R. Šimašiaus komitetas pristatė kandidatų sąrašą iš 90 žmonių

R. Šimašiaus komitetas pristatė kandidatų sąrašą iš 90 žmonių

 Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus komitetas suformavo kandidatų į sostinės tarybą sąrašą ir ruošiasi jo reitingavimui. Komiteto „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ sąraše šiuo metu – 90 vilniečių iš įvairių sričių. Sąrašas dar gali pildytis naujais kandidatais iki jo reitingavimo gruodžio 11 d., teigiama R. Šimašiaus komandos pranešime žiniasklaidai.
R. Šimašiaus komiteto kandidatų sąraše – Linas Kvedaravičius, Audronis Imbrasas, Vincas Jurgutis, Vytautas Mitalas, Renaldas Vaisbrodas, Donalda Meiželytė, Gediminas Jaunius, Redita Dominaitytė, Domininkas Velička, kiti daugiau ar mažiau žinomi vilniečiai.

Anksčiau įvykusiame šio judėjimo susirinkime R. Šimašius buvo patvirtintas komiteto kandidatu naujai kadencijai, kuris ir ves sąrašą į rinkimus. Kitos vietos sąraše paaiškės kitą savaitę vyksiančiame reitingavime.

„Esu tikras, kad pavyko sutelkti labai stiprų sąrašą, ir rinkėjai tai įvertins. Mūsų stiprybė – skirtingų ir miestui gyvybiškai svarbių sričių atstovavimas. Sąraše turime žmonių iš kultūros, sporto, miesto plėtros sričių, sutelkėme architektus, visuomenininkus, žmogaus teisių aktyvistus, mokytojus, dėstytojus, akademikus ir tautinių bendrijų atstovus”,  sakė R. Šimašius.

Pasak Vilniaus mero, šiuo metu baigiama kurti komiteto rinkiminė programa, kurios pagrindas – jau anksčiau viešai pristatytos 12 ambicijų Vilniui, pakeisiančios sostinės veidą keturiose srityse: švietime, miegamuosiuose rajonuose, Stoties rajone bei judėjime.

„Žvelgiant į sudėtingą dabartinį kontekstą su švietimo situacija, simboliška, kad būtent švietimą išskyrėme kaip vieną esminių sričių, kuriai turime sukūrę aiškų pertvarkos planą. Akivaizdu, kad šioje srityje kylančioms problemoms spręsti reikalinga radikali pertvarka, o ne nuolat išrašomi laikinai galiojantys vaistai. Padarysime viską, kas yra savivaldos galioje, kad švietimo sritis per artimiausius kelerius metus Vilniuje sulaukti didžiausio proveržio”, – teigė meras.

12 ambicijų Vilniui

Ambicingiausia iš 12 idėjų meras įvardino visų Vilniaus mokyklų radikalų atnaujinimą. Vietoje kasmet atliekamų remonto darbų, kurie kainuoja apie 20 mln. eurų, siūloma privačios ir viešosios partnerystės dėka pritraukti 300 mln. eurų investiciją ir per 4–7 metus vienu atnaujinti visas Vilniaus mokyklas. Taip pat švietimo srityje žadama sukurti mokytojų pritraukimo ir motyvavimo programą, įvesti Vilniaus mokytojų atlyginimų „grindis” ir tokiu būdu dabar esančius mažiausius atlyginimus padidinti bent 50 proc. Trečiuoju švietimo srities tikslu R. Šimašius įvardijo mokymosi aplinkos keitimą, kuri moksleivius išmokytų spręsti gyvenime iškylančias problemas.

„Geležinis Vilnius” – taip pavadintas antrasis strateginis blokas, kuriame numatyta vietoje nebereikalingų geležinkelio bėgių pastatyti naują autobusų stotį ir požemine galerija sujungti ją su atnaujinta traukinių stotimi. Stoties rajonas turėtų virsti šiuolaikinės miesto kultūros centru su savo neformalia dvasia, gatvės menu, pramonės objektų virsmu į kultūros, kūrybos ir pramogų erdves. Stoties ir Naujininkų rajonams žadamas radikalus atnaujinimas ir jų glaudesnis sujungimas su senamiesčiu.

R. Šimašiaus komanda planuoja Vilniaus miegamuosius rajonus paversti gyvenamaisiais, tam numatytos trys priemonės. Pirmiausia – sovietinių rajonų atgaivinimas, taikant kompleksinį požiūrį į jų renovaciją. Pradedant nuo seniausiųjų rajonų, būtų atnaujinama jų aplinka –  apšvietimas, takai, parkavimas, sporto ir žaidimų aikštelės, gatvės ir žaliosios zonos. Kiekvienam rajonui taip pat numatoma po naują išskirtinį traukos objektą, aplink kurį galėtų formuotis savotiškas kiekvieno rajono centras. Tokių traukos objektų pavyzdžiai – Nacionalinis stadionas Šeškinėje, baseinai Lazdynuose ir Fabijoniškėse, Nacionalinė koncertų salė Naujamiestyje, modernus skveras Perkūnkiemyje ir kt.

Judėjimo pagerinimui Vilniuje numatoma vystyti greitojo viešojo transporto sistemą – išnaudojant jau atnaujintą autobusų parką ir jiems sukuriant autonomines juostas mieste, kurios nesikirstų su automobilių judėjimu. Iki 2020 m. žadama sukurti vientisą mikromobilumo tinklą – dviračių ir paspirtukų takai bus sujungti į magistralinį tinklą, kuris tokiu būdu leis patogiai pasiekti bet kurį miesto rajoną. O miesto arterijų kokybiškam palaikymui siūlomas naujas standartas – kasmet sostinėje nutiesti bent po 100 km gatvių ir šaligatvių.