Holokaustas

“Kas šiandien yra Lietuvos didvyris? Škirpa, Noreika ar žydus Lietuvoje gelbėję piliečiai?”

Atminimo ceremonijoje Panerių masinių žydų žudynių vietoje, prisimenant Vilniaus geto sunaikinimo 75-ąsias metines, dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vyriausybės nariai, buvę Vilniaus geto kaliniai, Lietuvos žydų bendruomenės ir tarptautinių žydų organizacijų nariai, Izraelio, kitų užsienio šalių diplomatai, Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

“Šiandien mes patiriame skausmą, prisiminę, ką išgyveno mūsų tautiečiai – žydai. Stovėdami prie šio paminklo, turėtume garsiai pasakyti, kad niekada daugiau neįvyktų tokios žudynės, kad niekada daugiau mums netektų patirti, ką taip sunku suprasti”, – sakė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas V. Pranckietis.

“900 Lietuvos Teisuolių liudija, kad prieš 75 metus žmonės turėjo pasirinkimą – nežudyti. Pasirinkimo neturėjo tik tie, kas buvo atrinkti mirti. Net 25 Nepriklausomybės metus Lietuva tebeneša pasirinkimo naštą. Noriu užduoti vieną klausimą, kas šiandien yra Lietuvos didvyris? Škirpa, Noreika ar žydus Lietuvoje gelbėję piliečiai, kurie kovojo už savo nepriklausomybę, dirbo savo šalies labui, kurie rizikuodami savo gyvybe, gelbėjo bendrapiliečius nuo žūties? “- kreipėsi į susirinkusius Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Vokiečių istorikas: pamirštama, kad žydų namus užėmė vietiniai

Vokiečių istorikas: pamirštama, kad žydų namus užėmė vietiniai

Mindaugas Jackevičius, LRT. lt

Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse Holokausto metais iš žydų pelnėsi vietiniai ne žydų tautybės žmonės, užėmę žydų namus miestų ir miestelių centruose. Tuo metu į getus suvaryti žydai nebūtų išgyvenę be kontrabandos, o geriausi kontrabandininkai buvo vaikai.

Tai interviu portalui LRT.lt pasakojo žymus Vokietijos istorikas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų nusikaltimams tirti Lietuvoje narys dr. Christophas Dieckmannas. Istorikas paaiškino, kodėl Vilniaus getas buvo sunaikintas anksčiau nei kiti bei įvertino lietuvių veiklą nacių okupacijos metais.

Sekmadienį sukako 75 metai nuo Vilniaus geto sunaikinimo. Lietuvoje viešintis popiežius Pranciškus sekmadienio pavakarę tylia malda pagerbė žydų genocido aukas prie paminklo Geto aukoms atminti.

Fritz Bauer institute Frankfurte prie Maino dirbantis C. Dieckmannas 2011 m. parašė fundamentalų veikalą „Vokietijos okupacinė politika Lietuvoje 1941–1944“. Minint 75-ąsias Vilniaus geto sunaikinimo metines istorikas ragina pagerbti aukas, prisiimti atsakomybę ir išmokti savo istoriją.

– Kuo Vilniaus getas skyrėsi nuo kitų to meto Europos žydų getų?

Popiežiaus Pranciškaus tyli malda prie paminklo Vilniaus geto aukoms

Popiežiaus Pranciškaus tyli malda prie paminklo Vilniaus geto aukoms

Foto autorius Robertas Dačkus

Rugsėjo 23-oji Lietuvoje minima kaip Lietuvos žydų genocido (Holokausto) diena, nes tą dieną 1943 m. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Grįžęs į Vilnių popiežius pirmiausia sustojo ir tyliai meldėsi istorinėje Vilniaus geto teritorijoje.

Tyli malda reiškia, kad garsus kalbėjimas yra beprasmis prieš Šoa tragediją.  Popiežius sutoja prie kuklaus paminklėlio, Didžiojo geto teritorijoje, Rūdininkų skvere ir susikaupęs meldžiasi. Vilniaus žydų istorija paliko pėdsaką tyliu pasidalinimu su visu pasauliu. Popiežius Pranciškus visada parodo pagarbą žydų bendruomenei šalyje, į kurią keliauja.

Vilniaus getas buvo įkurtas sostinės senamiestyje nacių okupacijos metais 1941 rugsėjo 6 dieną. Iš pradžių Vokiečių gatvė jį dalijo į dvi dalis – Didįjį ir Mažąjį getus. Pastarasis netrukus buvo likviduotas, liko Didysis getas, kuriame kalinti apie 30 tūkst. žydų.

Foto autorius Robertas Dačkus

Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir vietos kolaborantai nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. 

Sekmadienį minint 75-ąsias Vilniaus žydų geto likvidavimo metines Rūdninkų skvere iš akmenų sudėta Dovydo žvaigždė.

Pasaulio žydų kongreso WJC pranešimas apie Vilniaus geto sunaikinimo 75-ąsias metines ir Popiežiaus dėmesį Holokausto aukoms

Pasaulio žydų kongreso WJC pranešimas apie Vilniaus geto sunaikinimo 75-ąsias metines ir Popiežiaus dėmesį Holokausto aukoms

WJC and Lithuanian Jewish community mark 75 years since liquidation of Vilnius Ghetto: “We must continue to strengthen Jewish life in Lithuania”

WJC President Lauder praises Pope’s participation in commemoration: ‘Pope Francis is a true friend of the Jewish people’
NEW YORK – The World Jewish Congress and its affiliated community in Lithuania marked the 75th anniversary of the liquidation of the Vilnius Ghetto, alongside Pope Francis and other notable personalities.

“Seventy-five years ago, the Germans and local Lithuanian accessories nearly obliterated one of the most vibrant Jewish communities in Europe, a hub of cultural and intellectual Jewish life for thousands of years,” WJC President Ronald S. Lauder said. “But they did not succeed entirely. From the ashes of the Holocaust, the broken community is slowly rebuilding itself and working to ensure the future of Jewish life in Lithuania.”

Nužudytieji nebalsuoja

Nužudytieji nebalsuoja

Sergejus Kanovičius

Jie nebeturi balso. Nors jie, kaip sako mano tėvas, nepaliaujamai kalba su mumis. Iš duobių pamiškėse. Žymėtų ir nežymėtų. Kiek aptvarkytų ir prišiukšlintų. Jie kalbina mus ir mūsų sąžinę. Atsiliepia saujelė ją turinčių – kas pagarbiu tylėjimu, kas, kaip Šeduvos miškuose ar dar vienoje kitoje vietoje – tyliai nunešdamas ir uždegdamas žvakę toje liūdnoje vietoje, kas, tardamas kokį nors nelabai populiarų žodį apie mūsų atminties, virtusia užmarštimi, būklę.

Atsiliepia ir tie, kuriems tas nuolatinis duobėsna suguldytų dviejų šimtų tūkstančių gyvybių priminimas sukelia pasipiktinimą – kiek gi galima apeliuoti į mūsų sąžinę, kiek galima mums priekaištauti dėl to, kad esame abejingi tam, kas įvyko, kiek galima mums priminti, kad jūs tebegulite ir amžinai gulėsite ten, kur mėtosi mūsų atminties šiukšlės. Atsiras ir tų, kurie savo pasipiktinimą išreikš inteligentišku cinizmu – primins mums žydų policiją, J. Gensą, apeliuos į tai, kad jūsų žuvo tiek daug todėl, kad nesugebėjote pabėgti (taip yra ir tokių). Tie žmonės, vadinantys save žurnalistais ar kokio nors mokslo daktarais ir net advokatais, ciniškai kalbės apie aukų atsakomybę dėl to, kad jos tapo aukomis. Patys kalti. Girdite, jūs, po sluoksnių šiukšlių ir sąmanų gulintys – jūs patys kalti.

Buvusio Vilniaus geto vietoje iš akmenų sudėta Dovydo žvaigždė

Buvusio Vilniaus geto vietoje iš akmenų sudėta Dovydo žvaigždė

Sauliaus Žiūros nuotrauka

Minint 75-ąsias Vilniaus žydų geto likvidavimo metines Rūdninkų skvere iš akmenų sudėta Dovydo žvaigždė. Sekmadienį pagerbdamas Holokausto aukų atminimą čia maldą sukalbės Lietuvoje viešintis popiežius Pranciškus. Į ceremoniją buvusio geto teritorijoje, laukdami popiežiaus, susirinko daugiau kaip 50 žmonių, kurie į metalinį Dovydo žvaigždės karkasą lėtai dėjo atminimo akmenėlius, juos pagal žydų tradicijas įprasta atnešti lankant kapus. Atminimo renginyje dalyvavo šeimos, svečiai iš Lietuvos ir kitų šalių.

Vytauto Budzinausko nuotrauka

Dovydo žvaigždė išdėliota ant grindinio, netoli buvusių pagrindinių vartų į Didįjį getą vietos. Renginyje skaitytas jauno Vilniaus geto kalinio ir metraštininko, Icchoko Rudaševskio dienoraštis. Jį skaitė režisieriaus Oskaro Koršunovo studentai. Renginio dalyviai: tai – viso pasaulio tragedija BNS kalbinti renginyje dalyvavę susirinkusieji ragino nepamiršti tragiškų praeities įvykių. Į minėjimą atėjusi Džiuljeta Kirkilaitė teigė, kad ši data svarbi ir jai asmeniškai, ir kiekvienam žydui. Pasak 26-erių metų moters, svarbu, jog tragiški praeities įvykiai niekada nepasikartotų. „Ši data svarbi kiekvienam žydui, nesvarbu, kur jis yra – Lietuvoje ar kitoje šalyje. Ši tragedija palietė visus. Man asmeniškai tai yra labai svarbi diena, aš esu dalis to. Mano mama žydė, tėvas lietuvis. Bet kaip bebūtų, aš esu žydė pagal visus žydų įstatymus. Labai svarbu, kad žmonės žinotų, jog tai įvyko ir kad tai nepasikartotų. Kad tai nėra vien žydų, bet ir viso pasaulio tragedija“, – BNS sakė Dž.Kirkilaitė. Daugelį metų žydų gelbėjimo klausimą tyrinėjantis Rimantas Stankevičius teigė, kad ilgą laiką gyveno senamiestyje, nuo vaikystės trukęs bendravimas su žydų tautybės žmonėmis turėjęs įtaką jo paties pasaulėžiūrai.

Iš Vilniaus geto kalinio, prof. Marko Petuchausko prisiminimų

Bičiulis gydytojas kartą yra pasakęs, kad sveikas ir išgydytas žmogus – tai toli gražu ne tas pats. Pridurčiau, kad pilnai suvokti šių žodžių prasmę gali tik išgydytasis. Perfrazuodamas gydytoją, galiu patikinti: gyvas ir nesušaudytas žmogus – ne tas pat. Ir suvokia tai tik nesušaudytasis. Tik tas, kuris vienaip ar kitaip „stovėjo prie duobės“. Žudytieji, bet nenužudyti – žmonės ypatingi. Jie gali būti labai skirtingi, bet juos jungia šis vienintelis bruožas. Ta Holokausto epopėjos patirtis, kuri tarsi antspaudas ant gyvenimo, elgsenos, mąstysenos, psichinės sandaros. Likimas lėmė man rastis tarp šių žmonių.

Gyvenimas pažėrė man tokių likimo posūkių, kokių ir nuotykių filme ne taip dažnai pasitaiko. Buvau geto kalinys, stebuklingai atsidūriau tarp tų, kurie išvengė mirties. Tačiau per visą mano tolesnę biografiją ir rudas, ir raudonas požiūriai, skaudžiai žeisdami, suartėdavo.

 VILNIAUS GETE

1941 m. rugsėjo 6 d. kartu su motina  atsidūrėme Rūdninkų gatvėje, netoli geto vartų, mažame, žmonių perpildytame kambaryje.

Dvejus metus gyvenome būdingais getui rūpesčiais. Kaip nenumirti badu, kaip išgyventi. O gyvųjų mūsų šeimos narių Lietuvoje nedaug kas ir liko. Prieš įsteigiant getą Paneriuose buvo sušaudytas tėvas Samuelis Petuchauskas. Visus Nepriklausomybės metus renkamas ir nuolat perrenkamas Šiaulių viceburmistru (1921-1940). Tėvas buvo Prezidento apdovanotas Gedimino ordinu. Už nuopelnus Lietuvai. Tačiau tai jo neišgelbėjo. Paneriuose atgulė ir mano senelė – tėvo motina Badana. Ji žuvo likviduojant vadinamąjį antrąjį getą. Alytuje sušaudyta tėvo sesuo Cilė ir visa jos šeima. Išliko tik Cilės sūnus, spėjęs pasitraukti į Rusiją.

Dveji metai Vilniaus gete – tai ištisa epopėja, paauglio atmintyje išlikusi šiurpiais mirties, bado, pažeminimo ir heroizmo vaizdais.

Lankiau žydų mokyklą. Pirmieji meno blyksniai mano sąmonėje siejasi su knygomis, kurias ryte rijau geto bibliotekoje. Knygų, meninės fantazijos pasaulis padėdavo užmiršti šiurpią realybę, be perstojo kankinantį alkį, šaltį, baimę. Priprasti prie ankšto kambarėlio, kuriame buvo sugrūsta  daugiau kaip dvidešimt žmonių. Visi suguldavome dviem eilėm ant grindų, galvomis  į vidų, kojomis į sieną. Norint prasiskverbti prie durų, reikėdavo balansuojant tamsoje  žengti per miegančiųjų galvas.

VARDAI. Žmogus nėra skaičius

 Minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, rugsėjo 23 d. įvairiose Lietuvos vietovėse bus skaitomi Holokausto aukų vardai. Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta virš 90 proc. mūsų šalyje gyvenusių žydų. Pilietinė  iniciatyva VARDAI kviečia prisiminti žiauriai nužudytus Lietuvos žmones balsu ištariant jų vardus ir pavardes.

VARDŲ skaitymai viešose Lietuvos miestų ir miestelių vietose vyksta jau aštuonerius  metus. Dalyvavusieji renginiuose, sako, kad būtent toks Holokausto aukų prisiminimas padeda labai asmeniškai pajusti tragedijos mastą.

„Kai savo balsu skaitai vardus, pavardes ir profesijas tų žmonių, kurie čia gyveno, nebegali apsimesti, kad jų nebuvo, nebegali apsimesti, kad tas žmogus negyveno, ir statistika pradeda reikšti ne tik skaičius. Taip atsiranda drąsos atviriau žiūrėti į istoriją“, –  sako Milda Jakulytė-Vasil

Lietuvos gyventojai  taip pat kviečiami aplankyti arčiausiai esančias žydų žudynių vietas.

Lietuvos žydų genocido diena minima rugsėjo 23 d. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus getas.

Žydų gelbėtojai – didžioji žmogiškumo pamoka

Žydų gelbėtojai – didžioji žmogiškumo pamoka

Prezidentės spaudos tarnyba

rugsėjo 21 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo Lietuvos piliečius, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus.

Šiemet Lietuvoje minimos 77-osios Holokausto metinės, o rugsėjo 23 dieną sueina lygiai 75 metai, kaip buvo sunaikintas Vilniaus getas. Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 39 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, todėl apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai.

Pasak šalies vadovės, kas kartą, kai pagerbiame Holokausto aukų atminimą, prisimename ir jų gelbėtojus – didžiąją žmogiškumo, pasiaukojimo ir drąsos pamoką. Šios ceremonijos dalyviai yra gyvas ryšys tarp dabarties ir to meto, paženklinto žiaurumu ir ypatingu altruizmu.

 

Peticija už neatidėliotiną Jono Noreikos – nelegalios atminimo lentos nukėlimą

Už neatidėliotiną Jono Noreikos – generolo Vėtros nelegalios atminimo lentos nukėlimą nuo Lietuvos mokslų akademijos pastato.

Paviešinus faktus apie Jono Noreikos – generolo Vėtros tiesioginį vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais steigiant Šiaulių getą, organizuojant Lietuvos piliečių žydų „izoliavimą“, jų turto nusavinimą, laisvių suvaržymą ir kitaip kolaboravus su Holokausto vykdytojais, raginame neatidėliojant nukabinti atminimo lentelę Jonui Noreikai nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.

Pasirašyti peticiją:

L. Linkevičius ragina nedelsti nukelti J. Noreikos atminimo lentą

L. Linkevičius ragina nedelsti nukelti J. Noreikos atminimo lentą

Vilnius, rugsėjo 19 d. (BNS). Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina institucijas nukabinti karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą Vilniaus centre, įvertinus jo kolaboravimą su nacių okupantais.

Ministro teigimu, sąžiningas istorijos įvertinimas padėtų užkirsti kelią priešiškai propagandai, kuri melagingai juodina Lietuvos laisvės kovotojų atminimą.

„Mes neturime padėti propagandistams. Turime principingai reaguoti, iškilus nenuginčijamiems faktams apie atskirų žmonių nederamą elgesį ar kolaboravimą su naciais“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

„J. Noreikos pavyzdys kaip tik toks ir yra. Jo gyvenimas buvo įvairus, tiesa, kad jis kalėjo konclageryje, kovojo už Lietuvą. Bet taip pat prieš akis turiu kopijas dokumentų, kurios liudija apie aiškų kolaboravimą su naciais, formuojant žydų getus ir nusavinant žydų turtą“, – teigė L. Linkevičius.

„Savivaldybė, Mokslų akademija, Vrublebskių biblioteka neturėtų stumdyti atsakomybės vieni nuo kitų ir imtis priemonių, kad tos lentelės ten neliktų. Mes čia turėtume nesvyruoti“, – sakė ministras.

Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai jau ne vienus metus ragina pašalinti  J. Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos pastato sostinės centre. Jie teigia, kad toks garbingas atminimo ženklas nedera, įvertinus tai, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

J. Noreikos atminimo lentos gynėjai akcentuoja, kad J. Noreika vėliau karo metais  buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą, buvo Gestapo areštuotas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį. Jie taip pat pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, kai jis su bendražygiais aktyviai ruošėsi sukilimui. J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

Anot L. Linkevičiaus, Lietuvai neišsprendžiant šio klausimo, propaganda juo naudojasi, melagingai kaltindama kolaboravimu su naciais visą partizaninį pasipriešinimą.

„Konkretūs asmenys, kurie dalyvavo nusikaltimuose, turi būti deramai įvertinti. Jei to nedarome, prisidedame prie propagandos mašinos, kuri nori apjuodinti visus, – sakė L. Linkevičius.

Lietuvos žydų bendruomenė anksčiau ragino atminimo lentą nukelti iki rugsėjo 23-osios, kai bus minimos Vilniaus geto likvidavimo 75-osios metinės. Rugsėjo 23-oji Lietuvoje yra minima kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.

Žydų bendruomenė ir intelektualai lieka neišgirsti: Vilniaus meras nesiryžta priimti sprendimo

Žydų bendruomenė ir intelektualai lieka neišgirsti: Vilniaus meras nesiryžta priimti sprendimo

Edmundas Jakilaitis 2018 m. rugsėjo 19 d

Po kelių dienų bus minimos Vilniaus geto sunaikinimo 75-osios metinės. Kaip Lietuva turi elgtis su paminklais už Lietuvos laisvę kovojusiems nacių kolaborantams? Dėl šių paminklų Lietuva pastaruoju metu atsidūrė svarbiausios pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre. Ar asižvelgti į iškilių ir ryškių šalies intelektualų raginimus bei žydų bendruomenės prašymus ir nulupti jų paminklines lentas bei nuversti paminklus? Ar prezidentė turėtų atimti iš jų valstybės apdovanojimus?
Žydų bendruomenė ir intelektualai lieka neišgirsti – Vilniaus meras nesiryžta lupti Lietuvos gynėjų

 

F.Kukliansky: popiežiaus malda Vilniaus gete svarbi ir Holokausto aukoms, ir gelbėtojams

 Popiežius Pranciškus tylią maldą buvusiame Vilniaus žydų gete sukalbės praėjus lygiai 75 metams po jo likvidavimo. Lietuvos žydai sako, kad šis gestas svarbus tiek Holokaustų aukoms, tiek žydus gelbėjusiems krikščionims.

Džiaugiamės, kad popiežius siunčia žinią pasauliui, pagerbdamas žuvusiuosius 75-ųjų geto likvidavimo metinių proga. Tikiuosi, kad jo mintyse bus ir padėka ir žydų gelbėtojams krikščionims“, – BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. „Mums didelė garbė, kad mus aplanko popiežius, nežiūrint to, kad esame kitos tikybos. Esame šios valstybės piliečiai ir džiaugiamės, kad šis vizitas vyksta valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Tai nepaprastas popiežius. Jis labai demokratiškas ir ryžtingai kovoja prieš smurtą“, – teigė ji. Popiežius Pranciškus geto aukas Rūdninkų skvere pagerbs sekmadienį, rugsėjo 23-ąją. Kaip tik tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Dėl to rugsėjo 23-oji yra minima kaip Lietuvos žydų genocido diena.

Vilniaus getas nacių okupacijos metais veikė 1941-1943 metais.

Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir vietos kolaborantai nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Izraelis daugiau kaip 900 Lietuvos gyventojų yra suteikęs Pasaulio tautų teisuolio vardą už tai, kad rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus.

Toliau krapšto seną žaizdą: Generolas Vėtra tampa išbandymu Lietuvai

Toliau krapšto seną žaizdą: Generolas Vėtra tampa išbandymu Lietuvai

Mindaugas Jackevičius, www.lrt.lt

Lietuvos žydai prašė iki rugsėjo 23 d. nukabinti karininko Jono Noreikos atminimo lentą nuo Vilniaus centre esančios bibliotekos. Pirmąjį puslapį Lietuvai ir J. Noreikai praėjusią savaitę skyrė įtakingas JAV dienraštis „The New York Times“, karininko klausimą pavadinęs išbandymu Lietuvai.

Tuo metu Lietuvos pusė nežino, kaip reaguoti į užgriuvusį dėmesį. Istorikai tvirtina viską ištyrę: J. Noreika-Generolas Vėtra žydų nežudęs, bet su naciais kolaboravęs. Seimo Valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas pasirodžiusias publikacijas vadina mėgėjiškomis, kliaujasi Lietuvos istorikais, tačiau ar Vilniaus centre turi kabėti lentelė J. Noreikai, nesako. „Išbandymas Lietuvai: J. Noreika – nacių kolaborantas ar nacionalinis didvyris?“. Taip pavadinta publikacija įtakingame JAV leidinyje.

Lenkijos emigracinės vyriausybės institucija, organizavusi pagalbą žydams Holokausto metu

Lenkijos Užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius Ir LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis su Lietuvos žydų bendruomenės 5779 m. kalendoriumi, skirtu Holokausto vaikams.

Minint Vilniaus geto sunaikinimo 75-ąsias metinės bei Irenos Sendlerowos metų proga Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutas Vilniuje, bendradarbiaudami su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene, pristatė Vilniuje nepaprastą parodą „Żegota. Pagalbos žydams taryba“, kurią paruošė Tautos atminties institutas. Pirmoji parodos ekspozicija veikė š. m. pavasarį Kauno IX forte.
Pagalbos žydams taryba buvo lenkų pogrindžio humanitarinė organizacija, veikusi Antrojo pasaulinio karo metais (1942–1945) kaip Lenkijos emigracinės vyriausybės institucija, organizavusi pagalbą žydams tiek getuose, tiek ir už jų ribų. Taryba veikė kodiniu pavadinimu „Żegota“. Paroda pasakoja apie „Żegotos“ įkūrimą ir jos veiklą, primena jos pagrindinius didvyrius bei kai kurių jos globotinių asmenybes.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus renginiai, skirti paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną

Rugsėjo 17–23 d. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia nemokamai aplankyti Holokausto ekspoziciją, įsikūrusią Pamėnkalnio g. 12, Vilniuje. Ekspozicijoje taip pat vyks nemokamos ekskursijos: rugsėjo 17 d. 12 val., rugsėjo 18 d. 16 val., rugsėjo 19 d. 12 val., rugsėjo 20 d. 12 val., rugsėjo 21 d. 15 val. Reikalinga registracija el. paštu jewishmuseum@jmuseum.lt.

Rugsėjo 21 d. 12.30 val. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia bendrojo ugdymo mokyklas, tolerancijos ugdymo centrus ir visas Lietuvos švietimo institucijas paminėti 75-ąsias Vilniaus geto likvidavimo metines sudalyvaujant pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“. Dalyviai kartu eis nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, kur paliks atsineštus akmenėlius čia nužudytų žydų atminimui. Daugiau informacijos ir registracija el. paštu ingrida.vilkiene@lrv.lt arba telefonu (8~706) 63 818.

Kauno geto kalinys: gimęs Efraimu, užaugo kaip Kazimieras

Kauno geto kalinys: gimęs Efraimu, užaugo kaip Kazimieras

Efraimas sutiko būti fotografuojamas tik iš šono. Karolinos Savickytės nuotr.

Bernardinai.lt

Šiandien Paneriuose tvyro sakrali ramybė – vėjas švelniai įsiūbuoja pušų viršūnes, retkarčiais atnešdamas bėgiais riedančių traukinių gausmą. Bevaikštinėdamos vingiuotais memorialo teritorijos takais išgirstame guvius amerikiečių turistų balsus. Susidūrus su jais akis į akį, vienas vyrukas mums mosteli ranka rodydamas garbaus amžiaus vyro pusėn ir sušnabžda: „This man is the survivor of Kaunas ghetto“ (liet. Šis žmogus išsigelbėjo iš Kauno geto).

Šviesi traškančios medžiagos sportinė striukytė, melsvai žalsvos spalvos marškiniai, tamsios džinsinės kelnės ir juodi odiniai batai – sakyčiau, įprastas šiuolaikinio inteligento įvaizdis. Senolis šypteli, mes jam atsakome tuo pačiu. Staiga dirsteli į jų grupei ekskursiją vedančią bei apie Panerių tragediją pasakojančią gidę ir švaria lietuvių kalba mums sako: „Ji labai įdomiai kalba, teisingai viską pasakoja. Pasiklausykit.“

„O mes norėtume jūsų pasiklausyti“, – atsakau ir sugaunu kiaurai veriantį jo rudų akių žvilgsnį.

 

Pivonijos šile pagerbtas nužudytų žydų atminimas

Pivonijos šile esančioje Holokausto vietoje tradiciškai paminėtas čia nukankintų ir palaidotų žydų atminimas. Šiame renginyje nemažai dėmesio skirta ir atminties ženklams, kurie įamžina bei įamžins šios tautos atstovus.

Į iškilmes trečioje pagal dydį Lietuvos Holokausto vietoje susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai, atvyko jų tautiečių iš Kauno, Vilniaus, kitų miestų bei šalių. Renginyje dalyvavo rajono mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, kaip ir kasmet, sulaukta Dukstynos pagrindinės mokyklos bendruomenės atstovų, būrelio ukmergiškių.

Bėgantys metai retina 1941-iais vykusios tragedijos amžininkų gretas. Nusilenkti savo tautos atstovams skuba jau kitos kartos žydai. Daugelis jų į tėvų ir senelių žemę atsiveža savo vaikus ir tarsi perduoda tradiciją pirmą rugsėjo sekmadienį susirinkti Pivonijos šile ir kartu prisiminti čia palaidotus šeimų narius, kitus artimuosius.

1941-ųjų rugpjūtį-rugsėjį į paskubomis iškastas duobes dešimtimis gulė vyrai ir moterys, vaikai ir seneliai. Pivonijos šile nekaltai žuvo beveik visa Ukmergės žydų bendruomenė. Po šimtametėmis pušimis kartu su nužudytaisiais palaidota didelė dalis šios tautos tradicijų, kultūros… Ukmergės žydų bendruomenės duomenimis, 1941 m. rugpjūčio 18–19 ir rugsėjo 5 d. nužudyta 6 354 žydų tautybės asmenys, gyvenę Ukmergėje. Pivonijos šile iš viso ilsisi beveik dvylikos tūkstančių žydų palaikai.