Nauja Elenos Suodienės knyga „Poema apie Osipą Mandelštamą”

Nauja Elenos Suodienės knyga „Poema apie Osipą Mandelštamą”

Elena Suodienė – Humanitarinių mokslų daktarė, Europos meno ir literatūros akademijos apdovanota “Auksinės plunksnos” premija.

Liepos 4 d. Vilniuje vykusio festivalio “Daugiakalbė Vilija” metu Elenai Suodienei Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos respublikinės draugijos narei, humanitarinių mokslų daktarei už Lietuvos kultūros ir tautinių mažumų kultūrų integracinių ryšių plėtrą, rusų kalbos ir literatūros išsaugojimą ir populiarinimą Lietuvoje ir užsienyje, buvo įteikta Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus padėka.

Šis festivalis vyksta jau trečius metus, šiemet jis buvo skirtas Lietuvos 100-mečiui.  Įvairių tautybių poetai Adomo Mickevičiaus kiemelyje, po saulėtu Vilniaus dangumi eilėraščius skaitė gimtąja kalba: lenkų, lietuvių, rusų ir jidiš.

Talentinga intelektuali poetė Elena Suodienė gyvena Kaune, ji parašė ir išleido 17 poezijos rinktinių: „Amžinojo moteriškumo metafizika” , „Poema apie Karsaviną arba daina „Elenytė “, ir „Poemą apie Andrejų Platoną”, „Poemą Marinai Cvetajevai”, daug eilėraščių apie krikščionybę. Jos kūrinius spausdino Lietuvos, Rusijos, Latvijos poezijos almanachai, E. Suodienės poezija išversta į lietuvių ir vengrų kalbas.

Kauno literatūrinė studija „Poetogradas” birželio 13 d. Vilniuje organizavo Elenos Suodienės knygos „Poema apie Osipą Mandelštamą” pristatymą, kuriame dalyvavo literatūrinė bendruomenė. Pristatymą pradėjo Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos pirmininkas Levas Mesengiseris. Prieš suteikdamas žodį Elenai Suodienei, jis pažymėjo, kad jį giliai įkvėpė autorės panirimas į kūrybinį poeto Osipo Mandelštamo palikimą.

Elena Suodienė kalbėjo apie Mandelštamo poezijos įtaką jos pačios gyvenimui ir darbui bei poemos sukūrimui.Osipo Mandelstamo eilėraščius ir ištraukas iš Elenos Suodienės poemos skaitė Rusų dramos teatro režisierius ir aktorius Jurijus Šuckij ir žinoma poetė Elvira Pozdniaja.

Suodienės poemos pristatyme labai emocingai pasisakė žinomas poetas Samoilas Lormanas. Apie poemą jis kalbėjo savo eilėmis rusų kalba, todėl eiles siūlome skaityti originalo kalba – rusiškai (nuoroda teksto pabaigoje).

Geršonas Taicas pasakojo apie savo atradimą Osipo Mandelštamo biografijoje, surasti archyve faktai papildė žinias apie 1896 – 1897 m. poeto gyvenimo atkarpą, kai jis lankėsi Kaune: „Visą poeto gyvenimo laikotarpį iki 1917 m. revoliucijos Mandelštamų šeimos registruota sėslumo vieta – Žagarė buvo priskirta Kauno provincijai“. Žydus varžė carinės imperijos reikalavimas gyventi sėslumo ribose.

Osipas Mandelštamas perėjo į protestantų tikėjimą, kad liktų su  savo šeima Peterburge, nes visa kita jam buvo antraeiliai dalykai.

Būdamas 21 metų, jau suaugęs ir pagal vadinamąją sėslumo vietą, jis – žydas, neturėjo teisės gyventi Peterburge. Tėvai ir jaunesnysis brolis, Pirmosios gildijos pirklio šeimos nariai, galėjo gyventi Sankt Peterburge su valdžios institucijų sutikimu. Leidimas buvo išduotas tam tikram laikui, po kurio procedūrą reikėjo kartoti. Todėl pakeliui iš Varšuvos, Mandelštamų šeima sustojo Kaune 1896 -1897 m., norėdama gauti sutikimą  gyventi Sankt Peterburge per Kauno gubernatorių. Laukti reikėjo beveik metus. “

Geršonas Taicas archyve taip pat atrado ir papasakojo apie Osipo Mandelštamo gimimo liudijimą. Poetas gimė 1891 m. sausio 14 d. Varšuvoje, gimimo liudijimas tapo pasaulio bendruomenės atradimu  kaip ir „Mandelštamų“ pavardės kilmė. Paaiškėjo, kad tokios pavardės Kuršo (Kurliandijos) gubernijoje nebuvo, ten gyveno „Mendelštamai”. Osipo Mandelštamo protėviai XVIII a. pabaigoje persikėlė iš Kuršo gubernijos į Kauno gubernijos miestą Žagarę.

Pavardė “Mandelštam” atsirado Žagarėje ir ja pirmasis pasivadino Mendelis Mandelštamas (g. 1740 m.). Atrodo, kad pasikeitė tik viena raidė, bet pakito ir prasmė.  “Mendel” jidiš arba hebrajų kalba „Menahem”, – lietuvių kalba reiškia – guodėjas. Ne be reikalo sakoma, kad žmogaus elgesį formuoja jo pavardė.

Antrojo skiemens prasmė taip pat šiuo atveju yra labai svarbi – “štam”: jidiš kalba reiškia „kamieną“, antroji reikšmė – „gentis” arba „giminė“ t.y. vietoj įprasto vertimo – „migdolų medis” – pakeitus vieną raidę, turime „guodėjo giminę”.

Poezija rusų kalba.