimu, atrodo, buvo priimtos ir senovės Izraelyje.

Roš ha-Šana, kaip žinoma, Naujieji metai, kurie leidžia skaičiuoti metus, kaip atskaitos tašką paėmus Pasaulio sukūrimą. Tai ir Teismo diena, ir šabo bei jubiliejinių metų, jaunų vaismedžių pirmų trijų metų  periodo (per kurį draudžiama naudoti jo vaisius) bei dešimtinių (maaserot) nuo daržovių ir grūdų skaičiavimo atskaitos taškas.

Elulo 1 ir Tu bi-Švat (Švato 15) – naujieji metai, taip pat susiję su atskaitos tašku, svarbiu dėl maaserot – dešimtinių, kurias reikia atskirti. Elulo mėnesį – nuo naminių galvijų, o Švato mėnesį – vaismedžių. Taigi Tu bi-Švat – tai vaismedžių naujieji metai. Dešimtinės atskiriamos kohenams, levitams, arba tiems, kas šiandien autoritetų nurodoma, gali būti vietoj jų. Šis atskaitos taškas svarbus, siekiant atskirti, kurių metų derlius priklauso kuriems metams. Vaisiai, užsimezgę iki šios dienos, priklauso einamiems metams, o po jos – sekantiems.

Ši diena, jei švenčiama paprastą savaitės dieną, niekuo ypatingesniu neišsiskiria iš kitų dienų, t.y. nėra ypatingų apribojimų ar įpareigojimų, išskyrus tai, kad tą dieną nėra raudama mirusiųjų, o jei per šabą – per rytines maldas nėra skaitoma Av haRahaman, kuriame užsimenami mirusieji.  Yra tradicija valgyti vaisius, kurie susiję su Izraelio žeme, t.y. ten auga, kaip parašyta: „…nes VIEŠPATS, tavo Dievas, veda tave į puikų kraštą – kraštą upelių, šaltinių ir vandens, trykštančio slėniuose ir kalvose; kraštą kviečių ir miežių, vynmedžių, figmedžių ir granatmedžių, kraštą alyvmedžių ir medaus“ (Įst 8,7-8) Labai pasiseka, jei galima paragauti tais metais dar neragauto vaisiaus, ir tokia proga pasakyti palaiminimą Šehechejanu

Jaschą Heifetzą prisimenant

Jasa Heifetz

Šiandien, 2017 m. vasario 2 d., ketvirtadienis, 19.00–21.00 val. Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė

Jascha Heifetzas – pasaulinio garso smuikininkas, virtuozas, vunderkindas, vienas garsiausių Vilniuje gimusių litvakų. Taip pat vienas garsiausių XX a. smuikininkų, dažnai vadinamas smuiko karaliumi arba XX a. Paganiniu.

Valdovų rūmuose vyksiančiame koncerte Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus), IV tarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso nugalėtoja Mayumi Kanagawa (JAV, Japonija) ir Europos jaunimo muzikos konkursų (EMCY) laureatai atliks paties Jaschos Heifetzo repertuarą. Koncerto vaizdo projekcijų autorė Lina Albrikienė.

Chanukos šventė Vilniaus Choralinėje sinagogoje 2016

Chanukos šventė Vilniaus Choralinėje sinagogoje 2016

Lietuvos žydų (litvakų) Chanukos šventė 2016 buvo nuoširdi, iškilminga, linksma su garbingais svečiais ir tikromis litvakų Chanukos vaišėmis: tradicinėmis spurgomis ir latkėmis (bulviniais) blynais.  Vilniaus sinagogoje vyravo šilta ir gera, o klezmerių ansambliui „Rakija Klezmer orkestar“ užgrojus ausiai malonias žydiškas melodijas, šventiška nuotaika, kuri matėsi šypsenose ir plojimuose. Šventę pagerbė joje dalyvavęs Seimo pirmininkas V. Pranckietis, Izraelio ambasadorius A. Maimon, Lietuvos ambasadorius Izraelyje E.Bagdonas, JAV misijos pavaduotojas H.Solomonas. LŽB su įvykusiu didžiuoju Chanukos stebuklu sveikino pirmininkė Faina Kukliansky. Šių dienų stebuklu pirmininkė įvardijo tai, kad sinagogoje kartu su žydais švenčia ir lietuviai, groja žydų melodijas lietuviai ir kitų tautybių žmonės. Palaima švęsti savo tėvynėje kartu su žydų bendruomene.

chanukas3

Daugiau nuotraukų

Chanuka ir Toros šviesa

Chanuka ir Toros šviesa

ausra-pozeraite

lzb.lt,  Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja 

Talmudas (Šabbat 21b) šios šventės ištakas pasakoja gana lakoniškai:

 „Kislevo 25 – Chanukos dienos, kurių yra aštuonios, nėra raudų, per jas ir nepasninkaujama. Kada graikai įsiveržė į Šventyklą, jie suteršė visą alyvą Šventykloje, ir kai Hašmonėjų dinastija juos įveikė ir nugalėjo, patikrino [Šventyklą] ir rado tik vieną ąsotį alyvos, kuris buvo savo vietoje, ir buvo užantspauduotas Vyriausiojo kunigo antspaudu. Bet jame buvo alyvos [tiek, kad būtų gana] uždegti tik vieną dieną. Įvyko stebuklas su ja – nuo jos buvo uždegama aštuonias dienas. Kitais metais nustatė jas [tas dienas], kad būtų šventinės dienos šlovinimui (hallel) ir dėkojimui.“

Pasakojimas ne toks išplėtotas, kaip kad krikščioniškoje Biblijoje, kurioje galima rasti graikiškai rašytas dvi Makabiejų knygas. Jose plačiai pasakojama istorija žydų persekiojimo helenistinės Sirijos karaliaus Antiocho Epifano laikais, žydų sukilimas, vadovaujant broliams Makabiejams, ir jų pergalė.

Pirmoji chanukos žvakė uždegta Lietuvos žydų bendruomenėje

Pirmoji chanukos žvakė uždegta Lietuvos žydų bendruomenėje

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės buveinės balkone pirmąją Chanukos žvakę uždegė Izraelio ambasadorius Amir Maimon ir bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Lauktos ceremonijos grožis ir reikšmė dar labiau jaudino, kai Chanukos giesmę giedojo Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Gruodžio 24-osios vakare žydai pradeda švęsti Chanuką. Chanuka visuomet švenčiama ašuonias dienas, pradedant 25-ąja žiemos mėnesio kislevo diena. Šventės pavadinimas aiškinamas, atsižvelgiant į žodžio pirminę reikšmę, nurodančią inauguraciją, pašventimą, įsikūrimą.

chanukalzb3

Šie vyksmai susiję su Jeruzalės Šventyklos atšventinimu. Šventė pradedama, uždegant vaško ar alyvos žvakę ar žibintą, aštuonias dienas iš eilės uždegant papildomai po dar vieną žvakę. Talmudo išminčiai, nurodę švęsti šią šventę, pagrindiniu šių įvykių akcentu laikė ne karinę, o dvasinę pergalę – Šventyklos atšventinimą (iš čia ir šventės pavadinimas): Chanuka žydų tautai svarbi ne dėl vienos kariuomenės pergalės prieš kitą, bet tikėjimo – prieš prievartą, dvasinės šviesos – prieš priespaudos tamsą, judaizmo – prieš jo persekiotojus, monoteizmo – prieš pagonybę.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Talmude pasakojama legenda, jog išniekintoje Šventykloje buvo rastas vienintelis ąsotis su alyvų aliejumi Šventyklos žvakidei – menorai; šio aliejaus užteko aštuonioms dienoms, kol buvo atgabenta naujo. Legenda skelbia apie nenutrūkusį Dievo garbinimą ir dvasinę Jam ištikimos tautos pergalę. Chanukos, kuri dar vadinama „šviesos švente“ arba „ugnies švente“, ritualai pabrėžia būtent šį aspektą. Minint aštuonias dienas stebuklingai degusią Šventyklos menorą (chanukiją), lygiai tiek dienų švenčiama.

Kai tamsą nugali šviesa…

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

 

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vaikai švenčia Chanuką

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vaikai švenčia Chanuką

Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui Ela Pavinskienė papasakojo, kad moksleiviai saviraiškos būrelyje mokėsi daryti puošnias girliandas, kurias kabino žydų mokykloje. Prieš mėnesį apie Chanukos šventę, jos istoriją ir reikšmę mokytoja aiškino 1-5 klasių moksleiviams, ji pasakojo ir apie košerinį maistą, kuo jis skiriasi nuo Lietuvoje įprasto maisto. Moksleiviai mokėsi gaminti tradicines Chanukos spurgas.ort1

E. Pavinskienė papasakojo, kad Chanukos proga 1-4 klasių moksleiviai parengė koncertą, kurį vedė trečiokai, o kiekviena klasė paruošė po dainą,  šokį arba skaitovų pasirodymą. Visi šventės dalyviai gavo po spurgą ir atminimo dovanėlę. Moksleiviai rinkosi į koncertą su šventine apranga ir gera nuotaika. Chanukos proga surengtas gražiausios chanukijos konkursas, kurias kūrė vaikai, svarbiausia, kad jos turėjo būti tikros, t.y. su žvakutėmis ar lemputėmis, lipdytos, surinktos iš konstruktoriaus, ar suklijuotos. Dabar jos eksponuojamos mokyklos 2 aukšte ant palangių. Kiekviena klasė parengė ir savo šviesos šou su muzika, juk Chanuka yra šviesos šventė.ort-latkes

Visos klasės papuošė savo kabinetus su Chanukos simboliais, o penktadienį vaikai apsikeis dovanėlėmis. Dovanėlėje turi būti vienas iš Chanukos simbolių – spurga, žvakutė, aliejukas, ąsotėlis, vilkelis. Vaikų buvo paprašyta namuose drauge su tėvais pagaminti tradicinių spurgų, jų buvo prigaminta tiek daug skanių, gražių, kad teko surengti konkursą. Gimnazijos direktorius Miša Jakobas, ragaudamas spurgas, sakė, kad geresnių spurgų už jo vaikystėje mamos gamintas, niekas nesugeba pagaminti. Direktorius pasakoja, dar ir šiandien jaučia burnoje nepaprastų mamos varškinių spurgų skonį. Jis pats vaikystėje per Chanuką tėvų namuose labiausiai laukdavo tradicinio “Chanukach Gelt” ( jidiš Chanukos aukso), t.y. pinigėlių dovanos. Kad ir mažai jų gaudavo, bet tais laikais jie vaikui atrodė kaip tikras auksas.

ort-spurgu-ragavimas

Vilniaus kultūros centro žydų dainų ir šokių ansambliui FAJERLECH – 45-eri metai!

fajerlech-konc1

Ansamblio „Fajerlech“ 45 – erių metų sukakčiai skirtas koncertas gruodžio 18d. vyko pilnutėlėje salėje, dainomis ir šokiais buvo pagerbti ansamblio kūrėjai, kurių veidus žiūrovai matė dideliame ekrane, greta scenos. Visi nusipelnę ansambliui per ilgus jo gyvavimo metus buvo pagerbti aplodismentais ir šiltais prisiminimais. Į koncertą susirinko Lietuvos žydų bendruomenės nariai, atvykę ne tik iš Vilniaus, bet ir iš visų regioninių bendruomenių. Visiems buvo jaudinančiai malonu girdėti jidiš – tėvų ir protėvių kalbą bei senas geras žydiškas melodijas. Ne vienam ašaros akyse pasirodė, daugelis pagalvojo, kaip gerai, kad gyvuoja toks Lietuvos žydų dainų ir šokių ansamblis, gimtadienio proga įrašęs savo repertuaro antrąjį diską. Nuoširdūs plojimai už darbą, už pastangas išlaikyti brangų žydų kultūros paveldą lydėjo kiekvieną pasirodymą. Ansamblis unikalus tuo, kad jį sudaro įvairaus amžiaus mėgėjai ir profesionalai, jis  jungia atsidavusius, laiką aukojančius vaikus ir suaugusius, žydų litvakų kultūrai.

fajerlech-tortas

Apie “Beigelių krautuvėlę” rašo ir Sankt Peterburgo žurnalistai

Apie “Beigelių krautuvėlę” rašo ir Sankt Peterburgo žurnalistai

golomalzin

 Apie Lietuvą ir skanųjį Vilnių rašo Sankt Peterburgo  fotografas, rašytojas, keliautojas Evgenijus Golomolzinas.

Vilnius – kosmopolitinis miestas, kur galima paragauti įvairių nacionalinių patiekalų, – rašo žurnalistas. Kadangi šiame mieste kelis šimtmečius gyvena daug žydų, kurie išsaugojo savo tradicijas. Po Holokausto žydų Lietuvoje išliko nedaug. Yra senasis žydų kvartalas. Savotiška atrakcija yra daugiasluoksnė košerinė kavinė “Beigelių krautuvėlė” (Beigelis – tradicinio žydiško riestainio pavadinimas jidiš kalba). „Beigelių krautuvėlė” įsikūrė Pylimo g. 4. Kavinė – nedidukė, labai paprasta, bet originali. Joje jautiesi kaip namuose su knygomis ir įvairenybėmis ant lentynų. Knygas galima skaityti geriant kavą, galima nusipirkti Hebrajų žodynėlį ir Žydų kalendorių. Tačiau ateinama čia ne dėl knygų, o dėl tikrų žydiškų skanumynų ir plikytų riestainių, vadinamų beigeliais (0,85 eur. už vienetą). Kavinėje jų parduodamos penkios rūšys.

bk1

Vitrinoje taip pat puikuojasi: lekach – žydų meduolis, imberlah – morkų, imbierų, apelsinų skanėstas, teiglach – meduje virti pyragėliai. Galite užsisakyti kažką rimtesnio, pavyzdžiui: sriubos su koldūnais (2 eur.), sumuštinių su kiaušinių salotomis (3,6 eur.), su tunu (3,6 eur.) arba hummuso, ar foršmako (3,6 eur.). Viskas labai skanu. Kavinė atidaryta neseniai – 2016 m – dabar ji tapo turistų traukos objektu, – rašo apie „Beigelių krautuvėlę“ ne tik Sankt Peterburgo žurnalistai. Daugiau apie Viniaus kavines ir maistą…

Chuck Hughes – garsus Kanados televizijos kulinarinių kelionių šou režisierius ir vedėjas filmavimui pasirinko LŽB Vilniaus „Beigelių krautuvėlę“

Chuck Hughes – garsus Kanados televizijos kulinarinių kelionių šou režisierius ir vedėjas filmavimui pasirinko LŽB Vilniaus „Beigelių krautuvėlę“

lzb.lt Ilona Rūkienė

„Būdami Vilniuje negalėjome neaplankyti žydiškos kavinės „Beigelių krautuvėlė”. Kodėl? Tai kažkas unikalaus ir kartu istorinio Vilniaus tradicija.“

chuck-hughes1

Chuck Hughes (tariama – Čak Hjus) – Monrealio TV kulinarinių kelionių serialo „Chuck‘s World“ (vert.Čako pasaulis) autorius ir vedėjas, pats yra dviejų restoranų savininkas, kurių meniu įvairus, bet pagrindiniai patiekalai – jūros gėrybės. Laida kuriama prancūzų ir anglų kalbomis, ji žiūrima visame pasaulyje.

– Iš kur sužinojote apie „Beigelių krautuvėlę“?

– Kiekvienos laidos kūrimas prasideda nuo informacijos ieškojimo ir svarstymų. Apie kelionę į Vilnių su komanda pradėjome kalbėti prieš kelis mėnesius. Mano žmona – žydė, mano vaikai – žydai, todėl sužinoję, kad Vilnius garsėjo kaip Šiaurės Jeruzalė su turtinga žydų kultūra, prisiminiau, ką buvau girdėjęs apie Rytų Europos jidiš kultūrą ir maistą, kurį dievinu. Valgau jį namuose. Aš – ne žydas, bet mano šeima, pažįstami žmonės, daug žydų gyvena Monrealyje. Mokykloje mokėmės apie Kalėdas ir Chanuką bei kitas šventes. Kai vykome į Vilnių, manėme, kad bus įdomu. Iš tikrųjų gera čia ir labai skanu, vien pateikimas atrodo skaniai. Aš esu ragautojas, ne tyrėjas. Mes filmuojam patiekalo gaminimo procesą, po to aš ragauju,  sėdam ir kalbamės. Tą patį dariau Vilniuje, mokiausi gaminti teiglachus.  

“The Shabbos Project” Vilniuje

“The Shabbos Project” Vilniuje

Linkėdami gero Šabo dalinamės nepaprastos chalų minkymo ir kepimo šventės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje akimirkomis. Vilnius kepė chalas ketvirtadienį, o penktadienio vakarą sėda prie šabo stalo. Gero Šabato! Shabbat shalom! A Guten Shabes! שַׁבָּת שָׁלוֹם

MIltų mūšis

MIltų mūšis

ghg

flrt

LRT TV tiesiogiai iš Chalos kepimo ceremonijos Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje.

Jaunoji kepėja

Jaunoji kepėja

Vakaro akimirkos

Šiais metais Lietuvos kultūros taryba taryba remia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės siekį atgaivinti žydiškos chalos kepimo tradiciją įvairiuose Lietuvos regionuose.

 

3 pynės, 3 chalos, 3 kartos!

fa-chala-project

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia dalyvauti tarptautiniame žydų projekte „Shabbos project!“
Viso pasaulio žydų bendruomenės lapkričio 10 d. kviečiamos kepti tradicinę Šabato chalą. Šis malonus svaigus projektas pasaulyje gyvuoja jau trečius metus, net 65 šalių bendruomenės jame dalyvauja tą pačią dieną. Lietuvos žydų bendruomenė į jį įsijungia pirmą kartą. Kviečiame visas Lietuvos regionines bendruomenes, šeimas, mamas ir dukras susirinkti ir kepti chalas savo bendruomenėse drauge.Šiais metais Lietuvos Kultūros taryba taryba remia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės siekį atgaivinti žydiškos chalos kepimo tradiciją įvairiuose Lietuvos regionuose. Vilniuje lapkričio 10 d. kviečiami visi bendruomenės nariai kepti chalas drauge! Močiutės, mamos ir anūkės, tikimės, kad chalas minkysite visos kartu prie vieno stalo!

Zopf – taip vadinama šveicariškai pynutė, kurios kepimo tradiciją iš germanų žemių dar viduramžiais perėmė žydai ir atnešė į Lietuvą Chalos vardu.

 Vilniuje lapkričio 10 d. kviečiami visi bendruomenės nariai kartu kepti chalas!

Registracija būtina, vietų skaičius ribotas. goo.gl/fEmzp4
Programa:
18.00 Kildiname mieles ir minkome tešlą
18.30 Šabato istorijos
19.00 Piname chalas…See More

Chala – tai ypatinga žydų duona

Chala – tai ypatinga žydų duona

specialiai lzb.lt

Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja

Chala – tai ypatinga, Šabui ir šventėms kepama duona. Tačiau pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio, kaip rašoma Tanakhe, knygoje Bamidbar (Skaičių), ir tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

Šis chalos atskyrimo įsakas vadinamas hafrašat chala. Tai vienas iš trijų pagrindinių įsakų, įpareigojančių moteris (kiti du – ritualinio atsitraukimo (nidda) ir Šabo žvakių uždegimo).  Chalos atskyrimo prieš kepant duoną įsakas suteikia ir Šabo chalai pašventinimo reikšmę.