Mokslas, Istorija ir Kultūra

Buvusi žydų biblioteka Vilniuje įtraukta į vertybių registrą

Buvusi žydų biblioteka Vilniuje įtraukta į vertybių registrą

Vilnius, kovo 22 d. (BNS). Buvusios žydų bibliotekos pastatas Vilniuje įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, jame ketinama įkurti Vilniaus geto memorialinį muziejų.

Kultūros paveldo departamento (KPD) teigimu, Žemaitijos gatvėje 4-uoju numeriu pažymėtam pastatui suteikta teisinė apsauga dėl jo archeologinių, architektūrinių ir istorinių vertingųjų savybių. Sprendimą priėmė Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.

KPD direktorė Diana Varnaitė sako, kad buvusioje Vilniaus geto vietoje išlikęs pastatas, kuriame prieškariu veikė viešoji „Meficei Haskala“ biblioteka, o vėliau ─ Vilniaus geto biblioteka šiuo metu yra nenaudojamas, jis priklauso Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui.

„Jo iniciatyva pastate ateityje ketinama įkurti Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų, kuriame būtų eksponuojamas  gausus žydų kultūrinis paveldas ir holokausto istorija Lietuvoje. Minint žydų genocido dieną, kasmet ten skaitomos Holokausto aukų vardai ir pavardės“, ─ sako D.Varnaitė.

Žydų getas Vilniaus senamiestyje įkurtas nacių okupacijos metu, 1941-ųjų rugsėjo 6 dieną, tuo metu Vilniuje gyveno apie 57 tūkstančiai žydų. Per visą geto gyvenimo laikotarpį jame buvo uždaryta apie 50 tūkstančių žmonių. Vilniaus getas likviduotas iki 1943 metų rugsėjo 23-24 dienomis, iš 57 000 Vilniaus žydų, pasibaigus karui gyvi liko tik apie du tūkstančiai, didžioji dauguma jų nužudyti Vilniaus priemiestyje Paneriuose.

Žemaitijos 4 250px-Vilna1

Po Ramūno Karbauskio sparnu – žydus žeidžiantys tekstai

Po Ramūno Karbauskio sparnu – žydus žeidžiantys tekstai

Lzinios.lt

Leidinyje „Ūkininko patarėjas“, kurio daugiau kaip 30 proc. akcijų valdo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, spausdinamuose rašiniuose keliamos abejonės dėl valstybės apdovanojimu pagerbtos buvusios geto kalinės ir sovietinės partizanės Fanios Brancovskajos veiklos žeidžia Lietuvos žydų bendruomenę. Seimo nario istoriko Arvydo Anušausko manymu, tokios publikacijos primena nacių propagandą ir prisideda prie tautinės nesantaikos kurstymo.
„Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) savo žodžius stengiasi grįsti faktais, dokumentais, šimtą kartų pasitikrinti, prieš kalbėdama. Tokie kaltinimai ir tokia retorika, kokia skelbiama „Ūkininko patarėjo“ tekstuose, mano supratimu, yra mažų mažiausiai neetiška“, – „Lietuvos žinioms“ sakė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.
Taip ji įvertino leidinyje „Ūkininko patarėjas“ publikuotus straipsnius, kuriuose keliamos abejonės F. Brancovskajos, šįmet Vasario 16-osios proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje apdovanotos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, veikla Antrojo pasaulinio karo metais. Keliose publikacijose tvirtinama, jog iš Vilniaus geto pabėgusi ir prie sovietinių partizanų prisidėjusi F. Brancovskaja yra tragiškų Kaniūkų kaimo gyventojų žudynių, įvykdytų 1944 metų sausį, dalyvė, nors, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ekspertų tyrimų duomenimis, ji šioje akcijoje nedalyvavo.
Rėmėsi prielaidomis „Vasario 21 dieną „Ūkininko patarėjas“, pirmasis iš Lietuvos žiniasklaidos priemonių, pranešė visuomenei, kad prezidentūra, Vasario 16-osios proga „už nuopelnus Lietuvai“ užkabinusi „riterės“ kryžių sovietinei diversantei, Rytų Lietuvos Kaniūkų kaimą išžudžiusios žydų gaujos narei Faniai Brancovskajai, iš tiesų apdovanojo ir reabilitavo visus lietuvių tautos genocido vykdytojus“, – rašoma kovo 14 dieną publikuotame tekste.

Susitikimas su Amerikos Hebrajų akademijos vadovu Glenn A. Drew

Susitikimas su Amerikos Hebrajų akademijos vadovu Glenn A. Drew

AmericanHebrewAcademyLogo

Vilniuje lankėsi  ir su LŽB pirmininke Faina Kukliansky susitiko Amerikos Hebrajų Akademijos – žydų koledžo vadovas. Amerikos Hebrajų akademija – vienintelis pasaulyje tarptautinis žydų koledžas su parengiamąja  internatine mokykla.

Glenn A. D Drew glaudžiai bendradarbiauja su dirbančia tarptautinio švietimo srityje, Baltijos Taryba. Jis  pirmą kartą apsilankė Vilniuje 2016 spalį. Neseniai perskaitęs apie Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę ir jos  darbą žydų bendruomenėje,  Glenn A. Drew labai susidomėjo. Laiške pirmininkei Fainai Kukliansky jis rašė, kad dažnai keliauja po pasaulį, susitinka su žydų bendruomenėmis, kuriose lankydamasis, jis informuoja  apie galimybes žydams paaugliams studijuoti Amerikos Hebrajų akademijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Glenn A. Drew pageidavimu, susitikimas LŽB su F.Kukliansky įvyko, jame kalbėta apie galimybes paaugliams mokytis Amerikos Hebrajų akademijoje.

Purimas LŽB klubuose “Gešer” ir “Kaveret”

Purimas LŽB klubuose “Gešer” ir “Kaveret”

Purimas 2017 su ryškiomis kostiumų spalvomis, gera nuotaika ir kaukėmis, 20-ojo amžiaus 60-ųjų, 70-ųjų, 80-ųjų metų stiliumi tapo linksmiausia švente Lietuvos žydų bendruomenės “Gešer” ir “Kaveret” klubams. Purim – hebrajų kalba reiškia “burtus” .Šventės istoriją aprašyta Biblijoje, Esteros knygoje, kurioje pasakojama apie žydus nuo piktadario Hamano kėslų išgelbėjusį stebuklą kėslų.

Gesher 7

Kadangi smagus karnavalas vyko penktadienį, šventė prasidėjo Šabo sveikinimo ceremonija, su malda, kurią skaitė jauna klubo “Kaveret” pora – Viljamas ir Aleksandra.

Gesher 10

Vakaro šeimininkė – LŽB programų koordinatorė Žana Skudovičienė ir šventės vedėjas Michailas Frišmanas pasveikino visus dalyvius su linksmiausias žydų metų švente, surengė viktoriną, kuri buvo skirta Purimo tradicijoms ir istorijai.

Gesher 3

Maca brei su špinatais

Maca brei su špinatais

Beigelių krautuvėlėje prasidėjus prekybai Maca ir Macos miltais norime pristatyti tradicinius žydiškus patiekalus iš šių produktų.

Maca brei – tai paprastas žydų aškenazių patiekalas, kurio pavadinimas jidiš kalba reiškia – kepta maca. Patieklas tiekiamas Pesach šventės pusryčiams.

Jums reikės: 

2 puodeliai verdančio vandens

5 kiaušiniai

6 vnt. Macos palotėliai

Purimo šventė

Purimo šventė

Aušra-Požėraitė-238x300

Doc.dr. A. Pažėraitė (VU RSTC)

Iš šalies žiūrint, viena iš linksmiausių žydų pavasarinių švenčių – Purim, artima įvairių tautų karnavalinėms šventėms – ir persirenginėjama, ir triukšmingai linksminamasi, būna ir vaidinimų (jidiš k. purim špyl)… Tačiau šios šventės prasmės, atrodo, šviesmečiais nutolusios nuo, tarkim, lietuviškų Užgavėnių, varančių „žiemą iš kiemo“, per kurias kaimus ir kiemus užplūsta mitinio pasaulio būtybės, kurias, kaip aiškina garbūs etnologai, ilgainiui pakeitė žydai, čigonai ir vengrai, siaučiantys kartu su raganomis, velniais, ožiais, meškomis ir kitais „svetimaisiais“. Simboliška, kad Purim šventės ištakas pasakojanti istorija, kurią skaitome Esteros ritinyje (knygoje), vyksta Persijos imperijoje (kai persai įsigalėjo buvusioje Babilonijos imperijoje ir ją gerokai išplėtė), ir esminiai įvykiai vyko po tuo pačiu „svetimumo“ ženklu. Pagrindinė siužeto linija pasakoja apie sąmokslą sunaikinti žydus imperijoje, dėl įgyvendinimo datos, metus burtą (pur, nuo čia ir šventės pavadinimas). Pagal bendrą siužetą, aplinkybės buvo tokios, kad sugrįžimas iš „Babilonijos tremties“ dar nebuvo įsisiūbavęs. Šventykla Jeruzalėje dar nebuvo atstatyta, ir kaip aiškinama, persų karalius Ahašverošas ta proga, kad jo paskaičiavimais, pranašų žadėta žydų tremties pabaiga po 70 metų laikotarpio taip ir neįvyko, surengė puotą, į kurią pasityčiojimui pakvietė ir žydus. O nuo tos puotos ir prasidėjo visa įvykių grandinė, atvedusi ir prie sąmokslo, ir prie jo žlugimo. Tas katastrofiškas pasekmes turėjęs nešti sąmokslas, atsisuko prieš pačius sąmokslininkus. Juos ištiko tai, ką jie buvo užsimoję padaryti žydams.

Kviečiam vaikus atsiimti  šventinių Hamantašeno sausainių!

Kviečiam vaikus atsiimti šventinių Hamantašeno sausainių!

Vilniaus ir litvakų bendruomenės vaikai gaus dovanėlių, jei ateis į kavinę su Purimo kaukėmis arba pasakys slaptažodį HAG PURIM SAMEACH – ,,Linksmo Purimo“ hebrajiškai.
Vilniuje, kaip ir visame pasaulyje šią savaitę žydų bendruomenės kepa Hamantašen sausainius, siunčia vieni kitiems maisto ir gėrimų krepšelius dovanų – „Mishloach manot“ bei rengia linksmiausius metų vakarėlius. Purimas – bene vienintelė diena metuose, kuomet žydams leidžiama prisigerti iki žemės graibymo.
Litvakiški Hamantašenai su mielėmis kepami, atkuriant Lietuvos žydų bendruomenės narių šeimos receptus. Vyriausioji kepėja Riva Portnaja pasakoja, kad jos šeimoje Hamantašenai vadinami Omentašenais, o jos mama į tešlą visada dėdavo mielių. Litvakiško Hamantašeno įdaras daromas tik iš aguonų, o sausainio trikampėlis formuojamas beveik uždarai.

Linksmo Purimo linki “Beigelių krautuvėlė” pristatanti tradicinius šventinius patiekalus

Linksmo Purimo linki “Beigelių krautuvėlė” pristatanti tradicinius šventinius patiekalus

Hag Purim sameah!

Beigelių krautuvėlėje šiomis dienomis siūlome vegetarišką Bebelach. Purimo šventės metu taip pat gaminami įvairūs skanėstai, kepami Hamantashen – Hamano ausys arba pirštai, laisvai liejasi vynas. Vegetariški patiekalai gaminami karalienės Esteros garbei, nes ji buvo vegetarė.

Rivos Portnajos  mamos  Saros Berienės pupos- BEBELACH

Šį patiekalą Sara visada ruošdavo Purim šventei  kuomet visi patiekalai karalienės Esteros garbei  būdavo vegetariški .

Per naktį išmirkome litrą  didelių pupų, verdame sūriam vandenyje ilgai, kol suminkštėja. Patiekiamos šaltos, pabarstytos druska. Paprasta ir skanu!

Maca kneidelach ir kultinis žydiškas sultinys Vilniaus Rotušės aikštėje

Maca kneidelach ir kultinis žydiškas sultinys Vilniaus Rotušės aikštėje

Kaziuko mugė

Kaziuko mugės šurmulyje Beigelių krautuvėlė šiemet vilniečius vaišins kultiniu žydišku sultiniu su macos kukuliais – maca kneidelach. Aplankykite mus Rotušės aikštėje, ragaukite ne tik sultinio bet ir beigelių!

Skanaus! Sultinys su macų kukuliais – vilnietės Ninos Sondakaitės-Mandelštam receptas. Šiuo metu Nina su šeima gyvena Izraelyje.
½ stiklinės macų miltų (arba iš macų sugrūstų trupinių), ½ stiklinės virinto vandens, 1 kiaušinis, 1 šaukštas rapsų aliejaus arba vištos taukų, druska, pipirai.Sumaišyti macų miltus ar trupinius su vandeniu. Supilti plaktą kiaušinį, maišyti, įpilti aliejaus ar taukų.

Išvirti vištos sultinį.
Drėgnomis rankomis lipdyti kukulius iki 5 cm skersmens, virti sultinyje, bet jei norite, kad sultinys būtų skaidrus, kukulius išvirkite vandenyje ir po to sudėkite į lėkštę, užpilkite sultiniu.
Jei kukulių lieka, galima kitą dieną juos perpjauti pusiau ir kepti, valgyti su grietine.

A. B. Yehoshua: literatūra neturėtų išsižadėti savo moralinės misijos

A. B. Yehoshua: literatūra neturėtų išsižadėti savo moralinės misijos

Donatas Puslys, bernardinai.lt

A. B. Yehoshua yra laikomas vienu iš svarbiausių šiandienio Izraelio autorių. Pirmoji jo knyga lietuviškai kelia daug svarbių klausimų, pradedant žmonių virtimu paprasčiausiais ištekliais darbo rinkoje, imigrantų, svetimųjų padėtimi visuomenėje ir baigiant žiniasklaidos vaidmeniu. Vilniuje su antrąkart Lietuvoje viešėjusiu rašytoju kalbėjomės ne tik apie kūrybą, jį labiausiai įkvėpusius rašytojus, tačiau ir apie moralinę literatūros misiją šiandieniame pasaulyje bei Izraelio ir palestiniečių konfliktą.

 

Antisemitiniai mitai – kuo absurdiškesni, tuo gajesni

Antisemitiniai mitai – kuo absurdiškesni, tuo gajesni

Net ir modernioje Lietuvos visuomenėje vis dar yra žmonių tikinčių, kad jei šiais laikais žydai ir nemaišo į macus krikščionių kraujo, tai senovėje tikrai taip darė.
Aidanas Praleika lzinios.lt

Antisemitizmas gyvuoja turbūt tiek, kiek Europoje gyvena žydai. Lietuvos istorija – ne išimtis. Nepaisant paplitusio įsitikinimo, kad Lietuvos didžioji kunigaikštystė buvo be galo tolerantiška valstybė, žydams šis pakantumas negaliojo. Religinį antisemitizmą senesniais amžiais tarpukario Lietuvoje pakeitė ekonominis susipriešinimas, tačiau absurdiškiausia jo apraiška – mitai apie krikščionių kraują į macus maišančius žydus išlieka gyvi net ir modernioje visuomenėje.

Kodėl žydo vaidmuo lietuviškose Užgavėnėse yra pavojingas stereotipinio mąstymo pavyzdys?

15min.lt  – Autorius: Paulius Gritėnas

Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas trečiadienį išplatino trumpą žinutę, kurioje priminė, kad ilgametė Lietuvos žydų istorija, sunaikinti paminklai, pavardės, darbai tik dabar atkuriami. „Mes palengva judame į priekį, kad išvestume žydų istoriją iš glūdumos. Ir mūsų dar laukia ilgas kelias … Kol kas žydai Lietuvoje dažniausiai prisimenami kitaip – kaip groteskiškos Užgavėnių kaukės“, – konstatavo jis, retoriškai paklausdamas, ar ne metas pritaikyti tradicijas taip, kad jos neįžeistų Lietuvos tautinių mažumų. Užgavėnės yra viena iš seniausių švenčių Lietuvoje, anksčiau turėjusi Ragučio pavadinimą. Nenuostabu, kad joje persipina daugybė stereotipinio mąstymo ir matymo kodų, kurie parodo, kaip supaprastintai mes žvelgėme į savo aplinką ir joje esančius kitokius žmones.

Vitalijus Karakorskis: aš – žydas, bet blusų niekam nepardavinėju

Antisemitinis užrašas Užgavenes

„Prieš mėnesį skaičiau antisemitinius aukšto Rusijos politiko pasisakymus. Galvojau, Lietuvoje nieko panašaus tikrai negali nutikti! Pasirodo gali“, –  LŽ sakė televizijos laidos „Menora“ autorius, Stasio Lozoraičio premijos laureatas Vitalijus Karakorskis.  Ryškiu antisemitiniu atspalviu prieš kelias dienas pagarsėjęs kvietimas švęsti Užgavėnes Naisiuose sukėlė nemažą rezonansą. Tačiau pasak televizijos laidų kūrėjo V. Karakorskio, reakcija buvo per menka – pasigendama aiškios visuomenės ir politikos autoritetų, o pirmiausia – įtakingiausio Seimo nario Ramūno Karbauskio pozicijos apie šį akibrokštą. Lietuvos ir Izraelio santykiai šiandien yra turbūt geriausi per visą valstybių bendravimo istoriją, o štai – prasiveržia tokie tiesiog archaiško antisemitizmo protrūkiai. Televizijos laidos „Menora“ autorius, Stasio Lozoraičio premijos laureatas V. Karakorskis LŽ sakė buvęs nustebintas šio akibrokšto.

Paskaita  “Lietuvių antisemitizmas 1939 – 1940 m.: priežastys, pasireiškimai, tendencijos”

Paskaita “Lietuvių antisemitizmas 1939 – 1940 m.: priežastys, pasireiškimai, tendencijos”

Kviečiame visus į viešą dr. Lino Venclausko paskaitą “Lietuvių antisemitizmas 1939 – 1940 m.: priežastys, pasireiškimai, tendencijos”. Tai antroji Sugiharos fondo – Diplomatai už gyvybę 2017 metais vyksiančių paskaitų ciklo, pavadinto „Šiaurės Kasablankos akademija“, skirto 1939-1940 m periodo analizei Lietuvos ir tarptautiniame kontekste paskaita. Šiaurės Kasablankos akademijoje paskaitas skaitys žinomi istorikai ir diplomatai: Alfonsas Eidintas, Saulius Sužiedėlis, Vytautas Žalys, Andžej Pukšto, Robert van Voren ir kiti.
Paskaita vyks šiandien, vasario men. 22 d, 17.00 v., Kaune, Sugiharos namuose.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija: www.lietuva100.lt
 
Pagarbiai,
Organizatoriai
Atkurta Lietuvos valstybė ir žydų dalyvavimas Steigiamojo Seimo rinkimuose

Atkurta Lietuvos valstybė ir žydų dalyvavimas Steigiamojo Seimo rinkimuose

Tautinėje Lietuvos valstybėje žydai tapo antra pagal dydį etnine bendruomene. Oficialiais gyventojų surašymo duomenimis, 1923m. šalyje gyveno 153 000 žydų, kurie sudarė 7,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą žydai buvo viena iš daugelio tradiciškai atstumtų, diskriminuojamų politinių galių neturinčių tautinių grupių, o po karo jų padėtis gerokai pasikeitė. Viena vertus, didelės įtakos turėjo ta aplinkybė, kad Lietuvos valstybė buvo atkurta, remiantis bendrais demokratijos principais. Tai sudarė prielaidas žydų bendruomenei bei ją atstovaujančioms įvairioms politinėms jėgoms įsitraukti į šalies visuomeninį bei politinį gyvenimą. Moderni valstybė buvo atkurta, remiantis etnografiniu principu. Ši aplinkybė nulėmė santykius su tautinėmis mažumomis, tarp jų ir su žydų bendruomene. Formuojantis Lietuvos valstybei, žydų bendruomenės gyvenimas, panašiai kaip ir kitose Baltijos valstybėse, rėmėsi autonomijos modeliu.

Vyriausybės nariai: Žydų reikalų ministras Maksas Soloveičikas, Prekybos ir pramonės viceministras Nachmanas Rachmilevičius, Užsienio reikalų viceministras Šimšonas Rozenbaumas

soloveicikasrachmilevicius RozenbaumasIII

Žydų ir lietuvių „medaus mėnuo“: žydų tautinės autonomijos pradžia: nuo jos deklaravimo (1919 ) iki formalaus panaikinimo (1925). Pirmuosius Lietuvos valdžios žingsnius žydų atžvilgiu palankiai vertino ir tarptautinės žydų organizacijos. Lietuvoje aktyviai ruoštąsi dalyvauti ir 1920m.  rinkimuose į Steigiamąjį Seimą. Suformuotas rinkiminis blokas – Žydų liaudies susivienijimas, praktiškai visose apylinkėse iškelti kandidatai. Viena vertus, lietuvių politikai deklaravo bendradarbiavimo su žydais reikalingumą ir viešai sveikino jų pastangas prisidėti prie valstybės kūrimo proceso, tačiau visuomenės požiūris žydų atžvilgiu buvo žymiai prieštaringesnis.

Lietuvių požiūris į žydus nebuvo vienareikšmis, Būdavo atvejų, kai lietuviai nenorėdavo prileisti žydų prie rinkimų ir į vietos valdžios institucijas.

Optimistinį požiūrį reiškė žydų vadai. Dr. Maksas Soloveičikas, antrindamas A. Smetonai, teigė, jog Lietuvos valdžios veikimo planas atitinka tautinių mažumų autonomijos siekius. Žydai pavadinti „ Senais ištikimais lietuvių draugais“.

Demokratiniuose rinkimuose į Steigiamąjį Seimą išrinkti 6 žydų atstovai. Seimo nariais tapo: Ozeris Finkelšteinas, Naftalis Fridmanas, Abraomas Popelis, Nachmanas Rachmilevičius, Simonas Rozenbaumas ir Maksas.Soloveičikas.

Ištrauka iš Istorinės studijos “Lietuvos žydai”

Šeduvoje iškils muziejus „Dingęs Štetlas“ („The Lost Shtetl“ )

 PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI

Lietuvoje iškils pasaulinio lygio muziejus

Žymiausi pasaulio muziejininkai ir architektai Lietuvoje kuria analogų pasaulyje neturintį projektą – moderniausiomis technologijomis paremtą litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejų „Dingęs Štetlas“  („The Lost Shtetl“ ). Muziejaus architektūrinis projektas jau pateiktas derinimui.

Atkurtas gyvenimas

Pasak projekto vadovo, Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjo Sergejaus Kanovičiaus, muziejus „Dingęs Štetlas” bus atidarytas iki 2019 metų vidurio Šeduvoje, Radviliškio rajone.

Čia bus atkurtas kažkada vienos didžiausių Europoje žydų diasporos miestelių gyvenimas.

Tikrų Šeduvoje gyvenusių žydų gyvenimo istorijų pavyzdžiu bus pristatytas tipinės Lietuvos žydų šeimos gyvenimas ir tradicijos, litvakų mokslo reikšmė, kultūriniai, socialiniai ir politiniai judėjimai, jų plėtojami verslai bei užsiėmimai. Muziejaus lankytojai susipažins ir su tragiška Lietuvos ir Šeduvos istorijos dalimi, kai Antrojo pasaulinio karo metais štetlo gyventojų gyvybės buvo nutrauktos netoliese esančiose trijose Holokausto vietose.

Pasak S. Kanovičiaus, tarptautinė muziejų kurianti komanda „Dingusiame Štetle” atkuriamą istoriją pateiks suprantamai ir įtaigiai, naudojantis šiuolaikinėmis pažangiausiomis technologijomis. Siekiama, kad muziejus  taptų traukos centru ne tik viso pasaulio žydams, bet ir visai Europai.

Litvakų paveldą Kaune pristatantis žemėlapis susilaukė komplimentų Izraelyje

Litvakų paveldą Kaune pristatantis žemėlapis susilaukė komplimentų Izraelyje

bernardinai.lt

Nuo anarchistės Emmos Goldman bei Albertui Einšteinui dėsčiusio Hermanno Minkowski iki lietuviškos estrados pradininko Danieliaus Dolskio ir Kauno sporto halę per rekordiškai trumpą laiką suprojektavusio Anatolijaus Rozenbliumo. Keliasdešimt asmenybių, pastatų, objektų ir istorijų sudėta į ką tik išleistą ženklu „It’s Kaunastic“ pažymėtą Kauno žemėlapį „The Litvak Landscape“ (liet. „Litvakų peizažas“).

Prieš 80 metų žydų tautybės žmonės sudarė apie ketvirtadalį Kauno gyventojų, jų mieste buvo per 30 tūkstančių – tai pirkliai, verslininkai, mokslininkai, kultūros ir visuomenės veikėjai, menininkai, amatininkai, politikai. Per Holokaustą didžioji dalis žydų Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo nužudyti nacių ir šių bendrininkų, kai kuriems pavyko pabėgti ar pasislėpti ir tik labai nedidelė dalis jų po karo grįžo į Kauną bei liko jame gyventi.